Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos pareigūnas 2012-03-08 surašė A. P. (toliau - pareiškėjui) administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 85P-1486988-12 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2011-10-30, 18 val., Jurbarko rajone, Mosteikių kaime, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir14 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo buvo konstatuota, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad A. P. 2011-10-30, 18 val., vairavo transporto priemonę. Nesurinkus neginčijamų įrodymų, patvirtinančių protokole nurodytas aplinkybes, t.y., įvykio dieną nesulaikius pareiškėjo vairuojant automobilio, nenustačius jį vairavusį mačiusių liudytojų, pirmosios instancijos teismui kilo pagrįstų abejonių ir dėl pagrindinio įrodymo byloje – pareiškėjo motinos D. V. pranešimo apie administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotą įvykį - patikimumo. Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami ATPK 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. V. 2011-12-19 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl melagino pranešimo apie tai, kad jos sūnus A. P. neblaivus, savavališkai pasiėmė A. D. priklausantį automobilį „Opel Astra“ ir jį vairavo. Nežinodamas apie šios bylos rezultatus apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pridėjo minėtą garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro ir prašo bylą grąžinti nagrinėjimui iš naujo. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, net ir šie naujai pateikti įrodymai, kuriuos Institucija turėjo galimybę pateikti laiku, esant abejonėms dėl pažeidimo įvykio, byloje surinktų įrodymų pakankamumo nepašalins bei jų patikimumo nepaneigs. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012-03-26 nutarimu nutraukė D. V. administracinės bylos pagal ATPK 186 straipsnį teiseną (administracinės bylos Nr. A2.9.-195-714/2012). Pastarojoje byloje buvo nustatyta, jog „pagalbos telefonu D. V. skambino gal ir skubotai, bet būdama įsitikinusi, kad sūnus išvažiavo automobiliu, neturėdamas tam teisės, siekdama užkirsti kelią galimam teisės pažeidimui, bet ne tyčia, ne siekdama melagingai iškviesti pareigūnus“. Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų įrodymų, garso įraše minimos aplinkybės taip pat buvo paneigtos (jas paneigė liudytojas A. D., be kita ko nurodęs, jog jam priklauso transporto priemonė „Opel Vectra“, o ne „Opel Astra“). Taigi, nesant neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad A. P. 2011-10-30, 18 val., Jurbarko rajone, Mosteikių kaime, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinė bylos teisena buvo nutraukta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.