Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, o atsakovas prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos (pardavėja) ir atsakovas (pirkėjas) (duomenys neskelbtini) sudarė Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sutartis), kuria atsakovas nusipirko (duomenys neskelbtini) kv. m ploto Žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenų bazės išrašas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Sutarties 2.1 p., žemės sklypo kaina – 26 255, 37 LT (7604, 08 Eur). Iš Sutarties 5 punkto matyti, kad atsakovas už perkamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sumokėjo 5251,07 LT (1520,81 Eur), o Sutarties 6 punktu šalys sulygo dėl įsiskolinimo likučio - 21 004, 40 Lt (6083, 27 Eur) ir 2 procentų metinių palūkanų mokėjimo terminų ir sąlygų, nustatant, kad paskutinė įmoka ir palūkanos mokamos (duomenys neskelbtini) m.; taip pat šalys Sutarties 5 punkte aiškiai apibrėžė prievolės vykdymo terminą, o būtent, kad mokėtina suma turi būti sumokėta iki tų metų, už kuriuos mokama, sausio 15 d., numatant sutartinę atsakomybę už netinkamą prievolės vykdymą, o būtent – už termino pažeidimą 0,05 proc. dydžio delspinigius. Taip pat Sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad neatsižvelgiant į pirkėjo įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose, sumokėti pinigai įskaitomi taip: einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokesčiai už žemę. Sutarties 10 p. atsakovas (pirkėjas) įsipareigojo tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas.

Taip pat byloje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba (duomenys neskelbtini) raštu į atsakovo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl korespondencijos siuntimo, informavo pastarąjį, jog visi pranešimai bus siunčiami jo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini); taip pat šiame atsakyme ieškovė nurodė, kad 2016-07-08, 2016-08-31 siuntė atsakovui raštus dėl Sutarties vykdymo, detalizuojant įmokų ir palūkanų skolos dydį; ieškovė nurodė, jog įvertino aplinkybę, kad atsakovas 2016-08-02 sumokėjo 1000 Eur, tačiau iki 2016-08-02 buvo priskaičiuota įmoka už žemę 2797,07 Eur, nesumokėta iki 2016-01-15, 246,02 Eur palūkanos, nesumokėtos iki 2016-01-15 ir 1227,84 Eur delspinigių, nesumokėtų iki 2016-08-02; todėl iš atsakovo sumokėtos 1000 Eur sumos buvo padengta 246,02 Eur palūkanų ir dalis delspinigių, t. y. 753,98 Eur. Ieškovė rašte paaiškino, kad iki 2016-08-02 liko nesumokėta įmoka 2797,08 Eur ir dalis delspinigių – 473,86 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, kad 2016-08-08 buvo gautas iš atsakovo 1000 Eur mokėjimas, iš šios sumos buvo padengta 482,24 Eur delspinigių ir 517,76 Eur įmoka už žemę; taip pat 2016-09-27 buvo gautas iš atsakovo 700 Eur mokėjimas, iš šios sumos padengta 31,90 Eur delspinigių ir 668,10 Eur įmokos dalis už žemę. 2016-09-27 nesumokėta įmoka už žemę sudarė 1636,29 Eur, o 2016-12-31 nesumokėta įmoka sudarė 1636,29 Eur ir 77,72 Eur delspinigių. Ieškovė 2017-04-14 rašte atsakovui taip pat išaiškino, jog yra skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos įmokos už žemę – 2070,81 Eur ir palūkanų 82,04 Eur sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė prie nurodyto rašto pridėjo metinės įmokos, palūkanų ir delspinigių lentelę, iš kurios matyti, jog atsakovo 2017-04-28 dienai mokėtina įmokos už žemę suma sudarė 2070,81 Eur, palūkanos – 82,04 Eur ir delspinigiai – 200,87 Eur, bendra skolos suma – 2353,72 Eur.

