Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2021-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-316/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-13
Bylos Nr.
1-18-316/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50161-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Boleslovas Kalainis
Kaltinamasis
S. K.
Civilinis ieškovas
A. P.
Advokatai
Robertas Skėrys, Andrius Kremensas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-18-316/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50161-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.10.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.3.6.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, Ingai Jocienei,

dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,kaltinamajai S. K., jos gynėjui advokatui Robertui Skėriui,civiliniam ieškovui A. P., jo atstovui advokatui Andriui Kremensui,specialistei Nomedai Barauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

S. K. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-08-15 ir nuo 2015-06-10 iki 2017-09-28, būdama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), direktorė ir laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-09-22, nuo 2015-06-01 iki 2016-06-30, nuo 2017-01-01 iki 2017-09-28 būdama (duomenys neskelbtini) kasininkė, tyčia organizavo ir vykdė (duomenys neskelbtini) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: nurodytais laikotarpiais būdama pati (duomenys neskelbtini) direktorė ir veikdama per kitą asmenį – G. G., kuri apie S. K. daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, laikotarpiu nuo 2013-08-16 iki 2015-06-09 paskirdama ją (duomenys neskelbtini) direktore ir laikotarpiu nuo 2014-09-23 iki 2015-05-31 paskirdama kasininke, suvokdama savo nusikalstamo veikimo pobūdį, žinodama, kad bus trukdoma nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, ar struktūrą, siekė šių padarinių atsiradimo, žinodama, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, vykdydama restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tai yra, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, tai yra 2015 m. rugsėjo mėnesio į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė darbo užmokesčio už 173,11 Eur išmokėjimo operacijos; pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies (2012-04-24 įstatymo Nr. XI1-988 redakcija) reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, tačiau bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo bendrovės grynųjų pinigų išmokėjimo operacijos už 173,11 Eur; pažeidė 13 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį. (2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimus, tai yra 2013 – 2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė kasos išlaidų orderius apie darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams grynaisiais pinigais išmokėjimą, t. y. 2013 – 2015 m. į bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos knygos išlaidas įrašyta 17057,78 Eur daugiau darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais ūkinių operacijų, nei pateikta atlyginimų išmokėjimų žiniaraščių su pinigų gavimą patvirtinančiais gavėjų parašais, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, nes realiai ne visas darbo užmokestis buvo išmokamas darbuotojams; pažeidė 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis bei jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas, nes nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir paslėpė (duomenys neskelbtini) kasos dokumentus už 2016 m. liepos – gruodžio mėnesius, (duomenys neskelbtini) pajamų (balansinė sąskaita Nr. 504), kitų pajamų (balansinė sąskaita Nr.522), finansinės veiklos (balansinė sąskaita Nr. 532) ir pagautės (balansinė sąskaita Nr. 540) pirminius apskaitos dokumentus už 2013 ir 2014 metus, bei apskaitos registro „Didžioji knyga“ ar buhalterinių sąskaitų suvestinių apskaitos registrus už 2013 – 2016 metus; pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) nuostatas, kur nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo ir 11 straipsnio (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalį, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, tai yra laikotarpiu nuo 2017-04-26 iki 2017-09-28 neorganizavo įmonės apskaitos, nes nesudarė sutarties su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone ir nesamdė buhalterio. Dėl šių nustatytų aplinkybių negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 – 2016 metus.

Be to, S. K. tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: (duomenys neskelbtini) turtą – 140409,78 Eur, t. y. nuo 2013-01-01 iki 2013-08-15 ir nuo 2015-06-10 iki 2017-09-28 būdama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), direktorė ir laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-09-22, nuo 2015-06-01 iki 2016-06-30 ir nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017-09-28, (duomenys neskelbtini) kasininkė, ir veikdama per kitą asmenį – G. G., kuri apie S. K. daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, laikotarpiu nuo 2013-08-16 iki 2015-06-09 paskirdama ją (duomenys neskelbtini) direktore ir laikotarpiu nuo 2014-09-23 iki 2015-05-31 paskirdama kasininke, suvokdama savo nusikalstamo veikimo pobūdį, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-09-28 pasisavino jos žinioje užimamų pareigų pagrindu buvusį svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą- pinigines lėšas – 140 409,78 Eur paimdama šią sumą iš bendrovės kasos pagal jos ir G. G. vardu išrašytus kasos išlaidų orderius ir nepateikdama dokumentų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimą, o būtent:

1. 2013-01-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 grynaisiais pinigais paėmė 15 463,02 litų;

2. 2013-01-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 grynaisiais pinigais paėmė 6 895,38 litų;

3. 2013-01-26 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 6 grynaisiais pinigais paėmė 8 619,67 litų;

4. 2013-01-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 7 grynaisiais pinigais paėmė 8 937,00 litų;

5. 2013-01-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 8 grynaisiais pinigais paėmė 2 446,07 litų;

6. 2013-01-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9 grynaisiais pinigais paėmė 25 443,56 litų.

Viso 2013 m. sausio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 67 804,70 litų (19 637,60 Eur).

1. 2013-02-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 grynaisiais pinigais paėmė 3 331,00 litų;

2. 2013-02-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16 grynaisiais pinigais paėmė 16 365,65 litų;

3. 2013-02-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 17 grynaisiais pinigais paėmė 8 806,15 litų;

4. 2013-02-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 19 grynaisiais pinigais paėmė 2 122,49 litų;

5. 2013-02-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 19 grynaisiais pinigais paėmė 11 000,00 litų;

6. 2013-02-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 20 grynaisiais pinigais paėmė 40 533,38 litų.

Viso 2013 m. vasario mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 82 158,67 litų (23 794,79 Eur).

1. 2013-03-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 021-1 grynaisiais pinigais paėmė 11 820,49 litų;

2. 2013-03-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 22 grynaisiais pinigais paėmė 17 221,00 litų;

3. 2013-03-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 24 grynaisiais pinigais paėmė 14 000,00 litų;

4. 2013-03-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 26 grynaisiais pinigais paėmė 5 753,30 litų;

5. 2013-03-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 27 grynaisiais pinigais paėmė 6 200,41 litų;

6. 2013-03-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 28 grynaisiais pinigais paėmė 7 885,13 litų;

7. 2013-03-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 29 grynaisiais pinigais paėmė 297,49 litų.

Viso 2013 m. kovo mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 63 177,82 litų (18 297,56 Eur).

1. 2013-04-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 32 grynaisiais pinigais paėmė 6 411,93 litų;

2. 2013-04-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 33 grynaisiais pinigais paėmė 10 004,39 litų;

3. 2013-04-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 37 grynaisiais pinigais paėmė 6 697,12 litų;

4. 2013-04-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 38 grynaisiais pinigais paėmė 2 939,42 litų;

5. 2013-04-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 38 grynaisiais pinigais paėmė 37 813,02 litų.

Viso 2013 m. balandžio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 63 865,88 litų (18 496,84 Eur).

1. 2013-05-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 41 grynaisiais pinigais paėmė 12 770,05 litų;

2. 2013-05-13 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 42 grynaisiais pinigais paėmė 9 019,19 litų;

3. 2013-05-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 44 grynaisiais pinigais paėmė 14 801,33 litų;

4. 2013-05-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 48 grynaisiais pinigais paėmė 5 523,77 litų;

5. 2013-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 49 grynaisiais pinigais paėmė 8 150,55 litų;

6. 2013-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 50 grynaisiais pinigais paėmė 21 067,64 litų.

Viso 2013 m. gegužės mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 71 332,53 litų (20 659,33 Eur).

1. 2013-06-07 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 52 grynaisiais pinigais paėmė 11 663,09 litų;

2. 2013-06-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 53 grynaisiais pinigais paėmė 9 178,19 litų;

3. 2013-06-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 55 grynaisiais pinigais paėmė 15 901,22 litų;

4. 2013-06-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 58 grynaisiais pinigais paėmė 12 283,92 litų;

5. 2013-06-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 grynaisiais pinigais paėmė 12 854,82 litų

Viso 2013 m. birželio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 61 881,24 litų (17 922,04 Eur).

1. 2013-07-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 grynaisiais pinigais paėmė 14 689,80 litų;

2. 2013-07-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 61 grynaisiais pinigais paėmė 9 164,94 litų

3. 2013-07-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 62 grynaisiais pinigais paėmė 6 740,72 litų;

4. 2013-07-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 63 grynaisiais pinigais paėmė 10 590,68 litų;

5. 2013-07-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 66 grynaisiais pinigais paėmė 15 552,09 litų;

6. 2013-07-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 68 grynaisiais pinigais paėmė 4 150,62 litų;

7. 2013-07-26 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 71 grynaisiais pinigais paėmė 8 933,54 litų;

8. 2013-07-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 72 grynaisiais pinigais paėmė 11 844,13 litų;

9. 2013-07-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 73 grynaisiais pinigais paėmė 6 311,87 litų.

Viso 2013 m. liepos mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 87 978,39 litų (25 480,30 Eur).

1. 2013-08-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 73-1 grynaisiais pinigais paėmė 13 124,01 litų;

2. 2013-08-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 75 grynaisiais pinigais paėmė 9 239,91 litų;

3. 2013-08-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 76 grynaisiais pinigais paėmė 12 786,57 litų;

4. 2013-08-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 77 grynaisiais pinigais paėmė 13 760,60 litų;

5. 2013-08-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 81 grynaisiais pinigais paėmė 2 290,14 litų;

6. 2013-08-26 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 82 grynaisiais pinigais paėmė 12 224,73 litų;

7. 2013-08-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 83 grynaisiais pinigais paėmė 12 349,90 litų.

Viso 2013 m. rugpjūčio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 75 775,86 litų (21 946,20 Eur).

1. 2013-09-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 85 grynaisiais pinigais paėmė 10 000 litų;

2. 2013-09-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 87 grynaisiais pinigais paėmė 8 529,74 litų;

3. 2013-09-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 88 grynaisiais pinigais paėmė 2 569,80 litų;

4. 2013-09-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 89 grynaisiais pinigais paėmė 8 914,05 litų;

5. 2013-09-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 92 grynaisiais pinigais paėmė 5 776,37 litų.

Viso 2013 m. rugsėjo mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 35 789,96 litų (10 365,49 Eur).

1. 2013-10-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 94 grynaisiais pinigais paėmė 7 603,74 litų;

2. 2013-10-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 95 grynaisiais pinigais paėmė 10 000,00 litų;

3. 2013-10-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 99 grynaisiais pinigais paėmė 7 556,82 litų;

4. 2013-10-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 100 grynaisiais pinigais paėmė 39 418,09 litų.

Viso 2013 m. spalio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 64 578,65 litų (18703,27 Eur).

1. 2013-11-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 103 grynaisiais pinigais paėmė 9 912,52 litų;

2. 2013-11-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 109 grynaisiais pinigais paėmė 18 562,71 litų;

3. 2013-11-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 110 grynaisiais pinigais paėmė 24 714,34 litų.

Viso 2013 m. lapkričio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 53 189,57 litų (15 404,76 Eur).

1. 2013-12-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 114 grynaisiais pinigais paėmė 8 734,62 litų;

2. 2013-12-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 120 grynaisiais pinigais paėmė 2 728,98 litų;

3. 2013-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 121 grynaisiais pinigais paėmė 6 728,27 litų;

4. 2013-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 122 grynaisiais pinigais paėmė 37 158,99 litų.

Viso 2013 m. gruodžio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 55 350,86 litų (16 030,72 Eur).

Viso 2013 metais: pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 782 884,13 litų (226 738,92 Eur), iš jų 37 158,99 Lt (10 761,99 Eur) davė nurodymą vyr. buhalterei B. N., kuri apie S. K. nusikalstamą veiką nežinojo, įtraukti į G. G. avansinę apyskaitą.

1. 2014-01-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2 grynaisiais pinigais paėmė 12 930,20 litų;

2. 2014-01-13 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 grynaisiais pinigais paėmė 9 833,35 litų;

3. 2014-01-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 grynaisiais pinigais paėmė 10 043,39 litų;

4. 2014-01-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5 grynaisiais pinigais paėmė 11 088,75 litų;

5. 2014-01-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9 grynaisiais pinigais paėmė 7 315,39 litų;

6. 2014-01-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 grynaisiais pinigais paėmė 12 365,00 litų;

7. 2014-01-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12 grynaisiais pinigais paėmė 9 931,15 litų.

Viso 2014 m. sausio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 73 507,23 litų (21 289,16 Eur), iš jų 73 507,23 litų (21 289,16 Eur) davė nurodymą vyr. buhalterei B. N., kuri apie S. K. nusikalstamą veiką nežinojo, įtraukti į G. G. avansinę apyskaitą.

1. 2014-02-07 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14 grynaisiais pinigais paėmė 13 870,66 litų;

2. 2014-02-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 15 grynaisiais pinigais paėmė 13 034,76 litų;

3. 2014-02-14 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 17 grynaisiais pinigais paėmė 12041,66 litų;

4. 2014-02-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 18 grynaisiais pinigais paėmė 15642,96 litų;

5. 2014-02-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 21 grynaisiais pinigais paėmė 16739,26 litų.

Viso 2014 m. vasario mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 71 329,30 litų (20 658,39 Eur), iš jų 71 329,30 Lt (20 658,39 Eur) davė nurodymą vyr. buhalterei B. N., kuri apie S. K. nusikalstamą veiką nežinojo, įtraukti į G. G. avansinę apyskaitą.

1. 2014-03-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 22 grynaisiais pinigais paėmė 9797,13 litų;

2. 2014-03-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 24 grynaisiais pinigais paėmė 17562,44 litų;

3. 2014-03-14 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 25 grynaisiais pinigais paėmė 13527,17 litų;

4. 2014-03-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 26 grynaisiais pinigais paėmė 16283,23 litų;

5. 2014-03-26 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 29 grynaisiais pinigais paėmė 11555,67 litų;

6. 2014-03-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 31 grynaisiais pinigais paėmė 53,20 litų;

7. 2014-03-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 33 grynaisiais pinigais paėmė 13174,12 litų.

Viso 2014 m. kovo mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 81 982,96 litų (23 743,91 Eur), iš jų 81 982,96 Lt (23 743,91 Eur) davė nurodymą vyr. buhalterei B. N., kuri apie S. K. nusikalstamą veiką nežinojo, įtraukti į G. G. avansinę apyskaitą.

1. 2014-04-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 34 grynaisiais pinigais paėmė 55 026,65 litų;

2. 2014-04-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 35 grynaisiais pinigais paėmė 19 453,31 litų;

3. 2014-04-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 38 grynaisiais pinigais paėmė 13 135,55 litų;

4. 2014-04-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 39 grynaisiais pinigais paėmė 10 867,70 litų;

5. 2014-04-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 40 grynaisiais pinigais paėmė 14 103,64 litų;

6. 2014-04-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 45 grynaisiais pinigais paėmė 15 853,59 litų.

Viso 2014 m. balandžio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 128 440,44 litų (37 198,92 Eur).

1. 2014-05-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 46 grynaisiais pinigais paėmė 14 032,91 litų;

2. 2014-05-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 48 grynaisiais pinigais paėmė 11 304,39 litų;

3. 2014-05-14 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 49 grynaisiais pinigais paėmė 12 541,34 litų;

4. 2014-05-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 50 grynaisiais pinigais paėmė 11 392,26 litų;

5. 2014-05-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 52 grynaisiais pinigais paėmė 12 328,18 litų;

6. 2014-05-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 53 grynaisiais pinigais paėmė 12 829,92 litų;

7. 2014-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 56 grynaisiais pinigais paėmė 26 325,15 litų.

Viso 2014 m. gegužės mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 100 754,15 litų (29 180,42 Eur).

1. 2014-06-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 57 grynaisiais pinigais paėmė 11 042,52 litų;

2. 2014-06-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 60 grynaisiais pinigais paėmė 22 417,50 litų;

3. 2014-06-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 61 grynaisiais pinigais paėmė 11 968,10 litų;

4. 2014-06-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 62 grynaisiais pinigais paėmė 13 622,39 litų;

5. 2014-06-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 64 grynaisiais pinigais paėmė 10 031,02 litų;

6. 2014-06-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 68 grynaisiais pinigais paėmė 14 123,36 litų;

7. 2014-06-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 69 grynaisiais pinigais paėmė 7 713,70 litų.

Viso 2014 m. birželio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 90 918,59 litų (26 331,84 Eur).

1. 2014-07-07 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 70 grynaisiais pinigais paėmė 15 945,70 litų;

2. 2014-07-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 71 grynaisiais pinigais paėmė 11 543,33 litų;

3. 2014-07-14 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 72 grynaisiais pinigais paėmė 15 790,45 litų;

4. 2014-07-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 73 grynaisiais pinigais paėmė 13 020,03 litų;

5. 2014-07-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 76 grynaisiais pinigais paėmė 10 791,02 litų;

6. 2014-07-26 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 79 grynaisiais pinigais paėmė 12 951,04 litų;

7. 2014-07-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 80 grynaisiais pinigais paėmė 11 406,83 litų;

8. 2014-07-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 81 grynaisiais pinigais paėmė 9 000,00 litų;

9. 2014-07-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 82 grynaisiais pinigais paėmė 11 092,24 litų.

Viso 2014 m. liepos mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 111 540,64 litų (32 304,40 Eur).

1. 2014-08-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 83 grynaisiais pinigais paėmė 16 066,87 litų;

2. 2014-08-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 84 grynaisiais pinigais paėmė 13 712,16 litų;

3. 2014-08-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 85 grynaisiais pinigais paėmė 12 939,54 litų;

4. 2014-08-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 86 grynaisiais pinigais paėmė 14 326,70 litų;

5. 2014-08-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 87 grynaisiais pinigais paėmė 15 951,79 litų;

6. 2014-08-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 88 grynaisiais pinigais paėmė 12 942,07 litų;

7. 2014-08-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 89 grynais pinigais paėmė 22 945,80 litų.

Viso 2014 m. rugpjūčio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 108 884,93 litų (31 535,25 Eur).

1. 2014-09-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 90 grynaisiais pinigais paėmė 12 595,28 litų;

2. 2014-09-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 91 grynaisiais pinigais paėmė 11 600,17 litų;

3. 2014-09-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 92 grynaisiais pinigais paėmė 20 002,91 litų;

4. 2014-09-26 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 93 grynaisiais pinigais paėmė 36 779,68 litų;

5. 2014-09-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 94 grynaisiais pinigais paėmė 20 728,03 litų.

Viso 2014 m. rugsėjo mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 101 706,07 litų (29 456,11 Eur).

1. 2014-10-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 95 grynaisiais pinigais paėmė 5 373,54 litų;

2. 2014-10-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 96 grynaisiais pinigais paėmė 9 980,20 litų;

3. 2014-10-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 110 grynaisiais pinigais paėmė 8 541,85 litų;

4. 2014-10-24 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 111 grynaisiais pinigais paėmė 8 059,41 litų;

5. 2014-10-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 112 grynaisiais pinigais paėmė 9 674,06 litų.

Viso 2014 m. spalio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 41 629,06 litų (12 056,61 Eur).

1. 2014-11-07 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 113 grynaisiais pinigais paėmė 8 732,19 litų;

2. 2014-11-14 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 114 grynaisiais pinigais paėmė 8 358,93 litų;

3. 2014-11-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 115 grynaisiais pinigais paėmė 9 440,27 litų;

4. 2014-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 117 grynaisiais pinigais paėmė 8 080,5 litų;

5. 2014-11-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 118 grynaisiais pinigais paėmė 2 122,96 litų.

Viso 2014 m. lapkričio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 36 734,85 litų (10 639,15 Eur).

1. 2014-12-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 119 grynaisiais pinigais paėmė 6 270,65 litų;

2. 2014-12-13 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 121 grynaisiais pinigais paėmė 7 527,22 litų;

3. 2014-12-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 122 grynaisiais pinigais paėmė 8 130,62 litų;

4. 2014-12-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 123 grynaisiais pinigais paėmė 2 445,95 litų;

5. 2014-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 125 grynaisiais pinigais paėmė 10 530,42 litų.

Viso 2014 m. gruodžio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 34 904,86 litų (10 109,15 Eur).

Viso 2014 m. pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 982 502,83 (284 494,64 Eur), iš jų 226 819,49 Lt (65 691,46 Eur) davė nurodymą vyr. buhalterei B. N., kuri apie S. K. nusikalstamą veiką nežinojo, įtraukti į G. G. avansinę apyskaitą 226 819,49 litų (65 691,46 Eur).

1. 2015-01-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 grynaisiais pinigais paėmė 502,72 Eur;

2. 2015-01-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5 grynaisiais pinigais paėmė 1 531,86 Eur;

3. 2015-01-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 6 grynaisiais pinigais paėmė 2 148,61 Eur;

4. 2015-01-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 007.1 grynaisiais pinigais paėmė 63,71 Eur.

Viso 2015 m. sausio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 4 246,90 Eur.

1. 2015-02-07 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9 grynaisiais pinigais paėmė 1 630,68 Eur;

2. 2015-02-14 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 10 grynaisiais pinigais paėmė 2 501,10 Eur;

3. 2015-02-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 grynaisiais pinigais paėmė 1 325,65 Eur

4. 2015-02-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12 grynaisiais pinigais paėmė 2 359,26 Eur.

Viso 2015 m. vasario mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 7 816,69 Eur.

1. 2015-03-07 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14 grynaisiais pinigais paėmė 2 054,33 Eur;

2. 2015-03-14 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 15 grynaisiais pinigais paėmė 1 525,70 Eur;

3. 2015-03-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16 grynaisiais pinigais paėmė 1 815,38 Eur;

4. 2015-03-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 17 grynaisiais pinigais paėmė 2 442,07 Eur;

5. 2015-03-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 18 grynaisiais pinigais paėmė 693,72 Eur.

Viso 2015 m. kovo mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 8 531,20 Eur.

1. 2015-04-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 19 grynaisiais pinigais paėmė 1 080,11 Eur;

2. 2015-04-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 20 grynaisiais pinigais paėmė 2 465,63 Eur;

3. 2015-04-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 21 grynaisiais pinigais paėmė 2 066,53 Eur;

4. 2015-04-24 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 22 grynaisiais pinigais paėmė 2 004,23 Eur;

5. 2015-04-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 24 grynaisiais pinigais paėmė 1 945,56 Eur.

Viso 2015 m. balandžio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 9 562,06 Eur.

1. 2015-05-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 25 grynaisiais pinigais paėmė 3 956,70 Eur;

2. 2015-05-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 26 grynaisiais pinigais paėmė 3 202,04 Eur;

3. 2015-05-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 27 grynaisiais pinigais paėmė 3 229,39 Eur;

4. 2015-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 28 grynaisiais pinigais paėmė 5 839,76 Eur.

Viso 2015 m. gegužės mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 16227,89 Eur, iš jų 16227,89 Eur, davė nurodymą vyr. buhalterei B. N., kuri apie S. K. nusikalstamą veiką nežinojo, įtraukti į G. G. avansinę apyskaitą.

1. 2015-06-05 pagal kasos išlaidų orderį be numerio grynaisiais pinigais paėmė 2 830,42 Eur;

2. 2015-06-12 pagal kasos išlaidų orderį be numerio grynaisiais pinigais paėmė 2 334,67 Eur;

3. 2015-06-19 pagal kasos išlaidų orderį be numerio grynaisiais pinigais paėmė 2 018,96 Eur;

4. 2015-06-26 pagal kasos išlaidų orderį be numerio grynaisiais pinigais paėmė 4 069,97 Eur;

5. 2015-06-30 pagal kasos išlaidų orderį be numerio grynaisiais pinigais paėmė 2 793,34 Eur.

Viso 2015 m. birželio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 14 047,36 Eur.

1. 2015-07-01 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 51 grynaisiais pinigais paėmė 121 580,84 Eur;

2. 2015-07-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 51 grynaisiais pinigais paėmė 1 852,22 Eur;

3. 2015-07-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 52 grynaisiais pinigais paėmė 5 006,58 Eur;

4. 2015-07-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 54 grynaisiais pinigais paėmė 5 127,40 Eur;

5. 2015-07-24 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 55 grynaisiais pinigais paėmė 4 655,66 Eur;

6. 2015-07-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 56 grynaisiais pinigais paėmė 5 420,36 Eur.

Viso 2015 m. liepos mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 14 3643,06 Eur.

1. 2015-08-01 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 57 grynaisiais pinigais paėmė 134 156,78 Eur;

2. 2015-08-07 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 grynaisiais pinigais paėmė 5 356,71 Eur

3. 2015-08-14 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 60 grynaisiais pinigais paėmė 47 53,50 Eur;

4. 2015-08-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 68 grynaisiais pinigais paėmė 4 653,87 Eur;

5. 2015-08-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 70 grynaisiais pinigais paėmė 4 913,95 Eur;

6. 2015-08-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 71 grynaisiais pinigais paėmė 1 950,32 Eur.

Viso 2015 m. rugpjūčio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 155 785,13 Eur.

1. 2015-09-01 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 72 grynaisiais pinigais paėmė 144 778,58 Eur;

2. 2014-09-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 75 grynaisiais pinigais paėmė 1 900 Eur;

3. 2014-09-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 82 grynaisiais pinigais paėmė 1 041,42 Eur;

4. 2014-09-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 83 grynaisiais pinigais paėmė 2 136 Eur;

5. 2014-09-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 84 grynaisiais pinigais paėmė 1 853,99 Eur;

6. 2014-09-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 85 grynaisiais pinigais paėmė 1 130,00 Eur.

Viso 2015 m. rugsėjo mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 152 839,99 Eur.

1. 2015-10-01 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 86 grynaisiais pinigais paėmė 146 231,50 Eur;

2. 2015-10-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 87.1 grynaisiais pinigais paėmė 420 Eur;

3. 2015-10-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 89 grynaisiais pinigais paėmė 1 415,26 Eur;

4. 2015-10-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 90 grynaisiais pinigais paėmė 1 315 Eur;

5. 2015-10-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 91 grynaisiais pinigais paėmė 1 310 Eur.

Viso 2015 m. spalio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 150 691,76 Eur.

1. 2015-11-01 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 31 grynaisiais pinigais paėmė 144 614,81 Eur;

2. 2015-11-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 111 grynaisiais pinigais paėmė 302,62 Eur;

3. 2015-11-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 114 grynaisiais pinigais paėmė 980 Eur;

Viso 2015 m. lapkričio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 145 897,43 Eur.

1. 2015-12-01 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 115 grynaisiais pinigais paėmė 132 102,76 Eur;

2. 2015-12-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 116 grynaisiais pinigais paėmė 555 Eur;

3. 2015-12-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 118 grynaisiais pinigais paėmė 771,41 Eur;

4. 2015-12-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 119 grynaisiais pinigais paėmė 962 Eur;

5. 2015-12-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 120 grynaisiais pinigais paėmė 800 Eur;

6. 2015-12-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1334 grynaisiais pinigais paėmė 478,25 Eur

Viso 2015 m. gruodžio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 135 669,42 Eur.

Viso 2015 m.: pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 944958,89 Eur, iš jų 16227,89 Eur davė nurodymą vyr. buhalterei B. N., kuri apie S. K. nusikalstamą veiką nežinojo, įtraukti į G. G. avansinę apyskaitą.

