- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- 1-127-878/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43148-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Kaltinamasis
- G. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. V. 2023 m. lapkričio 9 d. apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (mažiausiai 2,45 promilių girtumas).
Kaltinamasis G. V. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog beveik (duomenys neskelbtini)gyvena su G. Ž., kartu nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), abu pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurį įregistravo G. Ž. vardu, o naudojosi kaltinamasis, nes (duomenys neskelbtini) nėra įgijusi teisės vairuoti. Jis šiuo automobiliu gal (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis pas (duomenys neskelbtini) padėjo dirbti žemės ūkio darbus, arė, bet paskui sugedo traktorius. Kaltinamasis su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gal nuo 8 val. iki 9 ar 10 val. išgėrė 0,7 l degtinės dviese ir po litrą alaus, nuėjo miegoti, o apie 15 val. (duomenys neskelbtini) paskambinęs paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) nusipirkti traktoriaus detalę. Kaltinamasis žinojo, kad dar yra apsvaigęs, tačiau jautėsi gerai ir sutiko (duomenys neskelbtini) pavežti. Jis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) ir šio kaimynu apie 16.30 val. važiavo į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini), jau važiuojant į (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policija. Pareigūnų paklaustas, prisipažino, kad yra vartojęs alkoholio. Jį patikrino alkotesteriu, šis parodė 2,45, o antru pūtimu – 2,49 promilių girtumą, parodymų neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti žemiau aptarti bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
(Duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) A. A. 2023 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodė, kad 2023 m. lapkričio 9 d. apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini) pastatu sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. V. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vairuotojas, paklaustas, ar vartojęs alkoholio, atsakė, kad tris dienas vartojo alkoholį, paskutinį kartą iš ryto apie 10.00 val. Vairuotojas patikrintas alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 16.40 val. pirmuoju pūtimu jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, 17.01 val. antruoju pūtimu nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-11).
Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole 2023 m. lapkričio 9 d. užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ten stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra, automobilio kairės pusės priekinės ir galinės durys, kairės pusės galinis sparnas stipriai apgadinti (1 t., b. l. 12-20).
Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 9 d. G. V. alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 16.40 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, antro tikrinimo 17.01 val. metu nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. G. V. su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 26).
Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį nuo (duomenys neskelbtini) registruotas G. Ž. vardu (1 t., b. l. 29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Ž. parodė, kad su G. V. kartu gyvena beveik (duomenys neskelbtini). Jie (duomenys neskelbtini) už 800 eurų įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) automobilį registravo jos vardu, bet juo naudojosi (duomenys neskelbtini) G. V., kadangi jis turi vairuotojo pažymėjimą. G. V. niekada nevairavo automobilio neblaivus. Ji (duomenys neskelbtini) buvo darbe ir nežinojo, kad G. V. vairavo automobilį neblaivus (1 t., b. l. 33-35).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, jog kaltinamojo G. V. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo yra įrodyta. Remiantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, (duomenys neskelbtini) A. A. tarnybiniu pranešimu, nustatyta, jog kaltinamasis G. V. 2023 m. lapkričio 9 d. apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas – nustatytas mažiausiai 2,45 promilių neblaivumas, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, yra teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 79-80), per pastaruosius penkerius metus aštuonis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus, beveik visos skirtos baudos sumokėtos (viena nesumokėta pilnai) (1 t., b. l. 81-90). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96), jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91-93), nuo (duomenys neskelbtini) registruojasi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77). Turi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 142). G. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis G. V. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą vieneriems metams G. Ž., su kuri jis (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato (1 t., b. l. 166-168). Prašyme nurodė, jog yra neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai. Jokios žalos nusikaltimu nepadarė. Atliktas baudžiamosios bylos tyrimas jam yra skaudi, bet pelnyta pamoka, privertusi iš naujo įvertinti žmogiškąsias vertybes ir siekius, savo elgesio moralumą ir leistinumo ribas, apgalvoti ir suvokti savo neteisėto elgesio padarinius tiek jam asmeniškai, tiek jo šeimai ir artimiesiems. Yra (duomenys neskelbtini) žmogus, turi (duomenys neskelbtini). Registruojasi (duomenys neskelbtini), ieško (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai. Vienas iš labiausiai jam artimų ir didelį autoritetą bei įtaką turinčių asmenų yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) G. Ž., su kuria kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus ir augina (duomenys neskelbtini), jų santykiai geri, draugiški, vienas kitu pasitiki, remia sunkiais gyvenimo atvejais, dalijasi gyvenimiška patirtimi ir problemomis. Teisme kaltinamasis teigė, kad G. Ž. jam darys teigiamą poveikį, neleis girtauti, nes jis bijos dėl to (duomenys neskelbtini) prarasti, nenori, kad jo (duomenys neskelbtini) augtų be (duomenys neskelbtini), jiems išsiskyrus. Jis nevairuoja girtas, kai būna su G. Ž. Ši (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), jie matosi kiekvieną dieną. (Duomenys neskelbtini) pajamos apie (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį. Kaltinamasis nori po Naujųjų Metų vykti dirbti į užsienį iki pavasario ar vasaros, (duomenys neskelbtini) tuo metu dirbs (duomenys neskelbtini) . Jau ir pats padarė tinkamas išvadas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, po šio įvykio nevartoja alkoholio. Automobilį jis registravo (duomenys neskelbtini) vardu, nes kaltinamojo vardu registruoti gal trys automobiliai, todėl reikia mokėti daugiau taršos mokesčio. Tuos automobilius reikia utilizuoti, nes vienas surūdijęs, kiti techniškai netvarkingi. Anksčiau žiemą važiuodavo dirbti į (duomenys neskelbtini), dirbo ir (duomenys neskelbtini), būdavo komandiruojamas, bet nuo vasaros užsiregistravo (duomenys neskelbtini), gauna apie (duomenys neskelbtini) eurų (duomenys neskelbtini), kuri jam paskirta iki (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo skirti trumpesnį nei 3 metų teisės vairuoti transporto priemones terminą, nes ši teisė jam reikalinga atsižvelgiant į tai, kad jis turi (duomenys neskelbtini), ir tai, kad dirbant (duomenys neskelbtini), reikėdavo važinėti į objektus.
Prašoma skirti laiduotoja G. Ž. pateikė teismui prašymą atleisti (duomenys neskelbtini) G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą be užstato (1 t. b. l. 163-165, 168). Prašyme nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jokių drausminių pažeidimų nėra padariusi, su šeima gyvena daugiabučiame name, su kaimynais santykiai draugiški. Su kaltinamuoju kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, turi (duomenys neskelbtini), sutaria gerai, namuose kaltinamasis nepiktnaudžiauja alkoholiu. Ją sukrėtė tai, kad G. V. buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus, tą poelgį apsvarstė šeimoje, mato, kad G. V. labai gailisi dėl to, kas atsitiko, išgyvena. Pažindama savo (duomenys neskelbtini), mano, kad gali jam daryti gerą įtaką ir padėti kurti naują gyvenimą, apsaugoti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Ji gauna tik (duomenys neskelbtini), iš kurio gyvena visa jų šeima, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), todėl prašo laidavimą skirti be užstato. Teismo posėdyje G. Ž. papildomai nurodė, kad ji turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) per darbo dieną, nuo 7.30 val. iki 19 val., todėl darbo dienomis negali laiku pasiimti (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) ir tuo metu (duomenys neskelbtini) prižiūri (duomenys neskelbtini). Šeima pragyvena iš jos gaunamo (duomenys neskelbtini). G. V. gauna tik apie (duomenys neskelbtini) per mėnesį iš (duomenys neskelbtini), bet po (duomenys neskelbtini) planuoja vienas išvažiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini). Užstato neturėtų iš ko sumokėti, nebent 500 eurų. Automobilis, kurį (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo, pirktas už jos pinigus ir jos vardu registruotas, bet ji pati neturi teisės vairuoti, automobilį vairuoja (duomenys neskelbtini). Daugiau automobilių šeimoje neturi, nežino apie kitus (duomenys neskelbtini) turimus automobilius. Tikisi padaryti G. V. gerą įtaką, pasistengs, kad jis grįžtų į darbo rinką, kalbėsis su juo, net jei jis ir išvyks dirbti (duomenys neskelbtini). Apie įvykį jai (duomenys neskelbtini) pranešė kitą dieną po jo, kai išsiblaivė. Namuose jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, išgeria saikingai. Jiedu gerai sutaria, (duomenys neskelbtini) jai pasakydavo, jei būdavo už ką nors nubaudžiamas. Nežino apie tai, kad G. V. buvo nubaustas už (duomenys neskelbtini).
