Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nepilno vidurinio išsilavinimo, teistas: 1) 2000-11-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius BK 47¹ straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams įpareigojant per 3 mėnesius atlyginti žalą; 2) 2002-02-26 pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 3) 2002-12-02 pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 42 straipsnio 4 dalį šią bausmę subendrinus su 2002-02-26 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams; 4) 2003-06-12 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, 8 dalimi, subendrinus su 2002-02-26 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 5) 2003-08-11 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, 8 dalimi subendrinus su 2003-06-12 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams (į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2001-09-06 iki 2002-02-26 ir iš dalies atlikta bausmė pagal 2003-06-12 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį); 6) 2004-06-09 pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, areštu 25 paroms; 7) 2004-08-02 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi subendrinta su 2004-06-09 nuosprendžiu, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 25 dienoms. 2004-12-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu paleistas iš Marijampolės pataisos namų lygtinai, neatlikęs 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2005-02-03 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą, atlikti 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2005-04-01 paleistas atlikus bausmę; 8) 2006-09-01 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; 9) 2006-11-09 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi bausmes subendrinus su 2006-09-01 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; 10) 2008-08-08 pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 286 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2006-11-09 Akmenės rajono apylinkės teismo paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 11) 2009-01-23 paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų atlikus bausmę. 12) 2012-02-06 Valensijos baudžiamųjų bylų teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl turto pagrobimo panaudojant fizinį smurtą gyvenamajame name ir kūno sužalojimus – 6 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo (bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) įkalinimo centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – 2017-01-17),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2009 m. gruodžio 30 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) antros laiptinės, konflikto metu tyčia vieną kartą smogė kumščiu M. K. į veidą, padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, tyčia metaliniu strypu smogė M. K. ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos sritį ir kairę plaštaką, padarydamas nukentėjusiajam kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių bei į galvos smegenų skilvelius, poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje ir kairiame skruoste, pereinančias į kairės akies apatinį voką, odos nubrozdinimus kaktoje ir kairiame skruoste, dėl to nuo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių nukentėjusysis M. K. mirė įvykio vietoje, nes buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.

2009-12-31 papildomu įvykio vietos apžiūros protokole (su fotolentelėmis (4 t., 45–48 b. l.)) užfiksuota, kad apžiūrėta „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aplinka. Apžiūrėtas prie pastato stovintis plastmasinis mėlynos spalvos konteineris su užrašu „TIK POPIERIUS“, kuriame rastas metalinis vamzdis, apvyniotas žalios spalvos izoliacine medžiaga. Vamzdis 775 mm ilgio, 26 mm skersmens, vidinės kiaurymės skersmuo – 20 mm.

2010-04-02 M. R. universiteto Teismo medicinos instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 51–54 b. l.) konstatuota, kad M. K. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų ir plaučių paburkimu. M. K. mirtis įvyko prieš 4,5 – 6 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2010 m. sausio 4 d. 11.00 val. Mirusiojo M. K. kraujyje rasta 2,42 promilės etilo alkoholio. M. K. kūne rasti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių bei į galvos smegenų skilvelius, muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, pogleivinės kraujosruvos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje ir kairiame skruoste, pereinanti į kairės akies apatinį voką, odos nubrozdinimai kaktoje ir kairiame skruoste. Sužalojimai M. K. padaryti kietais bukais daiktai nemažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais paveikus veidą ir kairę plaštaką. Sužalojimai padaryti keleto valandų laikotarpiu iki mirties. Kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių bei į galvos smegenų skilvelius kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą

Faktiniais bylos duomenimis – liudytojos E. M. parodymais, kad 2009 m. gruodžio 30 d., naktį, iš savo buto (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto, ji pamatė, kad kieme vyksta muštynės. Matė, kaip vienas žmogus guli ant žemės, šalia yra vaikinas, kuris rankose, jos manymu, turi pagalį. Ji iškvietė policiją. Po to pamatė, kad šalia gulinčio ant žemės žmogaus yra jos kaimynai D. M. ir G. L.. Atvykus policijos darbuotojams ir atliekant vietos apžiūrą, 2009-12-30 įvykio vietos apžiūros protokole (su fotolentelėmis) (1 t., 31–43 b. l.) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, važiuojamojoje kiemo dalyje rastas M. K. lavonas su matomomis smurto žymėmis galvos ir veido srityje. 2010-04-02 M. R. universiteto Teismo medicinos instituto (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. K. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai M. K. padaryti kietais bukais daiktai ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais paveikus veidą ir kairę plaštaką. Sužalojimai padaryti keleto valandų laikotarpiu iki mirties. 2009-12-31 papildomai apžiūrint įvykio vietą apžiūrėta „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aplinka. Konteineryje su užrašu „TIK POPIERIUS“ rastas metalinis vamzdis, apvyniotas žalios spalvos izoliacine medžiaga. Vamzdis 775 mm ilgio, 26 mm skersmens, vidinės kiaurymės skersmuo – 20 mm. 2010-04-23 Valtybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai specialistams pateikus metalinį vamzdį, nustatyta, kad sužalojimai, išskyrus muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, M. K. galėjo būti padaryti aprašytu metaliniu vamzdžiu. Liudytoja D. M. (kuri išvykusi į užsienį ir į Lietuvą grįžti neplanuoja, jos parodymai pagarsinti teismo posėdyje) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. gruodžio 30 d., po 22.00 val., ji buvo savo buto, esančio trečiame aukšte, virtuvėje. Suveikus kieme stovėjusio automobilio signalizacijai, priėjo prie virtuvės lango ir kieme pamatė besimušančius vaikinus. Jų buvo keturi, bent jau ji jų tiek matė. Atsidariusi virtuvės langą, pradėjo tiems vaikinams šaukti, kad jie baigtų muštis. Vienas iš vaikinų turėjo rankose daiktą, panašų į strypą. Strypas buvo apie 70 cm. ilgio. Iš pradžių jie mušėsi visi kartu, t. y. vienoje vietoje. Vaikinas, kurio rankose buvo strypas, vieną kartą sudavė juo kitam vaikinui į galvos sritį. Tas vaikinas, kuriam sudavė strypu, susvirduliavo ir nukrito ant grindinio. Kai jis nukrito, jam dar vieną kartą trenkė tuo strypu į galvos sritį. Tada vienas iš vaikinų išsilaisvino ir pradėjo bėgti „(duomenys neskelbtini)“ pastato link. Kiti du vaikinai pradėjo jį vytis. Tas vaikinas, kurį mušė su strypu, liko gulėti ant grindinio. D. M. išėjo į kiemą. Prie gulinčio sumušto vaikino buvo priėjęs D. M. kaimynas G. L.. Ji pasilenkusi žiūrėjo į sumuštą vaikiną ir staiga išgirdo, kaip kažkas pradėjo sakyti: „Ar žinai, ką jis man padarė ? Jis man subadė koją“. Tada pakėlusi galvą už kokių 3 metrų nuo jos pamatė tą patį vaikiną su strypu rankose. Jis tuos žodžius sakė G. L., nes aplinkui daugiau nieko nebuvo. Tada jis užsimojo turėtu strypu ir ėjo link jų. Ji išsigando ir apsisukusi nubėgo į savo laiptinę. Kai grįžo į savo butą, jos vyras sakė, kad, kai ji įbėgo į laiptinę, tas vaikinas strypu dar du kartus priėjęs smogė gulinčiam vaikinui. 2011-04-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (su fotolentelėmis) metu liudytoja D. M. iš šešiose fotonuotraukose esančių asmenų parodė į fotonuotrauką Nr. 2, kurioje atvaizduotas V. V., kad tai yra asmuo, kuris strypu mušė kitą vaikiną 2009 m. gruodžio 30 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės. Liudytojas T. M. teismo posėdyje parodė, kad 2009 m. gruodžio 30 d., apie 22 valandą, buvo namuose, kai išgirdo žmoną, kuri buvo virtuvėje ir atsidariusi langą, šaukė: „Ką darai“. Atėjęs į virtuvę pro langą matė, kad kieme ant žemės guli vaikinas. Žmona išbėgo į kiemą ir nubėgo prie gulinčio ant žemės vaikino. Šalia vaikino buvo kaimynas G. L.. Matė, kad nuo centro pusės atėjo vaikinas, kuris rankoje turėjo pagalį. Matė, kad tas vaikinas pagaliu vieną ar du kartus pagaliu sudavė gulinčiam ant žemės vaikinui į kojas. Liudytojas A. L. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį V. V. pažinojo iš matymo, žinojo, kad jo pravardė (duomenys neskelbtini). Su juo nebendravo. 2009 m. gruodžio 30 d. buvo (duomenys neskelbtini), naktį jam paskambino D. V. ir paprašė pavežti brolį. Kai prie automobilio atėjo žmogus, pamatė, kad tai buvo D. brolis V. V., jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Liudytoja I. B. (kuri išvykusi į užsienį ir jos apklausti teismo posėdyje nebuvo galimybių, jos parodymai teismo posėdyje pagarsinti) ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 68–69, 70–71 b. l.) parodė, kad 2009 m. gruodžio 31 d., apie 00.30 val., V. V. paskambino jai į (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad atvažiuoja pas ją. Maždaug už valandos po pokalbio telefonu pas ją į namus atvažiavo V. V.. V. V. atvykęs papasakojo, kad prie (duomenys neskelbtini) namo kieme susimušė su vaikinu, vardu G., kuris gyvena minėtame name, ir dar dviem vaikinais, jų vardų