- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-655-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00144-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- Prienų rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Poolservice.LT“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4Žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Poolservice.LT“ ieškinį atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Poolservice.LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės 47 336,41 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; skirti atsakovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei.
2. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. vykdė viešąjį pirkimą fontano Prienų miesto Laisvės aikštėje įrengimo darbams kartu su supaprastinto statybos projekto parengimo paslaugomis įsigyti skelbiamos apklausos būdu. Konkurso nugalėtoja pripažinta UAB „Optika ir technologija“. Ieškovė nustatė, kad UAB „Optika ir technologija“ neatitinka pirkimo sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, todėl kreipėsi į teismą. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2039-601/2018 ieškovės ieškinį tenkino ir pripažino neteisėtu atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Optika ir technologija“ pripažinimo nugalėtoja, skyrė atsakovei 2 600,00 Eur baudą bei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo priėmimo dienai viešojo pirkimo sutartis buvo iš esmės įvykdyta. Tad ieškovė neteko galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, dėl ko patyrė nuostolius, kuriuos sudaro iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo negautas pelnas. Atsakovė neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka, tad pripažino jo pagrįstumą. Negautoms pajamoms prilygintinas ikimokestinis projekto „Fontano Prienų miesto Laisvės aikštėje įrengimo darbai kartu su supaprastinto statybos projekto parengimo paslaugomis“ pelnas.
3. Atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad netiesioginių nuostolių apskaičiavimas, pateiktas byloje, negali būti objektyviai patikrintas, todėl yra neįrodytas. Atsakovės neteisėti veiksmai nesutrikdė įprastos ieškovės veiklos. Ieškovė, nurodžiusi negautas pajamas, neįrodė tikimybės, kad, nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, su ja būtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Vienintelis lemiantis kriterijus, vertinant laimėjusį pasiūlymą buvo mažiausia kaina. Laimėjusiu pripažintas UAB „Optika ir Technologija“ pasiūlymas, kurio kaina buvo 87 317,23 Eur (su PVM), o ieškovės pasiūlymo kaina buvo 127 778,80 Eur (su PVM). Kainos skirtumas tarp šių pasiūlymų didelis, tad perkančiajai organizacijai atmetus laimėjusiu pripažintą pasiūlymą ir renkantis vienintelį likusį ieškovės pasiūlymą, atsakovei būtų reikėję už tuos pačius darbus mokėti beveik 50 procentų brangiau, kas yra pernelyg ženkli suma. Be to, galimybė rinktis tik iš vieno pasiūlymo neatitinka viešojo pirkimo dokumentuose reglamentuoto mažiausios kainos pasirinkimo kriterijaus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos ieškovei UAB ,,Poolservice.LT“ 46 921,35 Eur nuostolių, 5 procentų procesinės palūkanas už priteistą sumą, 46 921,35 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2019 m. vasario 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6 310,31 Eur bylinėjimosi išlaidų; atmetė ieškovės prašymą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei permokėtą žyminio mokesčio dalį – 49,00 Eur.
6. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo, aktualus Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2039-601/2018. Teismas pripažino neteisėtu atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Optika ir technologija“ pripažinimo nugalėtoja. Tuo pačiu teismas, nepripažindamas viešojo pirkimo sutarties negaliojančia, taikė alternatyvią sankciją ir skyrė atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijai 2 600,00 Eur baudą, sprendime konstatuodamas, kad vertindama tiekėjų pateiktus pasiūlymus ir pripažindama UAB „Optika ir technologija“ konkurso nugalėtoja, atsakovė neturėjo pakankamai duomenų (nepateikti atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams tinkami patvirtinantys dokumentai), kad ši tiekėja atitinka pirkimo sąlygų 3.1.1., 3.1.2., 3.1.3 punktuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, todėl neturėjo pagrindo pripažinti ją nugalėtoja. Taigi, atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo faktas nustatytas anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nėra kvestionuojamas.
