Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. P. gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamu klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu I. P. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2021 m. kovo 9 d.) laisvės apribojimu vieneriems metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuteistąjį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat įpareigojant tęsti darbą, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2021 m. kovo 24 d.) laisvės apribojimu vieneriems metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuteistąjį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat įpareigojant tęsti darbą, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos ir I. P. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuteistąjį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant tęsti darbą, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. P. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuteistąjį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo UAB „K.“ ieškinys tenkintas ir iš I. P. buvo priteisti 3582 Eur UAB „K.“ nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu I. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams pakeitė areštu devyniasdešimčiai parų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Skunde nuteistojo I. P. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį ir netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam I. P. arba perduoti teikimą iš naujo nagrinėti žemesniajam teismui.

4. Skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas nepagrindė, kodėl nuteistajam yra būtina pakeisti paskirtą laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę. Šiuo atveju žemesnysis teismas visiškai nesigilino ir neatskleidė spręstų klausimų esmės, nesiaiškino, ar nuteistasis per vienerius metus apskritai turėjo realią galimybę bent iš dalies atlyginti civiliniam ieškovui UAB „K.“ priteistą žalą. Tik neginčijamai nustačius, kad I. P. iš tikrųjų vienerius metus turėjo realią galimybę bent iš dalies sumokėti civiliniam ieškovui priteistą žalą, tačiau savo pareigos nevykdė tyčia ir sąmoningai, būtų galima pagrįstai daryti išvadą, jog nuteistasis elgėsi negeranoriškai bei neatsakingai, nevykdė bausmės.

5. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, vien faktas, kad bausmės vykdymo metu I. P. dirbo ir gavo darbo užmokestį, dar nereiškia, jog nuteistasis turėjo objektyvią galimybę padaryti bent vieną kiek apčiuopiamą įmoką nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti. Nuteistasis Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje buvo įpareigotas metus kiekvieną mėnesį mokėti po 298,50 Eur žalos atlyginimo. Vis tik I. P. neturėjo objektyvios galimybės net ir norėdamas kiekvieną mėnesį mokėti nurodytos pinigų sumos, nes jo pajamų neužteko tiek oriam pragyvenimui, tiek žalos atlyginimui.

6. Skunde pažymima, kad I. P. bausmės atlikimo metu dirbo, vykdė kitus jam nustatytus įpareigojimus, jis nėra pažeidęs paskirtos intensyvios priežiūros sąlygų, naujų ikiteisminių tyrimų jam nebuvo pradėta, jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau baudas sumokėjo. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis tikrai pakeitė savo elgesį. Be to, skunde nurodoma, kad nuteistasis turi šeimą, su sugyventine gyvena nuomojamame bute, nes nuosavo įsigyti neturi jokių galimybių, augina (duomenys neskelbtini) metų vaiką (dukrą), sugyventinė laukiasi antro vaiko. I. P. darbo užmokesčio, kuris yra 800 Eur, užtenka tik susimokėti už buto nuomą, komunalines paslaugas bei pagrindiniams šeimos poreikiams patenkinti. Taigi nuteistasis objektyviai per nustatytą terminą negalėjo atlyginti net dalies nusikaltimais padarytos žalos.

7. Nuteistojo gynėjas teigia, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius iš I. P. reikalavo neįmanomo, vertė jį pasirašyti neįgyvendinamą žalos atlyginimo planą, kurio nuteistasis ir neįvykdė. Advokatas pažymi, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius neturi teisės atlikti civilinių ieškovų finansinių reikalavimų priverstinio neteisminio išieškojimo, o privalo rūpintis nuteistojo resocializacija. Be to, civilinis ieškovas nėra išdavęs jokio įgaliojimo minėtai institucijai veikti jo vardu ir reikalauti iš nuteistojo vienokiu ar kitokiu grafiku sumokėti teismo priteistas sumas.

8. Skunde aiškinama, kad šiuo atveju susidarė situacija, kai nuteistasis I. P. neįvykdė pareigos, kurios objektyviai negalėjo įvykdyti. Žalos atlyginimo planas buvo sudarytas visiškai nevertinant realios nuteistojo turtinės padėties ir objektyvių galimybių šį planą įvykdyti, tačiau žemesnysis teismas į tai neatsižvelgė. Taip pat skunde pažymima, kad pats civilinis ieškovas UAB „K.“ nesiėmė jokių veiksmų, kad teismo baudžiamuoju įsakymu priteista pinigų suma būtų išieškota. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad I. P. pažeidė kokius nors įpareigojimus, kurių nevykdymas leistų jį apibūdinti kaip neatsakingą asmenį, kuriam paskirtą laisvės apribojimo bausmę būtų būtina pakeisti areštu.

