Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Nadeždai Kiubienei, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, civilinio ieškovo H. B. autserviso atstovui H. B., kaltinamojo gynėjai advokatei Genei Čiapienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, neįgalus, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus - 1991-05-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams; 1993-10-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 228 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos" 3 str., bausmė sumažinta 1/3, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams; 1999-08-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, atimant teisę vairuoti transporto priemonę 3 metams; 2003-06-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. areštu 60 parų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - padarytos 576 Lt žalos atlyginimą, nustatant 1 metų terminą; 2004-10-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d. ir 178 str. 1 d., 22 str. 2 d. ir 25 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., 25 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą; 2005-08-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d., bausmės subendrintos su 2004-10-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 5 d., konfiskuota 414,98 Lt, gautus iš nusikalstamos veikos, valstybės naudai; 2010-03-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. bauda 11 MGL (1430 Lt), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent, tarp 2011-04-29 16.00 val. ir 2011-05-03 08.00 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, iš H. B. autoserviso kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė autoservisui priklausančius 2000 kg įvairaus metalo laužo 1200 Lt vertės.

E. P., apklaustas teismo posėdžio metu, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jam pripažintas 40% darbingumas. Jis verčiasi tuo, kad įvairiose vietose renka metalo laužą ir jį parduoda, kad galėtų prisidurti prie invalidumo. 2011 metų balandžio paskutinės savaitės, nepamena kurią dieną, apie 14.00 - 15.00 val., jis iš M. L. išsinuomotu mikroautobusu FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškodamas estakados, ant kurios užvažiavęs galėtų apžiūrėti mikroautobuso apačią, užvažiavo į buvusio baldų fabriko teritoriją, esančią Mažeikių m., Gamyklos gatvėje. Bevažiuodamas pastebėjo prie kažkokios sienos sumestas automobilių detales (dureles, kapotus, kitas supjaustytas skardas). Jis suprato, toje teritorijoje jokia veikla nėra vykdoma, joje esančios automobilių detalės niekam nereikalingos, nes buvo sumestos į krūvą, todėl nusprendė jas kada nors pasiimti, parduoti ir tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui. Nei jokio asmens, nei įstaigos jis neapvogė ir į teritorijas nesibrovė. 2011-04-30 apie 15.00 val., tuo pačiu FIAT DUCATO mikroautobusu nuvykęs į tą teritoriją, pamatė, jog metalo laužas tebesimėto, todėl dalį jo - apie 140 kg susikrovė į mikroautobusą ant ten jam anksčiau sudėto, iš įvairių kitų vietų surinkto, metalo laužo (švelerių, krano troso, vamzdžio sklendės). 2011-05-02, apie 08.00 val., nuvežęs savo vardu pardavė surinktą metalo laužą UAB"(duomenys neskelbtini)" metalo laužo supirktuvėje (iš viso tą kartą pardaviau 380 kg juodo metalo bei 140 kg skardos). Metalo laužą priėmusi moteris jam išrašė sąskaitą faktūrą bei iš viso išmokėjo apie 280 - 300 Lt sumą. 2011-04-30, apie 15.00 val., iš teritorijos jis pasiėmė ne daugiau kaip 140 kg metalo laužo, toje šiukšlių krūvoje buvo sumestos tik įvairios skardo, jokių švelerių ir kitų sunkesnių metalinių daiktų nebuvo. Jam vienam tokį kiekį metalo būtų sudėtinga pakrauti ir išvežti, beveik neįmanoma tokiu autobusiuku išvežti ilgus kampuočius. Dėl padarytos nusikalstamos veikos – 140 kg metalo laužo vagystės prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais teisme.

Civilinio ieškovo atstovas H. B. teisme parodė, kad 2011-05-03, apie 08.00 val., atvykęs į H. B. autoservisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš kiemo teritorijos yra pavogta ne mažiau kaip 2000 kg įvairaus metalo laužo, kurį sudarė kampuočiai, vamzdžiai bei įvairių automobilių dalys. Ieškodamas pavogto metalo, jis važinėjo po Mažeikių mieste esančias metalo laužo supirktuves ir UAB "(duomenys neskelbtini)" metalo laužo supirkimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rado esant beveik visą iš H. B. autoserviso pavogtą metalo laužą. Jis buvo sukrautas įvairiuose vietose, bet metalo laužo supirkimo aikštelėje dirbę žmonės parodė kur kas sukrauta ir paaiškino, kad šį metalą 2011-05-02 pridavė vienas žmogus, pasakė jo vardą ir pavardę. Paskutinį kartą metalo laužą autoserviso teritorijoje matė 2011-04-29, apie 16.00 val. Už autoserviso teritorijos ryškiai matėsi sunkių švelerių tempimo žymės ir tai leidžia teigti, kad metalas buvo išgabentas jį tempiant žeme ( galimai prikabinus prie automobilio), nuo ko ir atsirado tempimo žymės. Pagrobto metalo laužo vertė 1200 Lt, t.y. po 600 Lt už 1000 kg. Tokią sumą moka supirkėjai metalo laužo supirkimo aikštelėse.