1. 2016-01-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2 grynaisiais pinigais paėmė 718,00 Eur;

2. 2016-01-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 grynaisiais pinigais paėmė 966,00 Eur;

3. 2016-01-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 grynaisiais pinigais paėmė 981 Eur;

4. 2016-01-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5 grynaisiais pinigais paėmė 1 057,93 Eur;

5. 2016-01-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 6 grynaisiais pinigais paėmė 240 Eur

Viso 2016 m. sausio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 3 962,93 Eur.

1. 2016-02-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12 grynaisiais pinigais paėmė 2 408,57 Eur.

Viso 2016 m. vasario mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 2 408,57 Eur.

1. 2016-03-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 13 grynaisiais pinigais paėmė 553,46 Eur;

2. 2016-03-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 15 grynaisiais pinigais paėmė 110,07 Eur;

3. 2016-03-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 20 grynaisiais pinigais paėmė 728,15 Eur;

4. 2016-03-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 21 grynaisiais pinigais paėmė 1 045 Eur;

5. 2016-03-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 23 grynaisiais pinigais paėmė 848,05 Eur.

Viso 2016 m. kovo mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 3 284,73 Eur.

1. 2016-04-01 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 24 grynaisiais pinigais paėmė 120 Eur;

2. 2016-04-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 27 grynaisiais pinigais paėmė 457,49 Eur;

3. 2016-04-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 31 grynaisiais pinigais paėmė 457,03 Eur;

4. 2016-04-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 32 grynaisiais pinigais paėmė 592,54 Eur;

5. 2016-04-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 34 grynaisiais pinigais paėmė 1 116,93 Eur.

Viso 2016 m. balandžio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 2 743,99 Eur.

1. 2016-05-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 41 grynaisiais pinigais paėmė 728,12 Eur;

2. 2016-05-13 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 42 grynaisiais pinigais paėmė 1 610 Eur;

3. 2016-05-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 46 grynaisiais pinigais paėmė 1 321,05 Eur;

4. 2016-05-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 47 grynais pinigais paėmė 2 106 Eur;

5. 2016-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 49 grynaisiais pinigais paėmė 1 341,21 Eur.

Viso 2016 m. gegužės mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 7 106,38 Eur.

1. 2016-06-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 53 grynaisiais pinigais paėmė 252,83 Eur;

2. 2016-06-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 54 grynaisiais pinigais paėmė 2 450,00 Eur;

3. 2016-06-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 55 grynaisiais pinigais paėmė 2 345 Eur;

4. 2016-06-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 56 grynaisiais pinigais paėmė 2 500 Eur;

5. 2016-06-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 57 grynaisiais pinigais paėmė 3 515 Eur.

Viso 2016 m. birželio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 11 062,83 Eur.

Pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) avansines apyskaitas, 2016 m. liepos – gruodžio mėn. bendrovės lėšos grynaisiais pinigais buvo išmokėtos:

liepos mėn. – 13 166,04 Eur,rugpjūčio mėn. – 11 322,82 Eur,rugsėjo mėn. – 6 040,43 Eur,spalio mėn. – 2 919,54 Eur,lapkričio mėn. – 3 139,51 Eur,

gruodžio mėn. – 3 110,44 Eur.

Viso 2016 m. liepos – gruodžio mėnesiais išmokėta 39 698,78 Eur.

Viso 2016 m.: grynaisiais pinigais išmokėta 50 761,61 Eur.

1. 2017-01-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1 grynaisiais pinigais paėmė 850 Eur;

2. 2017-01-13 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2 grynaisiais pinigais paėmė 880 Eur;

3. 2017-01-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 6 grynaisiais pinigais paėmė 92,20 Eur;

4. 2017-01-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 7 grynaisiais pinigais paėmė 830 Eur;

5. 2017-01-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 8 grynaisiais pinigais paėmė 370 Eur.

Viso 2017 m. sausio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 3 022,20 Eur.

1. 2017-02-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9 grynaisiais pinigais paėmė 480 Eur;

2. 2017-02-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 grynaisiais pinigais paėmė 737,48 Eur;

3. 2017-02-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14 grynaisiais pinigais paėmė 72,26 Eur;

4. 2017-02-24 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 15 grynaisiais pinigais paėmė 770 Eur;

5. 2017-02-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16 grynaisiais pinigais paėmė 350 Eur.

Viso 2017 m. vasario mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 2 409,74 Eur.

1. 2017-03-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 17 grynaisiais pinigais paėmė 530 Eur;

2. 2017-03-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 18 grynaisiais pinigais paėmė 840 Eur;

3. 2017-03-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 20 grynaisiais pinigais paėmė 187,67 Eur;

4. 2017-03-24 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 21 grynaisiais pinigais paėmė 880 Eur;

5. 2017-03-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 22 grynaisiais pinigais paėmė 700 Eur.

Viso 2017 m. kovo mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 3 137,67 Eur.

1. 2017-05-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 33 grynaisiais pinigais paėmė 400 Eur;

2. 2017-05-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 34 grynaisiais pinigais paėmė 1 260 Eur;

3. 2017-05-26 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 35 grynaisiais pinigais paėmė 780 Eur;

4. 2017-05-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 36 grynaisiais pinigais paėmė 1 200 Eur;

5. 2017-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 37 grynaisiais pinigais paėmė 188,55 Eur.

Viso 2017 m. gegužės mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 3 828,55 Eur.

1. 2017-06-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 47 grynaisiais pinigais paėmė 900 Eur;

2. 2017-06-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 48 grynaisiais pinigais paėmė 500 Eur;

3. 2017-06-26 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 49 grynaisiais pinigais paėmė 1 500 Eur;

4. 2017-06-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 50 grynaisiais pinigais paėmė 1 338,88 Eur.

Viso 2017 m. birželio mėnesį pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 4 238,88 Eur.

1. 2017-07-17 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 grynaisiais pinigais paėmė 2 000 Eur;

2. 2017-07-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 60 grynaisiais pinigais paėmė 1000 Eur;

3. 2017-07-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 61 grynaisiais pinigais paėmė 2 000 Eur;

4. 2017-07-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 62 grynaisiais pinigais paėmė 1700 Eur;

5. 2017-07-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 63 grynaisiais pinigais paėmė 1391,19 Eur;

Viso 2017 m. liepos mėn. pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 8 091,19 Eur.

Viso 2017 m. sausio – rugsėjo mėnesiais pagal kasos išlaidų orderius grynaisiais pinigais išmokėta 24 728,23 Eur.

Viso nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. pagal kasos išlaidų orderius bei avansines apyskaitas grynaisiais pinigais išmokėta 1 551 188,89 Eur, iš jų:

2013 m. panaudota: 782 884,13 litų (226 738,92 Eur), t. y.: atsiskaitymams su tiekėjais 293 875,53 litų (85 112,24 Eur), įnešta į banką 489 008,60 litų (141 626,68 Eur);

2014 m. panaudota: 695 002,78 litų (201 286,72 Eur), t. y.: atsiskaitymams su tiekėjais 210 742,63 litų (61 035,28 Eur), įnešta į banką 425 433,20 litų (123 213,97 Eur), degalams 3 728,30 litų (1 079,79 Eur), atsarginių dalių įsigijimui 72,00 litų (20,85 Eur), įnešta į kasą 55 026,65 litų (15 936,82 Eur);

2015 m. panaudota: 907 967,56 Eur, t. y.: atsiskaitymams su tiekėjais 18 888,45 Eur, įnešta į banką 55 950,42 Eur, degalams 8 721,13 Eur, atsarginių dalių įsigijimui 1 893,08 Eur, atlyginimams per banką 1 999,59 Eur, įnešta į kasą 819 806,41 Eur;

2016 m. panaudota: 54 693,83 Eur, t. y.: atsiskaitymams su tiekėjais 30 492,42 Eur, įnešta į banką 23 573,66 Eur, degalams 438,87 Eur, atsarginių dalių įsigijimui 3,68 Eur, tarai 135,20 Eur, įnešta į kasą 50,00 Eur;

2017 m. sausio – rugsėjo mėnesiais panaudota 20 092,08 Eur, t. y.: atsiskaitymams su tiekėjais 19 305,51 Eur į banką 510 Eur, atlyginimams per banką 276,57 Eur;

Viso nuo 2013-01-01 iki 2017-09-29 panaudota 1 410 779,11 Eur, t. y.: atsiskaitymams su tiekėjais – 214 833,90 Eur, įnešta į banką – 344 874,74 Eur, degalams – 10 239,79 Eur, atsarginių dalių įsigijimui – 1 917,61 Eur, tarai – 135,20 Eur, atlyginimams per banką – 2 984,64 Eur, įnešta į kasą – 835 793,23 Eur;

t. y. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-09-29 iš kasos išmokėta viso 1 551 188,89 Eur, iš kurių panaudota 1 410 779,11 Eur, likusių 140 409,78 Eur panaudojimo nepateisino apskaitos dokumentais, šios sumos bendrovei negrąžino, t. y. pažeidė 2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 766 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto nuostatas, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus ir nepanaudotus pinigus grąžina į kasą ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, ir siekdama paslėpti šio nusikaltimo – didelės vertės svetimo turto pasisavinimo požymius ir pėdsakus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2018-08-31, ji klastojant dokumentus apie prie atlyginimų mokamus priedus pasirašė įsakymą „Dėl priedų“ (duomenys neskelbtini) darbuotojoms S. V., A. S. mokėti po 3 000 Eur, V. P. – 1 000 Eur, nors realiai šios darbuotojos nurodytų priedų negavo.

II. Įrodymai

Kaltinamoji S. K. teisme parodė, kad dėl pareikštų kaltinimų kalta neprisipažįsta. Nesutinka su kaltinimu, kad tyčia organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teigia, kad galėjo būti padaryta buhalterinės apskaitos klaidų, bet už jas atsakinga ne ji, o buhalterės. Negali paaiškinti, kodėl kasos išlaidų orderiai nesutampa su atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais. Mano, jog gali būti dėl to, kad buhalterės neišsaugojo dalies dokumentų. Kategoriškai nesutinka su kaltinimu dėl piniginių lėšų pasisavinimo, nes jokių įmonės piniginių lėšų nepasisavino, juo labiau nepasisavino kaltinime nurodomos 140 409,78 eurų sumos. Mano, kad pas ją, kaip atskaitingą asmenį, buvęs dokumentinis pinigų likutis yra apskaičiuotas neteisingai. Nėra išsaugota dalis buhalterinės apskaitos dokumentų, už kurių išsaugojimą ji neatsakinga. Kadangi jos santykiai su R. P. buvo konfliktiniai, mano, kad R. P. galėjo jai pakenkti. R. P., žinodama, kad nebus galima pagrįsti turėtų išlaidų, galėjo dalį dokumentų tiesiog išsinešti namo ir juos sudeginti ar išmesti. Taip teigia dėl to, kad jau kitoje byloje, kuri buvo iškelta jai ir R. P., pas R. P. namuose po lova buvo rasta dalis įmonės dokumentų. Darbuotojai minėjo, kad matė R. P. nešantis įmonės dokumentus namo, kurie buvo segtuvuose, nors tai daryti ji buvo uždraudusi. Kitos darbuotojos, t. y. buhalterės, taip pat nepasako visos tiesos, nes jos paprasčiausiai palaiko R. P.. Kadangi nėra dalies įmonės dokumentų, todėl jos žinioje buvęs atskaitingo asmens pinigų dokumentinis likutis negali būti laikomas paskaičiuotu teisingai. Mano, kad, jeigu būtų pateikti ir surasti visi dokumentai, paaiškėtų, jog ji nieko nepasisavino, o jos turėtos lėšos yra pagrįstos išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. S. K. parodė, kad ji pati tvarkė pinigines lėšas ir grynųjų pinigų apyvartinės lėšos iš kavinių patekdavo pas ją. Visos išlaidos buvo pagrįstos dokumentais, todėl įmonės pinigų ji nepasisavino, nieko už juos nenusipirko nei sau, nei savo šeimai. Apskritai ji dirbo su socialine įmone, su kuria dirbti buvo be galo sunku. Didžioji dalis darbuotojų turėjo invalidumą, kai kurie turėjo netgi protinę negalią. Jai buvo be galo skaudu teisme klausytis blogų atsiliepimų apie ją, kaip direktorę, kad ji kažką nuskriaudė, kažkam nesumokėjo, ar kurio nors darbuotojo atžvilgiu pakėlė balsą. Tuo pačiu pripažįsta, kad neigiamų emocijų darbe būdavo, tekdavo ir balso toną pakelti, tačiau nė vieno darbuotojo nenuskriaudė, suteikė darbo vietas, mokėjo atlyginimą, visi darbuotojai buvo patenkinti ir dirbo įmonėje po keletą metų. Nelogiški ir kvailai atrodo R. P. paaiškinimai, kad jai nemokėjo atlyginimo ir R. P. dirbo tik už maistą. S. K. parodė, kad visiškai melagingi ir klaidingi yra parodymai, kad ji neva pieštuku taisydavo mokėtinų mokesčių sumas, kad visiems girdavosi, jog neva jos sūnus yra (duomenys neskelbtini)ir viską sutvarkys.

Davusi parodymus, S. K. pasinaudojo įstatymo teise ir atsisakė atsakyti į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamosios S. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. balandžio 25 d., S. K. parodė, kad nuo 1993 m., tikslios datos nepamena, įkūrė (duomenys neskelbtini). Vėliau ši įmonė buvo pervadinta į (duomenys neskelbtini). Visą laikotarpį minėtai įmonei vadovavo ji, t. y. ir tuo laikotarpiu, kai direktorės pareigas eiti buvo paskirta G. G., realiai vadovavo ji. Kada įmonei buvo paskirta vadovauti G. G., tiksliai nurodyti negali, reikia žiūrėti į dokumentus, bet, kiek pamena, G. G. buvo du kartus paskirta direktore, bet, kaip jau minėjo, tik dokumentiškai. Jokių galių priimti įmonėje sprendimus ar be jos žinios pasirašyti dokumentus G. G. neturėjo. Šis jos vadovavimo klausimas buvo aptartas, G. G. žinojo, kad ji direktorė tik „ant popieriaus“. G. G. buvo paskirta direktore tam, kad turėtų teisę prižiūrėti, kaip vyksta darbai, pavadovauti dirbantiems žmonėms ir jiems paskirstyti darbus, tačiau G. G. realių direktorės įgaliojimų įmonėje niekada neturėjo, svarbiuose dokumentuose pasirašydavo pati S. K., sprendimus priimdavo ir pinigines lėšas skirstė taip pat ji. G. G. neturėjo teisės nurodyti, kaip tvarkyti pinigines lėšas ir buhalterinius dokumentus, todėl, kai ji buvo paskirta (duomenys neskelbtini) direktore, jai nebuvo perduoti nei įmonės buhalteriniai dokumentai, nei turtas, nei kasa, t. y. G. G. nebuvo niekas iš įmonės daiktų ir dokumentų perduota ir nebuvo surašyti jokie perdavimo aktai. Taip pat nebuvo surašyti perdavimo aktai, kai įmonės dokumentai bei kasa buvo perduoti jai, kai ji vėl dokumentiškai perėmė įmonės vadovavimą. S. K. parodė, kad kasos pinigai niekada realiai nebuvo perduodami, tai buvo tik dokumentų teisingas įforminimas, pinigų niekam nepatikėjo, visais atvejais pinigai buvo tik pas ją, t. y. kasos pinigai ir G. G. direktoriavimo laikotarpiu visada buvo perduodami tiesiai jai, o ne G. G.. Taip pat nurodė, kad iš jos įmonės kavinių, valgyklų kasos pinigai buvo perduodami jai, išrašant dokumentus, dokumentai būdavo perduodami buhalterėms, o grynieji likdavo pas ją, t. y. įmonėje tokios kaip kasos, vietos skirtos gryniesiems pinigams laikyti, neturėjo. Nurodė, kad nuo 2013 m. buvo keletas buhalterių, jos keisdavosi vos ne kasmet. Pamena vieną iš jų – B. N., kitų buhalterių pavardžių nepamena, reikia žiūrėti į dokumentus. Buhalterės tvarkė dokumentus Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, kad, kiek buvo įmanoma, patikrindavo suruoštus buhalterių dokumentus, radusi klaidų, liepdavo buhalterėms jas pataisyti. Nurodė, kad nuo įmonės įsteigimo, gal nuo 1998 m. pas ją dirbo vyriausiąja, vėliau ir ne vyriausiąja buhaltere R. P.. Keletą paskutinių metų po buvusio FNTT tyrimo, gal paskutinius 3–4 metus, R. P. buvo įforminta ne buhaltere, o pagalbine darbuotoja. Jos funkcijos buvo padėti tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. R. P. daugiausiai nurodymus duodavo vyriausioji buhalterė, o ne ji. R. P. turėjo problemų su alkoholio vartojimu, vėliau užsikodavo ir po kodavimosi tapo labai nervinga, įsitempusi, tarp jų kildavo konfliktinės situacijos. Maždaug keturis mėnesius iki R. P. atleidimo iš darbo, buvo neįmanoma su ja susikalbėti, kol galiausiai ji buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Dėl įmonės dokumentų neišsaugojimo – turi įtarimų, kad per paskutinius keturis mėnesius R. P., įtardama, jog bus atleista iš darbo, galėjo iš įmonės patalpų išsinešti įmonės buhalterinius dokumentus. Paprastai dokumentai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), savivaldybės pastato, kurio dalis buvo nuomojama kavinei, pagalbinėse patalpose. Kiti įmonės dokumentai, archyviniai, buvo laikomi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagalbinėse patalpose. Turi duomenų, kad R. P. be jos žinios kažkuriuo metu buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) esančią kavinę. Jos žiniomis, R. P. ten buvo nuvykusi su įmonės virėja S. V.. Nė viena iš jų jai nepranešė, kad darbo metu jos vyko į kavinę (duomenys neskelbtini) ir ji nežino, kokiu tikslu jos ten vyko. Tuo metu kavinė (duomenys neskelbtini) kaime nedirbo, nes buvo žiemos sezonas. Kai R. P. paklausė, kokiu tikslu važiavo į minėtą kavinę, ši atsakė: „Ne tavo reikalas“. Kavinės duris atrakino S. V., nes ji turėjo bendrų durų raktą, o visų kitų patalpų raktus turėjo pati R. P., nes dirbo buhalterės padėjėja – pagalbine darbuotoja. Šis įvykis leidžia įtarti, kad R. P. galėjo nuvykusi paimti bei pasisavinti, o gal sunaikinti kokius tik ji norėjo įmonės dokumentus. Be to ji žinojo, kokie dokumentai ir kur randasi. Kiek pamena, R. P. buvo atleista apie 2017 m. balandžio mėnesį, buvo gana šaltas metų laikas, o kavinėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomi dokumentai, buvo gana drėgna ir šalta, todėl inventorizacijos po R. P. atleidimo neatliko. Kai tik R. P. buvo atleista, buvo sudaryta sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia bendrove (duomenys neskelbtini), kuri nuo sutarties sudarymo pradėjo tvarkyti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Su šia įmone buvo žodžiu sutarta, kad ji patikrins ir buhalterinius įmonės dokumentus už praėjusį laikotarpį, tačiau to padaryti nesuspėjo, nes visi 2013–2017 m. dokumentai buvo paimti policijos pareigūnų. Apie tai, kad trūksta daug įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, jai telefonu pranešė minėtos įmonės, kuri tvarkė apskaitą, buhalterė. Trūkstamų dokumentų ieškojo tarp turimų buhalterinių dokumentų, tačiau nerado. Įtarusi, kad dokumentai gali būti galimai pavogti R. P., ji dėl to į policiją nesikreipė, nes tiksliai nežinojo, kokia apimtimi yra dingę dokumentai, o nežinant, kokių konkrečiai dokumentų trūksta, į policiją kreiptis būtų netikslinga. Nurodė, kad darbuotojams atlyginimus išmokėdavo ji pati pagal buhalterių apskaičiuotus darbo užmokesčio žiniaraščius. Atlyginimai buvo mokami priklausomai nuo to, kaip kas norėdavo – ir per banką, ir grynaisiais pinigais, pasirašant dokumentuose. Dėl neįtrauktų 173,11 eurų darbo užmokesčio į apskaitą, neturi ką pakomentuoti. Dėl išmokamų mažesnių, nei buvo įrašyta žiniaraščiuose, darbo užmokesčių darbuotojams, gali pasakyti, kad tokių atvejų nebuvo. Dėl įtarimų dalies dėl didelės vertės jai patikėto turto pasisavinimo, paaiškinti negali, nes skaičiai labai dideli. Ji nepasisavino jokių įmonei priklausančių piniginių lėšų. Daugiau šiuo metu neturi ką pasakyti. (t. 7 , b. l. 68 – 70).

Civilinis ieškovas A. P. ir jo atstovas advokatas Andrius Kremensas prašo patenkinti ieškinį ir priteisti iš kaltinamosios S. K. 140409,78 eurų žalos. Civilinio ieškovo atstovo advokato Andriaus Kremenso nuomone, byloje buhalterinės apskaitos dokumentais ir specialisto išvada patikimai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) išmokėjo S. K. 140409,78 eurų sumą avansu, kad S. K. (duomenys neskelbtini) reikmėms ir vardu įgytų prekes arba paslaugas, o, tų prekių ar paslaugų neįgijus, pinigus grąžintų įmonei (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad už šią sumą S. K. jokių prekių ar paslaugų (duomenys neskelbtini) neįgijo ir šios pinigų sumos negrąžino. Tokiais veiksmais S. K. padarė minėtą žalą įmonei (duomenys neskelbtini), ir, remiantis Civiliniu kodeksu, turi pareigą šią žalą atlyginti. Tai yra jos civilinė atsakomybė. S. K. teisinasi, kad ji nepadarė tokios žalos, kad toks trūkumas yra paskaičiuotas dėl pradangintų buhalterinės apskaitos dokumentų. Advokato nuomone, toks pasiteisinimas yra nepatikimas ir atmestinas. S. K., gavusi pinigines lėšas iš bendrovės, pati tiesiogiai vykdydavo ūkines operacijas su kitomis įmonėmis. Kai dvi įmonės įvykdo kokią nors ūkinę operaciją, tos operacijos įforminamos dokumentų dviem egzemplioriais, kurių vienas lieka pardavėjui, kitas – pirkėjui. Taigi, manydama, kad yra dingę (duomenys neskelbtini) dokumentai, S. K. ikiteisminio tyrimo metu galėjo savo iniciatyva arba prašyti prokuroro ar tyrėjo išreikalauti iš tų kitų įmonių (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, apie kuriuos ji mano, kad jie yra dingę. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų ėmusis tokios iniciatyvos, kad būtų prašiusi to atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro. Tai patvirtina, kad jokių tokių operacijų nebuvo, nes jas būtų galima patikimai ir lengvai nustatyti, gavus duomenis iš (duomenys neskelbtini) kontrahentų, kuriems, kaltinamosios teigimu, tie pinigai esą buvo sumokėti. Tuos dokumentus, jeigu jie tokie būtų, buvo galima surasti, tačiau jų niekas neieškojo ir net nebandė ieškoti, todėl kaltinamosios pasiteisinimas, kad dokumentai yra dingę ir dėl to apskaičiuota tokia žala, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir nepatikimas.

Liudytojas T. K. teisme parodė, kad jam yra blogai su atmintimi ir dėl ligos neprisimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Kaltinamąją S. K. pažįsta, dirbo pas ją apie 3 metus valytoju (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į darbą jį priėmė S. K.. Pagal darbo sutartį buvo priimtas garso ir vaizdo operatoriumi, tačiau juo nedirbo, taip tik buvo parašyta darbo sutartyje. Nežino, kodėl jį priėmė operatoriumi, bet jis dirbo valytoju. Iš pradžių algą gavo litais, paskui eurais, bet pinigų sumos tiksliai neprisimena. Negali atsakyti, ar teisingi jo parodymai, duoti tyrėjai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojo T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 87–88).

Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. spalio 8 d., parodė, kad nuo gimimo turi 50 procentų nedarbingumą ir dėl didelių apribojimų jam yra labai sudėtinga susirasti darbą. Tiksliai nepamena, bet apie trejus metus dirbo pas S. K.. Negali pasakyti, kokia tai buvo įmonė, bet pamena, kad dirbo (duomenys neskelbtini)e (duomenys neskelbtini), kuriame S. K. turėjo kavinę. Jau kokius dvejus metus nebedirba pas S. K.. Iš darbo išėjo savo noru. Minėtoje (duomenys neskelbtini) – jo pareigos buvo vaizdo ir garso operatoriaus, nors tokio darbo niekada pas S. K. nedirbo. Kiek pamena, iš pradžių buvo įformintas 4 valandoms, vėliau – 6 valandoms per dieną, bet realiai liepdavo dirbti ir šeštadieniais, nors už tai jam nemokėdavo ir nepriklausė dirbti. Valė naktinio (duomenys neskelbtini) patalpas ir kiemą prie (duomenys neskelbtini). Neprisimena tiksliai, kiek gaudavo atlyginimo, bet litais gaudavo apie 450 litų „į rankas“. Atlyginimą gaudavo į savo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir grynaisiais pinigais. Atlyginimą grynaisiais pinigais mokėdavo pati S. K.. Kiek pamena, gavus šį atlyginimą, jam niekur nereikėdavo pasirašyti, bet tiksliai to patvirtinti negali, gal kada kur ir pasirašydavo. Serga depresija, yra bandęs nusižudyti, todėl prasta jo atmintis. Liudytojas parodė, kad pas S. K. dirbti buvo priimtas pagal programą iš Darbo biržos. Kokia tai programa, jis nežino, bet, kiek pasidomėjo, jam atlyginimą S. K. iš savo pinigų mokėjo tik apie 40 procentų, o 60 procentų mokėjo valstybė. Gali tik pasakyti, kad S. K. nuo savo darbuotojų viską slėpdavo, su darbuotojais elgėsi grubiai, ant jų šaukdavo, skirdavo bausmes, su darbuotojais neatsiskaitydavo, liepdavo dirbti naktį, darbuotojus išnaudodavo. Kai atvažiuodavo patikrinti iš mokesčių inspekcijos, jam liepdavo eiti lauk ir nesirodyti. Jis tai suprato kaip baimę, kad tikrintojams jis nieko nepasakytų apie darbą pas S. K..

Pagarsinus parodymus, T. K. patvirtino, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su S. K.. Buvo pasirašyta darbo sutartis ir jis buvo priimtas puse etato garso operatoriumi. Jam mokėjo minimalų atlyginimą. Darbą rado per darbo biržą. Išėjo iš darbo, nes įmonė bankrutavo. Atlyginimą, kiek buvo sutarta, mokėjo S. K.. Eidavo į darbą 5 dienas per savaitę, dirbo 4–6 valandas. Dirbo tik valytoju, kitokių darbų nedirbo. Jo darbas buvo valyti moterų tualetus. Tuo metu, kai jis dirbo, į (duomenys neskelbtini) atvykdavo tikrintojai iš įvairių įstaigų. Kai jie atvykdavo, S. K. jį išgindavo lauk. Nežino, kodėl, gal dėl to, kad ko nors neleptelėtų. Tie tikrintojai jį matydavo, bet S. K. jam liepdavo eiti lauk, kad nekalbėtų su tais žmonėmis. Grynaisiais pinigais jam atlyginimo nemokėdavo. Paprastai dirbo 5 dienas per savaitę, bet kartais tekdavo dirbti ir savaitgaliais. Už tai papildomai nemokėdavo. Ateidamas dirbti pas S. K., darbo patirties neturėjo. Specialybės jokios neturi ir nebūtų galėjęs dirbti garso operatoriaus darbo. Šiuo metu dirba savanoriu. Kai jį priėmė dirbti garso operatoriumi, iš karto buvo pasakyta, kad dirbs ne garso operatoriumi, o valytoju. Nežino, kodėl priėmė į tokias pareigas. Kai jį apklausė tyrėja (duomenys neskelbtini), jis sakė teisybę ir nemelavo.