9. Advokatas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę į areštą, žala civiliniam ieškovui greičiau nebus atlyginta. Dėl arešto bausmės atlikimo nuteistasis negalės dirbti, galimai praras darbą, todėl žalos atlyginimas užsitęs.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo I. P. gynėjo advokato skundas atmestinas.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 46¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. BK 48 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Pažymėtina, jog vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikomas teismo paskirtų įpareigojimų laisvės apribojimo metu nevykdymas ar netinkamas vykdymas be pateisinamų priežasčių.

11. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad I. P. nevykdė vieno iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtų įpareigojimų, t. y. per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą. Nuteistojo gynėjas aiškina, kad paskirto įpareigojimo nuteistasis negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog jis vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, ir šią bausmę pakeisti į areštą.

12. Visų pirma pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo baudžiamajame įsakyme nuteistajam I. P. buvo išaiškintos vengimo atlikti laisvės apribojimo bausmę pasekmės. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje I. P. 2021 m. gruodžio 14 d. dar kartą buvo išaiškinta atsakomybė už įpareigojimų nevykdymą. Taigi šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad nuteistajam buvo žinoma ir suprantama, kokios teisinės pasekmės jo laukia tuo atveju, jeigu jis nevykdys teismo jam paskirtų įpareigojimų.

13. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad I. P. 2022 m. sausio 11 d. nurodė, jog nuo vasario mėnesio pradės atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, o 2022 m. vasario 10 d. paaiškino, kad darbo užmokestį gauna penkioliktą mėnesio dieną, todėl dalį žalos atlygins po nurodytos datos. Nuteistasis Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių 2022 m. vasario 21 d. informavo, kad dokumentą, patvirtinantį dalies žalos atlyginimo faktą, jis pateiks artimiausiu metu, o 2022 m. kovo 9 d. nurodė, kad dalis žalos yra atlyginta, tačiau tokį teiginį patvirtinančių duomenų nepateikė. I. P. 2022 m. balandžio 6 d. vėl aiškino, kad jis atlygino dalį žalos, tačiau tokį teiginį patvirtinančių duomenų nepateikė. Nuteistasis 2022 m. gegužės 4 d. teigė, kad šiuo metu negali atlyginti nusikaltimais padarytos žalos, nes turi kitų išlaidų. Žalos mokėjimo planą atsisakė sudaryti, nes dalimis žalos neketina mokėti, ketina paimti paskolą ir tuomet atlyginti žalą. Nuteistajam vėl buvo paaiškinta atsakomybė už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. I. P. 2022 m. gegužės 30 d. vėl buvo išaiškinta atsakomybė už įpareigojimų nevykdymą, nes jis nepradėjo atlyginti nusikaltimais padarytos turtinės žalos. Nuteistasis 2022 m. birželio 30 d. paaiškino, kad jis žalos nepradėjo atlyginti, tačiau tai ruošiasi padaryti artimiausiu metu, 2022 m. rugpjūčio 8 d. nurodė, kad jis nėra atlyginęs net dalies žalos, taupo pinigus žalos atlyginimui. Nuteistasis 2022 m. rugsėjo 7 d. vėl informavo, kad žalos nėra atlyginęs, nes dėl teisinių ginčų su sugyventine pasunkėjo jo finansinė padėtis, bausmės pabaigoje ketina paimti paskolą ir atlyginti žalą. I. P. 2022 m. spalio 14 d. nurodė, kad žalą ketina atlyginti iki 2022 m. lapkričio 18 d., o 2022 m. lapkričio 18 d. informavo, jog žalos nėra atlyginęs, atsakymo dėl paskolos negavo.

14. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš šio procesinio sprendimo 13 pastraipoje aptartų aplinkybių yra akivaizdžiai matyti, jog nuteistasis I. P. nuo 2022 m. sausio 11 d. žadėjo atlyginti bent dalį nusikaltimais padarytos žalos, o nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. sąmoningai klaidino Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių dėl dalies žalos atlyginimo, nurodydamas, kad dalis žalos yra atlyginta, nors toks teiginys neatitiko tikrovės. Apie jokius sunkumus, kurie būtų sutrukdę nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. atlyginti bent dalį padarytos žalos, t. y. vykdyti teismo jam paskirtą įpareigojimą, nuteistasis nenurodė. Aptartas nuteistojo elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai vengė spręsti kilusias problemas (aišku, jeigu tokios realiai buvo kilusios), apie jas informuoti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių ir tuo pačiu vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą. I. P. 2022 m. gegužės 4 d. buvo pasiūlyta sudaryti žalos mokėjimo planą, tačiau jis atsisakė tokį planą sudaryti. Teigtina, kad, be jokių abejonių, žalos mokėjimo plano sudarymas pats savaime nebūtų užtikrinęs, jog nuteistasis atlygins žalą, tačiau toks planas, aukštesniojo teismo vertinimu, būtų sudaręs sąlygas surasti kilusių problemų sprendimo būdus ir atlyginti bent dalį padarytos žalos. Vis tik nuteistasis dėl iš esmės nepaaiškinamų priežasčių, nežinodamas apie realias savo galimybes gauti paskolą, nusprendė žalą atlyginti tik laisvės apribojimo bausmės pabaigoje iš paskolos, kurią tik tikėjosi gauti. Taigi atsisakymas sudaryti žalos mokėjimo planą taip pat vertintinas, kaip vengimo vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą dalis. I. P. ir vėliau nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nevykdė jam nustatyto įpareigojimo. Čia pastebėtina ir tai, kad nuteistojo 2022 m. rugpjūčio 8 d. išsakyta pozicija, jog jis taupo pinigus žalos atlyginimui, leidžia daryti išvadą, kad jis galimai turėjo galimybę atlyginti bent dalį žalos, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistasis turėjo objektyvią galimybę laisvės apribojimo bausmės metu civiliniam ieškovui atlyginti bent nedidelę dalį padarytos žalos, tačiau to nepadarė be jokių pateisinamų priežasčių.

15. Niekuo nepagrįstas nuteistojo gynėjo teiginys, kad I. P. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje buvo įpareigotas metus kiekvieną mėnesį mokėti po 298,50 Eur žalos atlyginimo. Tokio įpareigojimo aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra, kaip jau minėta, iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis atsisakė sudaryti žalos mokėjimo planą. Aplinkybė, kad UAB „K.“ nesiėmė veiksmų tam, jog teismo baudžiamuoju įsakymu priteista pinigų suma būtų išieškota, niekaip nepateisina paties nuteistojo neveiklumo ir jam nustatyto įpareigojimo nevykdymo. Pabrėžtina, kad teismo baudžiamuoju įsakymu įpareigojimas atlyginti žalą buvo nustatytas nuteistajam, todėl būtent jis ir privalėjo imtis priemonių, jog šis įpareigojimas būtų vykdomas tinkamai.

16. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis žalos negalėjo atlyginti, nes turi išlaikyti mažametį vaiką, beveik visas gautas pajamas jis naudojo šeimos poreikiams tenkinti. Vis tik iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 19 d. buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui I. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Iš paminėtoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo matyti, kad I. P. jau daugiau nei vienerius metus gyvena atskirai nuo buvusios sugyventinės ir dukros, nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio I. P. savo mažametei dukrai išlaikymo beveik neteikia, dukros išlaikymui nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. spalio 19 d. viso yra sumokėjęs 130 Eur. Taigi nuteistojo gynėjo skundo argumentai, kad I. P. negalėjo atlyginti net nedidelės nusikaltimais padarytos turtinės žalos dalies, nes visų pirma rūpinosi savo šeimos gerove, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistasis šiuo metu gyvena su moterimi, kuri laukiasi jų bendro vaiko, nei žemesniajam teismui, nei aukštesniajam teismui nėra pateikta.

17. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad I. P. iš tikrųjų vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, todėl ši bausmė skundžiama nutartimi pagrįstai buvo pakeista į arešto bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro įstatymo ir teismo nustatytų pareigų terminuotas taikymas nuteistajam. Konstatuoti, jog nuteistasis vykdo jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę galima tik tuo atveju, jeigu jis vykdo visas įstatymo ir teismo jam nustatytas pareigas. Nuteistojo selektyvus pareigų vykdymas negali būti vertinamas kaip tinkamas laisvės apribojimo bausmės vykdymas. Taigi aplinkybė, kad I. P. vykdė dalį jam nustatytų pareigų, tačiau dėl subjektyvių priežasčių nevykdė vieno įpareigojimo, nėra ir negali būti vertinamas kaip tinkamas jam paskirtos bausmės atlikimas.

18. Iš tikrųjų I. P. dėl arešto bausmės atlikimo gali susidurti su neigiamais padariniais. Vis tik apie pareigų nevykdymo pasekmes nuteistasis ne kartą buvo įspėtas ir apie jas žinojo, dėl galimo neigiamų padarinių atsiradimo yra kaltas jis pats. Sutiktina ir su teiginiu, kad arešto bausmės atlikimas nepaspartins žalos atlyginimo civiliniam ieškovui. Tuo pačiu pastebėtina, kad nuteistasis net ir būdamas laisvėje visiškai neatlygino nusikaltimais padarytos turtinės žalos.

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo I. P. gynėjo skundas yra atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo I. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Nutartis yra neskundžiama.