Parodymų patikrinimo vietoje metu H. B. patvirtino savo policijos pareigūnams duotus parodymus ir parodė vietas, kur autoserviso teritorijoje buvo sukrautas pagrobtas metalo laužas (b. 1. 6, 7-8).

Liudytoja L. V. teisme parodė, kad 2011-05-02, t. y. pirmadienį iš ryto į UAB „(duomenys neskelbtini)" metalo laužo supirkimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirba metalo laužo supirkėja, E. P. atvežė metalo apie dvi tonas, vežė per kelis kartus. Ji išrašė jam bendrą kvitą tai vienai dienai. Jis važiavo mėlynos spalvos autobusiuku. E. P. kartais atveždavo metalo po kelis kartus per dieną. 2011-05-03 ryte atvyko iki tol jai nepažįstamas vyriškis, kuris apžiūrėjo aikštelėje esantį metalo laužą bei pasiteiravo, kas pridavė konkretų metalo laužą (kampuočius, automobilių detales). Kai atėjo nukentėjęs ieškoti, jis pavaikščiojo ir ieškojo to metalo, ji paklausė krovėjų, kurie krovė kampuočius, kitą metalą į atskiras krūvas kas tiksliai atvežė šį metalą. Pagal šio metalo laužo buvimo aikštelėje vietą ji jau žinojo, jog vyriškį dominantį metalo laužą į metalo laužo supirkimo aikštelę 2011-05-02 per tris kartus mėlynos spalvos mikroautobusu atvežė E. P.. Apie tai ji pasakė tam vyriškiui. E. P. tada pardavė apie dvi tonas metalo laužo ir ji jam sumokėjo už šį metalo laužą.

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Serija 23A Nr. 049404 kopijos matyti, kad E. P. 2011-05-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavė juodojo metalo laužą gabaritą 1360 kg už 960 Lt ir skardą 630 kg už 370,44 Lt. Viso pardavė juodojo metalo laužo už 1131 Lt ( atskaičius PVM) (b. 1. 17).

Iš pinigų mokėjimo kvito Serija UIN Nr. 0212547 matyti, jog 2011-05-02 E. P. buvo sumokėta pagal pirkimo-pardavimo sutartį 1131,01 Lt ( b. l. 18).

BK 178 str. 1 d. nustatyta, kad vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Vagystės dalyku yra tik svetimas turtas. Subjektyvioji vagystės pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas turi suvokti, jog turtas yra svetimas, jį pagrobia ir nori užvaldyti. Byloje ištirtais įrodymais yra nustatytos veikos, kurios padarymu E. P. yra kaltinamas, padarymo aplinkybės – metalo paėmimo iš H. B. autoserviso vieta, laikas, būdas. Pats kaltinamasis pripažino savo veikos objektyviuosius požymius – tai, kad jis, iš anksto apžiūrėjęs metalo krūvą kažkokioje teritorijoje, kus buvo ir autoservisas, kitą dieną, kai jau ten prie autoserviso nebuvo žmonių, paėmęs skardas iš teritorijos, jas išvežė į metalo supirktuvę parduoti kaip metalo laužą. Tačiau jis viso proceso metu teigė nežinojęs, kad šios skardos galėjo priklausyti kažkam, galvojo, kad turtas yra bešeimininkis. Skardos, anot jo, buvo tiesiog įvairių šiukšlių krūvoje. Todėl pagrindinis byloje spręstinas klausimas yra E. P. kaltės klausimas – būtina nustatyti, ar jis, paimdamas metalą, žinojo, kad šis metalas jam yra svetimas, ir norėjo jį pasisavinti.