7. Reikalaujant nuostolių iš perkančiosios organizacijos, svarbi dalis tenka įrodinėjant priežastinį ryšį. Priežastinis ryšys konstatuojamas tik įrodžius, kad jei perkančioji organizacija būtų elgusis teisėtai, su tiekėju būtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis bei dėl to būtų buvusi gauta iš jos kylanti finansinė nauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovės argumentus, kad su ieškove nebūtų sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, nes atmetus UAB „Optika ir technologija“ pasiūlymą, pirkime būtų likęs tik vienas tiekėjas, kurio kvalifikacija nebuvo tikrinta sudarant pasiūlymų eilę; perkančioji organizacija būtų buvusi priversta rinktis tik iš vieno tiekėjo, kurio pasiūlymo kaina būtų per didelė perkančiajai organizacijai, o projektavimo darbų kaina neadekvati; be to, ieškovės pasiūlyme nebuvo išviešinti subtiekėjai (įrangos nuomotojai). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2018 m. gegužės 22 d. CVP IS pranešimu Nr. 6194440 informavo ieškovę apie pasiūlymų eilės sudarymą ir nugalėtojo nustatymą ir nurodė, kad nugalėtoja pripažinta UAB „Optika ir technologija“, o ieškovės pasiūlymas yra antras pasiūlymų eilėje. Šios aplinkybės bei pirkimo sąlygų 7.4 punkto nuostatos leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija, prieš įrašydama ieškovę į pasiūlymų eilę, vertino ieškovės kvalifikaciją ir pripažino, kad ieškovės pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, todėl nebuvo atmestas dėl perkančiajai organizacijai per didelės ir nepriimtinos pasiūlymo kainos (pirkimo sąlygų 7.4.5 punktas), netinkamos tiekėjo kvalifikacijos (7.4.1 punktas) ar dėl kurios nors kitos priežasties.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad perkančioji organizacija nustačiusi, jog ieškovės pasiūlyme buvo pasiūlyta 10 kartų užaukštinta projektavimo darbų kaina (16 528,93 Eur be PVM), turėjo prašyti, kad UAB „Optika ir technologija“ paaiškintų ir pagrįstų projektavimo darbų kainą (500,00 Eur be PVM), nes ji atitinka neįprastai mažos kainos kriterijus, t. y. buvo daugiau kaip 30 procentų mažesnė už aritmetinį vidurkį, tačiau to nepadarė. Be to, jog ieškovės pasiūlymo kaina 127 778,80 Eur su PVM neviršija atsakovės viešųjų pirkimų plane numatytų lėšų ir lėšų paskirstyme 2018 m. (150 000,00 su PVM) šiam pirkimui. Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, kad laimėtojas nenustatomas, jeigu pirkime, įvertinus pateiktus pasiūlymus, liko vienintelis tiekėjas. Atsakovės teiginiai, kad ieškovės pasiūlymo kaina buvo beveik 40 000,00 Eur didesnė nei UAB „Optika ir technologija“, todėl negali būti mažiausia, nes galimai kiti tiekėjai būtų pasiūlę mažesnes kainas, nėra pagrįsti, kadangi pirkime dalyvavo tik du tiekėjai. 2017 m. birželio 9 d. paslaugų sutartis Nr. (9.28)-D1-2017/395 su UAB „Urban Line“ negali būti pripažinta pakankamu įrodymu, nes viešojo pirkimo ir sutarties objektai, darbų atlikimo ir paslaugų vykdymo terminai yra skirtingi. Be to, pati atsakovė ieškovės pasiūlymą laikė atitinkančiu pirkimo sąlygas ir pripažino jį užėmusiu antrą vietą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, kad jos, kaip vienintelio likusio tiekėjo, pasiūlymo kaina būtų buvusi mažiausia.
9. Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentais, kad ieškovė pasiūlyme neišviešino subtiekėjų – įrangos nuomotojų. Nei pirkimo sąlygose, nei pasiūlymo formoje, nei techninės specifikacijos nuostatose nebuvo reikalaujama, kad pasiūlyme kaip subtiekėjas būtų nurodytas įrenginių (mechanizmų), reikalingų darbams atlikti savininkas ar teisėtas naudotojas. Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog vykdant viešojo pirkimo sutartį, tokio subjekto veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėju – kontrahentu dėl tam tikrų įrenginių, patalpų ir kt. (panauda, nuoma ir pan.), tai nepripažįstama viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymu, t. y. subranga, partneryste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). Tad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovę ir UAB „Storent“ siejo ne prievoliniai (įrenginių nuomos) santykiai, o subtiekimas ar subranga.
