- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-1161-950/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00877-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Tomas Ridikas, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- žemės ūkio bendrovės „Šušvė“
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Šušvė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-123-766/2025, pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Šušvė“ ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Šušvė“ 2024 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-4579), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. R. – 13 215,89 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ŽŪB „Šušvė“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė, bendrovė) pateiktame ieškinyje nurodė, jog atsakovas V. R. (toliau – ir atsakovas) nuo 2008 m. vasario 7 d. buvo ieškovės pirmininko pavaduotojas, o nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. ir valdybos pirmininkas. Darbinių funkcijų atlikimui jam buvo suteiktas automobilis „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), su integruota GPS stebėjimo sistema, taip pat suteikta bendrovei priklausanti kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kuro kortelė), skirta atsiskaityti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) degalinėse už kelių mokesčių vinjetes. 2023 m. gegužės 31 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, jis buvo atšauktas ir iš bendrovės valdybos pirmininko pareigų. Bendrovėje atlikus vidinį auditą paaiškėjo, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. atsakovas, naudodamasis jam išduota kuro kortele, UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse užsipylė kuro (nežymėto dyzelino) už bendrą 14 081,61 Eur sumą, nors jam perduotas naudotis automobilis laikytinas žemės ūkio technika, todėl jam turėjo būti pilamas tik žymėtas dyzelinas iš bendrovės teritorijoje įrengtos kolonėlės. Išduota kuro kortele atsakovas turėjo tik atsiskaityti už kelių mokesčių vinjetes, tačiau kuro įsigijimui ji neturėjo būti naudojama. Be to, sugretinus atsakovui išduoto automobilio faktinės vietos buvimo duomenis su jam išduota kuro kortele atliktų kuro įsigijimo duomenimis, buvo nustatyta, jog kuras buvo pilamas ne į ginčo automobilį (jis tuo metu buvo visai kitose vietose), buvo pilamas didesnis kuro kiekis nei perduoto naudotis automobilio kuro bakas, buvo pilamas tomis dienomis, kai automobilis buvo naudojamas asmeniniams atsakovo interesams (asmeninėms kelionėms į Palangą, Klaipėdą, Pavilkijį), buvo pilamas tuo metu, kai atsakovas buvo išvykęs iš Lietuvos. Ieškovė laiko, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas bendrovės atžvilgiu ir padarė jai turtinę žalą. Kadangi reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti yra nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 13 215,89 Eur dydžio žalą, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovas 2024 m. gegužės 28 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. DOK-32401). Patvirtino, kad jam buvo paskirtas naudotis bendrovei priklausantis automobilis bei suteikta naudotis kuro kortelė, skirta atsiskaitymui UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse. Ieškovės teiginius, kad kurą į jam suteiktą automobilį jis turėjo pilti tik iš bendrovės teritorijoje įrengtos kolonėlės, laiko neteisingais ir nelogiškais. Jokie bendrovės lokaliniai (norminiai) aktai (įstatai, valdybos nutarimai ir pan.) nenumatė jokių apribojimų naudojantis suteikta kuro kortele. Atsakovo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) buvo 50 km. atstumu nuo bendrovės buveinės, atsakovas automobilį naudojo išimtinai bendrovės interesais, per dieną nuvažiuodavo didelius atstumus (vykdavo į valstybines institucijas, pas tiekėjus, buhalterę ir pan.), tačiau pagal ieškovės logiką atsakovas turėjo jam paskirtu automobiliu grįžti į bendrovės teritoriją (apie 50 km) tik tam, kad užsipiltų kuro, po ko važiuotų namo ar pagal poreikį vykdant pareigas. Veikiant tokiu principu, būtų patirtos daug didesnės kuro sąnaudos, nei kurą įsigyjant UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse. Pažymėjo, kad ieškovės faktinis vadovas atsakovo darbo laikotarpiu bendrovėje buvo jos pagrindinis pajininkas R. U., kuris žinojo, kokius veiksmus atlieka atsakovas tiek su automobiliu, tiek su kuro kortele. Naudojantis išduota kuro kortele UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse kuras buvo pilamas ir į bendrovei priklausantį mikroautobusą vežiojusį darbuotojus, buvo perkamas ir vežamas bendrovės technikai (pakrovėjams, kitoms mašinoms, kurios dirbo R. U. priklausančios AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje), pilamas į kitų bendrovės darbuotojų automobilius, taip pat pilamas kelionėms į kitus regionus (Palangą, Klaipėdą, Pavilkijį), kurios visos buvo susijusios su bendrovės interesais. Atsakovui dirbant bendrovėje jokios pretenzijos dėl netinkamo naudojimosi kuro kortele niekada nebuvo reiškiamos. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų netinkamą atsakovui nustatytų pareigų vykdymą, todėl jis nėra atsakingas už bendrovei tariamai padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų ar dokumentų, jog atsakovas privalėjo jam išduota kuro kortele UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse mokėti tik už kelių mokesčių vinjetes. Taip pat ieškovė byloje nepateikė ir jokių duomenų, lokalinių aktų ar kitų dokumentų, kurie liudytų, jog atsakovas privalėjo kurą piltis tik bendrovės teritorijoje įrengtoje kolonėlėje.