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.
Be kita ko, formuojamoje kasacinėje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Nors G. V. teisiamas (duomenys neskelbtini), Administracinių nusižengimų registro duomenys kaltinamąjį charakterizuoja kaip nelinkusį laikytis teisės aktų reikalavimų asmenį ir nedrausmingą vairuotoją. Akivaizdu, kad G. V. nepadarė tinkamų išvadų dėl anksčiau jo padarytų nusižengimų, jam anksčiau skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Jis, būdamas (duomenys neskelbtini) ir visiškai (duomenys neskelbtini), niekur (duomenys neskelbtini), neprisideda prie šeimos išlaikymo, o tai kaltinamojo teigiamai necharakterizuoja. Visos šios aplinkybės neleidžia pagrįstai tikėti, kad kaltinamasis yra tiek kritiškas nusikalstamai veikai, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-16/2010, 2K-221-693/2017).
Šiuo atveju laiduotoja prašoma skirti G. Ž. neteista (1 t., b. l. 174), vieną kartą bausta administracine nuobauda už tai, kad nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę (1 t., b. l. 172-173), dirba (duomenys neskelbtini) , darbdavio charakterizuojama teigiamai kaip darbšti, pareiginga, sąžininga, puikiai atliekanti savo darbą, taktiška ir maloni su bendradarbiais ir klientais (1 t., b. l. 175), gauna apie (duomenys neskelbtini) eurų (duomenys neskelbtini) per mėnesį (1 t., b. l. 176-177), neįrašyta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 165), su kaltinamuoju turi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 171). Tačiau pažymėtina, kad iki šiol ji kaip kaltinamojo (duomenys neskelbtini) jokios teigiamos kaltinamajam nedarė. Kaip matyti iš bylos duomenų ir kaltinamojo bei G. Ž. paaiškinimų, kaltinamasis niekur (duomenys neskelbtini), tik iki (duomenys neskelbtini) gaus (duomenys neskelbtini), šeimą, kurioje (duomenys neskelbtini), faktiškai išlaiko (duomenys neskelbtini) G. Ž. Kaltinamasis ne visą laiką būna šeimos namuose, po kelias dienas iš eilės praleidžia pas (duomenys neskelbtini) ar kaime pas G. Ž. (duomenys neskelbtini), kur akivaizdžiai nevengia vartoti alkoholį, be to, jis planuoja išvykti uždarbiauti į užsienį bent keliems mėnesiams, taigi tokiu atveju jokios įtakos (duomenys neskelbtini) jam nedarys, netgi nebus realaus artimo bendravimo. Todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad dirbanti ir dar savo bei kaltinamojo (duomenys neskelbtini) besirūpinanti G. Ž. gali daryti kokią nors realią ir efektyvią įtaką kaltinamajam G. V.. Iš bylos duomenų ir pačios G. Ž. paaiškinimų matyti, kad ji ne visada žino apie kaltinamojo padarytus teisės aktų pažeidimus, apie jo turimus automobilius. Tai teikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis nėra atviras su (duomenys neskelbtini), šiai nėra žinoma apie visus jo padarytus teisės pažeidimus, o net ir žinodama apie kai kuriuos iš jų, ji niekaip kaltinamojo nepaveikė, kad jis nedarytų naujų administracinių nusižengimų ir, tuo labiau, nenusikalstų. Taigi abejotina, kad G. Ž., kuri apie (duomenys neskelbtini) metus gyvendama su G. V., niekaip neįtakojo kaltinamojo elgesio, kad jis laikytųsi įstatymų, nedarytų administracinių nusižengimų ir nenusikalstų, sugebės tai padaryti dabar, tuo labiau, kad kaltinamasis yra jau visiškai susiformavusi, pakankamą gyvenimišką patirtį turinti asmenybė, taigi, abejotina, kad tokiam asmeniui papildoma jo elgesio korekcija šiuo atveju būtų bent kiek efektyvi.
Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojos galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, kitas išdėstytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo G. V. atleisti pagal laidavimą.
Atsižvelgiant į tai, jog G. V. teisiamas (duomenys neskelbtini), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, kaltinamajam skiriama sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Jos dydis, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatyto neblaivumo laipsnį, itin artimą sunkiam girtumui, parinktinas beveik dvigubai didesnis nei minimalus. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), nustatytina, jog baudą G. V. privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo G. V., teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).
Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į G. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes – tai, jog G. V. vairavo gana didelį atstumą gyvenamosiose vietovėse, būdamas labai neblaivus, vežė dar du asmenis, keldamas realų pavojų jiems bei kitiems eismo dalyviams ir transporto priemonėms, į jam nustatyto neblaivumo laipsnį, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, jog proporcingumo principo nepažeis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas trejų metų laikotarpiui. Šeiminės aplinkybės, jog kaltinamasis turi (duomenys neskelbtini), ar aplinkybės, kad teisė vairuoti būtų reikalinga vykti į darbo objektus, jeigu kaltinamasis (duomenys neskelbtini), šiuo atveju nėra kuo nors išskirtinės ir teisiškai reikšmingos, juo labiau, kad tokios aplinkybės egzistavo ir prieš tai, kai kaltinamasis pats pasirinko netinkamą elgesio modelį, suvokdamas gresiančias teisines pasekmes.
Kaltinamajam G. V. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (1 t., b. l. 69-65). Šia kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu G. V. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis G. V. nusikaltimą padarė neblaivus vairuodamas (duomenys neskelbtini) G. Ž. vardu registruotą kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, G. V. vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018).
BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi, ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis G. V., yra registruotas priklauso (duomenys neskelbtini) G. Ž. Pastaroji teisme paaiškino, kad automobilį pirko už savo pinigus ir registravo savo vardu, bet teisės vairuoti transporto priemones neturi, todėl automobilį vairuodavo (duomenys neskelbtini) G. V. Šis teisme teigė, kad automobilį jie su (duomenys neskelbtini) įsigijo kartu. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, įgytas kaltinamajam su G. Ž. gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, nors jis registruotas (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad faktiškai automobiliu kaip šeimos turtu naudojosi ir jį vairavo tik pats kaltinamasis. G. Ž., žinodama, kad kaltinamasis bent kelis kartus per mėnesį vartoja alkoholį, visiškai nekontroliavo, kaip jos vardu registruotas automobilis yra kaltinamojo naudojamas. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 4 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – jo (duomenys neskelbtini) vardu registruoto turto – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. V. buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas. Šios kardomosios priemonės panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Kompaktinis diskas su nešiojamojo vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu paliktinas saugoti su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
G. V. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nubausti jį 81 MGL dydžio (4 050 Eur) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. V. galutinę bausmę – 54 MGL dydžio, tai yra 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad paskirtą 2 700 Eur baudą G. V. privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti G. V. baudžiamojo poveikio priemones:
1) draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – (duomenys neskelbtini).
2) transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, G. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „(duomenys neskelbtini)“.
Kompaktinį diską su nešiojamojo vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.