10. Perkančioji organizacija privalo įsitikinti, ar tiekėjas atitinka kvalifikacinius reikalavimus, turi pakankamos kompetencijos personalą. Ieškovė pateikė specialistų kvalifikacijos atestatus ir ketinimų protokolus, pagal kuriuos ieškovė, kaip darbdavys įsipareigojo viešojo pirkimo laimėjimo atveju sudaryti su darbuotojais projektinio darbo sutartis ir mokėti darbuotojams sulygto dydžio darbo užmokestį (2018 m. gegužės 3 d. ketinimų protokolai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3). Atsakovės viešųjų pirkimų komisija patikrino UAB „Poolservice.LT“ kvalifikaciją ir nustatė, kad ji atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, patikslinti neišsamius duomenis apie tiekėjos kvalifikaciją prašyta nebuvo, todėl atsakovės argumentai dėl pigesnės darbo jėgos, neteisingų duomenų pateikimo atmestini.
11. Taigi ieškovei pagrindus, buvus labiausiai tikėtina, kad ji dėl pirkime susiklosčiusių aplinkybių būtų pripažinta jo laimėtoja ir dėl to ji įgijo pagrįstą lūkestį, kad su ja būtų sudaryta pirkimo sutartis, teismas preziumavo, kad egzistuoja tiekėjos patirtą žalą ir perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus siejantis priežastinis ryšys. Tuo tarpu atsakovė, nesutinkanti su šia prezumpcija, turėjo pareiga ją paneigti – įrodyti, kad net ir eliminavus neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus, pirkimo sutartis su tiekėju nebūtų sudaryta, tačiau to nepadarė. Todėl teismas konstatavo, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą (negautas pajamas).
12. Ieškovės pateikto pasiūlymo pirkime kaina sudarė 127 778,80 Eur su PVM (105 602,32 Eur be PVM). Ieškovė įrodinėjo, kad jos numatytos patirti išlaidos siektų 49 912,42 Eur. Šias išlaidas sudaro 30 229,57 Eur įrenginių ir medžiagų įsigijimo išlaidos, 14 488,97 Eur darbo jėgos sąnaudų išlaidos, 1 345,30 Eur naudojamų mechanizmų nuomos išlaidos, 3 848,58 Eur bendrosios ir administravimo išlaidos. Tokiu būdu, ieškovės nurodymu, jos patirta žala sudaro 47 336,41 Eur, kas lieka iš pasiūlymo vertės (be PVM) atėmus pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas (105 602,32 – 49 912,42 = 55 689,90) ir iš minėtos sumos atskaičius 15 procentų pelno mokestį (55 689,90 – (55 689,90 x 15 procentų). Taigi ieškovė detalizavo, kokios konkrečios išlaidos sudaro jos planuotų patirti sąnaudų sumą ir šias išlaidas pagrindė įrodymais, kas, teismo vertinimu, padaryta tinkamai ir išsamiai. Tuo tarpu, atsakovės atlikti preliminarūs hipotetiniai skaičiavimai pagal ieškovės 2018 m. pelno nuostolių ataskaitą, nesant jokių kitokių juos patvirtinančių įrodymų, negali būti pripažinti pagrindu, pelnui ir nuostoliams iš ginčo viešojo pirkimo apskaičiuoti. Juolab, kad teismas negali remtis ir atsakovės nurodytais projekto parengimo išlaidų skaičiavimais pagal atsakovės su UAB „Urban Line“ sudaryta projektavimo darbų sutartimi.