6. Teismas pažymėjo tai, jog byloje nebuvo pateiktas tikslus patirtos žalos dydžio apskaičiavimas (skirtinguose dokumentuose ieškovė nurodo vis kitą galimai padarytos žalos dydį). Ieškovė byloje, teismo vertinimu, taip pat nepateikė duomenų, turinčių įtaką prašomos priteisti žalos dydžio apskaičiavimui – kiek litrų kuro telpa į atsakovui perduoto naudotis automobilio baką, kiek kilometrų atsakovas galėjo nuvažiuoti užsipylęs reikiamą kiekį kuro, kokiais automobiliais ar autobusiukais atsakovas važiuodavo užsipylęs kuro, kokia jų kuro bakų talpa, kiek litrų atsakovas pylė kuro darbo tikslais į talpas, kuriomis vėliau veždavo kurą krautuvams. Nebuvo pateikti ir įrodymai, pagrindžiantys ieškovės teiginius, jog atsakovui išvykus iš Lietuvos, jo atostogų metu, automobilis buvo naudojamas, buvo pilamas kuras, ką galimai darė artimi atsakovo giminaičiai.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui pretenzijos dėl darbo funkcijoms atlikti pirkto kuro nebuvo niekada reiškiamos, taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovas kada nors būtų buvęs įspėtas dėl neleistino kuro naudojimo. Todėl byloje ieškovei nepateikus nei revizoriaus, nei audito išvados ar vertinimo apie tai, kad kuras buvo perkamas ir pilamas į kitas, ne bendrovei, priklausančias transporto priemones, kad kuro buvo pilama per daug, neteisėtai, ne darbo tikslais, o asmeniškai, taip pat, kad kuro kortelė buvo naudojama neteisėtai, t. y. tiksliai neužfiksavus kurie pažeidimai, kokiomis transporto priemonėmis padaryti, nenustačius tikslaus žalos mąsto, teismas laikė, kad reikalaujamos atlyginti žalos dydis yra nepagrįstas.
8. Apibendrindamas bylos duomenis, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – bendrovei padarytos žalos fakto, todėl dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip teisiškai nereikšmingų aplinkybių, išsamiau nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovė 2025 m. kovo 14 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-15891) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad ieškovei nepateikus lokalinių teisės aktų, kuriuose būtų reglamentuota, jog kurą galima piltis tik iš bendrovės teritorijoje esančios kolonėlės, atsakovas galėjo pirkti kurą UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse, tokie jo veiksmai buvo teisėti ir nesukeliantys jokios žalos. Nurodyti teismo motyvai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatoms. Būtent vadovas atsako už bendrovės vidaus tvarkos aktų parengimą ir įgyvendinimą. Vadovo (šiuo atveju – atsakovo) ir bendrovės tarpusavio santykiai yra fiduciariniai, reikalaujantys aukšto lojalumo ir rūpestingumo standarto, todėl atsakovo veiksmai, kai būtent jis pastoviai pirko kurą UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse, bendrovei turint savo kuro kolonėlę, tai darant neekonomiškai (60–90 ct./l didesne kaina), rodo, kad jis nevykdė savo pareigų tinkamai organizuoti bendrovės veiklą ir užtikrinti bendrovei priklausančio turto naudojimo efektyvumą.
9.2. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei, kuri laiko, jog byloje tinkamai pagrindė ir įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nes: atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – imperatyvių įstatymuose nustatytų vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimus (pirko kurą iš UAB (duomenys neskelbtini) degalinių nesant tam pagrindo, nes įmonė disponuoja nuosava kuro kolonėle; pirktas kuras buvo brangesnis 60–90 ct./l; tuo pačiu laikotarpiu atsakovas naudojo kurą ir iš bendrovės kuro kolonėlės; išduota kuro kortelė buvo skirta išimtinai kelių mokesčių vinjetėms įsigyti; atsakovas padarė žalą, kurią patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) pagal atsakovui išduotą kuro kortelę išrašytos PVM sąskaitos faktūros; egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos; atsakovo kaltė preziumuojama, todėl neturi būti įrodinėjama.