Liudytoja A. B. teisme parodė, kad pažįsta S. K.. Tiksliai neprisimena, bet gal prieš 7 metus per darbo biržą S. K. ją priėmė į darbą pagalbine virtuvės darbininke. Iš pradžių dirbo kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) centre, paskui dirbo kavinėje prie (duomenys neskelbtini) kelio, po to kurį laiką dirbo kažkokioje mokykloje. Ji skusdavo bulves, morkas, plaudavo indus, dirbo kitus virtuvės darbus, tvarkydavo kambarius. Papildomai jai už tai nemokėjo, nes, jeigu nebūdavo vieno darbo, dirbo kitą. Dirbo visur po truputį. Tiksliai neprisimena, kur ir kada dirbo. Išėjo iš darbo prieš dvejus metus, kai įmonė užsidarė. Vienu metu buvo dekretinėse atostogose, po to dažnai sirgo ir nedirbdavo. Gali būti, kad pas S. K. dirbo 7 metus. Dirbdavo įvairiai: būdavo ir 4 valandas, jeigu paprašydavo, padirbdavo ir ilgiau – 10 ar 12 valandų, bet tai buvo išimtiniais atvejais, kai negalėdavo ateiti į darbą kitą dieną. Atlyginimas galėjo būti minimalus ir jį pervesdavo į kortelę. Atlyginimą gaudavo tik iš S. K.. Daug ko neprisimena, nes serga psichikos liga, turi sutrikimą, o meluoti nenori. Tyrėja užrašė tai, ką ji sakė. Paprastai atlyginimą pervesdavo į banką. Vieną kartą, kai buhalterė sirgo, sumokėjo grynaisiais pinigais. Ir dar vieną kartą, kai jau atlikinėjo kratą, su ja taip pat atsiskaitė grynaisiais pinigais. Už gautus pinigus davė pasirašyti. Tai buvo toks kaip algalapis, kuriame spausdintinėmis raidėmis buvo parašyta, kiek ji turi gauti algos ir jame pasirašė. Išėjo iš darbo dėl sveikatos, dėl psichinės būklės, nes buvo sunku pritapti ir dirbti kolektyve. Jeigu atlyginimas vėluodavo, ji akių nedraskė. Patvirtino, jog ketino kažkur kreiptis pagalbos dėl atsiskaitymo išeinant iš darbo. Tada su S. K. truputį apsipyko, bet paskui susitaikė, S. K. su ja atsiskaitė ir viskas buvo gerai. Atsiskaitymas strigo, nes S. K. prašė neišeiti iš darbo. Nežino, ar visą laiką S. K. buvo direktore, nes ji valdžios žmonių nepažįsta. Buvo ir tokia D., ji kartais pasakydavo, ką reikia padaryti, buvo ir G.. Nežino, kokios buvo jų pareigos, bet jos nurodydavo, ką reikia daryti. Žinojo, kad S. K. yra savininkė. Kai išėjo iš darbo, S. K. su ja atsiskaitė. Būdavo, kad S. K. laiku nemokėjo atlyginimo – S. K. paprašydavo savaitę palaukti, o paskui pinigus pervesdavo. Buvo taip, kad jau nuo 2018 m. pradžios jai nebemokėjo pinigų. Ji pasakė, kad kreipsis į Darbo inspekciją, nes atlyginimo skola buvo už du mėnesius, jei gerai prisimena. Bet paskui jos viską sutarė, tikrai su ja atsiskaitė, ji neturi jokių priekaištų. Kaip minėjo, grynuosius pinigus jai išmokėjo tada, kai sirgo buhalterė ir kai darė kratą. Patvirtina savo parodymus, kad S. K. užsirašydavo į kažkokią užrašų knygutę, kiek jai sumoka. Už grynuosius pinigus pasirašė toje užrašų knygutėje ir ant to lapo.

Liudytoja E. V. teisme parodė, kad pas S. K. kavinėje (duomenys neskelbtini) dirbo 9 sezonus – ilgiausiai iš visų darbuotojų. Gali būti, kad įsidarbino 2009–2010 metais. Turi 3 neįgalumo grupę ir įsidarbino per darbo biržą. Su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Iš pradžių buvo priimta atrakcionų parko prižiūrėtoja, o po to – pagalbine darbininke. Nors buvo įforminta atrakcionų parko prižiūrėtoja, bet iš tikrųjų dirbo pagalbine darbininke – ravėjo ir laistė gėlynus, pjovė ir grėbė žolę, plaudavo indus, šveisdavo sales, skusdavo bulves. Pradėjo dirbti kavinėje prie savivaldybės, po kiek laiko ją perkėlė į kavinę prie (duomenys neskelbtini), kurioje ir liko visus 9 sezonus. Dirbo nuo pavasario iki vasaros pabaigos, žiemą nedirbdavo. Pasitaikydavo, kad atlyginimas vėluodavo dieną ar dvi. Iš pradžių mokėjo laiku, nes mokėjo darbo birža, o paskui mokėjo S. K.. Nežino kodėl atlyginimas vėluodavo, gal birža vėluodavo su pervedimais. Pirmus metus, kai pradėjo dirbti pas S. K., jai buvo labai sunkus laikas, todėl prašydavo, kad išmokėtų atlyginimą. S. K. sumokėdavo „į rankas“. Paskui viskas susitvarkė, todėl nebereikėjo prašyti. Tik, kai jau būdavo labai kokia bėda ar nelaimė, tada asmeniškai gražiai paprašydavo, kad išmokėtų. Kai mokėjo grynaisiais pinigais, kažkokiame lape pasirašydavo. Tame lape buvo įrašytas teisingas atlyginimas. Jai asmeniškai viskas buvo gerai, dirbo, gavo atlyginimą. Pabaigoje ji daugiausiai dirbo lauke su gėlėmis. Sezonas būdavo nuo pavasario iki vasaros pabaigos: jeigu kovo mėnesį jau būdavo gražus oras, pradėdavo dirbti nuo kovo mėnesio, jeigu šalta, tai vėliau. Būdavo, kad ir ilgiau reikėdavo padirbti. Šeštadieniais, sekmadieniais nedirbdavo. Iš pradžių atlyginimą mokėdavo „į rankas“, paskui atlyginimą mokėdavo per banką. Iš pradžių atlyginimą gaudavo litais, būdavo apie 300–400 litų. Grynaisiais pinigais mokėjo pirmus dvejus metus, paskui jau mokėjo per banką. Kada mokėjo grynaisiais pinigais, nežinodavo, kokią sumą gaus. Paskui, kai pradėjo mokėti per banką, tada žinodavo, kiek gaus ir gaudavo 200 litų. Liudytoja parodė, kad dėl ligos jos atmintis yra prasta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(1 t., b. l. 93–94).

Liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki šios dienos nėra gavusi atostoginių, nors realiai yra pasirašiusi dokumentuose, kad juos gavo. Iškvietė pasirašyti ir pasirašė, nes bijojo. Nebeprisimena, kas buvo prieš 5 ar 7 metus. Tyrėjai teisingai pasakojo, viskas užrašyta iš jos žodžių. Patvirtina, kad jai buvo nesumokėti atostoginiai už paskutinius dvejus metus, nors realiai yra pasirašiusi dokumentuose, kad gavo, nes bijojo nepasirašyti. Išsikvietė pasirašyti ir pasirašė, kad gavo atostoginius. Nežino, kokia tiksliai yra neišmokėtų atostoginių suma. Atostoginius išmokėdavo buhalterė D., jos pavardės neprisimena.

Liudytoja I. V. teisme parodė, kad 2007 metais per darbo biržą įsidarbino apskaitininke į S. K. firmą (duomenys neskelbtini). Iš pradžių dirbo (duomenys neskelbtini), paskui pavadinimas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Kai buvo pakeistas pavadinimas, tada iš naujo pasirašė darbo sutartį ir toliau dirbo apskaitininke. Dirbo tik apskaitininke ir buhalterėms nepadėdavo. Dirbo 7 metus, išėjo iš darbo dėl sveikatos 2014 m. gruodžio mėnesį, nes 2013 metais birželio mėnesį susirgo, 4 mėnesius turėjo biuletenį. Paskui išėjo atostogų, o po to išėjo iš darbo. Gaudavo minimalią algą, ją mokėdavo S. K.. Iš darbo biržos atlyginimo nėra gavusi. Iš pradžių dirbo po 8 valandas per dieną, paskui buvo pakeista sutartis, dirbo po 6 valandas, po to vėl buvo pakeista sutartis, tada dirbo po 4 valandas. Darbo vieta buvo kavinėje (duomenys neskelbtini). Ji dirbo viename kabinete su buhaltere R. P.. Tarp R. P. ir S. K. buvo incidentų. Vieną kartą matė, kaip savininkė pastūmė R. P.. Nežino, dėl kokių priežasčių jų santykiai buvo kaip šuns su kate. Liudytoja parodė, kad jai neteko matyti, jog R. P. piktnaudžiautų alkoholiu. Tokias kalbas teko girdėti, bet nėra mačiusi R. P. darbe išgėrusios. R. P. paklusniai vykdė viską, ką savininkė liepdavo. Taip pat nėra mačiusi, kad R. P. išsineštų iš darbo buhalterinius dokumentus.

Liudytojas V. S. teisme parodė, kad apie 3 metus dirbo puse etato valytoju S. K. naktiniame (duomenys neskelbtini). Valė laiptus, šlavė kiemą, kartais langus pavalydavo. Iš pradžių dirbo 0,2 ar 0,3 etato. Praėjo daug laiko, todėl tiksliai nebeprisimena. Išėjo iš darbo savo noru, nes studijavo. Paskui darbo birža pasiūlė jam dirbti (duomenys neskelbtini), todėl ten iš karto ir įsidarbino. (duomenys neskelbtini)buvo įformintas administratoriumi, bet dirbo valytoju. Jis jokių dokumentų netvarkė. Kolegijoje yra baigęs verslo teisę, tikėjosi panašių pareigų, bet dirbo valytoju. Nežino, kodėl buvo priimtas į tokias pareigas. Per šventes, prieš Kalėdas, truputį ilgiau padirbdavo. Dirbo 4 dienas per savaitę, po 4 valandas per dieną, nuo 8 iki 12 valandos. Papildomai už darbą savaitgaliais, nemokėdavo, nes jie patys sutiko taip dirbti. (duomenys neskelbtini) dirbdavo tik penktadieniais. Tiksliai nebeprisimena, bet išeinant iš darbo su juo lyg ir atsiskaitė. Jeigu ir liko 50 eurų skola, tai dėl tiek „nenubiednės“. Turi trečią invalidumo grupę iki 2050 m.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojo V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(t. 1, b. l. 99–100).

Pagarsinus parodymus, liudytojas patvirtino, kad liko 65 eurų skola dėl neišmokėto atlyginimo. Jis pasirašė popierius, kad jam grąžins skolą vėliau, bet taip ir liko neatsiskaityta.

Liudytoja I. P. teisme parodė, kad dirbo pas S. K.. Ji turi 3 neįgalumo grupę, pas S. K. įsidarbino per darbo biržą pagal neįgalumo programą. Kiek gavo atlyginimo, neprisimena. Dirbo pagalbine darbininke kavinėje prie (duomenys neskelbtini). Ravėdavo lauke teritoriją, lygindavo patalynę, plaudavo patalpas. Tabelį pildė brigadininkė I. K.. Pamačius tabelius, kildavo įtarimų, kodėl juos ne buhalterė pirma peržiūrėdavo, o S. K.. Atlyginimo dydžio neprisimena, jis priklausė nuo išdirbtų valandų. Iš darbo biržos jos klausdavo, kaip jai sekasi dirbti. Net dirbdama pas S. K., ji buvo registruota darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos I. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 102).

Liudytoja I. P. patvirtino, kad atlyginimą, kuris priklausė nuo išdirbtų valandų, gaudavo į banko sąskaitą. Gaudavo 100 litų per mėnesį, o eurais – 60 eurų. Grynaisiais pinigais atlyginimo nėra gavusi. Kai išėjo iš darbo, jai nesumokėjo pusės paskutinio atlyginimo ir atostoginių. Kai dirbdavo kavinėje, brigadininkė I. K. pildė tabelį ir rašydavo valandas. Liudytoja parodė, kad tuos tabelius matydavo ir jai kildavo įtarimų, kad ne buhalterė tabelius peržiūrėdavo, o S. K.. Išėjo iš darbo 2016 m. gegužės mėnesį, kadangi buvo per daug pažeminta, nes reikėjo tvarkyti S. K. namus ir namų kieme rinkti šunų fekalijas. Į S. K. namus važiuodavo dirbti viena. Nežino, kodėl jai reikėdavo ten dirbti. Tvarkė namų patalpas ir dirbdavo lauke. S. K. namai yra (duomenys neskelbtini) ir ten nuvažiuodavo autobusu. Į namus įleisdavo S. K. vyras. S. K. namuose dirbo kelis mėnesius kasdien, išskyrus savaitgalius. Lauke, prie S. K. namo, buvo nedidelis daržas, ten buvo auginamos daržovės. Kartais tą daržą nuravėdavo. Iš S. K. namų į kavinę veždavo prieskonines daržoves. Darbo sutartyje nebuvo numatyta, kad turi dirbti S. K. namuose. Už darbą S. K. namuose papildomai nemokėjo. Nors S. K. namuose nebuvo vykdomas joks verslas, bet ji tvarkė tuos namus. Išeinat iš darbo 2016 metais, su ja neatsiskaitė. Pasakė, kad sumokės pusę algos, o kitą pusę atlyginimo ir atostoginius perves vėliau, bet pinigų taip ir negavo. Parašė žinutę, kad kreipsis į Darbo inspekciją, S. K. pasiūlė kitą dieną susitikti, bet taip ir neatėjo. Neprisimena, kokio dydžio liko skola, bet liko pusės mėnesio atlyginimo skola ir atostoginiai už metus. Dar bandė skambinti S. K., bet ji neatsiliepdavo ir daugiau jos nebuvo susitikusios. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad ji turi dirbti kavinėje. Nežino, kaip buvo pildomi tabeliai už darbą S. K. namuose. Išėjusi iš darbo, kreipėsi į Darbo inspekciją. Ten jai patarė susirinkti dokumentus, bet ji pagalvojo, kad, būdama „mažas“ žmogus, nieko nelaimės, todėl niekur nebesikreipė. Paskutinius metus neatostogavo. Kiek jai liko skolinga S. K., neprisimena. Gali būti, kad liko skola ne už atostoginius, o kompensacija už nepanaudotas atostogas, kažkokia išeitinė pašalpa, kuri jai priklausė.

Liudytojas D. N. teisme parodė, kad dirbo pas S. K., bet nepamena tiksliai, kuriais metais. Jis atėjo dirbti iš darbo biržos pagal specialią programą, nes dėl stuburo operacijos turi 65 procentų neįgalumą. Pirma darbovietė buvo kavinėje (duomenys neskelbtini). Paskui dirbo kavinėje prie (duomenys neskelbtini), vėliau važinėjo į (duomenys neskelbtini). Po to, vėl dirbo prie (duomenys neskelbtini). Mieste dirbdavo po 4 valandas, o (duomenys neskelbtini) buvo ilgos darbo valandos – nuo 8 valandos ryto iki 1 ar 2 valandos nakties. Plaudavo indus ir kepdavo kepsnius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojo D. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 105–106).

D. N. parodė, jog, gali būti, kad pas S. K. įsidarbino prieš 5 metus ir su pertraukomis dirbo apie metus laiko. Patvirtina, kad iš pradžių dirbo prie savivaldybės esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), taip pat S. K. priklausančiame (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad buvo įdarbintas barmenu, bet niekada barmenu nedirbo. Dirbo valytoju, plovė grindis, indus, kepė kepsnius ir šašlykus. Nežino, kodėl įformino barmenu, o ne darbininku, niekada apie tai su savininke nekalbėjo. Jam mokėjo minimalų atlyginimą. Patvirtina, kad buvo įdarbintas puse etato, gaudavo apie 200 litų, nes turėjo grupę. Patvirtina, kad dirbdavo nuo 8 ryto iki 1 ar 2 valandos nakties. Už tą papildomai dirbtą laiką papildomai nemokėdavo ir neduodavo už tai išeiginių dienų. Tik vieną kartą S. K. sumokėjo 100 litų. Gavęs tuos pinigus, niekur nepasirašė. Nuo 8 valandos ryto iki 1 valandos nakties dirbo jis, virėjos ir padavėjos. Nežino, kaip savininkė su jomis atsiskaitydavo už tokias ilgas darbo valandas. Po šito ilgesnio dirbto laiko daugiau išeiginių negaudavo. Jis dirbdavo visą savaitę, jam duodavo vieną ar dvi išeigines. Be to, labai retai gaudavo išeigines dienas. Į darbą kavinėje prie (duomenys neskelbtini) kelio veždavo įmonės autobusas. Ne visada grįždavo po darbo namo. Jam buvo duotas kambariukas, jis ten nakvodavo, nes po ilgų darbo valandų nebūdavo kaip grįžti. Už papildomą darbą, už ilgas darbo valandas papildomai nemokėdavo. Kavinėje gaudavo sriubos, mėsos patiekalų valgyti neleisdavo. Iš darbo išėjo pats, nes pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Kai gegužės 1 d., Motinos dieną, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), S. K. paskambino ir pasakė, kad jis atvažiuotų pas ją dirbti. Kai pasakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), S. K. pasakė, kad jis ją išdavė. Taip pat S. K. pasakė, jog padarys taip, kad jis (duomenys neskelbtini) nebedirbs. Jis tokius S. K. žodžius suprato kaip grasinimą.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas D. N. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad 2008–2009 metais dirbo pas S. K. bendrovėje (duomenys neskelbtini). Kai pirmus metus užsiregistravo darbo biržoje, ją pasiuntė dirbti pas S. K.. Dirbo valytoja ir lauko aplinkos prižiūrėtoja. Algą savininkė mokėdavo laiku, pagal išdirbtas valandas. Kiek valandų dirbdavo, tiek gaudavo algos. Jos darbo vieta buvo kavinėje prie (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) išvažiuodavo 8 valandą ryto, darbas būdavo nuo 9 valandos iki 16 valandos. Gaudavo 600 – 700 litų atlyginimo. Nepamena visko, nes praėjo daug laiko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(1 t., b. l. 108–109).

Liudytoja R. M. patvirtino, kad iš pradžių į rankas gaudavo 600–700 litų. Paskui, kai algą pervesdavo į kortelę, alga sumažėjo, gaudavo 400–500 litų. Darbo nesumažėjo, dirbo kaip anksčiau, algą mokėjo pagal išdirbtas valandas. Ji nesiskundė, kad gauna mažesnę algą. Nežino, kodėl gaudavo mažiau. Šeštadieniais dirbdavo retai, jeigu reikėdavo pagalbos. Už darbą šeštadieniais mokėdavo, bet sumos nepamena. Kai 2015 m. sausio mėnesį išėjo į dekretines atostogas, su ja atsiskaitė. Nebegrįžo atgal į darbą, nes išgirdo, kad kavinė jau uždaryta. Patvirtina, kad girdėjo kalbas jog S. K. mušė buhalterę. S. K. jos nėra mušusi, bet dažnai apšaukdavo, ypač kai atvažiuodavo blogos nuotaikos. Nežino, dėl ko kildavo konfliktai tarp savininkės ir buhalterės.

Liudytoja V. M. teisme parodė, kad kaltinamąją S. K. pažįsta daug metų, jas siejo labai geri darbiniai santykiai. Jeigu neklysta, pas S. K. įmonėje (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2009 metais. Atėjo dirbti iš darbo biržos, turėjo 3 nedarbingumo grupę. Ji negali pasakyti nė vieno blogo žodžio apie S. K.. Apie 10 metų dirbo virtuvėje, atlyginimą visada gaudavo laiku. Ji dirbo savo darbą, ryte ateidavo 8 valandą, atidirbusi išeidavo 16 valandą. Jokių pretenzijų S. K. neturi, su ja yra visiškai atsiskaityta. Atlyginimai visada buvo mokami laiku, pervedami į banko kortelę. Buvo įforminta virtuvės pagalbine darbininke. Kaip buvo įforminta, tokį darbą ir dirbo. Iš darbo išėjo dėl sveikatos 2017 metais. Iš pradžių, kol neturėjo banko kortelės, jai atlyginimą mokėdavo grynaisiais pinigais. Vėliau algą pervesdavo į sąskaitą. Kartais grynaisiais pinigais atlyginimą išmokėdavo S. K., o kartais – buhalterė. Sumokėjus atlyginimą grynaisiais pinigais, visada duodavo pasirašyti. Jokių problemų dėl atsiskaitymų neturėjo.

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad apie dvejus metus dirbo vairuotoju pas S. K.. Padėdavo supirkti produktus, surinkti prekes, važiuodavo ten, kur reikėdavo. Dirbo ir 6, ir 8 valandas, bet būdavo, kad dirbdavo ir 4 ar 5 valandas. Įdarbintas buvo visai dienai, bet, kai nebūdavo darbo, tai nevažiuodavo. Jį į darbą pasikvietė S. K.. Tarp jų santykiai buvo darbiniai, bet būdavo konfliktų dėl pasakyto ne tokio žodžio, dėl viršyto greičio, dėl vairavimo. Atlyginimas iš buvo pradžių litais, gaudavo virš 1000 litų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojo S. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 123–124).

Pagarsinus parodymus, liudytojas S. P. patvirtino, kad iš pradžių jo atlyginimas buvo apie 1500 litų, o vėliau alga mažėjo. S. K. sakydavo, kad neturi pinigų. Atlyginimą mokėdavo į banko sąskaitą. Paskutinius tris ar daugiau mėnesių viso atlyginimo nebegavo, o paskui ir nebereikalavo, kad sumokėtų. Patvirtina, kad S. K. buvo sunku įtikti. Yra gavęs iš aplanko per galvą, kad važiuodamas ne ten pasuko, buvo nuolatiniai šaukimai ir balso kėlimai. Mano, kad su juo neatsiskaitė ne dėl konfliktų, bet dėl to, kad neturėjo pinigų. Nežino ir nebesigilino, kiek S. K. jam liko skolinga. Mažėti atlyginimas pradėjo ne iš karto, o prieš pabaigą, paskutinius 2, 3 ar 4 mėnesius, kai jau gaudavo algą eurais. Darbo apimtis taip pat buvo sumažėjusi. Vieną dieną reikėdavo dirbti daugiau, kitą dieną – mažiau. Teko iš S. K. namų vežti į kavines prieskonines daržoves. Kaip minėjo, buvo įformintas dirbti 8 valandas, bet, jeigu reikėdavo dirbti ilgiau, už tai papildomai nemokėdavo ir net tokios minties nebuvo prašyti.

Liudytoja V. M. teisme parodė, kad dirbo pas S. K. nuo 2012 iki 2016 metų. Iš tikrųjų dirbo tik „ant popieriaus“, bet ne realiai, nes turi invalidumo grupę. Ji negalėjo dirbti visą dieną ir dėl sveikatos, ir dėl šeiminių aplinkybių, nes reikėjo prižiūrėti tėvą ir tetą. Ji sakė S. K., kad negalės dirbti, bet S. K. pasiūlė ją taip „įdarbinti“. Atlyginimą gaudavo į sąskaitą, bet jos atlyginimą pasiimdavo S. K.. Liudytoja parodė, kad ji išgrynindavo pinigus ir juos atiduodavo S. K.. Iš pradžių suma buvo didesnė, gal apie 1000 litų ar daugiau. Tai buvo S. K. pasiūlymas, ji su tuo sutiko, bet pati S. K. nieko neprašė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 126–127).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad, jos nuomone, nuo 2012 iki 2016 m. pabaigos (tikslaus laiko nepamena), dirbo pas S. K.. Vienu metu įmonės pavadinimas buvo vienoks, vėliau keitėsi į (duomenys neskelbtini). Parodė, kad realiai ji niekada nedirbo pas S. K., jokioje jos firmoje, nors buvo įforminta virtuvės darbuotoja. S. K. pažįsta, nes gyvena tame pačiame kaime ir kartą ji ją sutikusi (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, pradėjo šnekinti, kad įsiformintų pas ją įmonėje, nes turi neįgalumą. Pasakė, kad eis stažas, o, jeigu neturės sveikatos, galės nedirbti, kad už tai kažkiek jai net mokės atlyginimą. Kai sutiko dirbti, atlyginimą jai pervesdavo į sąskaitą Šiaulių banke. Kiek tiksliai pervesdavo, ji nežino, bet pamena, kad buvo didelės pinigų sumos, net virš 1000 litų, gal net 1300 litų. Pinigus ji turėjo paimti iš savo banko sąskaitos ir nunešti S. K.. Iš tų pinigų S. K. jai paduodavo 200 litų. Buvo gal du ar trys mėnesiai, kai gavo tokią sumą, vėliau jau duodavo gerokai mažiau pinigų – 100 litų ir mažiau, bet, kaip pastebėjo, ir atlyginimas į jos sąskaitą buvo pervedamas mažesnis. 2016 m. metų pabaigoje jau į sąskaitą buvo pervedamas labai mažas atlyginimas, gal apie 40 eurų, vėliau 30 eurų, buvo net 8 eurai, šitų pinigų S. K. nunešti jau nebereikėdavo. 2016 m. pabaigoje jai paskambino S. K. buhalterė D., jos pavardės nežino, ir pasakė, kad nori susitikti. Susitiko (duomenys neskelbtini) ir D. padavė pasirašyti atleidimo dokumentus. Minėjo, kad prastai sekasi su darbais, sakė, jei padėtis pagerės, tai vėl priims. Parodė, kad nėra niekur užsirašiusi, kiek tiksliai S. K. jai duodavo pinigų, jokių užrašų nevedė. Kiek už ją ji gaudavo atlyginimą, matosi jos banko sąskaitos išraše, nes visi pinigai buvo pervedami į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Daugiau neturi ką pasakyti. (t. 1, b. l. 126–127)

Pagarsinus parodymus, liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Liudytoja I. S. teisme parodė, kad turėjo invalidumą, buvo registruota darbo biržoje ir 2017 m. darbo birža ją nukreipė dirbti pas S. K.. Iš pradžių dirbo kavinėje (duomenys neskelbtini). Dirbo virėjos padėjėja – skuto bulves, plovė indus, dirbo virtuvės darbus. Vėliau išėjo į kitą darbą, o paskui sugrįžo į S. K. kavinę (duomenys neskelbtini). Po to dar dirbo kavinėje prie laikrodžio, bet kavinės pavadinimo neprisimena. (duomenys neskelbtini) dirbo prieš 3 metus. Jai girdėta įmonė (duomenys neskelbtini), abu kartus ji dirbo toje įmonėje. Su S. V. dirbo tokį patį darbą – pagalbinėmis virėjos padėjėjomis. Tarp jų buvo draugiški santykiai. Yra važiavusi pas S. V. į namus, bet nebuvo taip, kad, važiuojant pas S. V. į svečius, išliptų prie kavinės (duomenys neskelbtini) ir eitų į tą kavinę. Jos išlipdavo ties sankryža ir eidavo pas S. V.. Jai neteko matyti, kad R. P. ar S. V. ne darbo metu eitų į kavinę ir išneštų kokius nors dokumentus. Kai paskutiniu metu dirbo (duomenys neskelbtini), ji nematė, kad R. P. girtautų. Išėjus iš darbo, su ja buvo visiškai atsiskaityta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t 2, b. l. 2 – 3).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2019-05-30, liudytoja I. S. parodė, kad pas S. K. įmonėje (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), yra dirbusi du kartus, paskutiniu metu dirbo apie du ar tris metus, gal iki kokių 2017 m. ar 2018 m. Tiksliai datų nepamena, nes yra po stuburo operacijos ir yra labai suprastėjusi jos atmintis. Pas S. K. dirbo virėja, iš darbo išėjo savo noru, nes nebepakentė S. K. elgesio su darbuotojais. Pagal S. K. nuotaiką tekdavo kęsti jos šaukimą ant darbuotojų, nuo jos šaukimų teko net verkti. Atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą, grynaisiais negaudavo. Koks buvo atlyginimo dydis, šiuo metu nepamena. Įsidarbino pas S. K. iš darbo biržos, S. K. ją pasirinko darbo biržoje. Tuo metu jau turėjo invalidumą dėl stuburo išvaržos. Ar buvo įdarbinta subsidijuojant, t. y. kai dalį jos darbo užmokesčio sumoka darbdavei darbo birža, ji nežinojo, jai to niekas nesakė ir neaiškino. Nurodė, kad su S. V. yra draugės, iki šiol palaiko draugiškus ryšius, bendrauja, nuvažiuoja viena pas kitą į svečius. Nurodė, kad, dirbant pas S. K., yra buvę atvejų, jog važiuodavo po darbo kartu su S. V. pas šią į namus. Keletą kartų su jomis yra važiavusi R. P.. Ne paslaptis, kad jos į darbo pabaigą, dirbant (duomenys neskelbtini), slapta vartodavo alkoholinius gėrimus ir pas S. V. kaime būdavo „pratęsimai“. Kiek pamena, yra buvęs atvejis, kad, važiuojant pas S. V. į kaimą, išlipo ne prie jos namų, o anksčiau, prie (duomenys neskelbtini) sankryžos. Nurodė, kad išlipusios jos tikrai niekur kitur nevaikščiojo, o ėjo pas S. V. į namus. Nėra buvę tokio atvejo, kad ji, S. ir R., išlipusios prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, būtų nuėjusios į kavinę (duomenys neskelbtini). Į tą kavinę yra ėjusi tik tada, kai joje dirbo ir tik darbo metu. Kavinės raktų ji niekada nėra turėjusi. Nurodė, kad, dirbdama pas S. K., nėra gavusi jokių priedų ar premijų, išskyrus vieną atvejį, kai gavo 50 eurų premiją prie atlyginimo. Ar premija buvo išmokėta grynaisiais, ar pridėta prie atlyginimo, pervedant į sąskaitą, dabar jau nepamena, nes ir labai daug laiko yra praėję.

Pagarsinus parodymus, liudytoja I. S. patvirtino, jog šie parodymai teisingi.

Liudytoja R. P. teisme parodė, kad, 2001 m. gegužės 2 d., per darbo biržą įsidarbino S. K. firmoje (duomenys neskelbtini). Iš pradžių dirbo buhaltere, o 2010 metais sausio mėnesį, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji buvo perkelta į pagalbines darbuotojas ir dirbo tose pareigose iki išėjimo iš darbo 2017 m. Pagalbinį darbą dirbo mažai, nes buvo antra buhaltere ir dirbo buhalterinį darbą. Tuo pačiu dirbdavo ir kitus darbus, kuriuos nurodydavo S. K.. Kai vyko pirmas ikiteisminis tyrimas ir teismas, o tai tęsėsi nuo 2010 metų iki 2015 metų, ji negavo jokio atlyginimo už darbą. Tik po teismo, nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, pradėjo gauti pinigus ir tada dar nedaug. Tik nuo 2016 m. lapkričio mėnesio pradėjo gauti po 300 eurų. Nors jai nebuvo mokama alga, ji buvo verčiama pasirašyti, kad algą gavo. Jeigu alga būdavo pervedama į sąskaitą, tai turėdavo pinigus išgryninti ir maždaug pusę sumos atiduoti S. K.. Pavyzdžiui, jeigu būdavo 500 eurų, tai 200 eurų atiduodavo S. K., o 300 eurų likdavo jai asmeniškai. Taip darydavo ne savo noru, bet iš baimės, vykdydama S. K. paliepimą, nes visą laiką buvo grasinama, kad su ja susidoros. S. K. manipuliuodavo tuo, kad neva yra netvarkomi dokumentai. Vienu metu buvo užėjusi mada, kad reikėdavo surašyti, ką dieną veikė ir perduoti S. K., o po to gaudavo „gražiais“ žodžiais parašytą atsakymą. Liudytoja parodė, kad, nors santykiai su S. K. niekada nepagerėjo, bet ji pradėjo reikalauti, kad jai būtų mokamas atlyginimas. Apie S. K. įmonių veiklą ir buhalterinę apskaitą galėtų pasakoti savaitę. Liudytojos nuomone, turbūt, niekur Lietuvoje nėra tokios buhalterinės apskaitos, kokia buvo vedama pas S. K.. Liudytoja pateikė pavyzdį, kad buvo dvi įmonės: (duomenys neskelbtini), kuri teikė tik transporto paslaugas, ir įmonė, kuri teikė maitinimo paslaugas. Kadangi buvo užblokuotos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės sąskaitos, per transporto įmonę pirkdavo mėsą bei visus kitus produktus ir be jokių sąskaitų pardavinėdavo šašlykus. Visiškai viskas buvo painiojama. Į apskaitą buvo įtraukiamos su įmonės veikla nesusijusios prekės – kur tik buvo randama kokia sąskaita, viskas buvo „įtraukiama“, pavyzdžiui, buvo įtraukiamas šunų ėdalas, nors kavinė šunų neturėjo. Dėl PVM ir visų kitų mokesčių – S. K. ranka parašydavo, kiek turi būti sumokėta mokesčių, o buhalterė turėjo užpildyti taip, kad gautųsi tokia suma. Liudytoja parodė, kad ji matė tuos dokumentus, nes pati tvarkė visus pirminius dokumentus. Atskaitingo asmens pinigų niekas nematė, visi pinigai buvo paduodami S. K.. Viskas būdavo tik sąskaitų ir dokumentų pavidalu: paskutinę mėnesio dieną būdavo išrašomas pajamų orderis, kad į kasą tie pinigai įnešti, o jau kito mėnesio pirmos dienos ryte buvo išrašomas kasos išlaidų orderis, kad tie pinigai paimti. Išrašius kasos pajamų orderius, patvirtinančius, kad S. K. pinigus gavo kaip atskaitingas asmuo, pagal dokumentus pinigų likutis kasoje vis didėjo. Liudytoja parodė, kad iki jos išėjimo iš darbo, įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo susikaupę daugiau nei 40 tūkstančių eurų, o (duomenys neskelbtini) – apie 137 tūkstančiai eurų – iš viso apie 170 tūkstančių eurų. Tie pinigai buvo pas S. K.. Inkasuoti pinigai nei iki 2010 m., nei po 2013 m. į banką nebuvo įnešti, visus paimdavo savininkė. Kada jau būtinai reikėdavo įnešti pinigus į banką, tai įnešdavo tik tiek, kiek reikėdavo. Faktinės kasos įmonėje nebuvo, visi pinigai buvo tvarkomi per atskaitingą asmenį – S. K., kuri kartu buvo ir kasininkė. Pagrindines išlaidas sudarė degalai, atsarginės dalys, maisto produktai, komunaliniai mokesčiai ir išlaidos už nuomą. Įmonė nepirko nei baldų, nei įrengimų ir nedarė remontų, tik, kaip socialinėje įmonėje, buvo steigiamos darbo vietos. Didžiausios išlaidos buvo maistui. Taip pat pastatas prie (duomenys neskelbtini), kuriame buvo kavinė, priklausė S. K., o ne įmonei. Įmonė tas patalpas naudojo pagal panaudos sutartį. Iš pradžių ta kavinė buvo visai maža, bet vyko remontai, statybos ir išaugo didelis pastatas. Kai buvo perkamos statybinės medžiagos tos kavinės remontui, visos sąskaitos už jas buvo traukiamos į apskaitą, tačiau, kai įmonė naudoja patalpas pagal panaudos sutartį, negalima statybinių medžiagų įtraukti į apskaitą, nes tai ne tos lėšos. Remontuoti patalpas galima, bet ne statyti. Liudytoja parodė, kad buvo patekusi į ligoninę dėl psichinės ligos ir buvo išvežta veiksnumo patikrinimui. Kieno nurodymu išvežė, nežino, bet ten važiavo ne savo noru. Jeigu ją būtų pripažinę neveiksnia, mano, kad ši byla būtų buvusi nutraukta. Jai neteko nei girdėti, kada gavo kiti, nei pačiai gauti 1000 ar 3000 eurų priedą prie atlyginimo. Nežino, kad įmonėje būtų buvę mokami tokie priedai prie atlyginimo. Niekas tokių priedų nemokėjo ir nebuvo tokių kalbų. Taip pat liudytoja parodė, kad S. K. buvo pasakiusi, jog jos sūnus dirba mokesčių inspekcijoje ir niekas tos įmonės netikrins. Vykdavo įmonės formalūs patikrinimai, bet dokumentų niekas netikrindavo. Liudytoja parodė, kad ji nieko S. K. neklausinėjo, nes jai buvo pasakyta, kad dirbtų, kas paduota, ir nieko neklausinėtų. S. K. jos niekada negrąžino į buhalterės pareigas, ji kaip dirbo pagalbine darbuotoja, taip ja ir liko. 2016 metų pabaigoje ir 2017 metais gaudavo 300 eurų, kuriuos jai pervesdavo į banko sąskaitą. Jokių kalbų dėl atlyginimo dydžio nebuvo, nes S. K. pati sprendė, kiek mokėti atlyginimo. Jai dirbant pas S. K. įmonėje (duomenys neskelbtini), gal 2012 m. ar 2013 m., direktore buvo G. G., bet realiai vadovavo S. K., G. G. tik pagal dokumentus buvo direktore. Algalapius tvarkė vyriausioji buhalterė B. N.. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius prieš įmonės veiklos pabaigą pildė D. J.. Liudytoja parodė, kad matydavo, jog jos darbo laikas įrašytas neteisingai ir visą laiką buvo taisomas. D. J. pateikdavo tuos darbo laiko apskaitos žiniaraščius S. K., ši pataisydavo valandas, žinoma, tik į mažesnę pusę, kad mažiau reikėtų mokėti algos, ir tada būdavo perrašomi tabeliai. Algalapius buhalterė irgi pateikdavo S. K.. Algalapiai būdavo apskaičiuojami pagal jau pataisytą darbo grafiką. Liudytoja parodė, kad ji apie tai žino, nes su vyriausiąja buhaltere dirbo prie vieno stalo. Ji matė tuos dokumentus. Visi dokumentai būdavo sudedami į aplanką ir vakare per vairuotoją perduodami S. K. peržiūrai, o kitą rytą grąžinami atgal. Matydavo pataisytus dokumentus, nes visi dokumentai būdavo padėti ant stalo, o tarp jų būdavo ir S. K. grąžinti dokumentai. Liudytoja matė, kokie skaičiai būdavo prieš tai ir kokie atsirasdavo po pataisymų. Liudytoja matydavo, kad jai asmeniškai yra įrašytos mažesnės darbo valandos, bet nieko S. K. nesakydavo, nes tokios kalbos net nebūdavo, niekas dėl to nesiginčydavo. Kai 2001 m. pradėjo dirbti pas S. K. ir suvesdavo sąskaitas, S. K. pasakydavo, kaip ką reikia pataisyti. Kai ji aiškindavo, kad taip negalima daryti, S. K. atsakydavo, kad reikia pataisyti taip, kaip ji liepia. Praėjus metams, vėl sakė, kad negalima taip daryti, nes nesueina galai, o S. K. atsakydavo, kad niekas jų netikrins. Praėjus dar metams, liudytoja pareiškė norą išeiti iš darbo, bet S. K. pagrasino, kad iškvies auditą, todėl, nors ir negaudama atlyginimo, liko dirbti. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, jau nebebuvo galimybės išeiti iš darbo. Būdavo ir taip, kad priėjusi S. K. trenkdavo į galvą skylmušiu. Liudytoja parodė, kad 2013–2017 m. balandžio mėnesį visas deklaracijas ir ataskaitas VMI, „Sodrai“ pildė B. N.. Žinojo, kad ten buvo įrašomi neteisingi duomenys, nes liudytoja suvesdavo visus PVM visus registrus ir matydavo, kas ten surašyta. Kasos pajamų orderiai būdavo surašomi tik kas pusę mėnesio, už visas įplaukas ji taip pat pasirašydavo, o visi pinigai būdavo paimami be jokių dokumentų. Į kasos pajamų orderį buvo sutraukiami visi pinigai, t. y. tos dienos visos įplaukos. Kasos aparatų žurnaluose ji irgi pasirašydavo. Bendrovė (duomenys neskelbtini), kaip įmonė, buvo skolinga valstybei, nes su mokesčiais visą laiką sunkiai sekdavosi, tačiau, kadangi mokesčiai „Sodrai“ buvo sumažinami, o PVM nerodomas, tai mokesčiai kaip ir būdavo sumokami. Be to, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo socialinė įmonė, ji dar buvo atleista ir nuo pelno mokesčio. Liudytoja parodė, kad per visą tą laikotarpį, t. y. 2013–2017 metus, S. K. nė karto nebuvo pateikusi dokumentų, kur panaudojo įmonės pinigus. Atskaitingas asmuo turi pateisinti pinigų panaudojimą, tačiau, kaip jau minėjo, šitoje įmonėje buhalterijos nebuvo ir buhalteriniai įstatymai joje negaliojo, labiau rūpėjo projektai ir kaip iš jų uždirbti. Tais laikais buvo galima taip daryti: būdavo dujinė, būdavo šaldytuvas, būdavo įdarbintos 5 virėjos su ta pačia dujine ir tuo pačiu šaldytuvu ir būdavo paimami milžiniški pinigai. Liudytoja parodė, kad jos vardu buvo išduotas 150 tūkstančių litų kreditas, kurį S. K. pasiėmė sau. Po to iš jos buvo atimtas butas ir ji turėjo bankrutuoti. Šiuo metu jai tebėra „pakabinti“ 34 tūkstančiai, ji negauna algos ir kiekvieną dieną turi pateikti kvitus, registruoti, kur pirko maisto produktus. Kaip minėjo, atskaitingo asmens pinigų suma augo. Buvo kažkas perkama, bet ne už tiek, kiek buvo gaunama pajamų. Pagrindinės išlaidos buvo transportui degalai, atsarginės dalys, maisto produktai. Įmonė nepirko nei baldų, nei įrengimų, nedarė remontų, bet kaip socialinė įmonė steigė darbo vietas. Kitų išlaidų nebuvo, tik komunaliniai mokesčiai, nuomos sutartis. Didžiausios išlaidos buvo maistui. Įmonė pinigų niekam neskolino ir nėra mačiusi, kad būtų kam nors paskolinusi. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodė, kad S. K. nebemokėjo mokesčių, nes ji matydavo visą apskaitą: ir pirkimus, ir pardavimus. Atėmus iš vieno skaičiaus kitą labai aiškiai matosi, ar yra minusas, ar pliusas. Liudytoja matydavo, kiek reikia mokėti. Kavinė (duomenys neskelbtini) dirbdavo vasarą, bet pagal dokumentus šeštadienį ir sekmadienį ten nedirbo nė vienas darbuotojas, tačiau kasos aparatas sugebėdavo „įmušti“ tūkstančius. Tai buvo „išdirbtas modelis“, kad šeštadienį ir sekmadienį nedirbdavo nė vienas darbuotojas, o tomis dienomis kavinėje būdavo pačios didžiausios pajamos. Liudytoja parodė, kad įmonėje kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos nebuvo. Buvo tik jos pačios sukurtos Excel programėlės. Nuo 2010 m. iki 2017 m. kompiuterizuotos programos vesti apskaitai nebuvo. Didžioji knyga iki 2010 m. buvo pildoma ir nebuvo pildoma, nes nesueidavo galai, todėl nebuvo ten ką rašyti. Išeidama iš darbo 2017 m. balandžio mėnesį, jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsinešė. Tuo metu, kai išėjo iš darbo 2017 m., (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai buvo laikomi kavinėje, tokioje nedidelėje patalpėlėje. Ji atskiro rakto nuo kavinės patalpų neturėjo. Atvažiavus į darbą, ten jau būdavo virėjos, kurios ją įleisdavo. Kavinė tuo metu dirbdavo iki pietų, o paskui būdavo užrakinama ir ji niekaip negalėjo ten viena patekti. Dėl to, kad kratos metu pirmojo ikiteisminio tyrimo metu mano namuose po lova buvo rasti buhalterinės apskaitos dokumentai – ten buvo perrašyti dokumentai, juodraščiai, jokių originalių dokumentų pas ją nebuvo. Darbe dokumentų nekopijuodavo, nes nebuvo kopijavimo aparato, todėl viskas būdavo perrašoma, nes reikėdavo šimtą kartų viską taisyti. Būdavo perrašomas dokumento turinys. Darbuotojai dirbdavo visą dieną, nors buvo įforminti puse etato – 4 valandas per dieną, arba dvi valandas per dieną. Ji pati taip dirbo – buvo rodoma, kad dirba 3 dienas per savaitę po 2 valandas per dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 2–3).

Liudytoja R. P. 2017 m. rugsėjo 28 d. parodė, kad 2001 m. gegužės 2 d. ji įsidarbino į S. K. firmą (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigose ir buvo vienintelė buhalterė S. K. firmoje. Su ja, kaip buhaltere, atskiros funkcinės pareigybės pasirašytos nebuvo, todėl savo darbe vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais reglamentuojančiais apskaitą. Ji turėjo parašo teisę banke, buvo asmuo, kuris buvo atsakingas už deklaracijų teikimą Sodrai ir VMI. Ji turi buhalterinį išsilavinimą, nes yra baigusi tuometinį (duomenys neskelbtini), todėl suprato savo darbo specifiką ir atsakomybę už pildomus dokumentus ir teikiamus duomenis. Parodė, kad buhaltere pas S. K. dirbo iki 2010 m. sausio mėn., bet tiksliai laiko nebeprisimena. Parodė, kad 2010 m. S. K. ir jos įmonei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimą atliko Klaipėdos FNTT pareigūnai. Atsimena, kad buvo paimti visi bendrovės dokumentai, o jai kartu su S. K. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus. LR BK straipsnio, kuriuo buvo įtariama ji nebeprisimena. Patikslina, kad ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla buvo atiduota į Telšių rajono apylinkės teismą. 2015 m. birželį, dienos nebeprisimena, teismas priėmė nutartį, kad yra suėję senaties terminai ir ji kartu su S. K. išvengė atsakomybės. Parodė, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, kiek prisimena, S. K. darbo sutarties su ja kaip buhaltere nenutraukė, tačiau atskiru savo įsakymu pakeitė jos pareigybes ir ji tuo metu oficialiai dirbo pagalbiniu darbuotoju. Su ja kaip „pagalbiniu darbuotoju“ funkcinės pareigybės pasirašytos nebuvo. Ji materialiai atsakingu asmeniu nebuvo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis su ja pasirašyta nebuvo. Žodžiu su S. K. buvo sutarta, kad ji bus pagalbiniu darbuotoju virtuvėje, lauko darbams, taip pat suvesdavo buhalterinės apskaitos duomenis iš tiekėjų sąskaitų ir teikiamų paslaugų į laisvos formos pasidarytą „Excel“ lentelę. Šio darbo nelaiko kaip buhalterio darbo, nes buhalteris būtų atsakingas už išrašytų sąskaitų teisingumą ir pagrįstumą, tai yra, vertintų, ar tai realūs įvykiai, ar ne, o ji tiesiog mechaniškai suvesdavo tuos duomenis. Šias sąskaitas pateikdavo tiek įmonės darbuotojai, tiek ir pati S. K.. Parodė, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, S. K. priėmė naują buhalterę, kuri patapo atsakingu asmeniu už teisingą apskaitos vedimą ir deklaracijų teikimą. Parodė, kad 2010 m. buvo paskutiniai metai, kada ant buhalterinės apskaitos dokumentų galėjo būti jos parašai, vėliau ji jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra pasirašiusi. Teikdama duomenis apie įvykdytą nusikaltimą, atliko savo pilietinę pareigą, prieš S. K. nėra priešiškai nusiteikusi, nejaučia jai pykčio, nesiekia specialiai kenkti ir to nedaro „iš pykčio“, tačiau nuo 2013 m. ji pastebėjo, kad S. K. nebemoka mokesčių, o bendrovės gaunamas pajamas yra pavertusi savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir naudoja jas savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taip pat nori paminėti, kad S. K. bendrovė buvo PVM mokėtoja, o nuo 2007 m. buvo įgijusi „Socialinės įmonės statusą“, o tai reiškė, kad jos bendrovė gaudavo nuo 60 iki 70 procentų kompensaciją už mokamą darbo užmokestį. S. K. gaudavo šitą procentinę išraišką litais (vėliau eurais) nuo darbo užmokesčio, kurią sumokėdavo Darbo birža. Taip pat, jos manymu, svarbiausias momentas, kad, bendrovei įgijus Socialinės įmonės statusą, ji buvo atleista nuo pelno mokesčio ir jai buvo taikomas „0“ (nulinis) PVM tarifas (čia turi omenyje, kad „0“ tarifas buvo taikomas tik pelno mokesčiui, kiti mokesčiai buvo mokami taip, kaip tuo metu numatė teisės aktai). Parodė, kad, 2015 m. birželio 17 d., tikrindama el. paštą (duomenys neskelbtini) – prieigą prie šios el. pašto dėžutės turėjo, nes tiekėjai siųsdavo sąskaitas, kurias turėdavo įrašyti, rado laišką iš VMI, kuris buvo adresuotas S. K. bendrovei. Susipažinus su laiško turiniu, buvo akivaizdu, jog yra skirtumas tarp teikiamų PVM deklaracijų ir Pelno mokesčių deklaracijos (metinės) (metinės mokesčių deklaracijos turi sutapti su balanso duomenimis, kurie yra pateikiami VMI, VĮ Registrų centrui ir Darbo biržai (pastaroji buvo institucija, kuri suteikė „Socialinės įmonės statusą“ (patikslino, kad socialinės įmonės statusas įgyjamas kai bendrovėje dirba daugiau kaip 60 procentų negalią turinčių asmenų)). Šioje dalyje buvo matyti, kad kas mėnesį nuo 2013 m. teikiamos PVM deklaracijos VMI nesutampa su metine pelno deklaracija. Čia, jos įsitikinimu, S. K. reikėjo parodyti kuo mažesnes pajamas ir sąmoningai jas rodydavo mažesnes, tačiau galimai per klaidą metinėje pelno deklaracijoje pateikė „gerus“ duomenis ir VMI paskaičiavo pajamų skirtumą 118850 Eur (už 2013 m.). Nuo šios sumos PVM mokestis sudarytų 24958.50 Eur, tačiau šio mokesčio S. K. nesumokėjo. S. K., sąmoningai, rodydama mažesnes pajamas, deklaravo ir mažesnius pelnus, tai jai kaip bendrovei, turinčiai socialinės įmonės statusą, buvo paranku ir labai naudinga. Ji pagrįstai tiki, kad Darbo birža, kaip kontroliuojanti institucija, realiai nežinojo, kokia yra reali bendrovės apyvarta ir kokios yra realios pajamos ir pelnas, nes kitu atveju, būtų pastebimas didelis pelnas ir iškiltų klausimas, ar begali bendrovė turėti „Socialinės įmonės statusą“. Čia neatmeta galimybės, kad visos institucijos, kurios privalėjo kontroliuoti teikiamas deklaracijas, galėjo dėl pačios S. K. asmenybės „nesikišti“ į jos veiklą. Taip pat labai svarbus momentas, kurį S. K. buvo priversta daryti, tai rodyti, kad pajamos, gaunamos iš „remtinos veiklos“ (tai ką kompensuodavo Darbo birža), sudaro 80 procentų nuo bendrų gaunamų pajamų. Parodė, kad remtina bendrovėje veikla buvo maitinimo paslaugos, todėl šioje dalyje buvo iškraipomi duomenys, tai yra rodomos didesnės pajamos iš šios veiklos, nors realiai to nebuvo. Toks būtinumas atsirado dėl to, kad S. K. teikdavo keleivių vežimo paslaugas. Nors ši veiklos rūšis buvo pelninga, bet rodyti tikrų pajamų negalėjo, nes kitaip jos viršytų 20 procentų visų pajamų ir Darbo birža nebekompensuotų darbo užmokesčio. Šioje dalyje iki pat 2015 m. rugsėjo mėn. (tiksliai dienos nepamena), kol transporto veikla buvo perkelta į (duomenys neskelbtini), buvo rodomi mažesni pelnai iš keleivių pervežimo teikiamų paslaugų. Detalių paskaičiavimų atlikusi nebuvo, dėl to negali atsakyti, kokios pajamos buvo gautos ir kiek mokesčių nebuvo sumokėta. Parodė, kad realiai S. K. bendrovė neatitiko socialinių įmonių statuso reikalavimo, taip sako, nes ji nuo 2013 m. toliau įdarbindavo su negalia turinčius asmenis, kurie bendrovėje realiai net nedirbo, šių asmenų pavardžių nežino, bet juos galima sutikrinti pagal tabelius, žiniaraščius. Parodė, kad Darbo birža kompensuodavo ne daugiau 2 (dviejų) minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA), pridedant mokesčius Sodrai, todėl gaudavosi, kad bedrovės darbuotojai dar litais gaudavo apie 1600 litų atlyginimo, nors realiai dalis darbuotojų net nedirbdavo, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo rodoma, kad jie dirba po kelias valandas. Šiuo atveju S. K. buvo svarbu turėti „daug“ dirbančiųjų, nes tai buvo gera ir jai „patogi“ niša gauti didelius pinigus. Pinigai buvo pervedami į bendrovės sąskaitą ir S. K. jais laisvai disponavo savo nuožiūra. Šias aplinkybes galima lengvai patikrinti, tai yra savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) darbuotojams darbo žiniaraščiuose buvo žymima laisva poilsio diena, tačiau kasos juosta fiksuodavo teikiamas paslaugas, tai yra vyko prekyba. Čia akivaizdu, juk bendrovė turėjo kavinę, o vasaros laiku į (duomenys neskelbtini) buvo didelis automobilių su keleiviais srautas, kurie sustodavo kavinėje papietauti. Pagal dokumentus gaunasi, kad darbuotojai nedirba, o prekyba vyksta. Be to, neįgalumą turintys asmenys poilsio dienomis dirbti negali, taip pat ir apmokestinimo tarifas savaitgaliais yra didesnis, todėl darbuotojams būtų priskaičiuojamas didesnis darbo užmokestis. Ji visas šiais aplinkybes laiko kaip S. K. „išdirbtu modeliu“ neteisėtai pasisavinant bendrovės pinigus. Parodė, kad pinigai iš darbo biržos buvo gaunami į (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) sąskaitas. Pažymi, kad bendrovė turėjo sąskaitas ir (duomenys neskelbtini) (kitų bankų neprisimena). Taip pat parodė, kad 2017 m. sausio 1 d., pas S. K., kaip atskaitingą asmenį, buvo apie 140000 eurų, kurie nustatyta tvarka, kaip to reikalauja įstatymai, niekada nebuvo kas mėnesį įnešti į sąskaitą ir iš naujo paimti. Yra įsitikinusi, kad S. K. neturi ko įnešti į sąskaitą, nes šiuos pinigus jau yra išleidusi. Ji nuo 2013 m. pastebėjo, kad avanso apyskaitoje skola pas S. K. tik didėjo ir kaip nurodė, ji šiai dienai sudaro apie 140000 eurų. Parodė, kad S. K. bendrovei vadovavo ne ūkiškai, o bendrovės pajamas laikė savo asmeninėmis lėšomis ir leido savo reikmėms. Ji kaip minėjo, nuo 2010 m. nebetvarkė buhalterinės apskaitos, šie jos teikiami duomenys rodo patį mechanizmą, kaip buvo kraipomi ir teikiami melagingi duomenys, kaip atskaitingas asmuo pas save laiko didelius kiekius pinigų, kurie realiai turėtų būti naudojami bendrovės veikloje, todėl inicijavus patikrinimą, galima būtų nustatyti didžiulius trūkumus ir nesumokėtus mokesčius. Parodė, kad dar šių metų vasarį, VMI reikalavo S. K. pateikti duomenis dėl pelnų neatitikimo ir atitikimo Socialinės įmonės statusui (šio laiško turi tik iškarpą), tai rodo, kad yra signalai dėl dokumentų klastojimo, mokesčių slėpimo. Jei būtų buhalterė bendrovėje iki dabar, galėtų pateikti detalius paskaičiavimus ir visus išrašus, tačiau ji yra padariusi kopijas kai kurių buhalterinių dokumentų, kuriuos būdama kavinėje persikėlė iš kompiuterio į laikiną USB laikmeną, šiuos duomenis gali pateikti, nes pradėjus tyrimą S. K. gali imtis juos naikinti ar kraipyti juose įrašytą informaciją. Parodė, kad nuo šių metų – 2017 m. balandžio 24 d., yra atleista iš bendrovės ir jos jokie ryšiai su minėta bendrove nebesieja. Šiai dienai išimtinai kaip doras pilietis be jokių asmeninių interesų atsakingai pareiškia, kad S. K. teikdama melagingus duomenis (kokius tiksliai galima būtų atsakyti tyrimo metu) išvengė PVM, pelno mokesčio sumokėjimo ir šias valstybės biudžeto lėšas įgijo, pati leisdama sau jas išleisti asmeniniams poreikiams patenkinti. Mano, kad šis duomenų iškraipymas neatsietinas ir su dokumentų klastojimų ir apgaulingu apskaitos tvarkymu, ką galima būtų nustatyti atlikus jos minėtos bendrovės tyrimą. Yra įsitikinusi, kad S. K. tyčia, iš savanaudiškų ketinimų, fiksavo melagingą informaciją apie sandorius, išrašomas PVM sąskaitas faktūras, sumažino arba padidino realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM sumą. Jau jos turimais duomenimis, kuriuos pateikė matyti, kad yra pasisavinta apie 140000 eurų bendrovės lėšų, be to yra skirtumas nesumokėto mokesčio 24958.50 eurų. Taip pat nori patikslinti, kad bendrovės dokumentai, turi būti kavinės ((duomenys neskelbtini)) patalpose arba pas samdytą buhalterių bendrovę (pavadinimo nežino), kuri randasi (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė, kad po to, kai ji nebėjo buhalterės pareigų, buhalterės bendrovėje keitėsi labai dažnai, tačiau S. K. visą šį laiką išliko direktore ir kasininke. Parodė, kad bendrovė savo patalpose seifo, į kurį butų inkasuojami pinigai neturėjo, o per dieną iš apyvartos gautos pajamos būdavo atiduodamos S. K., kuri išsiveždavo pinigus į namus. Į klausimą, kas žinoma apie S. K. pinigų panaudojimą, tai yra kur ir kam jie išleisti, tai atsako, kad ji neturi duomenų, kur šie pinigai panaudoti. Dabar neturi daugiau ko pasakyti, tačiau jei reikalinga bus ką patikslinti ji patikslins, nes tai jos pareiga. ( t. 1., b. l. 62–65).