13. Ieškovės skaičiavimu, atostoginių suma darbuotojams sudarytų 267,47 Eur, papildomai būtų priskaityta 40,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 24,07 Eur privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, įmokos SODRAI sudarytų 83,40 Eur, įskaitant į ją į garantinį fondą mokėtinas įmokas. Taigi, ieškovė papildomai patirtų 415,06 Eur išlaidų, susijusių pirkimo pardavimo sutarties vykdymu, todėl, teismo vertinimu, ieškovės prašomą priteisti realių nuostolių sumą tikslinga sumažinti šia suma ir, tokiu atveju, iš atsakovės ieškovei priteistina 46 921,35 Eur nuostolių.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės teismas priteisė 5 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą (46 921,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės reikalavimas patenkintas 99,12 procento, tokiu būdu iš atsakovės ieškovei priteistina 6 323,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmesti reikalavimai sudaro 0,88 procento, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 13,55 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų (bylinėjimosi išlaidų) įskaitymą iš atsakovės ieškovei priteistina 6 310,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
16. Ieškovė prašė skirti atsakovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą teisėmis, kad pusę šios sumos skiriant ieškovei. Teismas atsakovės elgesyje neįžvelgė nei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nei sąmoningo veikimo prieš greitą šios konkrečios bylos išnagrinėjimą, todėl ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovė įrodė, kad viešojo pirkimo sutartis su ieškove nebūtų buvusi sudaryta.
17.1.1. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išaiškinimus perkančioji organizacija turi teisę bet kada visų tiekėjų pasiūlymus pripažinti per brangiais ir dėl to nepriimtinais. Nėra ginčo, kad ieškovės pasiūlymas pats brangiausias. Tai sudarė ne tik pagrindą, bet ir prievolę atsakovei, ieškovės pasiūlymą atmesti. Teismas neturėjo pagrindo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) tikslus ir principus aiškinti kaip prievartą atsakovei rinktis vienintelį patį brangiausią pasiūlymą.
17.1.2. Teismas ieškovės pasiūlymą laikė ekonomiškai naudingiausiu, ką padarė formaliai, izoliuotai nuo protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir kitų principų.
17.1.3. Teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad 40 000 Eur skirtumas tarp pasiūlymų buvo itin ženklus.
17.1.4. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turėjo vertinti tikimybę, kas labiau tikėtina, ar ieškovės įrodinėjamas viešojo pirkimo sutarties su ja sudarymas, ar atsakovės įrodinėjamas viešojo pirkimo pardavimo sutarties nesudarymas dėl to, kad ieškovės pasiūlymas buvo vienintelis, pats brangiausias, ir neracionalus.
17.2. Teismas neteisingai vertinto žalos dydį.
17.2.1. Teismas nurodė, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, tačiau šiuo principu nesivadovavo.
Atsiliepimas
17.2.2. Atsakovė nurodė ginčo vietas, kur ieškovė savo tariamai patirtą žalą dirbtinai padidino, tačiau teismas to nevertino.
17.2.2.1. Ieškovė dirbtinai sumažino darbo užmokesčio sąnaudas, padidindama negautą pelną. Šias sąnaudas ieškovė skaičiavo pagal hipotetinių darbuotojų hipotetinės darbo laiko trukmės už hipotetinį atlygį sandaugą, kas yra nerealu. Ieškovė, nurodydama, kad turės nuomotis specialią techniką, nenurodė, kurie darbuotojai ją valdys, ar jie turi tokią teisę. Be to, ieškovė darbo užmokesčio sąnaudų skaičiavimams taikė dirbtinai sumažintus darbo užmokesčio dydžius.
17.2.2.2. Ieškovė projektui priskyrė tik 3 848,58 Eur bendrųjų bei administracinių sąnaudų, tokiu būdu buvo sumažintos sąnaudos ir išpučiamas negautas pelnas. Bendrosios bei administracinės sąnaudos turėjo būti didesnės ir atitinkamai sudaryti apie 34 800 Eur.
17.2.2.3. Neadekvačiai išdidinta projektavimo paslaugų kaina. Jei fontaną atsakovė būtų pavedusi suprojektuoti UAB „Urban line“, projektavimo paslaugų kaina būtų 544,13 Eur, konkursą laimėjusios UAB „Optika ir Technologija“ pasiūlyme nurodyta kaina – 500 Eur + PVM, o ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina – 16 528,93 Eur be PVM.
Žemesnės instancijos teismas
17.2.2.4. Teismas neatsižvelgė į vidutinį ieškovės pelningumą ir priteisė gerokai už ieškovės veiklai įprastą pelno vidurkį didesnę negauto pelno sumą. Pagal 2018 m. pelno-nuostolio ataskaitą ieškovės grynasis pelnas sudarė 14,76 procentų nuo bendrųjų pajamų. Teismas priteisė 44,44 procentų grynojo negauto pelno. Tai nepagrįsta. Aplinkybes, kodėl ginčo projektas turėjo būti pelningesnis už vidurkį, turėjo įrodyti ieškovė, ko ji nepadarė.
