Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „IC Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2454-466/2014 pagal ieškovo UAB „IC Logistics“ ieškinį atsakovui BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per atstovą „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, kurioje tretieji asmenys yra G. K., V. Č., J. Ž., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui paskyrus eismo įvykio – transporto trasologinę ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai pateikė panašų eismo įvykio mechanizmą, kaip administracinės teisenos byloje, jį labiau detalizuodami: kad automobilis Honda Civic 85 kilometre buvo intensyviai stabdomas, kontakto metu automobilių greičiai buvo panašūs, sąlyčio metu automobilis BMW pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę ir šonu slysti iš kairės į dešinę. Automobilis BMW 745 ties kelio dešiniu kraštu slydo praradęs judesio tiesiaeigiškumą ir stabilumą bei judėjimo kryptimi buvo pasisukęs kairiuoju šonu taip, kad jo galinė dalis buvo nukreipta link kelio vidurio. Nuvažiavęs nuo kelio vidurio automobilis BMW 745 toliau sukosi pagal laikrodžio rodyklę, trenkėsi į medį ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Po susidūrimo automobilis Honda Civic nuvažiavo apie 600 m ir sustojo kelio kairėje pusėje. Ekspertai vienareikšmiškai negalėjo nustatyti, ar automobilis BMW 754 kontakto metu buvo pasisukęs iš kairės į dešinę, o automobilis Honda Civic važiavo tiesiai, ar automobilis Honda Civic kontakto metu buvo pasisukęs iš dešinės į kairę, o automobilis BMW 745 važiavo tiesiai.

Teismas vertindamas specialistų ir ekspertų išvadas dėl eismo įvykio priežasčių nustatymo pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. 89NT-1692661-12 pateiktos ekspertų išvados teigia, kad techniniu požiūriu G. K., o ne V. Č. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio sąlyga. Teismo skirtos ekspertizės išvados nepaneigė šių išvadų, pateiktų administracinėje byloje. Teismo ekspertai vienareikšmiškai negalėjo nustatyti, kuris – BMW ar Honda Civic automobilis prieš pat įvykį važiavo tiesiai, o kuris mėgino atlikti lenkimo manevrą.

Duodamas paaiškinimą administracinėje byloje V. Č. nurodė, jog 2011-03-31 apie 2¹⁰ val. Utenos mieste, prie kavinės „Antika“ kilo konfliktas su nepažįstamu asmeniu, dėl ko, išsigandę fizinio smurto V. Č. kartu su D. P. bei J. Ž., kuriam priklauso automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėgino pabėgti nuo galimų užpuolikų. Automobilį Honda Civic vairavo V. Č., kuris pastebėjo iš paskos važiuojantį automobilį BMW, taip pat jo vairuojamą automobilį aplenkė VW Passat markės automobilis, kuris po to pradėjo mažinti greitį ir V. Č. vėl jį aplenkė. Vėliau automobilis BMW įjungė ilgąsias šviesas mėgindamas pabloginti V. Č. matomumą. V. Č. tai suprato taip, kad jų automobilį persekioja asmenys, susiję su įvykusiu konfliktu Utenos mieste. V. Č. teigė, jog abu automobiliai, t.y. BMW ir VW Passat visą laiką važiavo iš paskos, po to mėgino lenkti jo vairuojamą automobilį. Nuvažiavus apie 10 km V. Č. suprato, kad baigiasi Honda Civic degalai, nes automobilio greitis sumažėjo. Tuo metu automobilis BMW išvažiavo į priešingą eismo juostą ir pradėjo lenkti V. Č. vairuojamą automobilį Honda Civic bei pradėjo spausti Honda Civic prie dešinio kelkraščio. Siekdamas išvengti nuvažiavimo nuo važiuojamosios kelio dalies V. Č. sulėtino greitį ir tuo metu automobilis BMW dešinės pusės galine dalimi trenkėsi į Honda Civic kairės pusės priekinę dalį, po ko BMW nuriedėjo į kelkraštį. Bijodamas automobilyje BMW važiavusių asmenų galimo fizinio smurto V. Č. nuvažiavo dar kokius 600 metrų ir sustojo kairėje kelio pusėje. Sustojęs jis apie įvykį telefonu pranešė policijai. Panašiai įvykio aplinkybes nurodė su V. Č. kartu važiavę D. P. ir J. Ž., kurie be to nurodė, jog Utenos mieste kilus konfliktui keli nepažįstamieji iš automobilio VW Passat paėmė beisbolo lazdas, ką D. P. ir J. Ž. suprato kaip tų asmenų tikslą panaudoti fizinį smurtą. G. K. administracinės bylos nagrinėjimo metu 2011-03-31 paaiškino, kad apie 2 val. 30 min. automobiliu BMW 745 kartu su sutuoktiniu G. K. ir V. J. važiavo keliu Utena - Vilnius savo eismo juosta ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį dešinėje pusėje, po ko jos vairuojamą automobilį BMW sumėtė, kuris nuvažiavo nuo kelio. Papildomai duodama paaiškinimą 2011-08-30 G. K. nurodė, jog įkalnėje ji aplenkė automobilį Honda Civic, kuris po to bandė automobilį BMW aplenkti iš dešinės pusės, bet jam neužteko vietos ir jis atsitrenkė į G. K. vairuojamą automobilį. Civilinės bylos nagrinėjimo metu G. K. įvykio aplinkybes aiškino panašiai, kaip ir administracinėje byloje, tačiau nurodė, jog automobilis Honda Civic mėgino lenkti iš dešinės pusės (administracinėje byloje šią aplinkybę nurodė tik 2011-08-30 papildomo paaiškinimo metu), tačiau kokiu tikslu, G. K. negalėjo paaiškinti. Ji neigė, kad Utenos mieste buvo konfliktas tarp jos sutuoktinio G. K. ir automobilyje Honda Civic važiavusių asmenų. Teigė, jog 2011-03-31 naktį, apie 2-3 val. vežė savo sutuoktinį kartu su draugu V. J. į Molėtus pas draugą N. K.. Apklaustas liudytoju G. K. paaiškino, kad po įvykio prie jų sustojo automobilis VW Pasat ir jis paprašė V. J. bei R. B. pasivyti automobilį Honda Civic. Nurodė, jog R. B. nepažįsta. Apklaustas liudytoju V. J. paaiškino, kad automobilis Honda Civic atsitrenkė iš dešinės pusės, po įvykio V. J. sustabdė pravažiuojantį automobilį ir paprašė nuvežti prie Honda Civic automobilio, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Liudytojas R. B. paaiškino, kad pažįsta iš matymo V. J., o pas G. K. yra dirbęs tvenkinio praplėtimo darbus. Tą kartą jis važiavo su drauge į kaimą Molėtų rajone. Jis patvirtino, jog važiuojant iš Utenos jį aplenkė automobilis Honda Civic. Liudytojas matė automobilio Honda Civic manevravimą, kuris aplenkė R. B. vairuojamą VW Passat. Automobilis Honda Civic norėjo lenkti kitą automobilį, bet priešinga kryptimi artėjo kitas automobilis, todėl Honda Civic pradėjo lenkimo manevrą iš dešinės pusės, kur buvo autobusų stotelė, po to pamatė, kaip automobiliai susidūrė, vienas automobilis nuvažiavo nuo kelio, o kitas nuvažiavo tolyn.

Vertindamas liudytojų parodymus teismas pažymėjo, kad R. B. kaip liudytojas nebuvo nurodytas administracinėje byloje Nr. 89NT-1692661-12, kurį, esant tam pagrindui, policijos pareigūnai būtinai turėjo kviesti eismo įvykio aplinkybių visapusiškam išsiaiškinimui. Teismui sukėlė abejonių liudytojo R. B. parodymai. Jis teigė, jog matė automobilių BMW 745 ir Honda Civic susidūrimą ir po to iš karto sustojo prie nuvažiavusio nuo važiuojamosios kelios dalies automobilio BMW. R. B. teigė, jog važiavo apie 100 km/h greičiu, todėl tam, kad sustoti prie patekusio į eismo įvykį BMW automobilio, VW Passat reikėjo pakankamos kelio atkarpos, t.y. jis iš paskos turėjo važiuoti gana nemažu atstumu. Tuo atveju, jei R. B. vairuojamas automobilis VW Passat buvo nemažu atstumu iki BMW ir Honda Civic, tuomet kyla abejonės, ar R. B. iš viso galėjo matyti automobilių susidūrimą tamsiu paros metu. Apklausiamas liudytoju teisme G. K. teigė, kad neprisimena, ar sustabdė VW Passat automobilį, ar automobilis sustojo pats. Tačiau duodamas paaiškinimą 2011-03-31 administracinėje byloje, t.y. iš karto po įvykio, G. K. teigė tiksliau, jog jis sustabdė automobilį VW Passat. Akivaizdu, kad automobiliui BMW nuvažiavus nuo kelio G. K. iš pradžių turėjo pasidomėti, ar nesužalota vairavusi BMW automobilį jo sutuoktinė, todėl iki to momento, kol G. K. sustabdė VW Passat automobilį, turėjo praeiti bent kelios minutės ir tuomet lieka dar daugiau abejonių, ar vairavęs VW Passat automobilį R. B. galėjo matyti įvykį.

Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl eismo įvykio kaltas V. Č., o ne G. K.. Pažymėjo, kad iš karto po įvykio buvo tiksliausiai nustatytos aplinkybės, V. Č. davė nuoseklius paaiškinimus ir jo nurodytas aplinkybes patvirtino transporto inžinerijos bei trasologijos teismo ekspertai. Pati G. K. negalėjo paaiškinti, koks tikslas buvo V. Č. lenkti galingesnį BMW markės automobilį iš dešinės pusės tamsiu paros metu. Todėl teismas padarė išvadą, kad G. K., vairuodama automobilį BMW mėgino užkirsti kelią V. Č. vairuojamam automobiliui Honda Civic, kas buvo susiję su konfliktu Utenoje. Teismas nesivadovavo ieškovo pateiktomis UAB „Impulsana“ specialisto V. M. atlikto tyrimo išvadomis, kurios padarytos pagal ieškovo užsakymą, nes jos yra subjektyvios siekiant iš esmės pakeisti įvykio vertinimą ir visiškai prieštaraujančios V. Č. bei su juo kartu važiavusių D. P. ir J. Ž. paaiškinimams.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas, ištyręs įrodymų visumą nustatė, kad G. K. kaltė dėl eismo įvykio nepaneigta, pripažino, kad 2011-03-31 eismo įvykis kilo G. K. lenkimo manevro baigimo metu užtvėrus kelią Honda Civic automobiliui, vairuojamam V. Č., ir taip pažeidus Kelių eismo taisyklių 141.4 p. Pripažinus, kad V. Č. nėra kaltas dėl 2011-03-31 eismo įvykio, nėra priežastinio ryšio su atsiradusia žala ieškovui, todėl nėra pagrindo pripažinti įvykį draudžiamuoju pagal ieškovo reikalavimą ir atsakovas neturi pareigos mokėti draudimo išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-03-31 apie 2 val. 39 min. Utenos rajone, kelyje Vilnius – Utena 84.79 km susidūrė du automobiliai – automobilis BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. K. ir automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. Č.. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Dėl šio įvykio buvo pradėta administracinės teisenos byla – 2011-10-06 G. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2d. Tačiau 2012-05-25 Utenos apskrities policijos Vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta remiantis ATPK 250 str.1d. 7 p., nes baigėsi ATPK 35 str. 3 d. numatytas terminas administracinei nuobaudai skirti. Policijos tyrėjo 2012-05-25 nutarime nėra nurodyta, kas kaltas dėl 2011-03-31 eismo įvykio (prijungtos administracinės bylos Nr 89NT -1692661-12 medžiaga).

Ieškovas UAB „IC Logistics“ - automobilio BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas reikalauja iš automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko J. Ž. draudiko - atsakovo BTA Insurance Company“ SE atlyginti jam 37 257,47 Lt nuostolių už automobilio BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą, taip pat priteisti 1 868 Lt su žalos nustatymu susijusias išlaidas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Anot ieškovo, G. K. veiksmai techiniu požiūriu nebuvo sąlyga atsirasti eismo įvykiui, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes tokia prievolė jam kyla iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokiam ieškovo reikalavimui, ieškovas privalo įrodyti, kad 2011-03-31 apie 2 val. 39 min. Utenos rajone, kelyje Vilnius – Utena 84.79 km du automobiliai – automobilis BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. K. ir automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. Č. susidūrė būtent dėl automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. Č. Kelių eismo taisyklių pažeidimo, taip pat įrodyti, kad V. Č. neteisėti veiksmai yra siejami priežastinio ryšio su atsiradusia ieškovui žala, jog draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė ir įvykis pripažįstamas draudžiamuoju. Kadangi byloje tokių duomenų nėra, todėl atmesdamas ieškovo reikalavimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. Č. neteisėtų veiksmų, dėl kurių susidurė automobiliai, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia teismo išvada, kuri atitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą atsakovui, savo sprendimą išsamiai motyvavo, teismo motyvai išdėstyti auksčiau, tai teisėjų kolegija jų išnaujo nekartoja, o pasisako tik dėl apelianto teiginių.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nei atsakovas, nei į bylą įtraukti tretieji asmenys neįrodė, jog kaltė dėl eismo įvykio tenka būtent G. K.. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija visiškai nesutinka. Kaip teisingai nurodė atsakovas savo atsiliepimuose į apeliacinę skundą, teismas aiškiai nurodė, jog ištyręs įrodymų visumą byloje nustatė, kad G. K. kaltė dėl eismo įvykio nepaneigta, ir tą teismas padarė vertindamas visus byloje esančius įrodymus, net tik administracinės teisės pažeidimo bylą. G. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kas reiškia, jog administracinėje byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių ją kaltinti padarius administracinės teisės pažeidimą. Vien ta aplinkybė, jog G. K. nebuvo nubausta administracine tvarka suėjus senaties terminui, neduoda pagrindo teismui nesivadovauti administracinės teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi objektyviais įrodymais – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-06-23 ir 2012-03-09 ekspertizės išvadomis dėl eismo įvykio priežasčių nustatymo administracinėje byloje Nr. 89NT-1692661-12 - kad techniniu požiūriu G. K., o ne V. Č. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio sąlyga. Šių išvadų nepaneigė ir teismo paskirta kompleksinė transporto trasologinė eismo įvykio ekspertizė (2t., b.l. 61). Priimti už pagrindą atliktą pagal ieškovo užsakymą UAB „Impulsana“ specialisto V. M. atlikto tyrimo priešinga išvada nėra procesinio pagrindo vien dėl to, kad specialistas V. M. nėra teismo ekspertas, todėl jo išvada negali būti vertinama kaip turintį didesnę įrodomąją galią dokumentas. Be to, negalima paneigti teismo argumentų dėl šios išvados subjektyviškumo, tuo daugiau kad tai prieštarauja nuosekliems V. Č. bei su juo kartu važiavusių D. P. ir J. Ž. parodymams. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstas apelianto argumentas kad teismo samprotavimas dėl specialisto išvadų yra klaidingas ir kad šiomis specialistų išvadomis vadovautis negalima.

Minėta, kad administracinėje byloje V. Č. nurodė, kad iš paskos važiuojantis automobilis BMW išvažiavo į priešingą eismo juostą ir pradėjo lenkti V. Č. vairuojamą automobilį Honda Civic bei pradėjo spausti Honda Civic prie dešinio kelkraščio. Siekdamas išvengti nuvažiavimo nuo važiuojamosios kelio dalies V. Č. sulėtino greitį ir tuo metu automobilis BMW dešinės pusės galine dalimi trenkėsi į Honda Civic kairės pusės priekinę dalį, po ko BMW nuriedėjo į kelkraštį. Panašiai įvykio aplinkybes nurodė su V. Č. kartu važiavę D. P. ir J. Ž.. Tačiau G. K. paaiškinimai nebuvo nuoseklus - įvykio diena 2011-03-31 paaiškino, kad apie 2 val. 30 min. automobiliu BMW 745 kartu su sutuoktiniu G. K. ir V. J. važiavo keliu Utena - Vilnius savo eismo juosta ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį dešinėje pusėje, po ko jos vairuojamą automobilį BMW sumėtė, kuris nuvažiavo nuo kelio, o administracinės bylos nagrinėjimo metu papildomai duodama paaiškinimą 2011-08-30 G. K. nurodė, jog įkalnėje ji aplenkė automobilį Honda Civic, kuris po to bandė automobilį BMW aplenkti iš dešinės pusės, bet jam neužteko vietos ir jis atsitrenkė į G. K. vairuojamą automobilį. Taigi, teismas turėjo pagrindą priimti už pagrindą V. Č. ir kartų važiavusių asmenų paaiškinimus, todėl apelianto argumentas, kad teismas išimtinai rėmėsi tik automobilio Honda Civik važiavusių suinteresuotų asmenų prieštaringais rašytiniais paaiškinimais, jiems neprisiekus įstatymo nustatyta tvarka dėl atsakomybės už melagingų duomenų pateikimą, neatitinka tikrovės, nes iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad V. Č. bei su juo kartu važiavę D. P. ir J. Ž. buvo įspėti dėl melagingų parodymų LR ATPK 187(2) str. nustatyta tvarka. Be to, V. Č. buvo patrauktas trečiuoju asmeniu ir jo atstovė dalyvavo teismo posėdyje , buvo pateikti procesiniai dokumentai.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojo R. B. parodymai negali būti vertinami kaip visiškai objektyvus, esant situacijai, kai byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kokiu atstumu važiavo jo automobilis, ir kad minėtas liudytojas turėjo realią galimybę nakties metu matyti ginčo automobilių susidurimo momentą. Iš liudytojo R. B. parodymų matyti, kad jis privažiavo prie įvykio vietos jau po automobilių susidurimo. Neatmetama galimybė, kad minėtas liudytojas, būdamas K. pažįstamas, galimai sužinojo iš K. jo sutuoktinei naudinga autoįvykio versiją.

Apelianto teiginiai, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byla G. K. atžvilgiu buvo nutraukta taip ir nenagrinėjus jos iš esmės, nevertinus byloje surinktų įrodymų ir dėl jų nepasisakius bei nepriėmus jokio teisinę reikšmę turinčio sprendimo, o šiuo atveju ne BMW vairuotoja G. K. turi įrodinėti savo nekaltumą dėl eismo įvykio, o valstybės institucijos turi įstatyminę prievolę neginčytinai nustatyti ir įrodyti jos kaltę dėl eismo įvykio, taip pat nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui, nes įrodinėti aplinkybes, susijusias su autoįvykių ieškovas turėjo galimybę šioje civilinėje byloje.

Taigi, teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą iš esmės išsprendė teisingai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atmetamas ir trečiojo asmens G. K. pareiškimas dėl prisidėjimo prie ieškovo apeliacinio skundo. Kadangi prisidedantis prie apeliacinio skundo asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo pagrindų, tai teisėjų kolegija neturi pagrindo atskirai pasisakyti dėl trečiojo asmens G. K. pareiškime išdestytų teiginių.

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, tai nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str.), todėl nespręstinas jų paskirstymo klausimas (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.