Liudytoja R. P., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 7 d., parodė, kad ji nėra nuvykusi į (duomenys neskelbtini) esančią kavinę (duomenys neskelbtini), kai kavinė neveikdavo, t. y. žiemos metu, ir nėra paėmusi jokių dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) veikla. Nurodė, kad be direktorės S. K. žinios buvo neįmanoma ką nors daryti ar kur nors be jos žinios nuvažiuoti. S. K. kontroliavo kiekvieno darbuotojo veiksmus, buvimo vietą ir t. t. Be to, S. K. turėjo žmonių, kurie jai teikdavo informaciją apie kitus darbuotojus, todėl be S. K. kontrolės niekas nieko nedarė ir viskas buvo jos žinioje. Jei S. K. būtų žinojusi ir įtarusi, kad ji ar kas nors kitas iš darbuotojų nuvyko į jos įmonės patalpas, kurios žiemos metu neveikia, būtų nedelsiant atvykusi su advokatais, tai užfiksavusi bei iš karto būtų perdavusi policijai. Nurodė, kad su virėja S. V. yra draugės ir iki šiol su ja palaiko draugiškus santykius. Yra ne kartą pas ją buvusi namuose, yra kartu su ja važiavusi ir (duomenys neskelbtini) įmonės autobusu. Jei autobusas (duomenys neskelbtini) sankryžoje nusukdavo į (duomenys neskelbtini), jos išlipdavo toje sankryžoje, nes S. namai yra apie kilometrą nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos į priešingą pusę, nei nuvažiuodavo autobusas (jei važiuodavo į (duomenys neskelbtini)). Iš darbo buvo atleista pagal tris įsakymus, dalyvaujant S. K. advokatui A. K.. Atleidimo dieną susirinko savo daiktus ir išėjo iš darbo, daugiau į tas patalpas nebuvo užėjusi, todėl ir išsinešti su savimi įmonės dokumentų ji neturėjo galimybės. Be to, atleidimo eigą matė ir kiti įmonės darbuotojai, kurie buvo (duomenys neskelbtini) patalpose, visi stebėjo ją ir jos reakciją, kai ji buvo atleista. Kad nieko iš darbo su savimi neišsinešė, t. y. jokių įmonės dokumentų, gali paliudyti D. J., kuri matė ją išeinančią. Nurodė, kad tikslios datos nepamena, 2015 m. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl suėjusio senaties termino. Tyrimas buvo atliktas dėl (duomenys neskelbtini), taip anksčiau vadinosi (duomenys neskelbtini), veiklos. Po šio tyrimo išdrįso S. K. pasakyti, kad už darbą įmonėje nori gauti ir atlyginimą, nes iki tol ji negaudavo jokio atlyginimo, jai tik liepdavo pasirašyti algalapiuose, o pinigų nemokėjo. Gyveno iš tuometinio draugo atlyginimo. Kartas nuo karto jai išmokėdavo atlyginimą, bet dalį gauto atlyginimo turėjo grąžinti grynaisiais pinigais, nes buvo pasakyta, kad jai tiek nepriklauso. Su ja S. K. elgėsi kaip panorėjusi, liudytoja jos bijojo, klausė jos nurodymų, nes buvo ir terorizuojama, ir mušama, jai buvo grasinama, kad, jei nedarys to, ką ji liepia, su ja susidoros, kad ji dings. S. K. ją net buvo uždariusi į psichiatrinę ligoninę, vežė ją į (duomenys neskelbtini) veiksnumui nustatyti, bet išvada buvo, kad yra veiksni. Šis atvejis buvo per praėjusios bylos tyrimo laikotarpį, o S. K. tikslas buvo padaryti ją neveiksnia, kad pati galėtų išsisukti nuo teismo, viską suversdama jai, kad yra neveiksni ir ji nespėjo sukontroliuoti jos veiksmų, nors realiai viskas buvo daroma įmonėje tik su direktorės S. K. nurodymais, šantažu ir grasinimais. Buvo jai pasakyta, kad, kai kažkas atvyksta tikrinti įmonę, ji susitaria su auditą atliekančiais pareigūnais, o jei ji nevykdys jos nurodymų, iškvies jai tikrus auditorius ir ji neišsisuks. Tuo metu S. K. sūnus dirbo Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku ir S. K. visada žinojo, kas atvažiuos tikrinti įmonės, atvažiuodavo tie žmonės, su kuriais būdavo susitarta. Be to teisme S. K. jai darė įtaką ir nurodydavo, ką turi sakyti, mokė, ką sakyti ir kitus darbuotojus, visi jos bijojo. Kai paprašė mokėti jai atlyginimą, nuo tada prasidėjo galutinis noras su ja susidoroti. S. K. rašė jai pravaikštas, užrašydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose vietoj realiai išdirbtų 10 valandų kokias 4 valandas. Galutinis jų konfliktas įvyko tuomet, kai dirbo virtuvėje pagalbine darbininke ir S. K. ją apšaukė dėl nulakuotų nagų – liepė juos nusivalyti, pasakė, kad ji negali tokiais nagais dirbti virtuvėje. Kai liudytoja paprieštaravo, įvyko tarp jų žodinis konfliktas, buvo iškviesta policija. Po šio konflikto po trijų dienų ji buvo atleista iš darbo. Nurodė, kad pas S. K. išdirbo apie 16 metų. Daugiau neturi ką pasakyti. (1 t., b. l. 67–68)

Liudytoja G. G. teisme parodė, kad nuo 2007 metų S. K. (duomenys neskelbtini) dirbo administratore. Iš pradžių dirbo padavėja-barmene, po to – administratore-barmene. Nuo 2013 metų ji buvo paprašyta pabūti direktore ir ji sutiko. S. K. buvo direktore, o ji buvo kaip S. K. padėjėja, prižiūrėdavo virtuvę, barus, tvarką, tiekimą, maistą, kokybę, klientūrą. Buvo įforminta 2 valandoms, bet dirbdavo ir 4–5 valandas. Finansinius reikalus, darbuotojų darbo santykius, tvarkė tik S. K.. Liudytoja parodė, kad ji jokių buhalterinių dalykų nevykdė ir niekur nepasirašinėjo. Neturėjo jokių reikalų su grynaisiais pinigais. Ji buvo „popierinė“ direktorė. Pagrindinė jos darbo vieta buvo savivaldybėje esančioje kavinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Išėjo iš darbo 2015 metų gegužės ar birželio mėnesį. Buvo toks atvejis, kad S. K. nepagarbiai elgėsi su viena darbuotoja: visų darbuotojų akivaizdoje ją žemino, šaipėsi iš jos ir rėkė, mėtė ant stalo buvusius daiktus, todėl liudytoja nebeištvėrė, parašė pareiškimą ir tą pačią dieną išėjo iš darbo. Ji tada laukėsi, savijauta buvo labai bloga, būdama 5 nėštumo mėnesį gal jautriau sureagavo. Nieko negali pasakyti dėl tų 15 tūkstančių išrašytų jai, kaip atskaitingam asmeniui, – ji nieko apie tuos pinigus nežino ir dabar pirmą kartą girdi. Dėl to, kad jos vardu buvo išrašytas grynųjų pinigų paėmimo orderis 15592,39 eurų sumai kaip atskaitingam asmeniui, ji tokios sumos nėra mačiusi. Jai, kaip atskaitingam asmeniui, niekada nebuvo išduota jokia pinigų suma. Būdavo, kad ji kartais net neperskaičiusi pasirašydavo dokumentus. Gali būti, kad pasirašė kažkokį dokumentą, neįsigilinusi į jo turinį, nes pasitikėjo buhalterėmis. Atlyginimas jai buvo mokamas grynaisiais pinigais, ji niekada negavo pinigų į banko sąskaitą, nes tada neturėjo sąskaitos banke.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos G. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

G. G. 2019 m. balandžio 8 d. parodė, kad nuo 1995 m. dirbo pas S. K. (duomenys neskelbtini), vėliau tapusia (duomenys neskelbtini). Dar vėliau įmonė keitė pavadinimą į (duomenys neskelbtini). Pas S. K. dirbo su pertraukomis, nes įmonė buvo užsidariusi, vėliau atsinaujino. Pradžioje pradėjo dirbti padavėjos-barmenės pareigose, vėliau dirbo barmene-administratore. Tikslios datos nepamena, bet nuo 2013 m. S. K. jos paprašė laikinai pabūti įmonės direktore. Dėl kokių priežasčių pasiūlė būti direktore, nežino, pasiūlė pareigas, o ji, nieko negalvodama, sutiko. Apie direktorės pareigų atsakomybę ji tuo metu negalvojo, nes realiai direktore ir toliau buvo pati S. K.. S. K. vadovavo įmonei ir toliau, pinigines lėšas taip pat valdė ji, G. G. neturėjo jokių teisių savo nuožiūra elgtis su pinigais. Nurodė, kad, būdama įmonės vadove, ji nedirbo įmonės vadovo darbo, o atliko tuos pačius darbus, kokius atlikdavo ir anksčiau, t. y. priimdavo maisto, banketų užsakymus, sudarydavo meniu, jei reikėdavo, atlikdavo ir barmenės, ir net virėjos pareigas. Kaip direktorė, ji pasirašinėdavo darbo sutartis su darbuotojais, priėmimus, atleidimus, virtuvės žurnalus, tikrindavo viską, kas susiję su maistu (maisto tvarkos reikalavimus, veterinarijos reikalavimus ir kita). Ji kaip direktorė net neturėjo savo kabineto ar darbo vietos, neturėjo net kompiuterio, tai koks čia gali būti įmonės vadovas. Paskutiniu laiku S. K. jai net neleisdavo eiti į darbą, tai buvo gal koks pusmetis iki jos išėjimo iš darbo, aiškino, kad jai nėra ką veikti įmonėje. Ateidavo tik tuomet, kai buhalterė paprašydavo ateiti pasirašyti dokumentus VMI, Sodrai, Darbo biržai, nes įmonė buvo socialinė, todėl reikėdavo pateikti ataskaitas ar išduoti kokias nors pažymas. Nurodė, kad ji buvo direktorė „ant popieriaus“, jokių direktorės galių neturėjo, tik pasirašydavo tuose dokumentuose, kurie buvo reikalingi pateikti kitoms įstaigoms. S. K. vadovavo darbuotojams, buhalteriams ir visai administracijai, tame tarpe ir jai pačiai. Įmonės pinigines lėšas visada valdė ir skirstė savo nuožiūra tik S. K.. Kai buvo įforminta direktore, S. K., kaip buvusi direktorė, jai jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų pagal dokumentų perdavimo aktą neperdavė, o, išeinant iš darbo, ji taip pat niekam nieko neperdavė. Nurodė, kad ji kaip direktorė ir kaip atskaitingas asmuo niekada nėra gavusi iš kasos grynųjų pinigų. Nurodė, kad, kai buvo įforminta (duomenys neskelbtini) direktore, ji iš buvusios direktorės S. K. negavo ir neperėmė kasos grynųjų pinigų ir neperdavė S. K. grynųjų pinigų išeinant iš darbo (išėjo iš darbo savo noru 2015 m. birželio mėn., tikslios datos nepamena), nes jokių pinigų kaip atskaitingas asmuo neturėjo paėmusi ir nebuvo ko realiai perduoti. Gali būti, kad tai buvo tik įforminta dokumentais, kad gavo ir kad perdavė pinigus. Ar pasirašė dokumentuose dėl kasos pinigų perdavimo, nepamena. Nurodė, kad ji, kaip direktorė, buvo įforminta tik 2 val. per dieną, ji tikrai nepamena, kokį gaudavo atlyginimą, bet mokėjo pagal išdirbtų valandų skaičių. Būdavo taip, kad pinigus mokėdavo S. K. dalimis grynaisiais pinigais, duodavo pasirašyti orderyje. S. K. – tai vadovas, kuris visiškai nesiskaito su darbuotojais, juos engia, išnaudoja. Dėl šių priežasčių, neapsikentusi jos elgesio su ja, nes paskutiniu metu jau nesuprato, ar dirba, ar nebedirba įmonėje (atėjus į darbą jai būdavo pasakyta, kad galėjo ir neiti į darbą, nors dokumentiškai buvo direktorė), išėjo iš darbo savo noru. Dėl kokių priežasčių S. K. jos buvo prašiusi būti jos valdomos įmonės direktore, nežino, ir jai ji nieko neaiškino, tiesiog pasiūlė naujas pareigas, o ji, nepagalvojusi, sutiko. Daugiau neturi ką pasakyti ( t. 1, b. l. 186–187)

Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. gegužės 16 d., G. G. parodė, kad nuo 1995 m. pradėjo dirbti pas S. K. jos įmonės (duomenys neskelbtini) barmenės padavėjos pareigose. Kiek pamena, toje kavinėje padirbo tik keletą metų ir ta kavinė, kurios patalpos buvo (duomenys neskelbtini), užsidarė. Vėliau S. K. įmonėje vėl pradėjo dirbti 2007 m. administratore kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). S. K. verslas plėtėsi, ji atsidarė dar vieną kavinę (duomenys neskelbtini) patalpose. Tada ji dirbo administratore jau dviejose kavinėse. Teko dirbti ir barmenės pareigose. Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2013 m. vasara, S. K. jai pasiūlė direktorės pareigas. Dėl kokių priežasčių S. K. pasiūlė jai direktorės pareigas, ji nežino, bet ji per daug negalvodama apie kokią nors direktorės atsakomybę, sutiko. Be to gali pasakyti, jog ji daug dirbo, kad kavinių veikla būtų pelninga, kad darbuotojai laikytųsi taisyklių, reikalavimų, dirbo su užsakymais, tiekėjais, rūpinosi produktais, žiūrėjo, kad būtų laikomasi maisto veterinarijos reikalavimų, pildė įvairius reikiamus tam žurnalus, prižiūrėjo, kad būtų laikomasi tvarkos. Gal dėl to, kad tiek daug atsakomybės turėjo ant savo pečių, ir sutiko būti direktore. Nurodė, kad ji, būdama direktore (ja buvo gal kokius metus laiko, tiksliai kiek tikrai nepamena, nes to nesureikšmino), neturėjo jokių teisių valdyti įmonės piniginių lėšų, disponuoti jomis savo nuožiūra, t. y. ji galima sakyti buvo direktore tik „popieriuje“, o įmonei toliau vadovavo S. K. ir visus sprendimus priiminėjo tik ji. Jos darbas įmonėje, tapus direktore, nepakito, ji atliko paskirtas funkcijas, kaip ir iki direktorės pareigų įforminimo. Gal tik teko pasirašyti kai kuriuose dokumentuose, bet tie dokumentai iki jos pasirašymo visada būdavo S. K. peržiūrėti ir būdavo duodamas leidimas tuose dokumentuose jai pasirašyti. Nurodė, kad visus įmonės pinigus valdė ir savo nuožiūra skirstė tik S. K., tai darė ir jos direktoriavimo laikotarpiu. Kaip jau minėjo, direktore ji buvo tik formaliai, t. y. dokumentuose, jokių sprendimų, jokių finansinių operacijų ji neatlikinėjo, t. y. ji būdama direktore nebuvo iš kasos gavusi jokių grynųjų pinigų, t. y. jai nebuvo išduoti pinigai jokiomis sumomis, matyt, tai buvo tik formaliai įforminama jos vardu, o realiai ji jokių grynųjų pinigų nėra gavusi ir jokių piniginių operacijų įmonės vardu nėra atlikinėjusi. Kadangi ji, kaip atskaitingas asmuo, nėra paėmusi grynųjų pinigų, todėl jokių grynųjų pinigų nepanaudoto likučio pas ją negali ir būti. Dėl jos vardu, kaip atskaitingo asmens, įformintų 15 592,39 Eur grynųjų pinigų paėmimo ir jų panaudojimo, pagrindžiant dokumentais, gali pasakyti, kad nei buvo gavusi, kaip atskaitingas asmuo, pinigų iš kasos, nei turi nepanaudotą likutį nurodytai sumai. Matyt, tai galėjo būti tik popierinis pinigų judėjimas, t. y. nei jai tampant direktore, ankstesnė direktorė S. K. perdavė atskaitingo asmens pinigus, nei ji, atleista iš direktorės pareigų, perdavė atskaitingo asmens pinigus naujai direktorei – tai pačiai S. K., nes, kaip jau minėjo, ji realiai jokių pinigų neturėjo, todėl nebuvo ką realiai perduoti. Gali būti, kad pinigai „vaikščiojo“ tik popieriuose, keičiantis pareigoms. Gali atsakingai pasakyti, kad visi pinigai, kurie buvo iš kasos paimti atskaitingo asmens, turi būti tik pas S. K., nes, kaip ir minėjo, pinigus įmonėje „valdė“ tik ji ir savo nuožiūra. Ji nepamena, ar galėjo ir ar pasirašė, kaip atskaitingas asmuo, perduodant pinigus kitam atskaitingam asmeniui. Nurodė, jo tiek tada, kai ji dirbo administratore, tiek kai dirbo direktore, atlyginimus jai mokėjo S. K. ir mokėjo visada grynaisiais pinigais, pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose. Sumos atitikdavo, t. y. kiek buvo parašyta dokumente, tiek ir sumokėdavo. Atlyginimai buvo gana maži, mokėjo pagal sutartį. Jei išdirbdavo daugiau valandų, mokėdavo daugiau. Iš darbo išėjo savo noru, išėjo būdama dar direktorės pareigose. Išėjo dėl to, kad S. K. visiškai su ja nebesiskaitė, paskutiniu metu nebesuprato, ar ji dirba, ar nebedirba įmonėje, t. y. kai ateidavo į darbą, S. K. sakydavo, kad gali eiti namo. Tai dar galėjo ištverti, bet vienas atvejis, kai S. K. nepagarbiai elgėsi su kitu darbuotoju, kai jos ir kitų darbuotojų akivaizdoje ją žemino, šaipėsi iš jos, rėkė ant jos, mėtė ant stalo buvusius daiktus, tada jau nebeištvėrė, parašė tą patį momentą pareiškimą ir tą pačią dieną išėjo iš darbo. Daugiau neturi ką pasakyti (t. 1, b. l. 195–196).

Pagarsinus parodymus, liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Liudytoja A. L. teisme parodė, kad pas S. K. ją įdarbino G. G.. Tuo metu ji buvo registruota darbo biržoje ir buvo trumpam išvažiavusi į užsienį. Kai sugrįžo, jai paskambino G. ir pasakė, kad ji yra įdarbinta pas S. K.. Ji ten dirbti nesiruošė, nes tas darbas jos nesudomino. Po poros mėnesių ją perkėlė atgal į darbo biržą ir ji daugiau jokių reikalų su S. K. neturėjo. Per tą laiką atlyginimą gavo du kartus. Pirmą mėnesį gavo atlyginimo daugiau, o antrą mėnesį – mažiau.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kad liudytoja A. L. neprisiminė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 , b. l. 167–168).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 30 d. liudytoja A. L. parodė, kad tikslios datos nepamena, bet buvo toks atvejis, kad ji buvo užsiregistravusi (duomenys neskelbtini), kaip ieškanti darbo. (duomenys neskelbtini) tarpininkė buvo pavarde M., vardo nepamena. Tuo metu, kai ji buvo registruota darbo biržoje, tarpininkę informavo, jog trumpam važiuoja į užsienį pailsėti (iki 10 dienų). Grįžusi iš poilsinės kelionės, sulaukė iš pažįstamos G. (kartu lankė vieną mokyklą) skambučio, kuriuo ji informavo, kad liudytoja yra įdarbinta pas S. K. ir prašė atvykti susitarti, kada konkrečiai turės ateiti į darbą. Ji buvo šoke, t. y. prieš išvykstant į kelionę buvo darbo biržoje, grįžusi iš kelionės sužinojo, kad yra įdarbinta be jos žinios ir sutikimo. S. K. iki jos įdarbinimo pas ją įmonėje, nepažinojo, tik buvo apie ją girdėjusi, ir būtent tai, kad ji įdarbina su negalia žmones ir naudojasi jų pinigais. Ji jokios negalios neturėjo, tik tuo metu neturėjo darbo. Su G. susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) esančioje S. K. (duomenys neskelbtini). Kartu su G. buvo ir S. K.. Jai jos pasiūlė barmenės padavėjos darbą toje kavinėje, kurioje ir susitiko, t. y. prie (duomenys neskelbtini). Ji iš karto pasakė, kad nedirbs, nes ne tokio darbo ieškojo, be to jai būtų tekę važinėti iš (duomenys neskelbtini). Jai atsisakant dirbti pas S. K., ši jai pabrėžė, kad ji turi sūnų, kuris užima aukštas pareigas. Liudytojai į tai pasakė, kad nebijo jos gąsdinimų, nes turi advokatą ir prašė ją sugrąžinti į darbo biržą. Tiksliai situacijos jau nepamena, nes praėjo daug laiko, bet buvo taip, kad ji pas S. K. realiai nedirbo nė vienos dienos, nors kažkiek laiko buvo įforminta. Kažkokiu momentu, S. K. jai paskambino ir pasiūlė susitikti. Susitiko (duomenys neskelbtini) patalpose, S. K. kavinėje. Susitikus su S. K., ši jai davė pinigų. Nepamena, kokią sumą, bet tai buvo nedidelė pinigų suma (tikrai nepamena, kiek konkrečiai). Ar kokiuose nors dokumentuose pasirašė, negali pasakyti, mano, kad ne. Pamačiusi, kiek jai duoda pinigų, paprašė, kad ją grąžintų į biržą. S. K. dar prašė, kad dirbtų pas ją, bet ji griežtai atsisakė. Tada S. K. jai pasakė, kad, jeigu nenori pas ją dirbti, ji daugiau jai nedirbančiai mokėti negali, nes jai neapsimoka, sutiko ją atleisti iš darbo ir grąžinti į darbo biržą. Tuomet ji buvo atleista iš darbo, kuriame realiai ir nedirbo. Kiek konkrečiai laiko buvo įforminta S. K. įmonėje, tikrai nepamena. Koks jos įmonės pavadinimas, taip pat nepamena. Daugiau dėl darbo pas S. K. neturi ką pasakyti. (t. 1, b. l. 167–168)

Pagarsinus parodymus, liudytoja patvirtino, jog šie parodymai teisingi.