Atsiliepimas
18. Ieškovė UAB „Poolservice.LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; skirti atsakovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų egzistuoja.
18.1.1. Perkančiosios organizacijos teisė atmesti pasiūlymą dėl jo per didelės kainos nėra besąlyginė. Tai gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pasiūlymo kaina yra didesnė už perkančiosios organizacijos suplanuotą pirkimui skirtinų lėšų suma. Suplanuota pirkimui skirtinų lėšų suma yra 150 000 Eur, t. y. didesnė už ieškovės pasiūlymo sumą, todėl ieškovės pasiūlymas dėl per didelės kainos atmestas būti negalėjo.
18.1.2. Atsakovė klaidina teismą, bandydama sutapatinti ginčo situaciją su viešojo pirkimo iš vienintelio tiekėjo institutu.
18.1.3. Atsakovė neįrodinėjo objektyvių nenumatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindu teisėtai nutraukti pirkimo procedūras. Neegzistuojant jokių ieškovės pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindų ir iš pirkimo pašalinus pirkimą laimėjusį tiekėją, atsakovė turėtų sudaryti viešojo pirkimo sutartį su ieškove.
18.2. Teismas padarė pagrįstas išvadas dėl žalos fakto ir dydžio.
18.2.1. Kiek ir kokių darbuotojų reikės projekto įgyvendinimui, ieškovė nustatė, remdamasi savo ilgamete patirtimi, pirkimo sąlygomis, objekto specifika ir programa „ProSama G5“. Tuo tarpu apskaičiuodama darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudas, ieškovė rėmėsi atitinkamo darbuotojo valandinio arba mėnesinio darbo užmokesčio vidurkiu. Tad žala apskaičiuota tinkamai.
18.2.2. Atsakovės teismui peršamas bendrųjų ir administracinių sąnaudų dalies, tenkančios ginčo projektui, paskaičiavimo principas, neva jos turėtų būti apskaičiuojamos priklausomai nuo projekto vertės santykio su visomis pajamomis, nepagrįstas.
18.2.3. Ieškovės projektavimo darbų kaina nėra nepagrįstai išdidinta, o nepagrįstai viešojo pirkimo konkursą laimėjusio tiekėjo projektavimo darbų kaina yra nepagrįstai maža.
18.2.4. Sprendžiant dėl žalos dydžio neturėjo būti atsižvelgta į vidutinį ieškovės pelningumą, nes konkretaus projekto pelningumas priklauso nuo daugeto faktorių.
18.2.5. Atsakovė klaidina teismą, pateikia melagingą informaciją, kad ieškovės pasiūlymo kaina per didelė ir nepriimtina, todėl atsakovei skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų
20. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė šiuos naujus įrodymus: 1) 2018 m. lapkričio VPT viešojo pirkimo-pardavimo sutarties neplaninio vertinimo išvados, 2) 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovės paklausimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, 3) 2019 m. gruodžio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymo kopijas. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujais įrodymais Nr. 1-3, pažymi, kad įrodymas Nr. 1 galėjo būti pateiktas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu tiek įrodyme Nr. 1, tiek įrodymuose Nr. 2-3 užfiksuoti duomenys nėra akivaizdžiai būtini ir reikšmingi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamų klausimų teisingam ir pagrįstam išsprendimui, todėl atsisako naujus įrodymus Nr. 1-3 priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformulavęs taisykles, taikomas nustatant priežastinį ryšį ir paskirstant įrodinėjimo naštą tarp šalių, sprendžiant dėl žalos, padarytos neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais analogiškoje, kaip nagrinėjamos bylos situacijoje, atlyginimo. Jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi įstatymo ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju (pavyzdžiui, pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, ieškovo siūloma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta; bet kokiu atveju iš tiekėjo, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrų metu nebuvo atmestas, negali būti reikalaujama įrodinėti hipotetinių bei sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų; atsižvelgiant į tai, tiekėjui nereikia įrodinėti, pavyzdžiui, kad jo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai nėra per didelė ir jo pasiūlymas šiuo pagrindu nebūtų atmestas; kad, nesant priešingų veiksmų (sprendimo atmesti jo pasiūlymą), perkančioji organizacija tinkamai