Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, A. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo nepateikė, jis tinkamai informuotas apie bylą.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964-07-07 įstatymu patvirtintas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas (toliau - 1964 m. CK), tačiau po 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001-07-01). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.

Palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nepriešina šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. CK. Palikėjos mirties metu įtvirtintas teisinis reglamentavimas, numatytas CK 587 straipsnio 2 dalyje, nustatė, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <....>.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981-06-26 nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

Nustatyta, jog V. L., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo dukrą T. N., mirusią (duomenys neskelbtini). T. N. sutuoktinis T. N. mirė (duomenys neskelbtini). T. N. ir T. N. turi turėjo du vaikus, t. y. A. S. ir A. N. Byloje duomenų apie kitus suinteresuotus asmenis nėra.

Iš į bylą pateikto 2024-09-19 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog palikėjai V. L. nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagal 1992-03-06 pirkimo-pardavimo sutartį (išrašo 4.2.), o ½ buto priklauso A. S. (išrašo 4.1.). Įrašai apie nuosavybę galioja nuo 1992-03-06. Duomenų apie kitą V. L. nuosavybės teise priklausantį turtą nėra.

Iš 2024-10-07 Vilniaus mieto 11-ojo notarų biuro pažymos nustatyta, jog dėl V. L. palikimo priėmimo niekas nesikreipė į notaro biurą, biure neužvesta paveldėjimo byla. 2024-09-20 Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikėjos turtą.

Nagrinėjamu atveju palikėjos V. L. turtą A. S. priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime nurodė, jog po močiutės V. L. mirties jo sesuo A. S. aktyviais veiksmais perėmė turto valdymą, jį pradėdama faktiškai valdyti. Pareiškėja teigė, jog nuo pat močiutės mirties pradėjo naudotis visu turtu, rūpintis, mokėti mokesčius už butui teikiamas paslaugas, draudė gyventojų turto draudimu, atliko turto remonto darbus. Pareiškėja į bylą pateikė 2007-05-18 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą, už atliktus darbus adresu (duomenys neskelbtini), atsiskaitymų mokėjimo knygelės duomenis nuo 1997-02-20 iki 1999-09-13, 2001-03-07 gyventojų draudimo liudijimą (polisą). Pareiškėja nuo 1990-02-02 yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad A. S. po V. L. mirties toliau rūpinosi palikėjos turtu kaip savo ir tęsė aktyvius valdymo veiksmus, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S. po močiutės V. L. mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai A. S. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. S. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po močiutės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimo kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.