Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-11-21 · Civilinė byla Nr. e2-311-727/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-21
Bylos Nr.
e2-311-727/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“
Atsakovas
M. S.
Advokatai
Gintarė Raišutienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

atsakovui M. S. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui M. S. dėl darbuotojo veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė „Eurotransport24“ (toliau - ir ieškovė, darbdavys) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2021 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-131-11025, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S. (toliau – ir darbuotojas, vairuotojas) dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti 500 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu, 5 proc. procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovas 2020 m. gegužės mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovės vilkiku, v/n KZT634, ir puspriekabe, v/n HO679. 2020 m. gegužės 26 d. atsakovas neužtikrino OBU (On board unit) aparato tinkamo veikimo, dėl ko nebuvo apmokėta už važiavimą mokamu keliu Belgijoje. Nurodė, kad neapmokėjus kelių mokesčio, 2020 m. birželio 12 d. Belgijos atsakinga institucija Wallonie fiscalite SPW surašė pažeidimo protokolą, juo ieškovei dėl nesumokėjimo už važiavimą mokamu keliu buvo paskirta 500 Eur baudą. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 500 Eur baudą, taip patirdama žalą dėl atsakovo veiksmų. Atsakovas savo kaltę pripažino 2021 m. sausio 25 d. šalys pasirašytu susitarimu dėl padarytos žalos atlyginimo.

Atsakovas apie jo atžvilgiu iškeltą bylą ir teisminį jos nagrinėjimą bei teismo posėdį informuotas tinkamai: procesiniai dokumentai M. S. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentai laikomi įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimų apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresatų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje bei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, kas yra laikoma tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovui pagal esamą procesinę situaciją, kuomet jis turi oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rašytinės pozicijos/atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė byloje įrodinėja, kad žala kilo dėl atsakovo didelio neatsargumo ir nerūpestingumo, kuomet nebuvo apmokėta už važiavimą mokamu keliu.

Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su ieškinio pareiškime ir teisminio nagrinėjimo metu išsakytais teiginiais dėl ieškinio ir atsakovui keliamų pretenzijų dėl žalos atlyginimo esamoje situacijoje pagrįstumo, todėl netenkina ieškinio dėl žemiau išdėstyto.

Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2020 m. vasario 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1343 su vėlesniais priedais ir pakeitimais (toliau – ir darbo sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir dirbo pas ieškovę iki 2021 m. balandžio 27 d., kuomet darbo sutartis buvo nutraukta jam pačiam prašant.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės direktorius G. Š. 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 43433 įpareigojo atsakovą vykti į komandiruotę mašina, kurios valstybinis numeris KZT634, maršrutu Europos sąjunga ir NVS šalys, komandiruotės tikslas – gabenti krovinius. 2020 m. birželio 12 d. Volonijos mokesčių tarnyba atsiuntė ieškovei pranešimą Nr. LTKZT634, kuriame nurodyta, kad už ieškovei priklausantį vilkiką valstybinis Nr. KZT634, 2020 m. gegužės 26 d. buvo nustatytas pažeidimas (pažeidimo vieta A3 121,5 km), pažeidimo metu neaktyvuotas elektroninis įrašymo įrenginys, paskirta 500 Eur bauda. Į bylą pateiktas ieškovės bankinio mokėjimo nurodymas Nr. MOK000106495 patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovė sumokėjo 500 Eur baudą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2021 m. sausio 25 d. susitarimu dėl žalos atlyginimo, kuriuo iš esmės grindžiamas ieškinio reikalavimas, ieškovei teigiant, kad atsakovas pripažino kaltę ir prisiėmė prievolę padengti žalą, 1.1. punkte nurodyta, kad „šalys sutinka ir patvirtina, jog 2020 m. gegužės 26 d. darbuotojas, vykdydamas bendrovės jam pavestas pareigas ir naudodamasis bendrovės jam patikėtomis transporto priemonėmis valst. Nr. KZT634/ HO679, bei kitomis materialinėmis vertybėmis, vairavo minėtas transporto priemones ir dėl savo kaltės apgadino krovinį/transporto priemonę/kitą turtą, tokiu būdu padarydamas bendrovei 500 Eur žalą“.

Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo, ieškovė jai patirtą žalą kildina dėl to, kad nebuvo apmokėta už važiavimą mokamu keliu, o susitarime su darbuotoju dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad ieškovei žala atsirado apgadinus krovinį/transporto priemonę/kitą turtą. Todėl manyti, kad šiuo konkrečiu atveju darbuotojas pripažino žalos padarymo faktą, nėra galima. Jokio tyrimo dėl jo darbdavys neatliko, darbuotojo neapklausė, jokių su tuo susijusių aplinkybių netyrė. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad darbuotojas sutiko ir pripažino savo kaltę bei įsipareigojo kompensuoti sumokėtos baudos įmoką.