9.3. Ieškovės vertinimu, teismui pateikti rašytiniai įrodymai (UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, sunaudoto kuro apskaitos duomenys, GPS stebėjimo duomenys) patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog kuro pirkimas UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse buvo nepagrįstas ir nuostolingas ieškovei. Būtent atsakovas neįrodė savo atsikirtimų pagrindo, t. y. kad jo veiksmai atitiko ieškovės interesus, nepaneigė savo kaltės. Teismas apskritai atleido atsakovą nuo įrodinėjimo pareigos ir rėmėsi tik jo pateiktomis prielaidomis bei samprotavimais.
9.4. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino liudytojų parodymus, netinkamai suprato jų turinį, neteisingai juos interpretavo, dėl ko skundžiamame sprendime padarė neteisingas išvadas. Be to, liudytojų parodymams teismas suteikė išimtinę reikšmę, vertinant (gretinant) liudytojų duotus paaiškinimus egzistuojančių objektyvių rašytinių įrodymų kontekste. Rašytiniai įrodymai byloje turėjo būti vertinami kaip patikimesnis įrodymų šaltinis. Teismas ignoravo esminius rašytinius įrodymus, tokius kaip UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, sunaudoto kuro apskaitos duomenys, GPS stebėjimo duomenys, ir nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kurių turinys buvo prieštaringas ir neatitiko objektyvių duomenų, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsiliepimas
10. Atsakovas 2025 m. balandžio 7 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-21240), kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo tokius esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai neįrodo nei patirtų nuostolių (žalos) dydžio, nei jų realumo, o tik apima bendro pobūdžio pasvarstymus. Ieškovės argumentas, jog atsakovui buvo žinomas faktas, kad bendrovei priklausanti kuro kortelė yra skirta tik atsiskaityti UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse už kelių mokesčių vinjetes ir kad ji negalėjo būti naudojama kurui, reikalingam bendrovės veiklos tikslams, įsigyti, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Draudimų ar ribojimų, susijusių su kuro kortelės naudojimu kurui UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse įsigyti bendrovės tikslais, ieškovė nebuvo nustačiusi nei lokaliniais teisės aktais, nei kitais dokumentais, kas tik patvirtina teismo padarytas išvadas, jog ieškovės ieškinys grindžiamas bendro pobūdžio pasvarstymais apie galimai bendrovei padarytą žalą. Jei išduota kuro kortelė būtų buvusi skirta tik kelių mokesčių vinjetėms įsigyti, tai logiška, kad ja nebūtų buvę galima atsiskaityti už kurą, nes tokia funkcija apskritai jai nebūtų buvusi numatyta.
10.2. Atsakovas pažymėjo, kad pretenzijos jam dėl bendrovei neva padarytos žalos atlyginimo buvo pareikštos tik po to, kai jis paliko darbą, o tai rodo galimą keršto motyvą dėl darbo santykių pabaigos, nes anksčiau pretenzijos dėl netinkamo kuro naudojimo nebuvo reiškiamos. Be to, atsakovo atžvilgiu ieškovė yra inicijavusi ir kitus teisminius procesus.
10.3. Ginčo laikotarpiu bendrovėje nenustatyti jokie pažeidimai perkant ar naudojant kurą, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą apie neteisėtus atsakovo veiksmus, kadangi byloje nebuvo pateikti tai liudijantys įrodymais. Be to, atsakovui einant valdybos pirmininko pareigas, bendrovė veikė pelningai, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų buvęs nelojalus bendrovei, nesąžiningas, nerūpestingas arba veikęs neekonomiškai. Jeigu iš tiesų būtų buvusi padaryta kokia nors žala, ieškovė nebūtų laukusi trejus metus ir tik po to pradėjusi reikšti pretenzijas.
10.4. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovas buvo lojalus bendrovei ir savo, kaip vadovo pareigų nepažeidė. Vykdydamas vadovo pareigas, jis užsiėmė žemės nuomos sandorių sudarymu, darbuotojų vežiojimu į AB (duomenys neskelbtini), kelionėmis pas buhalterę, vizitais į Pavilkijį, Palangą, kitus miestus, į bendrovės nuomojamus žemės sklypus, automobilių servisus, todėl nėra jokios logikos, kad atsakovas turėjo būti prisirišęs prie bendrovės teritorijoje esančios kuro kolonėlės, nes jo, kaip vadovo, pareigos apėmė daug platesnį veiklos spektrą, kuris neapsiribojo tik vienu konkrečiu veiksmu ar vieta.
