Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendžio, kuriuo:

E. P. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas keturiems mėnesiams (4 mėnesiams) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirtos bausmės subendrintos, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos 2011-05-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-721/2011 paskirtos bausmės ir E. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė penki mėnesiai (5 mėn.) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose ir 1430 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad 2011-05-31 apie 15.00 val. Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), išimdamas garažo lango rėmą, įsibrovė į negyvenamąją patalpą - garažą, priklausantį A. B. K., iš kur pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. A. K. priklausančius daiktus: 3 vnt. ventiliatoriaus sparnų, 1 vnt. vertė 200 Lt, bendra vertė 600 Lt, elektros variklio dangtį 50 Lt vertės, 2 vnt. tvirtinimo detalių, 1 vnt. vertė 10 Lt, bendra vertė 20 Lt, pasikėsino pagrobti turto už 670 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas nukentėjusiojo.

Gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškė, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, buvo tirta tik viena versija, tik kaltinantys įrodymai. Jis prašo perkvalifikuoti nuteistojo veiką pagal LR BK 165 str. 1 d. ir skirti švelnesnę bausmę.

Prokurorė prašo skundą atmesti.

Vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., nustatančiais apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo ribas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuteistojo gynėjo prašymas nenagrinėtinas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, sutinka su apelianto argumentu dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodytos aplinkybės, kad jis įsibrovė į negyvenamąją patalpą – garažą, išimdamas garažo lango rėmą. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis teigė, kad garažo langas su rėmu jau buvo išimtas ir padėtas prie sienos dar iki jam ateinant prie nukentėjusiojo namo. Jokie byloje surinkti duomenys nepaneigia šios aplinkybės, todėl jos inkriminuoti nėra pagrindo, ši aplinkybės iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos aplinkybės pašalinimas, neturi įtakos nei nuteistojo veikos kvalifikacijai, nei bausmės individualizavimui. Kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įvertinti įrodymai patvirtina nuteistojo kaltę įsibrovus į negyvenamąją patalpą ir pasikėsinus pagrobti svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. P. nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Kolegija atmeta apelianto prašymą pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikaltimas neva nebuvo tyčinis bei tai, kad jis nebuvo baigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios. Iš byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintų įrodymų matyti, kad E. P. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.). Pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kaip pateko į patalpą ir joje buvo sulaikytas, bandė tartis su jį sulaikiusiais asmenimis. Iš liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad E. P. veika buvo tikslinga: metaliniai daiktai, iki tol buvę garažo viduje, įvykio metu buvo rasti paruošti išnešimui ir padėti prie lango. Nuteistojo paaiškinimus apie tai, kad jis atsitiktinai, smalsumo vedamas pradėjo dairytis į garažą, o į vidų pateko norėdamas pasiimti netyčia ten įkritusį telefoną, kolegija vertina tik kaip jo gynybinę poziciją, kurios nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Minėtų aplinkybių vertinti kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančių nėra pagrindo.

Be to, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad jis nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Nors baudžiamasis įstatymas leidžia teismui kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas aplinkybes, nenurodytas LR BK 59 str. pateiktame lengvinančių aplinkybių sąraše (LR BK 59 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamu atveju to daryti nėra pagrindo. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir atspindi kaltininko psichikos teigiamą santykį su padaryta ar daroma neteisėta veika. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad jis nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, byloja ne apie mažesnį, o apie didesnį asmens pavojingumą, todėl pripažinti tai atsakomybe lengvinančia aplinkybę būtų nelogiška.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, šeimyninę padėtį bei į tai, kad nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad E. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą būdamas teistas septynis kartus, teistumui neišnykus, būdamas baustas administracine tvarka. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jam, kaip recidyvistui, skirtina laisvės atėmimo bausmė (LR BK 27 str.). Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis iš savo ankstesnių teistumų išvadų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia, yra linkęs pastoviai nusikalsti, todėl švelnesnėmis nei laisvės atėmimo bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai.

Nustatant laisvės atėmimo bausmės terminą, buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, šeimyninę padėtį, į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir teisingai paskirta bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Kolegijos nuomone, ši bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir nuteistajam paskyrė teisingą galutinę bausmę, kurios švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendį pakeisti: pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę „išimdamas garažo lango rėmą“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.