Liudytoja V. P. teisme parodė, kad tiksliai metų neprisimena, gal prieš dvejus metus, dirbo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Į darbą ją priėmė S. K.. Dirbo darbininke: skuto bulves, plovė virtuvę ir indus. Dirbo tik tris mėnesius vasaros metu. Gaudavo 300 ir daugiau eurų, priklausomai nuo darbo valandų, bet 1000 eurų nėra gavusi. Gaudavo tik atlyginimą. Jokios 1000 eurų premijos negavo. Ji skaityti nemoka, savo vardą, pavardę parašo, bet skaičius tikrai pažįsta. Atlyginimą jai sumokėdavo į rankas. Gavusi, pasirašydavo tokiame popieriuje, kad gavo. Ten būdavo įrašyta tiksliai tokia suma, kokią jai sumokėdavo. Jeigu ten būtų buvę įrašyta 1000 eurų ir tiek jai būtų išmokėta, suprastų, kad gavo daugiau pinigų.

Liudytojas S. S. teisme parodė, kad dirbo pas S. K. (duomenys neskelbtini), bet tiksliai nepamena, nuo kada. Turi III neįgalumo grupę ir įsidarbino per darbo biržą pagal valstybės neįgaliųjų integracijos programą. Dirbo pagalbiniu darbininku, taip pat dirbo ūkvedžio darbus. Mokėjo tiek, kiek buvo sutarta darbo sutartyje. Gali būti, kad jam mokėjo minimalų atlyginimą. Tiksliai sumos neprisimena, niekada neturėjo jokių pretenzijų. Jeigu nesiskundė ir jokių pareiškimų teisėsaugai nebuvo, vadinasi, tokio atlyginimo užteko. Atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais, už juos pasirašydavo. Iš pradžių darbas būdavo sezoninis, padirbdavo truputį tik vasarą, o paskui įdarbino pagal darbo sutartį. Dirbo daug metų, bet tiksliai nepamena kiek. Pagal vieną darbo sutartį buvo priimtas darbų vadovu. Iš pradžių dirbdavo mėnesį, ar du mėnesius, nes darbas buvo sezoninis. Dirbo per dieną tiek valandų, kiek buvo nurodyta darbo sutartyje, bet nebuvo taip, kad dirbtų nuo skambučio iki skambučio. Išėjo iš darbo, nes gavo geresnį pasiūlymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojo S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 120–121).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. spalio 15 d., liudytojas S. S.parodė, kad S. K. firmoje (duomenys neskelbtini) išdirbo daugiau nei dešimt metų. Kiek tiksliai, tikrai negali pasakyti, reikia žiūrėti dokumentuose. Dirbo pas S. K. maždaug iki 2017 m. vidurio pagalbininku darbininku. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pradžioje dirbo pilnu etatu, o žiemą dirbo mažiau, puse etato. Kiek buvo įformintas, tiek realiai ir dirbo. Atlyginimas buvo minimalus, jį S. K. arba buhalterė jam mokėjo grynaisiais pinigais. Už gautą atlyginimą pasirašydavo algalapyje. Algalapyje būdavo įrašyta ta pati suma, kokią gaudavo realiai. Tikslios datos nepamena, bet kažkuriais metais S. K. pradėjo dirbti pagal programą su negalią turinčiais žmonėmis. Paaiškino, kad jau daug metų po avarijos turi III grupės neįgalumą, todėl jis taip pat dalyvavo toje programoje. Kai S. K. pradėjo dirbti su negalią turinčiais žmonėmis, jam teko negalią turinčių darbuotojų prižiūrėtojo vaidmuo: teko parodyti, pamokinti kitus darbuotojus, paruošti inventorių darbuotojams, pataisyti darbo priemones: pagaląsti moterims kirvukus, prižiūrėti žoliapjovę. Kiek žino, pas S. K. anksčiau jis buvo įdarbintas darbų vadovo pareigose, o vėliau, kai pradėjo dirbti pagal socialinę programą su neįgaliaisiais, nežino, kaip buvo įformintas, gali būti, kad darbininku. Iš darbo išėjo savo noru, nes paskutiniu metu buvo mažai darbo. Jis buvo įformintas 0,2 etatu ir susirado kitą darbą. Išeinant iš darbo, su juo buvo visiškai atsiskaityta. Daugiau neturi kuo papildyti (t. 1, b. l. 120–121).

Pagarsinus parodymus, liudytojas S. S. patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi.

Liudytoja S. V. teisme parodė, kad 14 metų dirbo pas S. K. (duomenys neskelbtini) kavinėse virėja. Litais uždirbdavo minimumą, o vėliau uždirbdavo apie 400 eurų. Atlyginimą gaudavo grynaisiais. Išėjo iš darbo 2018 metais, nes įmonė bankrutavo. Su ja buvo neatsiskaityta už paskutinį rugpjūčio mėnesį, už kelias rugsėjo mėnesio dienas, taip liko neišmokėti atostoginiai. Nežino, už kurį laiką negavo atostoginių. Buhalterė buvo apskaičiavusi, kad įmonė jai liko skolinga 960 eurų. Gali būti, kad liko skola už paskutinius trejus metus nepanaudotų atostogų. Pamena, kad suma buvo didesnė nei 900 eurų. Patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį prie atlyginimo buvo prirašytas 3000 eurų priedas ar premija, bet ji nei priedų, nei premijų negavo. Negali pasakyti ir nežino, ar G. G. buvo tikra direktorė, nes ji nelabai vadovavo, tik užeidavo į virtuvę pažiūrėti, kaip sekasi. Nepamena ar G. G. duodavo jai pasirašyti kokius nors dokumentus. Atlyginimą mokėdavo ne G. G., bet S. K.. Nežino, kas išleisdavo atostogų, nes atnešdavo dokumentus, kad jau priklauso atostogos. Liudytojai neteko matyti, kad tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) jau nebedirbo, R. P. pasiimtų iš tos kavinės kokius nors dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos S. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(t. 1, b. l. 120–121).

Liudytoja S. V. ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. balandžio 10 d., parodė, kad pas S. K. dirbo apie 12 metų. Tiksliai, kiek, nepamena, dirbo iki 2018 m. rugsėjo mėn. Iš darbo išėjo savo noru, nes jau buvo susiradusi darbą kitur. Paskutiniu laiku S. K. įmonė vadinosi (duomenys neskelbtini), ji ten dirbo virėja. Nurodė, kad visada atlyginimą gavo į rankas grynaisiais pinigais ir visada išmokėdavo pati direktorė S. K.. Atlyginimą mokėdavo kartą per mėnesį. Kai dirbdavo pilnu etatu, gaudavo minimumą, o kai dirbo per dieną po 6 valandas, gaudavo mažiau nei minimumą. Kokią konkrečiai sumą gaudavo, nepamena. Nurodė, kad kažkuriuo laikotarpiu direktorės pareigas ėjo G. G., bet ji kaip direktorė jokių pareigų neatliko. Įmonei ir toliau vadovavo S. K.. Atlyginimą tuo laikotarpiu taip pat mokėjo pati S. K.. Liudytoja parodė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį, jai išeinant iš darbo, atlyginimo negavo už 2018 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, už tris paskutinius metus negavo atostoginių. Atlyginimų žiniaraščiuose nėra pasirašiusi, kad gavo atostoginius ir atlyginimą už tą laikotarpį, už kurį su ja nėra atsiskaityta. Be to, 2018 m. jai buvo žadamas priedas už darbą, nes dėl darbuotojų stygiaus padidėjo darbo krūvis. Jokio žadėto priedo ji negavo, bet 2018 m. už rugpjūčio mėnesį prie atlyginimo, kurio negavo, buvo prirašytas priedas ar premija, tiksliai nepamena, kaip buvo įrašyta – apie 3000 Eur. Ji tuose dokumentuose nepasirašė, nes nei priedo, nei atlyginimo minėtu laikotarpiu negavo. Jos žiniomis, visą tą sumą perkėlė į bankrotą. 2019 m. kovo mėnesio pradžioje iš bankroto administratoriaus į banko sąskaitą gavo 750 Eur, po to, praėjus kelioms savaitėms, gavo laišką iš bankroto administratoriaus, kad lėšų nebėra. Pagal tą laišką suprato, kad savo uždirbtų pinigų ji neatgaus. Nurodė, kad, dirbdama pas S. K. (duomenys neskelbtini), realiai niekada jokių premijų ar priedų nėra gavusi, todėl, kai darbo pabaigoje jai buvo įrašytas apie 3000 Eur priedas, ją tai labai nustebino, nes, kaip jau minėjo, visada gaudavo minimumą ir ne daugiau. Manė, kad niekada realiai nebūtų gavusi iš S. K. tokio dydžio priedo ar premijos, nes suma yra labai didelė, o S. K. savo pinigus skaičiuodavo ir jokių premijų ar priedų nedalino. Šiuo metu ruošiasi eiti į VMI pasidomėti dėl jai priskaičiuotų grąžinti mokesčių, nes pagal deklaraciją jai valstybei reikia grąžinti virš 300 Eur. Nesupranta, už ką susidarė tokia suma, nes gaudavo tik minimumą, o už prirašytą S. K. įmonės premiją ji nepasirašė, kad ją gavo ir realiai jos negavo, o mokesčiai buvo priskaičiuoti. Daugiau neturi ką pasakyti (t. 1, b. l. 152–153).

Liudytoja S. V. 2019 m. gegužės 8 d. papildomai parodė, kad tada, kai dirbo pas S. K., ji turėjo raktus nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančios kavinės virtuvės. Per virtuvės patalpas buvo galima patekti ir į pačią kavinę. Buhalterijos, kuri buvo to pastato antrame aukšte, raktus, jos žiniomis, turėjo pati S. K. ir D. J. (S.). Liudytoja dažnai, kai kavinė užsidarydavo žiemos sezonui, važiuodama į (duomenys neskelbtini)s, į darbą, du tris kartus per savaitę nuvažiuodavo apžiūrėti (gyvena netoli tos kavinės, o į (duomenys neskelbtini) važiuoti pakeliui pro šią kavinę reikia), ar niekas neišdaužyta, ar langai sveiki, ar nėra įsibrovimo žymių. To jos prašydavo pati S. K.. Dažnai būdavo, kad, kavinei neveikiant, reikėdavo iš ten į kitą kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), Savivaldybės pastate, paimti įvairių daiktų: staltiesių, lėkščių ar kitų daiktų. Tai padaryti jai liepdavo S. K.. Nepamena tokio atvejo, kad būtų kartu su R. P. važiavusi į (duomenys neskelbtini) ir dar be S. K. žinios, kad ten ką nors būtų dariusi. R. P. nėra prašiusi jos nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir ji to nedarė. Nėra mačiusi, kad R. P. būtų paėmusi kokius nors įmonės dokumentus, juos sunaikinusi ar paslėpusi. Su R. P. palaikė ir šiuo metu palaiko draugiškus ryšius, kartais ir dabar susitinka. Buvo toks atvejis 2017 m. žiemą, galėjo būti sausio mėnesį, kad S. K. jai papriekaištavo, kodėl uždarė anksčiau (duomenys neskelbtini) ir visos išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Sakė, jog žino, kad jos visos ėjo „gerti“ į jos kavinės patalpas (duomenys neskelbtini). Ji S. K. paaiškino, kad jos į tą kavinę nėjo, nes žiemą būtų ten visos sušalusios, kadangi kavinė žiemos metu neveikianti, tai ir nešildoma. Tada buvo taip, kad (duomenys neskelbtini), darbo pabaigoje, kartu su R. P., A. S. ir dar viena moteriške, vardu I., jos pavardės nepamena, išgėrinėjo, o antrą valandą buvo autobusas į (duomenys neskelbtini), t. y. link jos namų, todėl ji pasiūlė išgertuves pratęsti pas ją. Visos keturios moterys važiavo (duomenys neskelbtini) įmonės autobusu, išlipo sankryžoje (duomenys neskelbtini), o autobusas nuvažiavo į K., link tos pusės, kur ji gyvena. Jos išlipo sankryžoje todėl, kad jos sugyventinis A. M. buvo to autobuso vairuotojas, todėl, kad jis nesužinotų, kad jos visos daro „pratęsimą“ jos namuose, išlipo minėtoje sankryžoje, siekdamos suklaidinti jos sugyventinį, kad šis galvotų, jog jos eina į S. K. kavinę. Visos keturios nuo tos sankryžos susiorganizavo automobilį ir nuvažiavo tęsti išgertuvių pas ją į namus. Nurodė, kad ta sankryža, kurioje išlipo, yra prie pat (duomenys neskelbtini), už maždaug 200 metrų, bet jos ten tikrai nėjo, nors po to atvejo S. K. sakė, kad žino, jog jos ėjo į tą kavinę ir klausė, ko jos su R. P. ten ėjo. Bet taip tikrai nebuvo, nes jos vyko pas ją į namus „daryti pratęsimo“, o ne į kavinę, be to, ne viena su R. P., o kelios moterys iš darbo. Mano, kad apie jų išlipimą sankryžoje S. K. pasakė arba jos sugyventinis A. M., arba kiti darbuotojai, kurie kartu važiavo autobusu ir gyvena (duomenys neskelbtini). S. K. tai sukėlė įtarimą, kodėl jos išlipo sankryžoje, o ne važiavo autobusu link savo namų, bet, kaip jau minėjo, norėjo nuslėpti nuo savo sugyventinio, kad planuoja toliau vartoti alkoholį. Daugiau dėl šio atvejo neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 155–156).

Liudytoja S. V. 2019 m. birželio 19 d. papildomai parodė ir dar kartą patvirtino, kad jokių priedų, dirbdama pas S. K. (duomenys neskelbtini), ji nėra gavusi nei 2018 m. liepą, nei 2018 m. rugpjūtį. Dirbo įmonėje iki 2018 m. rugsėjo 4 d. Jai išeinant iš darbo, nebuvo išmokėtas atlyginimas už rugpjūtį, rugsėjį bei atostoginiai už nepanaudotas atostogas. Nurodė, kad, tyrėjai parodžius direktorės S. K. 2018-08-31 d. įsakymą „Dėl priedų“, tvirtina savo duotus parodymus, kad jokių priedų 2018 m. rugpjūčio mėnesį ji nėra gavusi. Ji net už rugpjūčio mėnesį negavo atlyginimo. Jos žiniomis, nė viena 2018-08-31 įsakyme nurodyta darbuotoja, t. y. nei A. S., nei V. P. nėra gavusios priedų, nors, kiek girdėjo, jos pasirašė dokumentus, kad gavo. Ji jokiuose dokumentuose nepasirašė, kurie patvirtintų priedų ar premijų gavimą, nes tokių nebuvo. S. K. jos buvo prašiusi, kad ji pasirašytų dokumentuose, kad gavo ir atlyginimą, ir priedą, bet ji, nepasitikėdama ja, jokiuose dokumentuose nesirašė, kol negavo pinigų, o pinigų negavo iki šios dienos, tik, kaip minėjo, iš bankroto administratoriaus gavo į sąskaitą 750 Eur. O mokesčių inspekcijai teko susimokėti 330 Eur mokesčių, nes darbdavė nebuvo sumokėjusi mokesčių nuo per didelio NPD (neapmokestinto pajamų dydžio). Daugiau neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 158–159).

Liudytojas R. R. teisme parodė, kad kaltinamąją S. K. pažįsta, beveik pusę metų dirbo pas ją vairuotoju. Jis buvo registruotas darbo biržoje ir jį pakvietė ten dirbti. Gali būti, kad dirbo keturis mėnesius nuo 2015-08-22. Darbo sąlygos buvo nuostabios. Dirbo ir trumpiau, ir visą dieną. Viskas buvo taip, kaip turėjo būti. Mokėjo atlyginimo tiek, kiek priklausė, tikslios sumos neprisimena. Atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais, išmokėdavo buhalterė, vardu R., pasirašydavo dokumentuose. Gavo viską, kas priklausė. Nepamena, ar pati S. K. yra išmokėjusi jam atlyginimą. Darbo metu jam yra tekę matyti, kad iš įmonės buvo nešami dokumentai. Tai buvo 2015 metų pavasarį, dienos nepamena, bet buvo šilta. Jis prieš darbo pabaigą atvažiavo į kavinę (duomenys neskelbtini), nes ten reikėjo kažką pataisyti, ir išeidamas matė, kad ta R. su kita tokia moterimi, vardu S., linksmai nusiteikusios, pilnomis „tašėmis“ užrakinėja duris. Tose „tašėse“ buvo kažkokie popiergaliai, kažkokios „papkės“. Kas buvo tuose segtuvuose, nežino ir nematė. Gal, jeigu būtų vežęs namo, būtų sužinojęs, bet jos su juo nevažiavo.

Liudytoja D. J. teisme parodė, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti administratore 2013 m. birželio mėnesį. Į darbą ją priėmė S. K.. Kaip administratorė, ji turėdavo sutvarkyti kalkuliacines korteles, vieną ar du kartus per mėnesį privalėjo įnešti pinigus į banką, kad būtų galima sumokėti tiekėjams už prekes ir išmokėti algas. Taip pat jos pareiga būdavo prižiūrėti kavines, bendrauti su veterinarine tarnyba, tvarkyti darbo sutartis ir žiniaraščius. Grynuosius pinigus, kuriuos perduodavo barmenės, tik ji įnešdavo į banką. Vairuotojas atveždavo pinigus iš direktorės, o R. P. apskaičiuodavo išlaidas. Ji gaudavo konkrečią sumą pinigų ir įnešdavo ją į banką. Buvo 4 ar 5 prekybiniai taškai. Kiekviename taške buvo po vieną kasos aparatą. Nežino, kas iš darbuotojų buvo atsakingas už kasos aparatą. Negali pasakyti, kas ir kada paimdavo pinigus iš prekybos taškų ir kur tie pinigai būdavo laikomi. Žino, kad R. P. kiekvieną dieną skambindavo ir klausdavo, kiek suprekiauta. Produktus pirkdavo už grynuosius pinigus, kuriuos paduodavo direktorė S. K.. Sąskaitas parveždavo į buhalteriją. Kiekvienai kavinei būdavo atskiros sąskaitos. Pinigus produktams nupirkti grynaisiais duodavo direktorė. R. P. jai išduodavo kasos pajamų orderį, kuriame ji pasirašydavo, o paskui pateikdavo sąskaitą ir grąžindavo likutį. Jeigu likdavo pinigų, tai viską atiduodavo buhalterei R. P.. Kai grąžindavo likusius pinigus, neprisimena, ar jai duodavo kur nors pasirašyti, kartais net nepasižiūrėdavo, kur pasirašydavo. Taip pat nežino, pas ką buvo įmonės grynieji pinigai. Liudytoja parodė, kad ji turėjo galimybę paimti pinigus iš banko, bet nepamena, kad būtų tai dariusi. Ji tik įnešdavo pinigus į banko sąskaitą. Nežino, kas paimdavo pinigus iš banko. Buhalterėmis dirbo S. K. ir B. N.. S. K. išėjus iš darbo, buhaltere pradėjo dirbti R. P.. Direktoriaus pareigas ėjo S. K., paskui direktore buvo G. G., bet vis tiek viską spręsdavo S. K.. Liudytoja dirbo iki įmonės bankroto. Dirbo po 8 valandas per dieną, atlyginimas buvo pagal išdirbtas valandas – dažniausiai minimumas. Jeigu gerai dirbdavo, atlyginimą pakeldavo. Neprisimena, koks tada buvo minimalus atlyginimas. Atlyginimus apskaičiuodavo buhalterė B. N., jį gaudavo į banko sąskaitą. Visą laiką gaudavo pinigus į sąskaitą, tik nuo 2017 metų vidurio atlyginimą gavo grynaisiais. Nei priedų, nei paskatinimų nėra gavusi. Su direktore ir savininke S. K. bendraudavo betarpiškai ir telefonu. Darbo vieta iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo nuomojamos patalpos. Dirbo viename kabinete su B. N. ir S. K.. Paskui, kai išėjo S. K., dirbo R. P.. Įmonė bankrutavo 2017 metais ir su ja neatsiskaitė. Bankroto administratorius sumokėjo 1200 eurų. Tai buvo dviejų mėnesių išeitinė pašalpa už nepanaudotas atostogas ir už darbą rugsėjo bei spalio mėnesiais. Dar liko 100 eurų skola, kurios taip ir neišmokėjo nei S. K., nei bankroto administratorius. Socialinių darbuotojų pirminius tabelius jai paduodavo I. K.. Juose būdavo daug įvairių pataisymų, nes daugumai tų „socialinių“ darbuotojų būdavo „negerai su galva“. Pagal sutartį tie darbuotojai turėdavo dirbti 4 valandas, bet jie užsimanydavo ir išeidavo anksčiau arba iš viso neateidavo į darbą. Papildomai ji nieko negaudavo prie algos, taip pat nežino, ar kiti darbuotojai gaudavo premijas ar pašalpas. Kai pradėjo dirbti, vyriausioji buhalterė buvo B. N. ir S. K.. Išėjus S. K., pradėjo dirbti R. P.. Liudytojos nuomone, R. P. dirbo S. K. darbą. Prisimena, kaip B. N. sakydavo, jog nesulaukia visų dokumentų iš R. P.. Kokie tie dokumentai, nežino. Po buhalterės S. K. išėjimo, visus einamuosius buhalterinius klausimus spręsdavo su R. P., ji darydavo visus apskaičiavimus. Barmenės pranešdavo jai, kiek per dieną suprekiaudavo. Su B. N. buhalterinių klausimų nespręsdavo, tik su R. P.. Apie tai, kad kiti darbuotojai gaudavo premijas, sužinojo tada, kai jau pradėjo kviesti tyrėjai. Barmenė jai prasitarė, kad ji gavo premiją, bet ji į tai nesigilino ir nieko neklausinėjo.

Liudytoja I. K. teisme parodė, kad 2006 metais per darbo biržą įsidarbino S. K. įmonėje ir dirbo ten iki išėjimo į pensiją 2016 ar 2017 metais. Dirbo kavinėje (duomenys neskelbtini). Jos vadovė buvo S. K.. Iš pradžių buvo paprasta darbininkė, o vėliau dirbo socialine darbuotoja – prižiūrėjo neįgalius darbininkus. Kada negalėdavo ateiti S. K., ateidavo administratorė D. J. ir pasakydavo, kas negerai. Ji pildė tabelius ir pasakydavo S. K., kas ir kaip dirbo. Ji pildė tabelį ir nėra taip buvę, kad į tabelį įrašytų ne visas išdirbtas valandas. Būdavo, kad reikėdavo taisyti tabelius. Jeigu tabelius pildydavo darbo pabaigoje, tada viskas būdavo gerai, bet, jeigu tai padarydavo ryte, tai kartais reikėdavo pataisyti, jeigu kažkuris darbuotojas buvo išėjęs anksčiau iš darbo. Nėra girdėjusi, kad kas nors skųstųsi dėl neįrašytų darbo valandų. Jai atlyginimą iš pradžių mokėjo grynaisiais. Kol dirbo, buvo mokami piniginiai paskatinimai. Nėra girdėjusi apie dideles sumas, bet visą laiką prieš Naujuosius Metus darbuotojai būdavo paskatinami. Liudytoja parodė, kad ne kartą yra buvusi S. K. namuose. Ten būdavo pasėtos daržovės, gėlės, česnakai, „cibuliai“, krapai, petražolės. Yra ravėjusi daržus, o paskui prisiskindavo daržovių – krapų, petražolių, nes S. K. jas augindavo kavinei. Nežino, kaip tos daržovės būdavo užpajamuojamos įmonėje.

Liudytoja S. K. teisme parodė, kad 2012 metais įsidarbino pas S. K. buhaltere, bet realiai dirbo apskaitininke. Iki tol buvo dirbusi vyriausiąja buhaltere kultūros srityje ir turėjo buhalterinio darbo patirties. Dirbdama pas S. K., buvo atsakinga už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų suvedimą į suvestinius registrus. Didžiosios knygos nevedė, visus tuos žurnalus tvarkė vyriausioji buhalterė. Ji tik kompiuteryje į atskiras lenteles susivesdavo sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius. Paskui viskas tvarkingai buvo susegama į aplankus. Dirbo apie pusmetį, gal apie metus ir išėjo iš darbo su didžiausiais triukšmais, nes negalėjo sugyventi su S. K.. S. K. jai buvo neišmokėjusi apie 3000 litų atlyginimo. Maždaug po poros savaičių jai paskambino S. K., norėjo susitikti ir pakalbėti dėl grįžimo į darbą, žadėjo sumokėti visus pinigus. Jos susitiko, pakalbėjo, ji vėl pradėjo dirbti, bet pasakė, kad, jeigu ateityje vėl bus puolama ir koneveikiama, iš karto išeis iš darbo. Padirbusi metus, 2014 m. rugsėjo mėnesį, vėl su piktumais išėjo iš darbo dėl neišmokėto atlyginimo. Liudytoja parodė, kad vieną kartą jai buvo įrašyta daugiau nei 1000 litų atlyginimo. S. K. liepė pasirašyti ir pasakė, kad pinigus išmokės. Ji pasirašė algalapyje, bet S. K. jai padavė tik 500 litų. Pasakius, kad ne visus pinigus padavė, S. K. atsakė, kad pakaks, nes nepadaryti kažkokie darbai. Liudytoja parodė, kad jokių nuobaudų neturėjo ir apie jokius nepadarytus darbus nieko nežino, S. K. apie tai nieko nebuvo sakiusi. Tada viskas taip ir pasibaigė. Kitą kartą į algalapį buvo įrašyta apie 500 litų. S. K. vėl pasikvietė, ištraukė algalapį ir liepė pasirašyti. Ji pasirašė, o S. K. padavė 200 litų. Liudytoja parodė, kad pareikalavo visų priklausančių pinigų ir pasakė, kad paduos ją į teismą. S. K. atsakė, kad ji neturi tiek pinigų, jog galėtų susimokėti teismo išlaidas. Liudytoja parodė, kad pasitikėjo S. K., todėl algalapiuose pasirašydavo dar negavusi pinigų. Vienu metu, kada dirbo pas S. K., įmonės (duomenys neskelbtini) direktore buvo G. G.. Ji kartais atvažiuodavo, bet realiai nevadovavo, nes direktore liko S. K.. Jeigu reikėdavo daryti kokius nors pavedimus, G. G. turėdavo atsiklausti S. K.. Nepamena, kiek laiko G. G. buvo direktore. Liudytoja parodė, kad jai buvo pavesta suvesti į apskaitą visas nupirktas prekes. Kadangi buvo 5 ar 6 kavinės, tai reikėdavo viską užpajamuoti, nurašyti inventorių, atlikti inventorizacijas ir išrašyti kasos pajamų orderius pinigams, kuriuos surinkdavo iš visų kavinių. Grynųjų pinigų nematydavo, nes tvarkydavo tik dokumentus. Pinigų niekas nerodydavo ir neduodavo. Kažkiek pinigų būdavo įnešama į banką, kai reikėdavo išmokėti atlyginimus ar atsiskaityti su tiekėjais. Įnešdavo pati S. K. arba atnešdavo į buhalteriją ir liepdavo įnešti į banką. Nebuvo jokios kasos, įmonė neturėjo net seifo, buvo tik sutvarkomi dokumentai. Grynųjų pinigų nematydavo, viskas buvo tik popieriuose. Buvo aišku, kad taip yra daroma neteisingai, nes į kasą įnešti pinigai privalėjo būti įnešti į banką, bet nebuvo aišku, pas ką yra tie pinigai. Liudytoja parodė, kad pirminius apskaitos dokumentus jai pateikdavo direktorė. Nežino, kas pirkdavo maisto produktus, bet sąskaitas gaudavo iš administratorės. Kartais D. G. važiuodavo su direktore, o vairuotojas paskui atnešdavo sąskaitas. Liudytoja parodė, kad elektroninių kasos aparatų žurnalų netvarkydavo. Kiekvienoje kavinėje būdavo kasos knygos ir jose įsegami kiekvienos dienos kvitai. Kadangi kasos knygų iš kavinių negalima paimti, todėl nueidavo į vietą patikrinti, ar teisingai suvesti pinigai pagal tuos kvitus. Vadovavosi kavinių kasos aparatų knygomis ir kvitais. Nueidavo ne kiekvieną dieną ir patikrindavo. Barmenės pasirašydavo kasos pajamų orderiuose, nurodydamos, kiek pinigų atidavė direktorei. Pasiskambindavo į kiekvieną kavinę ir paklausdavo, kiek tą dieną suprekiavo pinigų. Gavus atsakymą, išrašydavo kasos pajamų orderius pagal tas sumas, kurias jai pasakydavo telefonu, o po kelių dienų dar nuėjusi patikrindavo. Sumos kvituose sutapdavo su sumomis, nurodytomis orderiuose. Jokių klaidų nėra buvę, nes pasirašydavo pačios barmenės. Kur tie pinigai patekdavo, liudytoja nežinojo, bet barmenės sakydavo, kad atidavė pinigus direktorei. Nežino ir nematė, ar barmenės kur nors pasirašydavo, kad pinigus perdavė direktorei. Direktorė pasirašydavo kasos knygoje, knygos šone būdavo jos parašas. Tas parašas patvirtino, kad ji tuos pinigus iš kavinės gavo. Įmonės kasos knygą tvarkė vyriausioji buhalterė pagal orderius. Liudytoja parodė, kad ji surašydavo, atspausdindavo, sudėdavo dokumentus, o paskui vyriausioji buhalterė suvesdavo balansus, vesdavo Didžiąją knygą, skaičiuodavo atlyginimus. Didžiosios knygos korespondentines sąskaitas tvarkė vyriausioji buhalterė ir perduodavo jai naudotis padarytas suvestines. Liudytoja parodė, kad, jai pradėjus dirbti, R. P. jau nebedirbo. Kai perėmė darbą iš R. P., kasos pajamų orderių net nebuvo. Gal kažkiek ir buvo, bet iki galo nebuvo sutvarkyta. Paskui ji pasidarė lenteles, atsisiuntė tuos pajamų orderius ir pradėjo rašyti. Nežino, kas vedė atskaitingo asmens apskaitą. Liudytojai nebuvo žinoma, kokie dokumentiniai pinigų likučiai buvo pas atskaitingus asmenis. Su vyriausiąja buhaltere dirbo viename kabinete ir išgirdo, kad yra didelis grynųjų pinigų likutis, kad tiek pinigų reikia įnešti į banką, o pinigai neįnešami. Ta suma didėjo palaipsniui. Nežino, kaip tas klausimas buvo sprendžiamas. Sumos dabar neprisimena, bet ta suma buvo ne šimtas ir ne tūkstantis. Kalbėdama su vyriausiąja buhaltere, nesiaiškino šito grynųjų pinigų likučio didėjimo priežasčių. Kaip minėjo, tik einant laikui pastebėjo, kad yra didelis pinigų likutis. Tai buvo dokumentinis, neva kasoje esantis, grynųjų pinigų likutis. Kai joms pateikdavo sąskaitas už nupirktas prekes, atsiskaitoma už jas buvo ne iš kasos pinigų, o iš tų, kurie buvo įnešti į banką. Sąskaitų faktūrų, apmokėtų grynaisiais, būdavo, bet nedaug. Tokias sąskaitas atnešdavo direktorė, kurias pati būdavo apmokėjusi. Liudytoja parodė, kad ji pasakydavo, kiek reikia įnešti į banką pinigų, pasakydavo ir parašydavo, nes ji darydavo pavedimus įstaigoms. Ji stebėjo banko sąskaitos išrašus. Jeigu banko sąskaitoje nebūdavo tiek pinigų, kiek reikėdavo padaryti pavedimams, tada pasakydavo direktorei, kiek reikia įnešti. Jokių apskaitos dokumentų į namus nesinešdavo.

Liudytoja parodė, kad S. K. prašydavo darbuotojų, jog šie paimtų paskolą. Kam S. K. reikėjo pinigų, nežino. Žmonės paimdavo paskolas ir atiduodavo jai, o paskui, kai reikėdavo mokėti įmokas, žmonės šaukdavo, kad ji duotų pinigų sumokėti įmokoms, nes bankas jau reikalaudavo.

Liudytoja B. N. teisme parodė, kad 2011 m. vasario 1 d. pradėjo dirbti pas S. K. vyriausiąja buhaltere ir tvarkė viską, kas susiję su buhalterija. Dirbo kartu su S. K.. Ji vykdė visus S. K. nurodymus ir vadovavosi buhalterinės apskaitos įstatymais. Ne visi direktorės nurodymai buvo teisingi. Dirbo iki 2017 m. birželio 28 d., nes po to direktorė susirado kitas buhalteres ir jai reikėjo išeiti. Liudytoja parodė, kad, jai pradėjus dirbti, nebuvo jokio dokumentų perdavimo, prieš tai dirbusi buhalterė jai nieko neperdavė. Ką pati rado dokumentuose, tą toliau tęsė. Pradėjusi dirbti, rado Didžiąją knygą, atsiskaitymų su tiekėjais bylą, taip pat realizacinių pajamų bylą. Neprisimena, ar atėjusi dirbti rado pajamų apskaitymo žiniaraščius iš elektroninio kasos aparato. Daugiausia bendraudavo su S. K. ir su ja viską derino, nes S. K. vedė visus žurnalus, orderius, sudarinėjo ir spausdino sutartis, tvarkė kasą. Nepastebėjo, kad Didžiojoje knygoje būtų kažkas neužpildyta. Labiausiai ją, kaip buhalterę, neramino iš banko gauti kreditai ir įsipareigojimai Buvo kažkiek dokumentų dėl pajamų apskaitymo, bet nebuvo bendro žurnalo, kuriame viskas matytųsi. Kaip minėjo, iš pradžių dirbo su S. K., o vėliau – su R. P.. Buvo tokia knyga „Įmonės kasa“ ir S. K. ją tvarkė. Kasos knyga buvo tikra, o ne ekselinė lentelė. Liudytoja parodė, kad ji nevedė Kasos knygos, o tvarkė tik žurnalus, orderius, Didžiąją knygą, mokesčių atsiskaitymus ir socialinių įmonių apskaitą. Kasos knygoje visus įrašus darė S. K.. Nepamena, kaip buvo vedama Kasos knyga. Žino, kad R. P. tikrai tą knygą rašė ranka, o kaip ja tvarkė S. K., nebeprisimena. Su kavinėmis bendravo S. K.. Mėnesio gale ateidavo visų kavinių vadovai ir atnešdavo savo elektroninio kasos aparato žurnalus, o S. K. viską patikrindavo. Nepamena, kaip buhalterijoje atsirasdavo kasos pajamų orderiai. Iš pradžių S. K., paskui R. P. gaudavo kvitus iš elektroninio kasos aparato, kiek suprekiauta per dieną. Pagal tuos kvitus užpajamuodavo pinigus į kasą kasos pajamų orderiu. Juos išrašydavo R. P., o prieš ją – S. K.. Kasos pajamų orderiai buvo iš įmonių, o iš elektroninių kasos aparatų buvo tik kvitai, rodantys, kiek suprekiauta. Tie suvestiniai kasos duomenys buhalterinėje apskaitoje buvo reikalingi tvarkant Didžiąją knygą, nes turėdavo suvesti ir kasos pajamas, ir išlaidas. Didžioji knyga buvo rašoma ranka. To dalyko nekompiuterizavimas negalėjo turėti įtakos, nes visi galai vis tiek turėjo sueiti, jeigu būdavo klaidų, ieškodavo, iš kur jos atsirado. Liudytoja parodė, kad buvo mokamas gyventojų pajamų mokestis ir PVM, tik tiek, kad kartais jis būdavo truputį sumažinamas. Kai reikėdavo teikti deklaracijas, iš vakaro dokumentus, užpildytą deklaraciją perduodavo direktorei, o ši nurodydavo, kiek galima sumokėti. Liudytoja parodė, kad privalėjo vykdyti S. K. nurodymus, todėl deklaracijoje parodydavo tiek, kiek direktorė nurodė, ir tik tokią dalį sumokėdavo. Žinojo, kad taip negalima daryti, bet S. K. visą laiką sakydavo, kad, kol jos sūnus dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, nieko nereikia bijoti ir nereikia mokėti mokesčių, nes niekas netikrins. Kad nebūtų didelių nukrypimų, metų gale stengdavosi kažkaip išlyginti. Liudytoja parodė, kad grynųjų pinigų niekada nematė. Grynųjų pinigų buvo, nes kavinės kažkiek suprekiaudavo, bet tuos pinigus atiduodavo tiesiogiai direktorei, o buhalterės matė tik dokumentus. Remiantis tais dokumentais, pinigus užpajamuodavo ir tuos skirtumus „varė“ į avansus. Jeigu būdavo kokių nors išlaidų, jas rodydavo kasos dokumentuose, bet tas rezultatas vis tiek gaudavosi toks, kad pinigai kaupdavosi. Grynuosius pinigus užpajamuodavo į kasą. Liudytoja parodė, kad kavinės apskaitą vesdavo atskirai, pagal savo kasos knygą, būdavo išrašomi kvitai, remiantis jais, užpajamuodavo pinigus kasoje. Jeigu būdavo daug, tada galima iš karto ir į banką įnešti, bet dažniausiai grynuosius pinigus atiduodavo S. K.. Patvirtina, kad grynuosius pinigus iš kavinių paimdavo direktorė. Kur direktorė tuos pinigus laikydavo, liudytoja nežino. Buhalterės grynuosius pinigus, kad įneštų į banko sąskaitą, kartais paimdavo iš kasos. Įmonė turėjo pareigą įnešti pinigus į banką. Jeigu yra seifas, galima laikyti pinigus seife, tik nepamena sumos dydžio, o jeigu seifo nėra, tada pinigus reikia įnešti į banką, nes negalima jų taip laikyti. Atskaitingas asmuo tokių didelių sumų prie savęs laikyti negali. Įmonė, kaip socialinė įmonė, gaudavo už tai pinigų iš darbo biržos. Tos piniginės lėšos būdavo pervedamos į banko sąskaitą. Kasa buvo įmonėje, ten atnešdavo pinigus iš kavinių, bet ten būdavo nedidelės tos sumos. Pavedimus tiekėjams už prekes darydavo S. K., paskui – R. P.. Jeigu būdavo išlaidų, iš avansinės apyskaitos nurašydavo, o jeigu būdavo pajamų, vėl pajamuodavo. Ir taip kiekvieną mėnesį. Liudytoja parodė, kad atskaitingo asmens apskaita ir yra ta avansinė apyskaita. Atskaitingas asmuo daugiausia būdavo S. K., ji pasiimdavo tuos grynuosius pinigus. Ji buvo ir kaip kasininkė, ir kaip direktorė. Liudytoja parodė, kad per tą laiką, kol dirbo, (duomenys neskelbtini) direktore buvo ne tik S. K., buvo ir pavaduojančių. Kai sirgo S. K. vyras, S. K. pavadavo G. G.. G. G. duodavo nurodymus dėl darbo. Ar duodavo nurodymus dėl pinigų, dėl apmokėjimų, nebepamena. Šiaip pasakydavo, kokius tuo metu buvo reikalinga atlikti darbus, pastabas. Mano, kad G. G. buvo kaip atskaitingas asmuo, nes, kol nebuvo S. K., ji visur pasirašydavo dokumentuose. Kiek pamena, kai vedė apyvartos žiniaraštį, 2016 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis buvo didesnis nei 143 tūkstančiai eurų. Ta 143 tūkstančių eurų suma susidarė per ilgą laiką. Nepamena, kada ji pradėjo kauptis, bet pabaigoje tikrai buvo tokia suma. Tvarkant apskaitą, rašant Didžiosios knygos korespondentinėje sąskaitoje, visą laiką galvodavo, kodėl tokia didelė suma yra pas atskaitingą asmenį. Kai išėjo G. G., direktore vėl tapo S. K. ir tas likutis vėl grįžo S. K.. Patvirtina savo parodymus, kad grynuosius pinigus, net kai direktore buvo G. G., susirinkdavo S. K.. Liudytojos nuomone, tuo metu, kai direktore dirbo G. G., S. K. grynuosius pinigus atiduodavo G. G., nes tuo metu S. K. namuose slaugė vyrą. G. G. nekėlė pretenzijų, kodėl jai užkeltas toks likutis. Ji nekėlė to klausimo ir nieko nesakė. Liudytoja parodė, kad atskaitingas asmuo turi pateisinti grynųjų pinigų panaudojimą. Įmonės buhalterė suvesdavo pagal kvitus pajamas kavinių, jeigu būdavo pateikti dokumentai – išlaidas, tuos dokumentus pridėdavo prie kasos dokumentų, ir taip būdavo kiekvieną mėnesį. Kadangi kasoje realiai tų pinigų nebūdavo, juos „užkeldavo“ atskaitingam asmeniui. Liudytoja parodė, kad S. K. neatsiskaitydavo, kur ji panaudojo grynuosius pinigus, nepateikdavo ir išlaidas pateisinančių dokumentų, todėl kiekvieną mėnesį atskaitingo asmens suma vis didėdavo. Tų pinigų buhalteriai nematė, iš tų pinigų buvo išmokami tik atlyginimai. Atlyginimus visada mokėjo tik S. K. iš kavinių suprekiautų pinigų. Apskaitoje tai buvo rodoma teisingai, todėl, išmokėjus atlyginimus, atskaitingo asmens suma sumažėdavo. Būdavo mėnesių, kai, atskaičius išlaidas, išmokėjus atlyginimus, dar likdavo daugokai pinigų. Kasoje realiai jų nebūdavo, bet kasoje jų ir negalima buvo laikyti, todėl perkeldavo juos atskaitingam asmeniui ir tada ta suma dar padidėdavo. Pradžioje, tai žino tiksliai, buvo traukiamos visos sąskaitos, kurias pateikdavo S. K.. Paskui S. K. nebeleido taip daryti, nes būdavo nupirkti batai, rūbai ir aiškiai buvo matyti, jog tai buvo asmeninės išlaidos. Visos sąskaitos, pagal kurias buvo kažkas perkama įmonės reikmėms, buvo traukiamos į avansinę apyskaitą ir taip buvo mažinama atskaitingo asmens suma. Per savo darbo metus yra parengusi šešias finansines atskaitomybes. Domėjosi įmonės rodikliais, bet analizių nedarė. Pelningumas būdavo įvairiai, yra buvę ir 20 tūkstančių litų. Eurais būdavo ir daugiau nei 2 tūkstančiai, ir daugiau nei 5 tūkstančiai. Nežino kaip, esant tokiam nedideliam pelningumui, susiformavo tokios didelės atskaitingo asmens sumos. Pinigai buvo pas direktorę, atskaitingo asmens sumas perkeldavo direktorei S. K.. Kai direktore buvo G. G., tuo laikotarpiu jai irgi buvo perkelta ta suma. Jos pavarde buvo padaryta nauja avansinė apyskaita ir jai buvo perkeltos jos vadovavimo laikotarpiu buvusios sumos. Liudytoja parodė, kad jos darbo metu premijos darbuotojams nebuvo mokamos. Ji nėra girdėjusi apie išmokėtas 1 ar 3 tūkstančių dydžio premijas.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad yra dirbęs įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Kada tai buvo, neprisimena. Uždirbdavo minimumą, bet tikslios sumos nebeprisimena. Atlyginimą grynaisiais pinigais, tuo metu litais, išmokėdavo direktorė S. K.. Vėliau perėjo dirbti į bendrovę (duomenys neskelbtini), kurioje dirba ir šiuo metu. Liudytojas parodė, kad barmenė A. S. (duomenys neskelbtini)jam perduodavo maišelį, kurį jis nuveždavo direktorei į namus (duomenys neskelbtini). Maišelį paimdavo ir perduodavo be jokio dokumento ar parašo. Kas būdavo tame maišelyje, nežino.

Liudytoja A. S. teisme parodė, kad 2014 m. vasario 28 d. darbo birža pasiuntė ją dirbti į bendrovę (duomenys neskelbtini). Į darbą padavėja-barmene (duomenys neskelbtini) ją priėmė direktorė S. K.. Gaudavo minimalų atlyginimą, kurį grynaisiais pinigais mokėdavo S. K.. Su direktore S. K. bendraudavo, bet ne kasdien. Iš pat pradžių direktore buvo G. G.. Ji pasirašė sveikatos knygelėje, o daugiau dėl visų kitų klausimų – darbo, atlyginimo, pareigų – bendravo su S. K.. Liudytoja parodė, kad jos pareiga buvo pasiruošti darbo dienai: nuvalyti, padengti staliukus viduje ir lauke, „uždaryti“ kasą ir laukti klientų. Ji taip pat priimdavo baro prekes. (duomenys neskelbtini) atveždavo alų, (duomenys neskelbtini)– alų, girą, gaiviuosius gėrimus, būdavo, kad priimdavo prekes iš (duomenys neskelbtini) – maisto produktus, sultis. Su minėtais tiekėjais reikėdavo atsiskaityti iš karto. Ji atsiskaitydavo už alkoholį – pinigus paimdavo iš kasos, išrašydavo kasos orderius, o tiekėjai atsiveždavo jau išrašytas sąskaitas. Iš karto pasirašydavo dokumentus, kad ji sumokėjo, o jie pinigus priėmė. Tuos dokumentus laikydavo pas save, o paskui perduodavo buhalterei. Grynuosius ji tik paimdavo iš kasos, kad atsiskaitytų su tiekėjais, kitų grynųjų pinigų ji negaudavo. Paskutiniu metu bendravo su buhaltere D.. Liudytoja parodė, jog tokią tvarką, kad ji turi priimti prekes, atsiskaityti su tiekėjais, nustatė S. K.. Pagal savo darbo pareigas ji nebuvo atskaitingas asmuo, ji negalėjo turėti grynųjų pinigų kažkokioms prekėms, tačiau daugiau ir nebuvo kam to atlikti, nes ji buvo pagrindinė barmenė. Tiekėjams grynaisiais pinigais tekdavo sumokėti 3 kartus per savaitę. Vasarą sumos būdavo didelės, per šventes dienos apyvarta būdavo ir tūkstančio dydžio. Paskutiniu metu paprastą dieną tik už 100 eurų suprekiaudavo. Sumokėjus tiekėjams, kartais nelikdavo, ką atiduoti S. K.. Būdavo, kad suprekiaudavo už 5 tūkstančius, bet tik per šventes. Daugiau tokių sumų tikrai nesuprekiaudavo. Dienos pabaigoje parašydavo, kiek buvo suprekiauta, atimdavo pinigų sumą, kurią reikėjo sumokėti tiekėjams, direktorei įdėdavo sąskaitą, kurią ši perduodavo buhalterijai, ir kasos likutį su kasos orderiu. Supakuodavo taip, kad nesimatytų pinigų, ir kartu su tuo kasos orderiu atiduodavo S. V. arba A. M.. Liudytojai žinoma, kad jie pinigus nuveždavo ir atiduodavo S. K.. Būdavo, kad pati S. K. atvažiuodavo ir pasiimdavo pinigus. G. G. pinigų niekada neimdavo. S. K. pavedimu kiti asmenys pinigų paimti neatvažiuodavo. Liudytoja patvirtino, kad 2018 m. spalio 10 d. ją išsikvietė D. J. ir paprašė, kad ši pasirašytų kažkokius dokumentus. Ten kažkas buvo susiję su pinigais, kad ji, liudytoja, neva pirkdavo prekes prekybos centre (duomenys neskelbtini) ar dar kažkur. Liudytoja parodė, kad ji tų dokumentų nepasirašė, kadangi ji tų pinigų neturėjo, prekių nepirko, su niekuo neatsiskaitė. Nebepamena, kokios ten buvo nurodytos pinigų sumos, bet jos visos buvo skirtingos. Nepamena, koks ten buvo nurodytas laikotarpis. Bendra suma buvo nemaža, mano, kad daugiau nei 6 tūkstančiai eurų. Nesidomėjo ir neklausė S. K., kodėl reikia tuos dokumentus pasirašyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 , b. l. 129–131).

Liudytoja A. S. patvirtino, kad S. K. prašė pasirašyti už 2018 m. gegužės ir birželio mėnesių atlyginimus, nors už juos jau prieš tai buvau pasirašiusi. Ten nurodytos sumos atitiko realiai išmokėtas sumas. Algalapius pasirašė, nes tą atlyginimą gavo. S. K. pasakė, kad buhalterė anksčiau darbuotojų pasirašytus algalapius kažkur pradangino ar pametė. Atlyginimą mokėjo grynaisiais kiekvieną mėnesį. Sumos nepamena, jis priklausė nuo išdirbtų valandų. Iš pradžių liudytoja dirbo visu etatu, o vėliau – puse etato. Atlyginimas buvo mokamas reguliariai, kai būdavo pinigų, atlyginimą gaudavo kiekvieną mėnesį, bet ne tą pačią dieną. Paskatinimo nėra gavusi. Per žioplumą yra pasirašiusi dokumentuose už 2018 m. rugpjūčio mėnesio atlyginimą, nors realiai to atlyginimo iki šiol nėra gavusi. Pati kalta, kad pasirašė už atlyginimą, kurio jai neišmokėjo. Liudytoja parodė, kad nieko nežino apie išmokėjimus kitoms darbuotojoms. Nėra gavusi ir paskatinimų. Jei neklysta, buvo nurodyta 1000 eurų, bet ji tų pinigų negavo. Taip pat matė sumas dokumentuose, kad V. P. buvo įrašyta 1000 eurų, jeigu gerai pamena, buvo įrašytos 1000 eurų premijos barmenėms E. A. ir G. P., bet nematė, ar jos buvo pasirašiusios. Tuos dokumentus, kad mokamos premijos darbuotojams, matė kartu su S. V., nors tų pinigų darbuotojai negavo. Liudytoja parodė, kad bendraudavo su virėja S. V.. S. V. informavo, kad, deklaruojant pinigus, reikėjo susimokėti nemažą sumą. Liudytoja parodė, kad tas pats buvo ir jai. Iš pradžių jos nežinojo, už ką reikia tiek susimokėti. S. V. paprašė jos vardu parašyti paklausimą į VMI, už ką tokie mokesčiai. Sužinojo, kad tai mokesčiai už priedus, kurių jos negavo. Liudytoja parodė, kad jai buvo priskaičiuota 187 eurai mokesčio už negautą priedą, kuriuos turėjo sumokėti VMI. Vėliau S. K. tuos pinigus jai atidavė. Išėjo iš darbo 2018 m. spalio mėnesį dėl įmonės bankroto. Iki spalio mėnesio dar buvo prastovos, o paskui išėjo. Liudytoja parodė, kad D. J. liepė pasirašyti kažkokiuose dokumentuose už pinigų sumas. Kiek suprato, ten buvo nurodytos sumos už neva pirktas prekes ir prie kiekvienos sumos ji turėjo pasirašyti, kad tuos pinigus neva gavo, turėjo ir juos išleido. Pagal savo darbo pareigas ji nebuvo atskaitingas asmuo, ji negalėjo gauti grynųjų pinigų jokioms prekėms. Grynuosius ji tik paimdavo iš kasos, kad atsiskaitytų su tiekėjais, kitų grynųjų pinigų ji negaudavo. Tiekėjams grynaisiais tekdavo sumokėti 3 kartus per savaitę. Vasarą sumos būdavo didelės, per šventes dienos apyvarta būdavo ir tūkstantis. Paskutiniu metu paprastą dieną suprekiaudavo tik už 100 eurų. Sumokėjus tiekėjams, kartais nelikdavo ką atiduoti S. K.. Dienos pabaigoje sutvarkydavo elektroninio kasos aparato žurnalą, o pinigus įduodavo vairuotojui ar S. V. tą pačią dieną. Išėjus iš darbo, įmonė jai neliko skolinga, (duomenys neskelbtini) sumokėjo už prastovas, neapmokėtas atostogas. Jeigu ne (duomenys neskelbtini), skola būtų virš 1000 eurų. Šita suma yra už nepanaudotas atostogas, už rugsėjo mėnesį dirbtas dienas ir prastovas iki spalio 20 ar 15 d. Dar prisidėtų neišmokėtas atlyginimas už rugpjūčio mėnesį apie 700 eurų ir dar liko priedas prie algos 1000 eurų. Su buhalterėmis bendravo, teko bendrauti ir su R. P.. Kai jai reikėdavo dokumentų kopijų, jas padarydavo R. P.. Incidentų darbe su R. P. nebuvo ir nėra girdėjusi.

Liudytoja O. J. teisme parodė, kad S. K. pažįsta, dirbo pas ją barmene (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini). Dirbo vasaromis, paskui mokydavosi. Į darbą ją priėmė S. K., nepamena, kokį sutarė atlyginimą. Atlyginimą mokėjo grynaisiais. Žurnalų ji nepildė, neinkasuodavo pinigų ir su buhalterija nebendravo. Vakare kasą sutvarkydavo kitos barmenės, bet nematė ir nežino, kam būdavo atiduodami grynieji pinigai.

Liudytoja G. P. teisme parodė, kad S. K. pažįsta, dirbo pas ją (duomenys neskelbtini) padavėja–barmene. Iš barmenų vyresnė pagal statusą buvo A. S., kuri pildydavo dokumentus, išmokė ją pildyti kasos knygą, duodavo patarimus barmenėms. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ten dirbo nuo 2018 m. liepos mėnesio pradžios iki rugsėjo 2 d. Neprisimena, kiek uždirbdavo, bet 300 eurų tikrai gaudavo. Gali būti, kad paskutinį mėnesį gavo 360 eurų. Atlyginimą išmokėdavo pati S. K.. Įforminta buvo gal puse etato, bet dirbo tikrai visą darbo dieną. Gaudavo atlyginimą tik už savo dirbtas valandas. Jokių papildomų premijų ji negavo ir niekas neprašė dėl to pasirašyti. Išeinant iš darbo su ja atsiskaitė, ji niekam priekaištų neturi. Žino, kad pasirašydavo už išmokėtą algą, bet tiksliai nežinojo, net nesigilindavo, kokius dokumentus pasirašo. Kavinės apyvarta būdavo įvairi: ir 500, ir 80, ir 300 eurų. Baigusi darbą, užpildydavo kasos knygą pagal kasoje esančią sumą, įrašydavo tą sumą į kasos orderį, sudėdavo pinigus ir kartu su tuo orderiu įduodavo S. V.. Oficialių dokumentų ji nepildė, orderyje rekvizitų nerašydavo, įrašydavo tik sumą.