įvertino jo pasiūlymą, t. y. jos sprendimas neatmesti ieškovo pasiūlymo yra teisėtas; tiekėjui (ieškovui), kurio pasiūlymas pirkimo procedūrose buvo neatmestas, pakanka įrodyti, kad jo pasiūlyta kaina buvo mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Ieškovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo našta iš esmės reiškia ir tai, kad, jam įrodžius ginčo pirkime susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis įgijo teisę (jam kilo teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, šių aplinkybių įrodymas prilyginamas priežastinio ryšio sąlygos pagrindimui, t. y. nuneigiamai šios deliktinės atsakomybės sąlygos prezumpcijai; atsižvelgiant į tai, pareiga įrodyti priešingai (paneigti priežastinio ryšio prezumpciją), t. y. kad viešojo pirkimo sutartis su ieškovu (tiekėju) bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta, tenka atsakovei (perkančiajai organizacijai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
22. Nustatyta, kad apeliantė 2018 m. gegužės 22 d. CVP IS pranešimu Nr. 6194440 informavo ieškovę apie pasiūlymų eilės sudarymą ir nugalėtojo nustatymą ir nurodė, kad nugalėtoja pripažinta UAB „Optika ir technologija“, o ieškovės pasiūlymas yra antras pasiūlymų eilėje. Šios aplinkybės bei pirkimo sąlygų 7.4 punkto nuostatos leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija, prieš įrašydama ieškovę į pasiūlymų eilę, vertino ieškovės kvalifikaciją ir pripažino, kad ieškovės pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, todėl nebuvo atmestas dėl perkančiajai organizacijai per didelės ir nepriimtinos pasiūlymo kainos (pirkimo sąlygų 7.4.5 punktas), netinkamos tiekėjo kvalifikacijos (7.4.1 punktas) ar dėl kurios nors kitos priežasties. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2039-601/2018, pripažino neteisėtu apeliantės sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Optika ir technologija“ pripažinimo nugalėtoja, sprendimas įsiteisėjęs. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė įrodė, jog įgijo teisę (jai kilo teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o tai, pagal aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką (nutarties 21 punktas), yra prilyginama priežastinio ryšio kaip apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos pagrindimui.
23. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, apeliantė gali paneigti priežastinio ryšio prezumpciją, įrodydama, kad viešojo pirkimo sutartis su ieškove bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta. Apeliantė teigia, kad ji šią aplinkybę įrodė, tačiau bylos duomenys to nepatvirtina. Apeliantė argumentuoja, kad ieškovės pasiūlymo kaina yra per didelė, todėl apeliantė turėjo teisę nesudaryti sutarties su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pasiūlymo kaina negali būti laikoma per didele bei eliminuojančia apeliantės pareigą sudaryti su ieškove sutartį, nes tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto normoje įtvirtina, kad perkančioji organizacija nustato laimėjusį pasiūlymą jeigu, be kita ko, jo pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina; laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą; jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Taigi nors įstatymas suteikia perkančiajai organizacijai teisę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei pasiūlyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Šia teise perkančioji organizacija gali pasinaudoti tik tada, jei pasiūlymo kaina viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Nustatyta, kad ieškovės pasiūlymo kaina yra 127 778,80 Eur su PVM (105 602,32 Eur be PVM), tuo tarpu apeliantė šiam viešajam pirkimui buvo suplanavusi 150 000 Eur. Tai lemia, kad pagal VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovės pasiūlymo kaina nėra per didelė. Be to, kaip minėta, ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. CVP IS pranešimu Nr. 6194440 informuota, kad ieškovės pasiūlymas yra antras pasiūlymų eilėje, o tai reiškia, kad atsakovė, prieš įrašydama ieškovę į pasiūlymų eilę, pripažino, kad ieškovės pasiūlymo kaina perkančiajai organizacijai nebuvo nei per didelė, nei nepriimtina (pirkimo sąlygų 7.4.5 punktas).