10.5. Apeliantė byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kuras buvo pilamas ne į bendrovei priklausančias transporto priemones. Nei jos ieškinyje parengtos lentelės duomenys, nei kiti byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad kuras buvo naudojamas ne pagal paskirtį ar kad jis buvo naudojamas ne bendrovės interesams. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad kuras buvo pilamas į kitas transporto priemones, kurios nepriklauso bendrovei, arba kad jis buvo naudojamas asmeniniams tikslams.
10.6. Tai, kad liudytojų parodymus ieškovė vertina kaip jai nepalankius, nereiškia, jog teismas neturi teisės jais remtis, nes teismas įvertina visus įrodymus pagal jų patikimumą ir svarbą, nepriklausomai nuo šalių nuomonės. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo liudytojų parodymų turinį ir juos suabsoliutino, nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, kurie patvirtintų tokį vertinimą. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas atliko išsamų ir objektyvų visų įrodymų vertinimą, atsižvelgdamas į bylos faktus, įskaitant liudytojų parodymus ir kitus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių
12. 2008 m. vasario 7 d. darbo sutarties Nr. 018 pagrindu atsakovas V. R. buvo priimtas dirbti ieškovės ŽŪB „Šušvė“ pirmininko pavaduotoju.
13. Bendrovės narių susirinkimo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 2018/05N, atsakovas V. R. buvo paskirtas ir ŽŪB „Šušvė“ valdybos pirmininku.
14. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovė perdavė atsakovui naudoti bendrovei priklausantį automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame automobilyje nuo 2021 m. kovo 1 d. buvo įdiegta GPS stebėjimo sistema. Ginčo nebuvo ir dėl aplinkybės, kad ieškovė perdavė atsakovui naudotis UAB (duomenys neskelbtini) kuro kortelę Nr. 9440002400163688.
15. Byloje yra pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) (kaip pardavėjo) ieškovei ŽŪB „Šušvė“ (kaip pirkėjai) išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir pardavimų ataskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. Nurodyti dokumentai liudija, kad naudojantis bendrovei priklausančiomis kuro kortelėmis Nr. 9440002400068123, Nr. 9440002400068131 ir Nr. 9440002400163688 buvo mokama už įvairius degalus (dyzeliną, benziną) bei kelių mokesčių vinjetes.
Žemesnės instancijos teismas
16. Neeilinio bendrovės narių susirinkimo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 2023/02N atsakovas buvo atšauktas iš ŽŪB „Šušvė“ valdybos nario ir valdybos pirmininko pareigų, o nuo 2023 m. gegužės 31 d. su juo buvo nutraukta ir darbo sutartis Nr. 018.
17. ŽŪB „Šušvė“ 2023 m. gruodžio 22 d. išsiuntė V. R. pretenziją „Dėl nuostolių atlyginimo“, kuria pareikalavo atlyginti žalą, kilusią dėl to, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. iki atleidimo momento, naudodamasis bendrovei priklausančia ir jam perduota kuro kortele, UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse pirko kurą (nežymėtą dyzeliną), nors anksčiau minėta kuro kortelė buvo skirta tik atsiskaitymui už kelių mokesčio vinjetes.
18. V. R. 2024 m. sausio 10 d. pateikė atsakymą į pretenziją. Pažymėjo, kad kuras iš UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse buvo pilamas į bendrovei priklausantį mikroautobusą, kuriuo buvo vežiojami darbuotojai, pilamas į bendrovei priklausančią sunkiąją techniką, naudojamas važiuojant į susitikimus dėl nuomos sutarčių sudarymo ir pan. Jokios pretenzijos jam dėl darbo tikslais pirkto kuro niekada nebuvo reiškiamos. Kadangi bendrovės atžvilgiu veikė sąžiningai, vadovaudamasis geriausias jos interesais, visus veiksmus derindamas su faktiniu vadovu R. U., tenkinti pareikštą pretenziją atsakovas atsisakė.
Dėl apeliacijos objekto
19. Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, motyvuojant tuo, kad byloje nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės pateikto apeliacinio skundo
20. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys). Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
21. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) 25 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad kiekvienas bendrovės valdybos narys, administracijos darbuotojas atsako už dėl savo kaltės bendrovei padarytus nuostolius.
22. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę. Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: 1) dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, 2) fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) 3) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala.
23. Kasacinis teismas yra išskyręs dvi valdymo organų narių fiduciarinių pareigų grupes: bendrovės vadovo rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys), ir dėl jų plačiau pasisakęs. Rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016). Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą ex officio (iš lot. savo iniciatyva) veikti išimtinai įmonės interesais, tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams.