Kaltinamojo E. P. parodymai prieštarauja civilinio ieškovo atstovo H. B. parodymams, jog metalas – skardos, kitos automobilių detalės, kampuočiai, buvo sukrautas autoserviso teritorijoje, kuri iš trijų pusių buvo aptverta tvora, įvažiavime buvo vartai. Metalas buvo sukrautas ne su kokiomis šiukšlėmis, tiesiog buvo dvi jo krūvos, jis buvo paruoštas išvežimui į metalo laužo supirktuvę. Liudytoja L. V. parodė, jog būtent E. P. pagal sutartį pardavė apie dvi tonas metalo laužo ( skardų, kampuošius, įvarias automobilių detales), metalas buvo pakankamai kokybiškas. Metalą, kuris buvo pagrobtas iš autoserviso teritorijos autoserviso darbuotojas apibūdino aiškiai ir jį atpažino metalo laužo supirktuvėje. Tuo tarpu kaltinamojo parodymų, jog jo parduotas metalo laužo supirktuvėje 2011-05-02 metalas buvo surinktas per igesnį laiko tarpą ir skirtingose Mažeikių rajono vietose, kiti bylos įrodymai nepatvirtina. Tai, kad civilinis ieškovas nepateikė teismui pagrobto metalo nuosavybę įrodančių dokumentų, nesudaro pakankamo pagrindo teismui abejoti nurodytų pagrobtų daiktų realiu egzistavimu ar pastarųjų priklausomybe būtent H. B. autoservisui. Kaltinamojo parduoto metalo laužo kiekis, kokybę patvirtina, kad tik nustatytomis aplinkybėmis jis galėjo įgyti minėtus daiktus. Pažymėtina, kad H. B. parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, jis gana detaliai išvardino iš jo autoserviso pagrobtus daiktus, minėtus daiktus atpažino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ metalo laužo supirktuvėje kaip savo nurodydamas jų atpažinimo kriterijus. Kaltinamasis nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų apie jo parduotų metalo gaminių, rastų supirktuvėje, paėmimą iš kitos konkrečios vietos, be to, jis neneigė dalies vogtų daiktų buvimo autoserviso teritorijoje fakto. E. P. parduoto metalo laužo dėl tam tikrų savybių lengvai identifikuojamo, atsižvelgiant į jo kiekį ir buvimo vietą šiuo atveju negalima laikyti pamestu daiktu. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Pasiskolinęs ar išsinuomojęs mikroautobusą, E. P. iš anksto ruošėsi daryti šią nusikalstamą veiką pasirūpindamas didesnę transporto priemonę, žinojo, kad jis bus naudojamas didesnio kiekio ir gabaritų metalo pervežimui, nes pats paaiškino, kad paprastai metalo laužą gabendavo lengvuoju automobiliu VW Passat. Kadangi autoserviso teritorija buvo iš vienos pusės neaptverta, jos laikyti saugoma negalima, tačiau konstatavus, kad turtas vis dėlto buvo teritorijoje, net jeigu ir nesaugomoje, ir tai pats kaltinamasis suvokė, darytina išvada, kad metalas nebuvo išmestas, o yra svetimas daiktas. E. P., būdamas apdairus ir gyvenimiškai išprusęs, turėjo suprasti ir suvokti, kad, kelių metrų atstumu nuo autoserviso pastato sukrautas metalas, didžiaja dalimi automobilių dalys, negali būti tiesiog bešeimininkis turtas. Objektyvieji bylos požymiai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog veikia prieš savininko valią, kad tai yra svetimas turtas, eidamas į nesaugomą, bet iš trijų pusių tvora aptvertą teritoriją, suprato ir numatė savo veiksmus ir jų pasekmes, todėl konstatuotina, kad jis veikė tiesiogine tyčia ir padarė veiką, vertinamą kaip vagystė be kvalifikuojančio požymio pagal LR BK 178 str. 1 d.

E. P. padaryta svetimo turto vagystė yra baigta, nes kaltinamasis įgijo galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti svetimu turtu. Tarp jo veikos ir kilusių nusikalstamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis E. P. padarė nesunkų tyčinį recidyvinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 27 str. 1 d.), laikytinas teistu (b. l. 22-25), kadangi būdamas nuteistas už nusikaltimus nuosavybei, pakartotinai nusikalto, baustas administracine nuobauda (b.l. 32-38), pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nesitaiso dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, todėl pagrįstai laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę (BK 54 str. 2 d., 56 str.), kurios terminas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nustatytinas mažesnis negu 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas nėra pagrindo. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Be įstatyme paminėtų sąlygų, būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju tokios išvados daryti negalima.

Civilinio ieškovo H. B. autoserviso 1200 litų civilinis ieškinys (b. l. 12) yra įrodytas byloje surinktas įrodymais, todėl ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo visiškai tenkintinas. E. P. bylos duomenimis pardavė 2011-05-02 metalo laužo supirktuvėje 1990 kg metalo laužo už 1330,60 Lt ( b. l. 17), jam atskaičius PVM buvo sumokėta 1131,01 Lt. H. B. nurodė, jog iš autoserviso teritorijos buvo pagrobta apie 2000 kg metalo laužo ir prašo priteisti 1200 Lt žalos atlyginimui skaičiuojant po 600 Lt už 1000 kg metalo laužo, tokia supirkimo kaina nurodė ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja bei vidurkis toks nustatytas pagal metalo laužo pirkimo –pardavimo sutartį Nr. 049404.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendė:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus iš visiškai jas sudedant su 2010 m. kovo 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmę ir galutinę bausmę E. P. paskirti laisvės atėmimą 6 ( šešiems) mėnesiams ir 1430 Lt baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo pagal šį nuosprendį dienos.

Kardomosios priemonės kaltinamajam E. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti .

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. P. 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) H. B. autoserviso naudai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.