24. Nors apeliantė teigia įrodžiusi, kad viešojo pirkimo sutartis su ieškove bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta, nes ieškovės pasiūlymo kaina yra per didelė ir nepriimtina, tačiau apeliantė neįrodinėja jokių priežastinio ryšio prezumpciją, suformuotą kasacinio teismo praktikoje (žr. šios nutarties 21 puntą), paneigiančių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, galėtų būti laikoma apeliantės klaida, nustatant pirkimui skirtas lėšas, užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, ar pan. Tad remiantis šios nutarties 22-23 punktuose išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, darytina išvada, kad nagrinėjamos priežastinio ryšio prezumpcijos apeliantė šiuo atveju nepaneigė. Tai, kad ieškovės pasiūlymo kaina yra didesnė už UAB „Optika ir Technologija“ pasiūlymo kainą, savaime nesudaro pagrindo ieškovės pasiūlymo kainą vertinti esant per didele VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.
25. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žalos dydį, priteista nepagrįstai didelė žala. Apeliacinės instancijos teismas su tuo iš dalies sutinka. VPĮ 107 straipsnio 2 dalis numato, kad tiekėjui, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė jo teisėtus interesus, įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo pasiūlymo kaina (pajamos) yra žinoma, pagrindinis negauto pelno įrodinėjimo objektas yra ieškovo pateikiami duomenys dėl numatytų (apskaičiuotų) išlaidų, sutarties vykdymo sąnaudų. Šiame kontekste gali būti svarbu įvertinti viešojo pirkimo dokumentus, kuriuose galbūt buvo įtvirtintas reikalavimas pateikti detalius tiekėjų siūlomos kainos skaičiavimus, atitinkamų dalių įkainius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi šia kasacinio teismo praktika, sutiktina su apeliante, kad principą, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik tada, jei yra įrodyta, kad jie realiai padaryti, pirmosios instancijos teismas pritaikė ne pilna apimtimi.
26. Apeliantės teigimu, priteista per didelė žala, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė dirbtinai sumažino darbo užmokesčio, bendrąsias ir administracines sąnaudas, neadekvačiai padidino projektavimo paslaugų kainą bei reikalavo priteisti vidutinį ieškovės pelningumą gerokai viršijančią sumą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka iš dalies. Nustatyta, kad ieškovės pasiūlymo kaina yra 127 778,80 Eur su PVM (105 602,32 Eur be PVM). Ieškovė, prašydama priteisti 47 336, 41 Eur įrodinėjo, kad jos numatytos patirti išlaidos siektų 49 912,42 Eur. Šias išlaidas pagal pateiktas sudaro 30 229,57 Eur įrenginių ir medžiagų įsigijimo išlaidos, 14 488,97 Eur darbo jėgos sąnaudų išlaidos, 1 345,30 Eur naudojamų mechanizmų nuomos išlaidos, 3 848,58 Eur bendrosios ir administravimo išlaidos. Tokiu būdu, anot ieškovės, jos patirta žala (negautos pajamos) sudaro 47 336,41 Eur sumą, kuri lieka iš pasiūlymo vertės (be PVM) atėmus pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas (105 602,32 Eur – 49 912,42 Eur = 55 689,90 Eur) ir iš minėtos sumos atskaičius 15 procentų pelno mokestį (55 689,90 Eur – (55 689,90 Eur x 15 procentų). Reikalaujama priteisti negautų pajamų suma, 47 336,41 Eur, sudaro 44,83 procentus nuo bendrųjų pajamų, 105 602,32 Eur. Tuo tarpu pagal 2018 m. ieškovės pelno-nuostolio ataskaitą ieškovės grynasis pelnas sudarė 14,76 procentų nuo jos bendrųjų pajamų. Taigi ieškovė reikalauja priteisti 3 kartus didesnes negautas pajamas nei ji vidutiniškai uždirba.