Taip pat byloje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo“ ir (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pakartotinio prašymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį“ kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad jis nesumokėjo 2646,19 Eur pagal Sutartį iki (duomenys neskelbtini), todėl prašė sumokėti susidariusį įsiskolinimą per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, nurodant, jog priešingu atveju bus kreiptasi į teismo dėl skolos išieškojimo. Nepaisant šių ieškovės pranešimų, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė.

Iš 2022-11-04 mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovo pradelstų įmokų už parduotą žemę suma 2022-11-04 sudaro 6569,68 Eur.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisinių santykių, atsakovas nesutiko su ieškiniu, t. y. ginčijo savo prievolę mokėti įmoką, palūkanas ir delspinigius ieškovei.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 23 p.).

Byloje konstatuota, kad šalys sudarė Sutartį dėl valstybinės žemės pirkimo išsimokėtinai, kuria aiškiai ir nedviprasmiškai detalizavo atsiskaitymo terminus ir sąlygas, o Sutarties 5 punktu sulygo dėl 2 proc. metinių palūkanų ir nustatė atsakomybę už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o būtent – 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo mokėtinos sumos. Prievolių vykdymo kontekste svarbu pabrėžti, kad šalys sulygo dėl konkrečios įmokų paskirstymo tvarkos, nustatant, jog neatsižvelgiant į pirkėjo įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose, sumokėti pinigai įskaitomi taip: einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokesčiai už žemę. Pabrėžtina, kad ši Sutarties sąlyga apibrėžta imperatyvia forma; Sutarties 10 p. atsakovas (pirkėjas) įsipareigojo tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas. Atsakovas teigė, kad jis anksčiau Sutartyje numatyto termino sumokėjo už žemę 6407,34 Eur, tačiau pripažino, jog 2017-04-14 gavęs atsakymą iš ieškovės suprato, kad jo atliktos įmokos 2016-08-02, 2016-08-08 ir 2016-09-27 buvo neteisingai įskaitytos, pažeidžiant Sutarties nuostatas.

Išanalizavus ir įvertinus rašytinius įrodymus, Sutarties esmę, jos tikslą, šalių įsipareigojimus, taip pat atsakovo paaiškinimus, teismas sprendžia, jog atsakovas suvokė ir žinojo, kad yra skolingas pagal sudarytą sutartį, nes Nacionalinė žemės tarnyba 2017-04-14 atsakyme į atsakovo 2017-03-02 prašymą pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino atsakovui apie jo susidariusį įsiskolinimą pagal Sutartį, įmokų paskirstymo tvarką; šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ieškovė dar 2018-06-28 ir 2018-08-07 raštais kreipėsi į atsakovą dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo, nurodydama 2646,19 Eur skolos dydį, susidariusį pagal Sutartį iki 2018-01-15. Byloje nustatyta, kad Sutartis turėjo būti įvykdyta iki (duomenys neskelbtini) (Sutarties 5 p.). Taigi, net ir suėjus Sutarties įvykdymo terminui, atsakovas nesidomėjo susidariusia skola, delsė atlikti mokėjimus. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys neatitiko pakankamai rūpestingo ir protingo asmens standarto. Pažymėtina, kad šalys Sutarties 5 punktu imperatyvia forma sulygo dėl įmokų įskaitymo tvarkos, tačiau atsakovas atliko mokėjimus nesilaikant nustatytos tvarkos, o ieškovė, remdamasi Sutarties nuostatomis, pagrįstai įskaitė atsakovo atliktas įmokas tokia tvarka, kuri nurodyta Sutartyje. Nors atsakovas teismo posėdyje teigė, kad atliko išankstinius mokėjimus 2016-08-02, 2016-08-08 ir 2016-09-27, o būtent - įmokas už žemę ir sumokėjo palūkanas, taip atsiskaitydamas anksčiau Sutartyje numatyto termino, - teismas tokius atsakovo paaiškinimus atmeta kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir Sutarties 5 punkto nuostatai, kuri imperatyvia forma nustatė, jog neatsižvelgiant į pirkėjo įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose, sumokėti pinigai įskaitomi taip: einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokesčiai už žemę. Be to, teismas negali ignoruoti ir nustatyto byloje fakto, kad ieškovė 2017-04-14 atsakyme atsakovui išaiškino, jog atsakovas 2016-08-02 sumokėjo 1000 Eur, tačiau iki 2016-08-02 buvo priskaičiuota įmoka už žemę 2797,07 Eur, nesumokėta iki 2016-01-15, 246,02 Eur palūkanos, nesumokėtos iki 2016-01-15 ir 1227,84 Eur delspinigių, nesumokėtų iki 2016-08-02; todėl iš atsakovo sumokėtos 1000 Eur sumos buvo padengta 246,02 Eur palūkanų ir dalis delspinigių, t. y. 753,98 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, kad iki 2016-08-02 nesumokėta įmoka buvo 2797,08 Eur ir dalis delspinigių – 473,86 Eur; įvertino, kad 2016-08-08 buvo gautas 1000 Eur mokėjimas, iš šios sumos buvo padengta 482,24 Eur delspinigių ir 517,76 Eur įmoka už žemę; taip pat 2016-09-27 buvo gautas iš atsakovo 700 Eur mokėjimas, iš šios sumos padengta 31,90 Eur delspinigių ir 668,10 Eur įmokos dalis už žemę; 2016-09-27 nesumokėta įmoka už žemę sudarė 1636,29 Eur, o 2016-12-31 nesumokėta įmoka sudarė 1636,29 Eur ir 77,72 Eur delspinigių. Duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs ieškovės 2017-04-14 rašte nurodytas aplinkybes, nėra (CPK 178 str.).