ir pavardžių ji nežino. Minėti vaikinai puolė V. V. ir G. su peiliais. Prasidėjus muštynėms, netrukus atvažiavo policija, o jis su G. pabėgo. V. V. sakė, kad prisidirbo ir dabar negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes jo ieškos policija. Papildomai apklausta I. B. parodė, kad kai naktį V. V. atvažiavo pas ją į namus, jo kažkuri koja buvo įpjauta, t. y. sužalota. Tiksliai negali pasakyti, kuri koja, nes neprisimena. Jam buvo perdurta blauzda. Liudytoja I. S. (kuri išvykusi į užsienį ir jos apklausti teismo posėdyje nebuvo galimybių, jos parodymai teismo posėdyje pagarsinti) ikiteisminio tyrimo (2 t., 80–82 b. l.) metu parodė, kad ji su I. B. nuo 2009 m. kovo 15 d. iki 2010 m. birželio mėnesio nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). 2009 m. gruodžio 30 d. naktį, tiksliai laiko neprisimena, ji buvo savo nuomojamame bute. Namuose taip pat buvo ir I. B.. Abi dar nemiegojo, kai I. paskambino V. V.. Jis jai pasakė, kad netrukus jis atvažiuos pas ją. Kodėl jis atvažiuoja naktį, ji E. B. neklausė. Maždaug už pusvalandžio V. V. jau buvo pas jas bute. Tik atvažiavęs V. V. pasakojo joms, kad įsivėlė į kažkokias muštynes. Vienas iš prisikabinusių vaikinų turėjo peilį. Jis tuo peiliu perpjovė V. V., kiek ji prisimena, dešinę koją, o tiksliau šlaunį. Ji jam dar tą koją plovė su peroksidu. V. V. sakė, kad vienam iš tų vaikinų, kuris puolė jo draugą, jis kumščiu trenkė į veidą. Vaikinas nukrito ir nebesikėlė.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo V. V. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo M. K. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo M. K. mirtis – tiesioginis kaltinamojo V. V. veikos rezultatas: 2009 m. gruodžio 30 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) antros laiptinės, tarp keleto asmenų įvyksta muštynės, jose, be kitų ikiteisminio metu nenustatytų asmenų, dalyvauja kaltinamasis V. V. ir nukentėjusysis M. K.. Kaltinamasis V. V. smogia kumščiu M. K. į veidą, po šio smūgio M. K. nugriūva ant žemės ir nesikelia. Tai ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytoja I. S., kuriai apie įvykį papasakojo pats kaltinamasis V. V.. Šiuos liudytojus parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad M. K. buvo padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir pogleivines kraujosruvos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose. Liudytojos I. B. ir I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad joms kaltinamasis V. V. pasakojo, kad jį užpuolė keli vaikinai, vienas iš jų peiliu jam perdūrė koją. Kai kaltinamasis V. V. atvyko pas jas į (duomenys neskelbtini), minėtos liudytojos pamatė, kad jo koja perdurta. Apžiūrint įvykio vietą buvo rastas peilis, kuriuo galbūt buvo sužalotas kaltinamasis V. V.. Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vaikinas, kurio rankose buvo strypas, vieną kartą sudavė juo kitam vaikinui į galvos sritį. Tas vaikinas, kuriam sudavė strypu, susvirduliavo ir nukrito ant grindinio. Kai jis nukrito, jam dar vieną kartą trenkė su tuo strypu į galvos sritį. Jai išbėgus į kiemą, ir būnant šalia gulinčio sumušto vaikino, išgirdo, kaip kažkas pradėjo sakyti: „Ar žinai, ką jis man padarė? Jis man subadė koją“. Tada pakėlusi galvą už kokių 3 metrų nuo jos pamatė tą patį vaikiną su strypu rankose, kurį parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino kaip kaltinamąjį V. V.. Kai grįžo į savo butą, jos vyras sakė, kad, kai ji įbėgo į laiptinę, tas vaikinas strypu dar du kartus priėjęs smogė gulinčiam vaikinui. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad sužalojimai, išskyrus muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, M. K. galėjo būti padaryti aprašytu metaliniu vamzdžiu. Sužalojimai M. K. padaryti kietais bukais daiktai ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Nors liudytojos buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo pareigūno, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjo, jos yra išvykusios iš Lietuvos Respublikos, ir teismas ėmėsi priemonių siekdamas jas apklausti teismo posėdyje, tačiau to padaryti negalėjo, todėl teismas remiasi jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnė E. B., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad apklausiant liudytoją D. M. įvykio aplinkybės nebuvo žinomos, liudytojai joks poveikis nebuvo daromas. Teismas konstatuoja, kad liudytojų parodymus patvirtina teismo posėdžio metu ištirti įrodymai – vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados, liudytojo T. M. parodymai, kad matė, kaip M. K. buvo suduoti smūgiai, liudytojo A. L. parodymai, kad vežė kaltinamąjį V. V. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad kaltinamasis V. V. turėjo tiesioginę tyčią nužudyti M. K., nes nesurinkta įrodymų, kad jis būtų tiesiogiai grasinęs nukentėjusįjį užmušti, vyko muštynės. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis, fizinis sudėjimas) leidžia spręsti, kad kaltinamasis V. V. smogdamas metaliniu vamzdžiu ne mažiau kaip penkis kartus nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, suvokė, kad kelia pavojų jo gyvybei, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Bausmės skyrimas

