Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. V. ir R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą globotinio vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. A. V. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (asmeniškai pasirašant), apie teismo posėdžio vietą ir laiką A. V. informuotas, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Dėl termino atnaujinimo.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. V. sutuoktinis A. V., kuris bendrojo sutuoktinių testamento pagrindu visą savo turtą paliko sutuoktinei. Po palikėjo mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo M. V. į notarų biurą nesikreipė, tai patvirtina Testamentų registro išrašas. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad M. V. neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes tuo metu jau sirgo ir dėl psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nors dar nebuvo pripažinta neveiksnia. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimu M. V. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tarp jų ir paveldėjimo teisinių santykių srityje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011).

Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad M. V. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes ji dėl savo sveikatos būklės negalėjo įgyvendinti savo teisės paveldėti. Teismo sprendimu paskirta M. V. globėja iš karto atliko aktyvius veiksmus, kreipdamasis į teismą su pareiškimu į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atliko visus būtinus veiksmus savo neveiksnios globotinės teisės į palikimą įgyvendinimui.

Teismo nustatyti duomenys yra pakankami išvadai, kad atnaujinus M. V. terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Prieštaravimų, kad pareiškėjos globotinei būtų atnaujintas terminas priimti palikimą, negauta. Byloje nėra jokių duomenų apie kitus į palikimą pretenduojančius asmenis. Nustačius šias aplinkybes, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Atnaujinus terminą bus apgintos neveiksnaus asmens teisės priimti palikimą.

Dėl teismo leidimo išdavimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.244 straipsnio 2 dalis numato, kad globėjams yra reikalingas išankstinis teismo leidimas sudaryti globotinio vardu sandorius, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Kadangi palikimo priėmimas, priklausomai nuo jo būdo, gali sąlygoti globotinio turto sumažėjimą, pagal minėtą teisinį reglamentavimą tokio sandorio sudarymui neveiksnaus asmens vardu reikalingas išankstinis teismo leidimas.

Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis neveiksnaus asmens interesų. Neveiksnus asmuo negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, todėl teismo leidimas yra papildoma tokio asmens turtinių interesų apsaugos garantija, kad neveiksniam asmeniui priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik jo interesais.

Remdamasis pareiškėjos pateiktais įrodymais teismas daro išvadą, kad leidimo priimti palikimą neveiksnios globotinės M. V. vardu išdavimas atitinka jos interesus. Palikimas bus priimtas, užtikrinant neveiksnaus asmens paveldėjimo teisę į turtą, likusį po sutuoktinio mirties, ir įgyvendinant įstatyminio atstovo teises, tvarkant neveiksnios paveldėjimo teisinių santykių srityje globotinės reikalus.

CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnis) – tik paveldėtu turtu. Nors byloje nepateikta duomenų, jog A. V. turėjo kreditorių, tačiau siekiant užtikrinti neveiksnaus asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą, yra pagrindas nustatyti, jog palikimą M. V. vardu pareiškėja privalo priimti tik pagal apyrašą, sudarytą CK 5.53 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjos R. J. globotinei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nustatant, kad šio termino pradžia yra nutarties įsiteisėjimo diena.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnios paveldėjimo teisinių santykių srityje globotinės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu pagal turto apyrašą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.