Byloje esantys duomenys – 2022-11-04 mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelė Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės 2017-04-14, 2018-06-28 ir 2018-08-07 raštai liudija, kad atsakovas sutartinius įsipareigojimus dėl atsiskaitymo tvarkos vykdė pirmuosius trejus metus (atliko mokėjimus 2006-2008 metais, du mokėjimus atliko 2013 metais ir tris mokėjimus 2016 metais). Pažymėtina, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis imperatyvaus pobūdžio teisinis reguliavimas. Atsakovas, praleidęs terminus mokėti įmokas ir palūkanas pagal valstybinės žemės pirkimo sutartį, privalo mokėti delspinigius Sutarties 5 p. pagrindu, nes tokia pareiga buvo atskirai aptarta. Byloje nėra duomenų, kad sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka buvo pakeista, taigi ieškovė taikė Sutartimi nustatytą įmokų įskaitymo eiliškumą.

CK 6.200 str. 1 d. įtvirtina tinkamo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principus. Nors atsakovas teigė, kad jis nevykdė Sutarties dėlto, jog ieškovė siuntė jam pranešimus senu adresu, kuriuo jis jau negyveno, - teismo vertinimu tokio pobūdžio aplinkybė per se neatleido atsakovo nuo Sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog šalims sudarant Sutartį, atsakovui buvo žinoma, kokius ir kokiomis sąlygomis jis prisiėmė sutartinius įsipareigojimus. Pabrėžtina, jog šalys, sudarydamos sutartį, laisvai disponuoja savo teisėmis ir sprendžia dėl pareigų prisiėmimo.

Pabrėžtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent – ieškovės raštai: 2017-04-14 „Dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto“ ir prie jo pridėta metinių įmokų, palūkanų ir delspinigių lentelė, 2018-06-28 „Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo“ ir 2018-08-07 „Dėl pakartotinio prašymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį“ – liudija, jog ieškovė bendradarbiavo su atsakovu ir aiškiai detalizavo, kaip ir kokia tvarka atliko atsakovo 2016 m. atliktus tris mokėjimus pagal Sutartį, taip pat ieškovė ragino atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Nepaisant šių faktinių aplinkybių, atsakovas neatliko nei vieno mokėjimo po 2016 metų, juolab jis ir nebendradarbiavo su ieškove, nors akivaizdžiai žinojo, kad jo prievolė pagal Sutartį nėra pasibaigusi (tai patvirtina ieškovės 2017-04-14 atsakymas į atsakovo 2017-03-02 raštą dėl netinkamu adresu siunčiamos korespondencijos ir įmokų skaičiavimo). Pažymėtina, kad sudariusios sutartį ir prisiėmusios sutartines teises bei pareigas, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti, tame tarpe ir informuoti apie adreso pasikeitimą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kad tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ar įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas sudarė Sutartį laisva valia, pagal kurią prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas. Teismas nenustatė byloje duomenų, jog ieškovės veiksmai būtų apriboję atsakovo galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus – iki (duomenys neskelbtini) sumokėti įmokas, delspinigius ir palūkanas pagal Sutartį. Sutarties sąlygose įmokų mokėjimo terminai yra nurodyti aiškiai ir suprantamai, taip pat jų įskaitymo tvarka; atsakovas neneigė, kad žinojo, jog privalo mokėti įmokas už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad šalys, sudarydamos Sutartį, aptarė delspinigių ir palūkanų dydžius, susitarė dėl įmokų paskirstymo tvarkos, atsakovui buvo siunčiami priminimai (raginimai) dėl sutarties vykdymo, kuriuose pateikta informacija apie priskaičiuotus delspinigius, palūkanas ir skolas. Teismas nenustatė, kad ieškovė nepagrįstai įskaitė įmokas, remdamasi Sutarties 5 p. nustatyta tvarka; priešingai – atsakovas faktiškai taikė kitokią, nei Sutartyje nustatyta, įmokų paskirstymo tvarką. Netinkamai vykdydamas sutartinius įsipareigojimus atsakovas veikė savo rizika ir prisiėmė iš to kylančias pasekmes. Nepaisant vykusio bendradarbiavimo ir korespondencijos siuntimo atsakovo nurodytu adresu, jis įsipareigojimus pagal Sutartį vykdė netinkamai, vėlavo sumokėti einamąsias įmokas bei nesilaikė mokėtinų sumų įskaitymo tvarkos. Teismas įvertina faktą, kad 2016 m. atsakovas atliko tris mokėjimus, tačiau nurodytos įmokos buvo paskirstytos padengiant didžiąją dalį už 2008–2013 metus ir 2014 - 2016 metus priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių bei paliekant pagrindinę skolą (įmokų už Žemės sklypą sumą) nepakitusią. Palūkanos ir delspinigiai buvo skaičiuojami nuo likusios neapmokėtos pagrindinės atsakovo skolos. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad ieškovė netinkamai atliko įmokų paskirstymą pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio nustatytas aplinkybes ieškovės reikalavimas dėl nesumokėtos 2939,85 Eur įmokos ir 425,61 Eur palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisi iš atsakovo 3204,22 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti iki 2022-11-04.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Taigi netesybos, kurių tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ar juos netinkamai įvykdžius, gali būti suderinta šalių valia sulygtos sutartyje, tačiau pareiga sumokėti kitai šaliai netesybas netinkamo prievolės vykdymo atveju gali būti nustatyta ir įstatymo ar teismo.

CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta šalių pareiga vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai bei kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Byloje konstatuota, kad Sutarties įvykdymo terminas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė ir toliau skaičiavo atsakovui delspinigius, kaip matyti iš pateiktos lentelės - iki 2022-11-04, t. y. kuomet ji kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Tokio pobūdžio aplinkybė suponuoja teismui išvadą, kad ieškovė nesilaikė principo užbaigti sutarties vykdymą kuo ekonomiškesniu būdu, nes, atsakovui nevykdant Sutarties, delsė įstatymų nustatyta tvarka pradėti skolos išieškojimą. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (LAT 2019-02-07 nutartis civ. byloje Nr.e3K-3-6-378/2019). Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti; šią teisę gali riboti ieškinio senaties terminas, tačiau visuomet svarbu užtikrinti, jog senaties taikymas nepaneigtų iš esmės pačios teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 str.) (Freitag v. Germany, no. 71440/01, 19 July 2007, § 35). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti, remiantis CK 1.124 str. ir 1.125 str. 1 d. nuostatomis, nustatytas tikslu užtikrinti teisingumo vykdymą ir teisinį apibrėžtumą. Atsakovas prašė taikyti senaties terminą dėl delspinigių priteisimo už visą laikotarpį. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties 5 punkte šalys sulygo dėl prievolės įvykdymo termino ir aiškiai apibrėžė sutartinę atsakomybę už termino pažeidimą – nustatė 0,05 proc. dydžio delspinigius. Juolab, Sutarties 5 punktu atsakovas akceptavo mokėjimų įskaitymo tvarką: einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokesčiai už žemę. Sutarties 10 p. atsakovas (pirkėjas) įsipareigojo tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas. Esant tokio pobūdžio nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti senaties terminą delspinigių paskaičiavimui už visą laikotarpį, priešingu atveju būtų paneigta Sutarties esmė. Nagrinėjamoje byloje teismui nustačius, jog prievolė pagal Sutartį turėjo būti įvykdyta iki (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovui jos neįvykdžius, o ieškovei ir toliau skaičiuojant delspinigius nuo nesumokėtos 2939,85 Eur įmokos už žemę sumos iki 2022-11-04 (kreipimosi į teismą dienos), teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti iš dalies atsakovo prašymą dėl senaties delspinigiams taikymo ir mažinti prašomų priteisti delspinigių sumą. Pabrėžtina, kad kreditorius turi reikalauti iš skolininko vykdyti pinigines prievoles nedelsiant, pernelyg nedidinant įsiskolinimo (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Nepaisant, kad Sutarties vykdymo metu ieškovė reiškė pretenzijas, ragino sumokėti skolą ir palūkanas, informavo apie skaičiuojamus delspinigius, tačiau su ieškiniu į teismą ji kreipėsi tik 2022-11-04. Teismas nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste sprendžia, jog ieškovė yra objektyviai atsakinga, kad nesikreipė anksčiau į teismą ir neparodė būtino rūpestingumo, atlikdama aktualius procesinius veiksmus. Iš tiesų, procesinės teisės paprastai yra susijusios su procedūrinėmis pareigomis.

EŽTT atkreipė dėmesį į tai, jog šalys privalo būti rūpestingos, vykdydamos procedūrinius reikalavimus savo bylose (Zubac v. Croatia, no. 40160/12, 5 April 2018, § 93). Įvertinus ieškovės delsimą įstatymų nustatyta tvarka pradėti skolos išieškojimą, reikalavimui dėl apskaičiuotų delspinigių taikytina ieškinio senatis. Tokiu būdu už 2019 m. paskaičiuotus delspinigius už 365 dienas, teismas mažina iki 180 dienų, o paskaičiuotų delspinigių už 2020-2022 metus visiškai nepriteisia (CK 1.131 str. 1 d.); taigi priteistina delspinigių suma sudaro 720,89 Eur (ši suma gauta iš 2937,02 Eur priskaičiuotos delspinigių sumos (teismas ieškovo priskaičiuotą 5420,35 Eur sumą sumažino pritaikydamas ieškinio senatį) atėmus atsakovo sumokėtą 2216,13 Eur delspinigių sumą). Kadangi ieškovės apskaičiuotos delspinigių sumos viršija ieškinio senaties terminą, teismas jas perskaičiavo.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis nustato skolininko pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo t. y. ši norma numato procesines palūkanas, atliekančias kreditoriaus patirtų nuostolių kompensavimo funkciją. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą ir CK 6.210 str., teismas iš atsakovo priteisia 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4086,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies (62 proc.), todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis valstybei nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), t. y. 91,76 Eur.

Taip pat remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, naudai nesumokėtos 2939,85 Eur įmokos už žemės sklypo dalį, 425,61 Eur palūkanų ir 720,89 Eur delspinigių, iš viso – 4086,35 Eur (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt šešis eurus ir 35 euro centus), taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4086,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 91,76 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 111,68 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų ir 68 euro centus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.