Byloje nenustatyta kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos; kaltinamojo asmenybę – teistas, administracine tvarka baustas (3 t., 76–151 b. l.), psichikos sveikatos centro įskaitoje ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (3 t., 153 b. l.). Teismas atsižvelgia, kad V. V. atžvilgiu iki nusikalstamos veikos padarymo buvo priimta vienuolika apkaltinamųjų nuosprendžių, tarp jų ir smurto panaudojimo prieš asmenį (viešosios tvarkos pažeidimai, plėšimai), nusikalstamas veikas darė sistemingai, paleistas iš laisvės atėmimo vietų nedirbo, darė naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad padaryta veika nebuvo atsitiktinė. V. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, į faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas.

Nukentėjusioji J. D. pateikė 4091,40 Lt ieškinį (1 t., 70–71 b. l.) dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo. Iš J. D. pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (1 t., 72–73 b. l.) bei jos teisiamajame posėdyje duotų parodymų apie išlaidas, kurioms patvirtinti dokumentų nepateikė, matyti, jog visos jos turėtos išlaidos sudaro 4091,4 Lt: gedulingi pietūs – 1700,00 Lt (sąskaita-faktūra nepateikta), laidojimo paslaugos – 1421,00 Lt (pateikta sąskaita faktūra), lavono paruošimas laidoti – 73 Lt (kvitas pateiktas), kelionės išlaidos 197,4 L (pateikti 32,9 Lt vertės bilietai), paminklas – 700 Lt (išlaidas patvirtinantys dokumentai nepateikti).

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką – M. K. nužudymą – padarė kaltinamasis V. V., todėl iš V. V. priteistinos J. D. turėtos M. K. laidojimo išlaidos.

Teismas konstatuoja, kad atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo išlaidas. Teismas, įvertinęs realią gyvenimišką situaciją, sutinka, kad J. D. turėjo išlaidų, susijusių su sūnaus laidotuvėmis. J. D. ieškinio pareiškime nurodytos 1700 Lt išlaidos maistui, tačiau nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių turėtas laidojimo išlaidas maistui, nenurodyta, kur vyko gedulingi pietūs, koks maistas buvo vartojamas. Priimta po laidotuvių rengti gedulingus pietus, todėl teismas išlaidas maistui mažina iki 500 Lt. Atlygintinos transporto išlaidos, kurios patvirtintos pateiktais rašytiniais įrodymais – 32,9 Lt. Laidojimo paslaugos ir lavono paruošimo išlaidos atlygintinos visiškai. Teismas sutinka, kad paminklo ant sūnaus kapo vertė yra reali, nes Lietuvoje įprasta ant kapo statyti paminklus, 700 Lt nėra aiškiai per didelė, tai labiau minimali paminklo vertė. Civilinis ieškinys mažintinas 1040 Lt suma, nes nukentėjusiajai buvo išmokėta laidojimo pašalpa.