Be kita ko, to paties susitarimo 1.3 punkte nurodyta, kad „darbuotojas sutinka ir patvirtina, kad 500 Eur nurodyta žalos suma bus išskaitoma iš bendrovės darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų. Nutraukiant darbo santykius iki bendrovei bus atlyginta 500 Eur žalos suma, darbuotojas sutinka likusią mokėti sumą atlyginti išskaitant ją iš galutinio atsiskaitymo, o sumai esant nepakankamai – likusią bendrovei mokėti sumos dalį geranoriškai per 30 dienų nuo darbo santykių pabaigosׅ“.

Kaip jau minėta, darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. balandžio 27 d. jam pačiam prašant, ir per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 25 d., kuomet buvo pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, iki 2021 m. balandžio 27 d., kuomet atsakovas buvo atleistas, kaip teigė ieškovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo atliktos jokios išskaitos iš atsakovo pagal minėtą šį šalių susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Teismui pareikalavus, ieškovė į bylą pateikė 2023 m. spalio 6 d. pažymą Nr. 1, kurioje nurodyta, kad iš atsakovo 2021 m. kovo mėnesį buvo atlikta 785,71 Eur ir balandžio mėnesį 24 Eur išskaitos, skiltyje nurodyta „kiti atskaitymai iš darbo užmokesčio“. Atstovė posėdžio metu pradėjo aiškinti, kad išskaitos buvo daromos pagal kitus darbo santykio dalyvių susitarimus, o ne pagal minėtą. To pagrindimui pateikė 2020 m. liepos 31 d. susitarimas Nr. 1343 ir 2020 m. lapkričio 17 d. susitarimas Nr. 1343 „Dėl mokymo ir (arba) kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo“. Susitarimuose nurodyta, kad mokymų sumą sudaro 600 Eur už vienus mokymus (už abu 1 200 Eur). Atstovė teismui nepateikė nei mokymo sutarties, pasirašytos su atsakovu, nėra aišku kokiuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose dalyvavo ir ar dalyvavo atsakovas, taip pat nėra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė yra apmokėjusi šias mokymosi išlaidas.

Įstatymas įpareigoja pasibaigus darbo sutarčiai visas darbuotojo su darbo santykiais susijusias išmokas išmokėti ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 straipsnis 2 dalis). Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2021 m. gegužės 7 d. pretenzijos, ieškovė jau po darbo santykių pabaigos su atsakovu siuntė jam pretenziją su raginimu apmokėti 500 Eur žalą, tačiau darbo sutarties nutraukimo momentu jokių skolinių įsipareigojimų fiksavimo, įskaitymo ir pan. klausimų neaptarė ir nesprendė.

Byloje taip pat nefiksuoti jokie darbdavio veiksmai, susiję su tuo, kad jis būtų ne formaliai, o iš esmės, siuntęs buvusiam darbuotojui minėtus darbdavio suformuotus pranešimus ir pretenzijas.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas, vykdydamas darbines pareigas, padarė darbdaviui žalą dėl savo kaltės, kad būtent darbuotojas neužtikrino ir kodėl kelių mokesčio aparato veikimą, kad važiavo su techniškai tvarkingu skaitytuvu. Ieškinio reikalavimo pagrindu esančio pasirašyto susitarimo pagrindu dėl žalos atlyginimo ieškovė galėjo daryti išskaitas iš darbuotojo, tačiau to nedarė ir nenurodė aiškaus pagrindimo. Pradiniame ieškinio pareiškime ieškovė nenurodė reikšmingų ginčo sprendimui aplinkybių ir tik teismui įpareigojus patikslinti ir pateikti naujai nurodytas aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus, ieškovė juos suformavo bei nurodė vėl naujas aplinkybes, kaip savo reikalavimo pagrindimą, bei pateikė naują pažymą, kad darbuotojui buvo atliktos išskaitos kitais pagrindais (dėl kvalifikacijos kėlimo mokymų), teismo nuomone, tendencingai formuodama įrodomąją bazę.

Jokių darbdavio įsakymų dėl išskaitų darymo nėra priimta, o tokie, kaip reglamentuota DK 156 str., turi būti priimami per 3 mėn. nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

Sutinkamai su DK 6 str. nuostata, esamos abejonės vertinamos darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinio santykio dalyvio, naudai.

Teismui priimant sprendimą, tokia nenuosekli bei pirminiame ieškinio pareiškime neatskleista faktinė bylos tiesa vertintina kritiškai, o nustatytos abejonės - atsakovo naudai. Teismas laiko, jog ieškovė neįrodė reikalavimo pagrindu esančių aplinkybių, todėl ieškinį atmeta.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 38,84 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl ieškinio atmetimo atveju jos išieškotinos iš ieškovės.

Pastaroji ieškinio atmetimo atveju teisės į savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė