Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. F. (S. F.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. prašymą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys S. F. (S. F.), A. F., antstolė B. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas net nebandė nustatyti ar kuris nors iš sutuoktinių pareiškimo nagrinėjimo teisme dienai turėjo kokio nors turto, iš kurio būtų galima realiai iš ieškoti. Teigia, kad pagal skundžiamą teismo sprendimą, bet kokio A. F. (net ir iki santuokos su apeliantu) turėto turto ir pajamų dalis iki 2023 m. lapkričio 16 d. priklauso skolininkui, nors tame pačiame skundžiamame sprendime nurodyta, kad skolininkas santuoką sudarė 2012 m. rugsėjo 22 d., todėl iki tos dienos visas A. F. turėtas turtas ir piniginės lėšos buvo jos asmeninė nuosavybė. Mano, kad vien dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.

6.2. Teigia, jog kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, antstolė areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį (neišskiriant tos dalies, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), todėl pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kad skolininkas pagal 2019 m. sausio 3 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1555-901/2019 iš UAB „Metalo laužo prekyba“ gaunamo darbo užmokesčio kas mėnesį moka išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, todėl darė išvadą, kad dalis 2023 m. lapkričio 16 d. A. F. banko sąskaitose buvusių pinigų, jeigu jų tą dieną iš viso ten buvo, galėjo būti lėšos, skirtos vaikų išlaikymui, o ši dalis pinigų skolininkui negali priklausyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/18/0839, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7699-323/2018 dėl 8 921,21 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko S. F. išieškotojai N. K. Antstolė B. T. taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/18/01838, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7699-323/2018 dėl 4 614,02 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko S. F. išieškotojai N. K.

13. Taip pat nustatyta, kad antstolė 2023 m. rugpjūčio 30 d. turto arešto aktu Nr. S-23-5-38348 areštavo skolininkui S. F. ir jo sutuoktinei A. F. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į sutuoktinės A. F. vardu atidarytas sąskaitas bei skolininko sutuoktinės A. F. gaunamą darbo užmokestį iš UAB ,,Metalo laužo prekyba“ ir ateityje gautiną darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas. 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu Nr. S-23-5-38323 dėl skolininko turto dalies nustatymo skolininkui pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto sudarymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą, skolininkas nustatytos formos sutikimo antstolei nepateikė. 2023 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. S-23-5-42365 dėl siūlymo išieškotojai kreiptis į teismą antstolė pasiūlė išieškotojai N. K. per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

14. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

15. Antstolis, užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, privalo areštuoti surastą skolininko turtą (CPK 675 straipsnis). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

16. Kasacinis teismas dėl CPK 667 straipsnio nuostatų taikymo yra suformavęs praktiką, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑599/2013; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016, 16 punktas).

17. Atskiruoju skundu iš esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas net nebandė nustatyti ar kuris nors iš sutuoktinių pareiškimo nagrinėjimo teisme dienai turėjo kokio nors turto, iš kurio būtų galima realiai iš ieškoti. Teigia, kad pagal skundžiamą teismo sprendimą, bet kokio A. F. (net ir iki santuokos su apeliantu) turėto turto ir pajamų dalis iki 2023 m. lapkričio 16 d. priklauso skolininkui, nors tame pačiame skundžiamame sprendime nurodyta, kad skolininkas santuoką sudarė 2012 m. rugsėjo 22 d., todėl iki tos dienos visas A. F. turėtas turtas ir piniginės lėšos buvo jos asmeninė nuosavybė. Mano, kad vien dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Analizuojant CPK 667 straipsnio nuostatas nustatyta, jog teisme pradėto proceso tikslas yra tik skolininkui priklausančios turto dalies (idealios dalies, o ne realiosios turto dalies) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine individualizavimas, tam, kad būtų galima iš šios turto dalies atlikti išieškojimą vykdymo procese. Tai reiškia, jog teismas, šiuo atveju nevertina aplinkybių, ar areštuotoje sąskaitoje esančios piniginės lėšos priklauso tik sąskaitos savininkui, ar šioje sąskaitoje esančios lėšos priklauso ir kitiems asmenims, o taip pat nevertina ir už kokį laikotarpį sąskaitoje esančios lėšos yra sukauptos. Šias aplinkybes vėliau vykdymo procese nustatys antstolis teikdamas nurodymus nurašyti areštuotas lėšas.

18. Atskiruoju skundu be kita ko nurodoma, jog iš 2023 m. lapkričio 16 d. A. F. banko sąskaitose buvusių pinigų, jeigu jų tą dieną iš viso ten buvo, galėjo būti lėšos, skirtos vaikų išlaikymui, todėl ši dalis pinigų skolininkui negali priklausyti, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nustatyti skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje, ar, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas priimdamas skundžiamą nutartį. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog civilinio proceso įstatymas numato, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad skolininkas, ar skolininko sutuoktinė (jeigu būtų vykdomas piniginių lėšų išskaitymas iš jai priklausančių sąskaitų), turi teisę teikti antstoliui informaciją (ir tai patvirtinančius įrodymus), jog sąskaitoje, iš kurios yra vykdomas išieškojimas, yra ne tik skolininkui (jo sutuoktinei) priklausančios lėšos bei prašyti tokių piniginių lėšų grąžinimo (jei buvo įvykdytas jų nuskaitymas), arba prašyti išieškojimo iš šių lėšų nevykdyti.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliekamais vykdymo veiksmais bei manydami, kad yra nuskaitomos per didelės pinigų sumos arba atliekamas pinigų nuskaitymas iš sumų iš kurių išskaitymas yra negalimas, turi teisę skųsti tokius antstolio veiksmus (CPK 510 straipsnis).

20. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje svarbi aplinkybė, jog skolininkas santuoką su suinteresuotu asmeniu A. F. sudarė 2012 m. rugsėjo 22 d.. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad iki santuokos sudarymo, suinteresuoto asmens A. F. įgytas turtas ir piniginės lėšos buvo jos asmeninė nuosavybė, todėl turto dalis joje nenustatytina ir yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant laikotarpį, kurio skolininko bei jo sutuoktinės turtas laikytinas bendra nuosavybe.

21. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, tačiau įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė laikotarpio, kuriuo skolininko ir jo sutuoktinės turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartis tikslintina, nustatant kad skolininkui S. F. (S. F.) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. F. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių sutuoktinės A. F. vardu atidarytoje sąskaitoje ir įgytų laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d., bei ½ dalis sutuoktinės A. F. darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, gautų laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį paikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui S. F. (S. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių sutuoktinės A. F. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“, ir įgytų laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d., bei ½ dalis sutuoktinės A. F. darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, gautų laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0005/18/01838 ir Nr. 0005/18/01839 grąžinti antstolei B. T.