24. Ieškovė byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo ir grindė būtent vienu iš šio sprendimo 22 punkte nurodytų pagrindų, t. y. kad atsakovas, būdamas ŽŪB „Šušvė“ valdybos pirmininku, pažeidė CK 2.87 straipsnyje bendrovės vadovui nustatytas fiduciarines pareigas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo veiksmai naudojantis jam išduota kuro kortele ir kurą pilantis UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse nesant tam pagrindo, tai darant didesne kaina (60–90 ct./l brangiau), kurą pilant ne į atsakovui suteiktą automobilį (kuris tuo metu būdavo kitur), pilant daug didesnius kuro kiekius nei telpa į atsakovui suteikto automobilio kuro baką, laikytini pažeidžiantys tiek lojalumo, tiek rūpestingumo pareigas bendrovei, taip pat laikytini pažeidžiantys pareigą tinkamai organizuoti bendrovės veiklą bei veikti tik jos naudai. Laikydama, kad atsakovas neužtikrino, jog bendrovės turtas būtų naudojamas efektyviai ir ekonomiškai, ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė jo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė byloje neįrodė sąlygų (pirmiausia – pačios žalos fakto), būtinų tam, kad atsakovo atžvilgiu būtų galima taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovė, nesutikdama su tokiomis išvadomis, byloje pateiktą apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei, taip pat nepagrįstai itin didelę įrodomąją reikšmę suteikė liudytojų parodymams, be kita ko, neteisingai interpretuodamas jų turinį.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos faktines aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, ieškovės argumentus iš dalies laiko pagrįstais.
27. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovė (bendrovė) buvo perdavusi atsakovui (valdybos pirmininkui) naudotis automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuro kortelę Nr. 9440002400163688. Taip pat atsakovas byloje neginčijo aplinkybių, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) anksčiau minėta kuro kortele jis atsiskaitė UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse už įsigytą kurą, iš esmės jis neginčijo ir įsigyto kuro kiekio (užfiksuoto UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose ir pardavimų ataskaitose). Tarp šalių esminis ginčas byloje kilo tik dėl to, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai tai padarė.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų (kuriuos turėjo pateikti išimtinai ieškovė (CPK 178 straipsnis)), jog atsakovas jam suteikta kuro kortele apskritai neturėjo teisės UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse atsiskaityti už įsigyjamus degalus. Toks draudimas valdybos pirmininkui nėra įtvirtintas byloje pateiktuose ŽŪB „Šušvė“ įstatuose, nėra įtrauktas į su atsakovu sudarytą darbo sutartį, nėra patvirtintas atskiru bendrovės narių susirinkimo ar bendrovės valdybos nutarimu. Ieškovės teiginius, kad atsakovas negalėjo suteikta kuro kortele atsiskaityti už degalus tiesiogiai paneigia jos pačios byloje pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros ir pardavimų ataskaitos, iš kurių matyti, kad ir kitomis ŽŪB „Šušvė“ turėtomis kuro kortelėmis (t. y. kuro kortele Nr. 9440002400068123; kuro kortele Nr. 9440002400068131) taip pat periodiškai buvo atsiskaitoma, be kita ko, ir už įvairių rūšių degalus (dyzeliną; benziną).
29. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu 13 215,89 Eur dydžio žalą prašė priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Atkreiptinas dėmesys, kad į automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), GPS stebėjimo sistema buvo įdiegta tik 2021 m. kovo 1 d. (žr. UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 1 d. pažyma), o byloje minėto automobilio judėjimą (nuvažiuotus atstumus; tikslias jo buvimo vietas) liudijantys GPS duomenys yra pateikti tik už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. (žr. 2024 m. gruodžio 10 d. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo (reg. Nr. DOK-72008)).