Nukentėjusioji J. D. pateikė civilinį ieškinį 50 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Šioje byloje nukentėjusioji J. D. (mirusiojo motina) pateikė pareiškimą ikiteisminio tyrimo metu, kad dėl sūnaus M. K. patyrė 50 000 Lt neturtinę žalą. Pagal teismų praktiką, nukentėjusiesiems (tėvams) iš kaltininko, kuris padarė kvalifikuotą nužudymą, priteisiama nuo 16 000 iki 200 000 Lt neturtinė žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2008, 2K-187/2009, 2K-272/2009, 2K-289/2009, 2K-339/2010, 2K-188/2010, 2K-376/2010, 2K-410/2011, 2K-14/2012), o nesant nužudymą kvalifikuojančių požymių, ši suma yra iki 100 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013).

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai J. D. padaryta neturtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui (sūnui). Dėl sūnaus mirties, patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, dėl to pablogėjo jos sveikata. Teismas atsižvelgia į tai, kad nužudytasis M. K. kartu su motina negyveno, neteikė materialinės pagalbos, nes buvo kelis kartus teistas ir atlikino laisvės atėmimo bausmes.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. V. turto ir pajamų neturi, todėl, atsižvelgdamas į visas išvardytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis sumažintinas iki 35 000 Lt.

Dėl daiktinių įrodymų: 1) 2012-02-27 tyrėjos nutarimu į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Daiktų saugojimo kambarį atiduotus: metalinį vamzdį, peilį, iš įvykio vietos paimtą kraujo ėminį nuo sniego prie M. K. lavono, languoto popieriaus lapą su vardais ir telefonų numeriais, voką su M. K. plaukų pavyzdžiu; voką su G. V. seilių pavyzdžiu; voką su G. L. seilių pavyzdžiu; voką su M. A. seilių pavyzdžiu; voką su M. K. kraujo pavyzdžiu; nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; sportines kelnes; sportinį švarkelį; striukę; marškinėlius; apatines kelnaites; kojinių porą; sportinių batų porą, rankinį laikrodį „OMAX“; nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. K. motinai J. D. (1 t., 121–123 b. l.). 2) Paketą Nr. 1 – voką, kuriame sudėti penki (5 vnt.) CD-R, pateiktą kartu su baudžiamosios bylos Nr. 51-1-00421-09 ikiteisminio tyrimo medžiaga Šiaulių apygardos teismui, palikti prie baudžiamosios bylos.

2014 m. birželio 10 d. teismo posėdyje buvo iškviesti ir apklausti liudytojai E. M., kuriai išmokėta 32,50 Lt kelionės išlaidų; liudytoja L. L., kuriai išmokėta 43,60 Lt kelionės išlaidų; liudytojas G. L., kuriam išmokėta 21,80 Lt kelionės išlaidų. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam V. V. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią teikė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas Edmundas Jankaitis. Advokato darbo užmokestis sudarė 960 Lt.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kalinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis iš kaltinamojo V. V. priteistina 97,90 Lt už liudytojams išmokėtas kelionės išlaidas ir 960 Lt valstybei už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Ekstradicijos išlaidų pažyma nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 1 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. spalio 1 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš V. V. J. D. naudai 1686,9 Lt (488,56 Eur) (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus ir devyniasdešimt centų) turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo ir 35 000 Lt (10 136,70 Eur) (trisdešimt penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi priteisti iš V. V. 1057,90 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt septynis litus 90 centų) proceso išlaidų valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktinius įrodymus – 2012-02-27 tyrėjos nutarimu į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Daiktų saugojimo kambarį atiduotus: metalinį vamzdį, peilį, iš įvykio vietos paimtą kraujo ėminį nuo sniego prie M. K. lavono, languoto popieriaus lapą su vardais ir telefonų numeriais, voką su M. K. plaukų pavyzdžiu; voką su G. V. seilių pavyzdžiu; voką su G. L. seilių pavyzdžiu; voką su M. A. seilių pavyzdžiu; voką su M. K. kraujo pavyzdžiu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktinius įrodymus, 2012-02-27 tyrėjos nutarimu į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Daiktų saugojimo kambarį atiduotus: sportines kelnes; sportinį švarkelį; striukę; marškinėlius; apatines kelnaites; kojinių porą; sportinių batų porą, rankinį laikrodį „OMAX“; nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. K. motinai J. D. (1 t., 121–123 b. l.).

Daiktinius įrodymus: paketą Nr. 1 – voką, kuriame sudėti penki (5 vnt.) CD-R, pateiktą kartu su baudžiamosios bylos Nr. 51-1-00421-09 ikiteisminio tyrimo medžiaga Šiaulių apygardos teismui, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam V. V. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.