27. Ieškovė, reikalaudama priteisti negautas pajamas, pateikė atitinkamus įrodymus. Apeliantė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, pateikė įrodymus, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus, iš ginčo projekto ieškovė būtų gavusi tris kartus didesnes pajamas, negu ji vidutiniškai uždirba iš bet kurio kito projekto. Tokie apeliantės pateikti įrodymai ir jos nurodomi argumentai patvirtina, kad ieškovė ginčo projektą jo įgyvendinimo atveju nurodo kaip neįprastą pagal pelningumo rodiklius. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė privalėjo pagrįsti, kad ginčo projektas turėjo (galėjo) būti jai atitinkamai pelningesnis už bet kurį kitą jos įgyvendintą projektą – pateikti įrodymus, kad jos vykdytų projektų pelningumas reikšmingai skyrėsi ir reikšmių vidurkis neatskleidžia skirtingo atskirų projektų pelningumo arba kad ginčo projekto sąlygos yra kitokios, ypatingos, ir dėl tokio skirtumo jis gali būti įgyvendintas su neįprastai dideliu pelningumo rezultatu. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad sprendžiant dėl žalos dydžio, neturėjo būti atsižvelgta į vidutinį ieškovės pelningumą, nes konkretaus projekto pelningumas priklauso nuo daugeto faktorių. Nors sutiktina su ieškove, kad kiekvieno projekto pelningumas yra individualus, t. y. priklauso nuo faktorių daugeto, tačiau būtent šiuos faktorius ir jų įtaką ginčo projekto pelningumui ir turėjo atskleisti ieškovė bei tai pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais.
28. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka aiškių įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1359-823/2016).
29. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų 44,83 procentų ginčo projekto pelningumą, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pagrįstų abejonių kelia santykinai neįprastai mažas ieškovės veiklos kontekste bendrųjų ir administracinių sąnaudų dydis, darbo užmokesčio sąnaudų apskaičiavimo netolygumai, nustatant skirtingus darbo apmokestinimo tarifus tą patį darbą turintiems atlikti darbuotojams. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalaujama priteisti žala yra įrodyta tik ieškovės vidutinio pelningumo apimtyje ir sudaro 15 586,90 Eur (105 602,32 Eur x 14,76 procentų = 15 586,90 Eur).
30. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir iš apeliantės ieškovei priteisti 15 586,90 Eur žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
31. Ieškovė prašo skirti apeliantei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą. Teismų praktikoje pabrėžta, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, negalima daryti išvados, kad apeliantė savo teise pateikti apeliacinį skundą naudojosi ne pagal paskirtį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies formuluotę teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą, skirti baudą ir tais atvejais, kai nustatomas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo apeliantei skirti baudą nėra, todėl ieškovės prašymas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
33. Pakeitus skundžiamą sprendimą, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tenkinti šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų iš dalies ir ieškovei iš apeliantės priteisti 2 105,40 Eur (6 380 Eur x 33 procentai = 2 105,40 Eur), o apeliantei iš ieškovės – 1 031,80 Eur (1 540 Eur x 67 procentai = 1 031,80 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų (bylinėjimosi išlaidų) įskaitymą, iš apeliantės ieškovei priteistina 1 073,60 Eur (2 105,40 Eur – 1 031,80 Eur = 1 073,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
34. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, yra pagrindas šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti iš dalies ir ieškovei iš apeliantės priteisti 559,02 Eur (1 694 Eur x 33 procentai = 559,02 Eur), o apeliantei iš ieškovės – 1 011,57 Eur (1 509,80 Eur x 67 procentai = 1 011,57 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų (bylinėjimosi išlaidų) įskaitymą, iš ieškovės apeliantei priteistina 452,55 Eur (1 011,57 Eur – 559,02 Eur = 452,55 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288742590, ieškovei UAB ,,Poolservice.LT“, juridinio asmens kodas 124089161, 15 586,90 Eur (penkiolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 90 ct) nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio procesinės metines palūkanas už priteistą 15 586,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2019 m. vasario 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 073,60 Eur ( tūkstantį septyniasdešimt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovei UAB ,,Poolservice.LT“ iš valstybės biudžeto permokėtą žyminio mokesčio dalį – 49,00 Eur (keturiasdešimt devynis eurus).“ Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Priteisti iš ieškovės UAB ,,Poolservice.LT“ apeliantės Prienų rajono savivaldybės administracijos naudai 452,55 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.