30. Įvertinęs aplinkybes, nurodytas šio sprendimo 29 punkte, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė įvairiuose savo dokumentuose (t. y. 2023 m. gruodžio 22 d. atsakovui adresuotoje pretenzijoje; ieškinyje (reg. Nr. CPB-4579); 2024 m. gruodžio 10 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo (reg. Nr. DOK-72008); apeliaciniame skunde (reg. Nr. DOK-15891)) pati teikė (nurodė) duomenis (lenteles) tik apie galimai nepagrįstai atsakovo iš UAB (duomenys neskelbtini) degalinių įsigytą kurą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Byloje ieškovė be UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų ir pardavimų ataskaitų nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie liudytų atsakovo V. R. su jam suteiktu automobiliu „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuotus atstumus bei jo buvimo vietas, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. Ieškovei nepateikus į bylą nurodytų duomenų, objektyviai nėra įmanoma nei nustatyti, nei patikrinti, koks degalų kiekis nurodytu laikotarpiu atsakovui buvo objektyviai būtinas jo, kaip ŽUB „Šušvė“ valdybos pirmininko, pareigų vykdymui. Dėl šių priežasčių pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė byloje leistinais ir patikimais įrodymais nepagrindė jai galimai padarytos žalos dydžio už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., t. y. neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
31. Tačiau byloje pateikti duomenys leidžia objektyviai nustatyti ir patikrinti, ar atsakovas V. R., kaip ŽŪB „Šušvė“ valdybos pirmininkas, naudodamasis automobiliu „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytų fiduciarinių (lojalumo ir rūpestingumo) pareigų laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., t. y. tuo laikotarpiu, už kurį byloje yra pateikti automobilio „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), GPS stebėjimo sistemos duomenys.
32. Iš byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti pagrindiniai automobilio „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai parametrai, t. y. variklis – 2 393 kub. cm, 110 kw., naudojamas kuras – dyzelinas, kuro bakas – 80 l. Viešai skelbiami duomenys (žr. https://solorina.lt/model/hilux/techniniai-duomenys/) liudija, kad nurodytų techninių parametrų automobilio vidutinės kuro sąnaudos sudaro 9,2 l / 100 km.
33. Automobilio „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), GPS stebėjimo sistemos (žr. 2024 m. gruodžio 10 d. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo (reg. Nr. DOK-72008)) duomenys liudija, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 balandžio 30 d. juo buvo nuvažiuotas 58 522,51 km atstumas. Remiantis šio sprendimo 32 punkte nurodytomis vidutinėmis atsakovo naudoto automobilio kuro sąnaudomis (9,2 l / 100 km), anksčiau minėtam atstumui nuvažiuoti reikalingo kuro (dyzelino) kiekis siekia 5 384,07 l (58 522,51 km x 9,2 l / 100 = 5 384,07 l).
34. Kartu su 2024 m. gruodžio 10 d. prašymu (reg. Nr. DOK-71766) ieškovės pateikti duomenys liudija, jog aktualiu laikotarpiu (nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.) atsakovas V. R. bendrovei priklausančioje ir jos teritorijoje esančioje kolonėlėje įsipylė 5 636,29 l dyzelino. Tuo pačiu laikotarpiu (nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.) UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse atsakovas V. R., naudodamasis bendrovei priklausančia kuro kortele įsigijo dar 4 243,14 l dyzelino (už 7 402,95 Eur sumą), taip pat 50,64 l benzino (už 88,19 Eur sumą) (žr. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros ir pardavimų ataskaitos). Iš to seka, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. atsakovas V. R. bendrai sunaudojo 9 879,43 l dyzelinio kuro (5 636,29 l įsipylė bendrovei priklausančioje degalinėje + 4 243,14 l. įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse, naudojantis bendrovei suteikta kuro kortele) bei 50,64 l benzino.
35. Apibendrinus šio sprendimo 33–34 punktuose nurodytus faktinius duomenis matyti, kad aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.) atsakovas vien bendrovei priklausančioje kolonėlėje įsipylė dyzelino daugiau (t. y. 5 636,29 l) nei, kad objektyviai buvo reikalinga (t. y. 5 384,07 l) norint nuvažiuoti atstumą, kurį jis su automobiliu „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai nuvažiavo (t. y. 58 522,51 km). Todėl būtent jam, siekiant išvengti ieškovės reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę už fiduciarinių pareigų nevykdymą bendrovės atžvilgiu, teko pareiga pagrįsti poreikį UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse papildomai įsigyti itin didelį kuro kiekį, taip pat pagrįsti įsigyto kuro panaudojimą būtent bendrovės interesams, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas byloje to nepadarė.
36. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių pareigą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
37. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą Vienai iš ginčo šalių neįgyvendinus jai tenkančios įrodinėjimo naštos, atitinkamai jai tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
38. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovo V. R. teiginius, kad UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse įsigytas kuras buvo pilamas į bendrovei priklausantį mikroautobusą (vežiojusį darbuotojus), buvo perkamas ir vežamas bendrovės technikai (pakrovėjams, kitoms mašinoms, dirbusioms AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje), pilamas į kitų bendrovės darbuotojų automobilius. Nelogiška ir sunkiai tikėtina, jog itin didelis kiekis (net 4 243,14 l) dyzelino, įsigytas UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse, naudojantis atsakovui išduota kuro kortele, galėjo būti panaudotas talpomis jį vežant bendrovės technikai dirbusiai AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje (pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad degalus vežė gal 4–5 kartus), supiltas į bendrovei priklausiusį mikroautobusą (kai bendrovės teritorijoje yra nuosava kuro kolonėlė) ar supiltas į kitų bendrovės darbuotojų automobilius. Minėtiems savo teiginiams pagrįsti atsakovas byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jų nepatvirtina (priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas) ir byloje apklaustų liudytųjų parodymai.
39. Liudytoju apklaustas ŽŪB „Šušvė“ darbuotojas (mechanikas) A. K. nurodė (žr. 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad yra atsakingas už bendrovės kuro kolonėlės priežiūrą. Atsakovas V. R., kaip ir kiti darbuotojai, pildavosi kurą bendrovės kolonėlėje. Kolonėlėje kuro niekada netrūkdavo, gal tik vieną kartą teko važiuoti jo nupirkti. Bendrovės technika dirbo AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tačiau kas ir kaip tą techniką aprūpindavo kuru, jis nežino. Liudytoju byloje apklaustas bendrovės darbuotojas I. G. nurodė (žr. 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas) tik tai, kad yra matęs, jog V. R. kartais atveždavo į AB (duomenys neskelbtini) teritoriją kuro, talpomis po 20 l, kurio reikėjo ten dirbančiai technikai, tačiau nei atvežamo kuro kiekių, nei kiek kartų toks kuras buvo atvežtas, nei iš kur jis buvo atvežtas, liudytojas nurodyti negalėjo. Liudytoju apklaustas buvęs ŽŪB „Šušvė“ darbuotojas (sargas) J. S. nurodė (žr. 2025 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas) tai, kad bendrovėje su trimeriu pjaudavo žolę, tam reikalingą kurą (benziną) rasdavo talpoje, būdavo palikta 15–20 l kuro, jį palikdavo direktorius arba mechanikas, bendrovės kolonėlėje benzino nebūdavo.
40. Taigi, įvertinus rašytinę bylos medžiagą bei liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimus, spręstina, kad atsakovas jokiais leistinais įrodymais nepagrindė UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. įsigyto itin didelio kiekio kuro panaudojimo išimtinai bendrovės interesais, todėl yra pagrindas nagrinėjamoje byloje konstatuoti, kad atsakovas V. R. vadovaujamai ŽŪB „Šušvė“ nebuvo lojalus, elgėsi nesąžiningai, o jo veiksmai laikytini ne kuo kitu, kaip asmeninės naudos siekimu, tenkinant privačius savo interesus bendrovės sąskaita (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Atsakovas pažeidė ir jam nustatytą rūpestingumo pareigą, nes anksčiau minėtas jo elgesys negali būti laikomas atitinkančiu teisėto, sąžiningo ir protingo bendrovės valdybos pirmininko elgesio standartus (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), todėl bylos duomenys leidžia apeliacinės instancijos teismui atsakovo veiksmus, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. įsigyjant itin didelį kuro kiekį UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse, naudojantis bendrovei priklausančia kuro kortele bei įsigyto kuro nepanaudojant bendrovės interesams, vertinti kaip fiduciarinių pareigų pažeidimą, t. y. konstatuoti jo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
41. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovas, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., pažeidė fiduciarines pareigas ieškovės atžvilgiu, reikalinga nustatyti, ar tokiais jo veiksmais bendrovei buvo padaryta žala ir koks tikslus jos dydis, taip pat konstatuoti kitas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas.
42. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas, naudodamasis bendrovei išduota kuro kortele, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse įsigijo 4 243,14 l dyzelino (už 7 402,95 Eur sumą) ir 50,64 l benzino (už 88,19 Eur sumą). Kadangi bendrovei priklausančioje kuro kolonėlėje buvo galima pilti tik dyzeliną (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nebuvo), remiantis liudytojo J. S. parodymais, pakankamai tikėtina, kad atsakovo įsigytas labai nedidelis (vos 50,64 l) kiekis benzino buvo panaudotas bendrovės veikloje – pjaunat jos teritoriją, todėl ieškovės patirta žala pripažintina tik atsakovo iš UAB (duomenys neskelbtini) degalinių laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. įsigyto 4 243,14 l dyzelino vertė, t. y. 7 402,95 Eur (CK 6.249 straipsnis). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir bendrovei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi V. R., įsigijęs UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse didelį kiekį dyzelino (4 243,14 l), jo bendrovės interesais nepanaudojo, o tai lėmė bendrovei priklausančios 7 402,95 Eur sumos nepagrįstą iššvaistymą (CK 6.247 straipsnis). Anksčiau nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius nurodytos žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o šios prezumpcijos, kaip kad jau buvo minėta anksčiau, atsakovas V. R. byloje nenuginčijo, todėl nustačius visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti jai iš atsakovo 7 402,95 Eur dydžio žalos atlyginimą.
43. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
44. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
45. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteisus 7 402,95 Eur dydžio žalos atlyginimą, jai iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už nurodytą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Apibendrindamas visas šiame sprendime nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. įsigyjant kurą UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse naudojantis bendrovei priklausančia kuro kortele, ieškovės patirtos žalos, priežastinio ryšio, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, bei neteisingai išsprendė ginčą iš esmės, ieškovės ieškinį atmesdamas visiškai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Todėl ieškovės pateiktas apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovo 7 402,95 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
47. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
48. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 457,52 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (297 Eur žyminis mokestis už pateiktą ieškinį (2024 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 112025254) + 3 160,52 Eur dydžio išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra JP Nr. 012083 (188,76 Eur); 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra JP Nr. 012504 (556,60 Eur); 2024 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra JP Nr. 012798 (488,84 Eur); 2024 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra JP Nr. 012859 (116,16 Eur); 2024 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra JP Nr. 013010 (193,60 Eur); 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra JP Nr. 013110 (96,80 Eur); 2024 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita faktūra JP Nr. 013217 (750,20 Eur); 2024 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra JP Nr. 013260 (769,56 Eur)).
49. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 3 509 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (2024 m. sausio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PVM 24-01-10 (605 Eur); 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PVM 24-05-16 (2 904 Eur)).
50. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog civilinėje byloje ieškovės pareikštas ieškinys yra tenkinamas 56 proc. apimtimi, t. y. ieškovei iš atsakovo yra priteistina 7 402,95 Eur suma, vietoje jos prašytos priteisti 13 215,89 Eur sumos, todėl ieškovei turi būti atlyginta proporcinga (56 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 1 936,21 Eur (3 457,52 Eur x 56 proc.). Atsakovui turi būti atlyginta proporcinga (44 proc.) jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 1 543,96 Eur (3 509 Eur x 44 proc.). Įskaičius ieškovės ir atsakovo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (1 936,21 Eur ir 1 543,96 Eur), ieškovei ŽŪB „Šušvė“ iš atsakovo V. R. priteistina 392,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
52. Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė ir 39,65 Eur dydžio išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, nurodytos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis (po 19,83 Eur) iš abiejų ginčo šalių – ieškovės UAB „Šušvė“ ir atsakovo V. R. (CPK 92 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
53. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 346,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (297 Eur žyminis mokestis už pateiktą ieškinį (2025 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 112025254) + 3 049,20 Eur dydžio išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra JP Nr. 013633 (3 049,20 Eur)).
54. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 904 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. balandžio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PVM 25-04-04 (2 904 Eur)).
55. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovės apeliacinis skundas yra patenkintas 56 proc. apimtimi (t. y. ieškovei iš atsakovo yra priteistina 7 402,95 Eur suma, vietoje apeliaciniu skundu prašytos priteisti 13 215,89 Eur sumos). Atsižvelgiant į tai, ieškovei turi būti atlyginta proporcinga (56 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 1 873,87 Eur (3 346,20 Eur x 56 proc.). Atsakovui turi būti atlyginta proporcinga (44 proc.) jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 1 277,76 Eur (2 904 Eur x 44 proc.). Įskaičius ieškovės ir atsakovo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (1 873,87 Eur ir 1 277,76 Eur), ieškovei ŽŪB „Šušvė“ iš atsakovo V. R. priteistina 596,11 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės žemės ūkio bendrovės „Šušvė“ (juridinio asmens kodas 171309562) ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Šušvė“ (juridinio asmens kodas 171309562) iš atsakovo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 402,95 (septynis tūkstančius keturis šimtus du eurus ir 95 centus) Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 392,25 (tris šimtus devyniasdešimt du eurus ir 25 centus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ginčo šalių – ieškovės žemės ūkio bendrovės „Šušvė“ (juridinio asmens kodas 171309562) ir atsakovo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme turėtas teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – po 19,83 (devyniolika eurų ir 83 centus) Eur.
Priteisti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Šušvė“ (juridinio asmens kodas 171309562) iš atsakovo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 596,11 (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 11 centų) Eur.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.