Liudytoja E. A. teisme parodė, kad S. K. pažįsta. Pamena, kad dirbo pas ją vieną vasarą nuo gegužės pabaigos ar birželio pradžios iki išvažiuojant mokytis – 2018 m. rugsėjo pradžios. Jos darbo vieta buvo prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dirbo barmene-padavėja. Atvažiuodavo ryte autobusu, vakare išvažiuodavau skirtingu metu, priklausomai nuo darbo. Baigdavo darbą gal apie 18 valandą, tiksliai neprisimena. Atlyginimo dydžio neprisimena, bet gaudavo už išdirbtas valandas ir gaudavo daugiau nei 200 eurų, Vieną kartą per mėnesį atvažiuodavo direktorė ir sumokėdavo grynaisiais, bet sumų nepamena. Išeinant iš darbo, su ja atsiskaitė. Galėjo būti apie 1000 eurų. Neklausė direktorės, kodėl tokie neatitikimai, nes ji buvo ką tik baigusi mokyklą, tai buvo jos pirmas darbas ir ji dar nesuvokė, kaip ir kas turi būti.

Specialistė N. B. teisme parodė, kad ji dirba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini), šioje byloje atliko tyrimą ir pateikė išvadą, ją tvirtina.

Specialistė parodė, kad jai buvo paskirta užduotis atlikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyrimą. Tyrimo atlikimo laikotarpis nuo 2013-01-01 iki 2017-09-28. Užduotyje buvo pateikti 8 klausimai ir ji, pagal tyrimui pateiktus dokumentus, atsakė į pateiktus klausimus. Tvirtina atsakymus į pateiktus klausimus.

Specialistė parodė, kad išvados 2 puslapyje nurodyta, kokių dokumentų pagrindu davė išvadą. Tyrimui nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos–gruodžio mėn. kasos dokumentai, 2015 m. liepos–gruodžio mėn. ir 2016 metų pardavimo PVM sąskaitos faktūros, 2013–2016 metų apskaitos registras „Didžioji knyga“ ar buhalterinių sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai,– tai, kas buvo pateikta, surašyta anksčiau tame pačiame puslapyje.

Pajamų ir sąnaudų suvestinės yra įmonės vidaus dokumentai, įmonės suvestiniai registrai, įmonė savo nuožiūra pasirenka, kaip juos vesti. Jei gerai pamena, juose buvo įrašai apie įmonės pajamas kiekvieną mėnesį atskirai. Tas dokumentas nėra standartas, kaip vesti vidaus apskaitą, įmonė gali pasirinkti, kiekvienoje įmonėje tų registrų pavadinimai gali skirtis. Šitoje įmonėje tie registrai buvo taip pavadinti. Neprisimena, ar tai buvo Excel lentelės.

Patvirtina, kad tyrimui nebuvo pateiktas apskaitos registras „Didžioji knyga“, tyrimą atliko neturėdama tos knygos.

Patvirtina, kad tyrimui nebuvo pateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinių sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – tai yra pirkimo, pardavimo registrai. Sąskaitų plano nematė, nes jis nebuvo pateiktas. Buvo prašyta pateikti dokumentus, dalis dokumentų buvo pateikta ir paaiškinta, kad daugiau dokumentų nėra. Buvo pateikti klausimai, kiek uždirbo pajamų, kiek buvo sąnaudų, bet, kadangi neturėjo apskaitos registro „Didžiosios knygos“, pagal tas pajamas ir sąnaudas, kiek galėjo, tiek suvedė.

Tyrimo 6 puslapyje nurodyta, kad tyrimui nepateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) pajamų ir sąnaudų suvestinėse įrašyti (duomenys neskelbtini) (balansinė sąskaita Nr. 504), kitų pajamų (balansinė sąskaita Nr. 522), finansinės veiklos (balansinė sąskaita Nr. 532) duomenys – tos balansinės sąskaitos ir yra tos pateiktos suvestinės, jas taip ir įvardijo, kaip ten buvo užrašyta. Tose pajamų ir sąnaudų suvestinėse buvo lentelė, joje grafos su tomis nurodytomis balansinėmis sąskaitomis Nr. 504, 522, 532. Jas iš ten ir nurašė.

Patvirtina, kad nėra galimybės patikrinti pirminių dokumentų su suvestiniais ir ji to nepatikrino. Kaip minėjo, kadangi nebuvo pateiktas apskaitos registras, nepateikti suvestiniai registrai, ji negalėjo sutikrinti, ar visi dokumentai pateikti, ar visi dokumentai įtraukti į pajamų ir sąnaudų apskaitą. Buvo užduotas klausimas, kiek gavo pajamų, kiek patyrė išlaidų, dėl to ji taip ir atsakė.

Deklaracijas lygino ir nustatė neatitikimus. Lygino ir pajamų, ir PVM deklaracijose pateiktus duomenis, pajamų ir sąnaudų suvestinėse įrašytus duomenis – visur skyrėsi, todėl ir nurodė, kad negali atsakyti į klausimą, ar teisingai įmonė deklaravo duomenis apie pajamas ir pelną. 2013 m. PVM deklaracijos duomenys skyrėsi, finansinės atskaitomybės dokumentuose taip pat skyrėsi duomenys apie pajamas, todėl negalėjo nustatyti, kurie tie duomenys yra teisingi. Negali atsakyti, ar duomenys yra iškraipyti, kadangi nebuvo pateiktas apskaitos registras „Didžioji knyga“.

Atskaitingų asmenų turimas, gautas sumas nustatinėjo pagal tiriamojo laikotarpio jai tyrimui pateiktas atskaitingų asmenų avansines apyskaitas ir kasos dokumentus. Išvadoje pasisakė, kad dėl to laikotarpio, kur nebuvo kasos dokumentų, negalėjo nustatyti išlaidų.

Tame pačiame išvados 7 puslapyje nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikti 2016 m. liepos–gruodžio mėnesio kasos dokumentai. Buvo užduotas klausimas, kiek buvo išmokėta atskaitingiems asmenims, kiek jie panaudojo ir atsakė, kiek galėjo tai nustatyti. Buvo klausiama, kiek ir kokiems atskaitingiems asmenims buvo išmokėta lėšų ir kiek tų lėšų jie panaudojo. Ji pateikė atsakymus ir 4 priede įrašė, kad nėra 2016 m. liepos–gruodžio mėnesių kasos dokumentų. Taip pat parašė, kiek atskaitingiems asmenims nuo 2013-01-01 iki 2016-06-30 ir nuo 2017-01-01 iki 2017-09-29 iš bendrovės kasos buvo išmokėta grynaisiais pinigais, neįskaitant 2016 m. liepos–gruodžio mėnesių. Tuos duomenis surinko pagal pateiktus kasos dokumentus.

Dėl pagal avansines apyskaitas išduotų lėšų panaudojimo, (išvados 8 lapas) virš lentelės, – lėšų panaudojimas buvo nustatytas pagal įrašus avansinėse apyskaitose prie gautų lėšų, ten kiekvienas asmuo patvirtina savo parašu, kur jis tas lėšas panaudojo. Kasos duomenys nesusiję su avansine apyskaita. Atskaitingas asmuo gauna pinigus, jis tuos pinigus naudoja ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Kasa su tuo nesusijusi. Duomenis, kiek įmanoma, sutikrino. Buvo užduotas klausimas, kiek gavo ir kiek panaudojo, tai pagal dokumentus, įmonės avansines apyskaitas ji ir suvedė.

Dėl to, ar teisingos išvados apie lėšų panaudojimą, nematant kasos dokumentų, „Didžiosios knygos“, jos korespondentinių atskirų sąskaitų, ar pakankami buvo duomenys daryti išvadoms – įmonės avansų apyskaita yra atskaitingų asmenų kaip ir suvestinis avansų registras, ten surašyta, pagal kokius dokumentus jis tas lėšas panaudojo, tai yra kiekvieno atskaitingo asmens suvestinis registras. Avansines apyskaitas tvirtina buhalteris ir atskaitingi asmenys.

Kiekvienas atskaitingas asmuo, gavęs pinigus, į avansinę apyskaitą įsirašo gavimą ir panaudojimą, pildo avansinę apyskaitą, kiekvienas atskaitingas asmuo atsiskaito su įmone už jam išduotų lėšų panaudojimą. Tai yra įmonės dokumentas. Avansinių apyskaitų formų gali būtų įvairių, įmonė pati renkasi, kokią pildyti, nėra nustatytos jos griežtos formos.

Duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį iš avansinės apyskaitos nebuvo, atlyginimai buvo išmokėti tik per banką. Pavyzdžiui, S. K. išmokėjo G. G. atlyginimą iš savo sąskaitos ir tai įsiskaitė kaip atskaitingo asmens išlaidos įmonės reikmėms. O grynaisiais pinigais atlyginimų išmokėjimo nebuvo per atskaitingus asmenis.

Išvados 14 puslapyje nurodyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio išmokėjimas darbuotojams 2016 m. nevertintas, kadangi tyrimui nepateikta 2016 m. liepos–gruodžio mėn. kasos knyga su kasos dokumentais, todėl nevertino duomenų, įrašytų į kasos knygą, teisingumo, nes nebuvo pateikta minėto laikotarpio kasos knyga su kasos dokumentais. O 2017 m. tyrimui pateikti dokumentai sutapo su kasos knyga ir kasos dokumentais.

Specialistė parodė, kad neturėjo informacijos, kaip ankstesniu laikotarpiu buvo tvarkoma apskaita, ar buvo kokių nors problemų, ar nebuvo, ar buvo paimti įmonės dokumentai. Specialistei buvo duotas tiriamas laikotarpis, ji to laikotarpio dokumentus ir tyrė, nežinoma, kad įmonei 2010 m. buvo iškelta byla ir kad dokumentai buvo grąžinti tik 2015 metais.

Specialistė parodė, kad nelabai galėjo sutikrinti kokius nors likučius, apskaitos tęstinumo, kadangi nebuvo suvestinių registrų. Dėl to, kaip atskaitingas asmuo pagrindžia lėšų panaudojimą, kaip yra mažinamas atskaitingo asmens pinigų likutis sąskaitoje, – kaip jau pateikė pavyzdį, pateikia sąskaitą faktūrą su grynųjų pinigų apmokėjimo kvitu. Jeigu atskaitingas asmuo perduoda lėšas į banką – pagal banko sąskaitos išrašą nustatoma, kad buvo įneštos lėšos, jeigu išmoka atlyginimą – būna pridėti prie avanso apyskaitos atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai su parašais. Turi pateikti tai, kas pagrindžia jam išduotų grynųjų pinigų panaudojimą. Dėl atskaitingų asmenų sumų migravimo iš vieno į kitą – kiek pamena, tas migravimas buvo tarp S. K. ir G. G., atlikusi tyrimą, taip ir parašė. Matė, kad į avanso apyskaitą ateina likutis iš S. K. G. G. arba iš G. G. S. K. ir šių dokumentų pagrindu priskyrė sumas S. K.. Pagal dokumentus matė, kad iki 2013 m. atskaitingas asmuo buvo S. K., o paskui S. K. likutis pereidavo į G. G. avansinės apyskaitos pradinį likutį. Jos kartu tuo pačiu laikotarpiu nebuvo atskaitingais asmenimis. Paskui tam tikru laikotarpiu atskaitingas asmuo buvo G. G., S. K. direktore tapo nuo 2015 m. birželio mėnesio ir tada nepanaudotas likutis iš G. G. avansinės apyskaitos buvo įrašytas į S. K. avansinę apyskaitą. Specialistė parodė, jog darė lyginimus su R. P. pateiktais registrais, jie sutapo su įmonės pateiktais duomenimis, jokių iškraipymų nerado. Specialisto išvados 16–17 puslapyje aprašė R. P. paaiškinimus ir palyginimus. Dėl to, ar, įvertinus visumą gautų dokumentų, nepateiktus buhalterinius dokumentus, išvados dėl atskaitingo asmens gautų ir išleistų lėšų yra objektyvios ir patikimos, – nebuvo padaryta išvadų dėl atskaitingo asmens. Specialistė parodė, kad jos buvo klausiama apie pajamas ir išlaidas, viskas. Ji jokių pažeidimų dėl to nesurašė. Visi apskaičiavimai buvo padaryti iš tų dokumentų, kuriuos turėjo. Specialistė parodė, kad jai buvo pateiktos avansinės apyskaitos, kasos dokumentų nebuvo tik dalies apie išmokėjimą – jai tik reikėjo surinkti, kiek buvo išmokėta iš kasos ir kiek panaudota. Panaudojimą žiūrėjo pagal bendrovės darytas avansines apyskaitas. Negali pasakyti tikro likučio, gali tik pasakyti, koks įmonėje buvo dokumentinis atskaitingo asmens pinigų likutis pagal pateiktus dokumentus. Specialistas niekada negali nustatyti faktinio likučio, tik dokumentinį pagal įrašus dokumentuose, pagal avansines apyskaitas. Išvada dėl avansinių apyskaitų yra padaryta ir sumos yra nurodytos tik pagal tuos dokumentus, kurie buvo pateikti. O pagal tuos, kurie nebuvo pateikti, ji tų sumų neskaičiavo ir nepreziumavo. Patvirtina, kad išvada buvo padaryta pagal dokumentus, kurie buvo pateikti. Išvada, padaryta pagal pateiktus dokumentus, yra teisinga. Tyrimo metu papildomai nebuvo pateikta jokių dokumentų. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymo nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų, (duomenys neskelbtini) nustatytos dokumentų saugojimo, teikimo institucijoms tvarkos nebuvo. Tyrimo metu matė dokumentus apie darbo užmokesčio išmokėjimą. Darbo užmokestis buvo išmokamas iš kasos, buvo darbo užmokesčio žiniaraščiai su gavėjų parašais. Jeigu tyrimui būtų pateikti 2016 m. liepos–gruodžio mėn. dokumentai, „Didžioji knyga“, suvestiniai apskaitos registrai, kurių neturėjo tyrimo metu, išvada keistųsi tik toje vietoje, kur surinko duomenis apie atskaitingiems asmenims išmokėtas lėšas. Ta suma gal ir keistųsi, jeigu būtų pateikti to laikotarpio pirminiai dokumentai. Specialistas, atlikdamas tyrimą, nesuvedinėja apskaitos. Jeigu būtų pateikti pirminiai dokumentai, specialistas neturi suvesti apskaitos. Atliekant tyrimą, tikrinami duomenys pagal užduotą klausimą, visos apskaitos specialistai negali sutikrinti.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019-01-08 atlikto tyrimo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:

1. Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio metinėse pelno mokesčio deklaracijose ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose deklaravo, kad bendrovės pagrindinė vykdoma ekonominės veiklos rūšis – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla (56.10.00). Pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, bendrovė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. faktiškai teikė maitinimo ir transporto paslaugas, 2017 m. sausio – rugsėjo mėn. teikė maitinimo paslaugas.

Pagal tyrimui pateiktų suvestinių registrų (pajamų ir sąnaudų suvestinių už 2013 ir 2014 metus ir mėnesinių pelno ataskaitų už 2017 m. sausio - rugsėjo mėn.) duomenis suregistruotus 1 priede bendrovė (duomenys neskelbtini):

2013 metais uždirbo pajamų iš viso 1 431 188,48 Lt ir patyrė sąnaudų iš viso už 1 280 263,80 Lt,

2014 metais uždirbo pajamų iš viso 974 775,03 Lt ir patyrė sąnaudų iš viso už 940 973,34 Lt,

2017 m. sausio – rugsėjo mėn. uždirbo pajamų iš viso 58 183,65 Eur ir patyrė sąnaudų iš viso už 72 273,32 Eur.

Bendrovė (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose deklaravo prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorių iš viso:

2013 metais – 811 783,00 Lt,

2014 metais – 1 101 251,00 Lt (1 priedas 3 stulpelis).

Bendrovė (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo:

2013 metais – 1 222 147,00 Lt pajamų ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną – 154 043,00 Lt (užpildymo data 2014-05-22) (2 priedas),

2014 metais – 1 101 250,00 Lt pajamų ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną – 33 745,00 Lt (užpildymo data 2015-05-27) (3 priedas).

Sulyginus bendrovės (duomenys neskelbtini) 2013 ir 2014 metų pajamų ir sąnaudų suvestinėse įrašytus duomenis su bendrovės valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose deklaruotais duomenimis, nustatyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) 2013 ir 2014 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo:

2013 metais – 209 041,48 Lt mažiau pajamų nei įrašyta bendrovės pajamų ir sąnaudų suvestinėse (1 222 147,00 – 1 431 188,48) (2 priedo 18 laukelis),

2014 metais - 126 475,00 daugiau pajamų nei įrašyta bendrovės pajamų ir sąnaudų suvestinėse (1 101 250,00 – 974 775,03) (3 priedo 18 laukelis).

o pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose deklaravo:

2013 metais - 619405,48 Lt mažiau prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorių nei įrašyta bendrovės pajamų ir sąnaudų suvestinėse (811 783,00 - 1 431 188,48),

2014 metais –126476 Lt daugiau prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorių nei įrašyta bendrovės pajamų ir sąnaudų suvestinėse (1 101 251,00 – 974 775,03) (1 priedas).

Tyrimui nepateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) pajamų ir sąnaudų suvestinėse įrašyti (duomenys neskelbtini) (balansinė sąskaita Nr.504), kitų pajamų (balansinė sąskaita Nr.522), finansinės veiklos (balansinė sąskaita Nr. 532) ir pagautės (balansinė sąskaita Nr.540) pirminiai apskaitos dokumentai už 2013 ir 2014 metus, bei nepateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos registras „Didžioji knyga“ ar buhalterinių sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai už 2013 - 2016 metus, todėl negalima patikrinti ar bendrovės (duomenys neskelbtini) pajamų ir sąnaudų suvestinėse įrašyti teisingi duomenys apie bendrovės pajamas ir išlaidas už 2013 ir 2014 metus, bei negalima nustatyti kiek bendrovė uždirbo pajamų ir patyrė išlaidų 2013–2016 metais pagal pirminius apskaitos dokumentus.

Bendrovė (duomenys neskelbtini) metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2013 - 2014 metus deklaravo, kad bendrovės pagrindinė vykdoma ekonominės veiklos rūšis – gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla (56.30.00), metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2015 - 2016 metus deklaravo, kad bendrovės pagrindinė vykdoma ekonominės veiklos rūšis - sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais (49.00.00), metinėje pelno mokesčių deklaracijoje už 2017 metus deklaravo, kad bendrovės pagrindinė vykdoma ekonominės veiklos rūšis – kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas (49.39.00). Pagal įrašus bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos registre „Didžioji knyga“ už 2017 m. sausio - rugsėjo mėn., bendrovė 2017 m. sausio - rugsėjo mėn. faktiška teikė transporto paslaugas.

Tyrimui nepateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrai ir pardavimo dokumentais už 2013 - 2016 metus, todėl nebuvo galima nustatyti kokia buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla ir kiek bendrovė uždirbo pajamų ir patyrė išlaidų 2013 - 2016 metais pagal pirminius apskaitos dokumentus.

Pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos registrą „Didžioji knyga“ už 2017 m. sausio - rugsėjo mėn., bendrovė uždirbo pajamų iš viso 35 723,36 Eur iš jų pajamos: už transporto paslaugas - 31 161,87 Eur, už nuomą – 4 519,84 Eur, už baudas ir delspinigius – 41,65 Eur (15 priedas).

2. Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu buvo 5 atskaitingi asmenys – S. K., G. G., S. S., A. S. ir D. J..

Bendrovės (duomenys neskelbtini) atskaitingiems asmenims laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. išmokėta iš viso 1 572 365,75 Eur, iš jų:

S. K. – 1 296 936,04 Eur (1 257 237,26 + 39 698,78),

G. G. - 254 252,85 Eur,

D. J. – 14 855,54 Eur,

A. S. – 6 263,47 Eur,

S. S. – 57,85 Eur.

Bendrovės (duomenys neskelbtini) atskaitingi asmenys panaudojo iš viso 1 431 955,97 Eur išduotų lėšų, iš jų:

S. K. – 1 172 118,65 Eur,

G. G. - 238 660,46 Eur,

D. J. – 14 855,54 Eur,

A. S. – 6 263,47 Eur,

S. S. – 57,85 Eur (1 lentelė).

Pagal tyrimo metu surinktus duomenis, bendrovės (duomenys neskelbtini) atskaitingi asmenys S. S., A. S. ir D. J. 2017 m. rugsėjo 29 d. skolų bendrovei už jiems išduotas lėšas neturėjo. Bendrovės atskaitingo asmens S. K. nepanaudotų bendrovės lėšų likutis 2017 m. rugsėjo 29 d. – 140 409,78 Eur (1 296 936,04 + 254 252,85 – 1 172 118,65 – 238 660,46).

Bendrovėje (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu buvo 4 atskaitingi asmenys – S. K., D. J. (S.), T. L. ir A. M..

Pagal 15 priede suregistruotus duomenis bendrovės (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodytiems atskaitingiems asmenims laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2016 m. birželio mėn. ir 2017 m. sausio-balandžio mėn. buvo išmokėta iš viso 149 713,24 Eur, iš jų išmokėta:

S. K. – 31 710,37 Eur,

D. J. (S.) - 115 871,21 Eur,

T. L. – 1 665,32 Eur,

A. M. – 466,34 Eur.

7 lentelėje apibendrinti duomenys apie atskaitingų asmenų išlaidas bendrovės reikmėms pagal įrašus avanso apyskaitose. Bendrovės (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitose užfiksuota, kad atskaitingi asmenys laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2016 m. birželio mėn. ir 2017 m. sausio - balandžio mėn. panaudojo iš viso 113 518,72 Eur išduotų lėšų, iš jų:

S. K. – 31 710,37 Eur,

D. J. (S.) - 79 676,69 Eur,

T. L. – 1 665,32 Eur

A. M. – 466,34 Eur.

Tyrimui nepateiktos bendrovės (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos už 2016 m. liepos - gruodžio mėn., bei 2017 m. gegužės - rugsėjo mėn. su pinigų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentai, todėl negalima nustatyti kiek ir kokiems bendrovės atskaitingiems asmenims aukščiau nurodytais laikotarpiais buvo išmokėta lėšų ir kaip šios lėšos buvo panaudotos.

3. Specialisto išvadoje nurodyta, kadangi tyrimui nebuvo pateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai „Didžioji knyga“ ar buhalterinių sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai už 2013–2016 metus, o pateiktose pajamų ir sąnaudų suvestinėse ir valstybinei mokesčių inspekcijai teiktose deklaracijose duomenys nesutampa, todėl negalima įsitikinti ar visos ūkinės operacijos pagrįstos dokumentais, ar pateikti visi apskaitos dokumentai, bei nustatyti ar bendrovė (duomenys neskelbtini) finansinėse ataskaitose ir valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose už 2013 – 2016 metus teisingai deklaravo duomenis apie pajamas ir pelną, ir teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius.

Tyrimui nepateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrai ir pardavimo dokumentai už 2013–2016 metus, todėl negalima nustatyti ar bendrovė (duomenys neskelbtini) finansinėse ataskaitose ir valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose už 2013 – 2016 metus teisingai deklaravo duomenis apie pajamas ir pelną, ir teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius.

4. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal darbo biržos pateiktus dokumentus ir bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašus, bendrovėje (duomenys neskelbtini) pagal įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo, bei darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir finansavimo programas iš viso buvo įdarbinta 11 asmenų, suregistruotų 2 lentelėje, vienas asmuo – R. E., bendrovėje dėl pravaikštų nedirbo nei vienos dienos ir darbo birža už jį subsidijų nemokėjo.

(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos bendrovei (duomenys neskelbtini) įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo mokėjimus tiriamuoju laikotarpiu pervedė į bendrovės sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 2013 - 2016 metais buvo pervesta 15 957,01 Eur (2013 - 2014 m. – 43 849,86 Lt, 2015 - 2016 m. – 3 257,21 Eur) (7 priedas).

Pagal 6 ir 7 prieduose surinktus duomenis, tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo 9 asmenys, kurie įdarbinti pagal įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo, bei darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir finansavimo programas. 2 lentelėje pagal kiekvieną asmenį atskirai suregistruotas septynių bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojų subsidijuojamojo laikotarpio išdirbtas darbo laikas (val.), jiems išmokėtas darbo užmokestis ir darbo biržos už šiuos asmenis pervestų subsidijų suma (2 lentelė).

2 lentelė:

2013-2014 m. (Lt)

1. (duomenys neskelbtini) sutartis 2013-05-02 - 2013-09-30 L. I.darbo birža pervedė subsidijų 2.871,77 Lt; 2013 m. 05-09 mėn. išmokėta 4.126,95 Lt - 742 darbo valandos.

2. (duomenys neskelbtini) sutartis 2013-05-02 - 2013-09-30 Š. B. darbo birža pervedė subsidijų 3.246,02 Lt; 2013 m. 05-09 mėn. išmokėta 4.089,45 Lt - 838 darbo valandos.

3. (duomenys neskelbtini) sutartis 2013-05-10 - 2013-10-09 S. V. darbo birža pervedė subsidijų 3.886,03 Lt; 2013 m. 05-10 mėn. išmokėta 4.712,67 Lt - 973 darbo valandos.

4. (duomenys neskelbtini) sutartis 2013-09-25 - 2013-12-13 L. A. darbo birža pervedė subsidijų 1.779,21 Lt; 2013 m. 09-12 mėn. išmokėta 1.851,50 Lt - 411 darbo valandų.

5. (duomenys neskelbtini) sutartis 2014-03-03 - 2014-07-31 S. A. darbo birža pervedė subsidijų 4.275,20 Lt; 2014 m. 03-07 mėn. išmokėta 4.948,50 - 837 darbo valandos.

6. (duomenys neskelbtini) sutartis 2014-03-03 - 2014-07-31 V. V. darbo birža pervedė subsidijų 1.309,80 Lt; 2014 m. 03-04 mėn. išmokėta 1.691,00 Lt - 326 darbo valandos.

7. (duomenys neskelbtini) I. K. darbo birža pervedė subsidijų 23.085,04 Lt.

8. (duomenys neskelbtini) A. B. darbo birža pervedė subsidijų 3396,79 Lt.

Viso 2013-2014 m. (Lt): darbo birža pervedė subsidijų 43.849,86 Lt, išmokėta 21.420,07 Lt už 4127 darbo valandas.

2015-2016 m. (Eur)

9. (duomenys neskelbtini) sutartis 2015-09-17 - 2016-01-29 R. R. darbo birža pervedė subsidijų 484,62 Eur; 2015 m. 08-11 mėn. išmokėta 779,07 Eur - 440 darbo valandų.

7. (duomenys neskelbtini) sutartis I. K. darbo birža pervedė subsidijų 2772,59 Eur.

Viso: 2015-2016 m. (Eur): darbo birža pervedė subsidijų 3257,21 Eur, išmokėta 779,07 už 440 darbo valandas.

Viso 2013-2016 m. (Eur): darbo birža pervedė subsidijų 15957,01 Eur, išmokėta 6982,75 Eur už 4567 darbo valandas.

Bendrovėje (duomenys neskelbtini) pagal įdarbinimo subsidijuojant organizavimo ir finansavimo sutartis 2007 m. sausio 12 d. Nr. 05/SĮ ir 2007 m. lapkričio 22 d. Nr. 189/SĮ įdarbintų darbuotojų I. K. ir A. B. duomenys apie darbo laiką ir jiems išmokėta darbo užmokestį nerinkti, kadangi nesant aukščiau nurodytų sutarčių, nebuvo galimybės nustatyti koks šių sutarčių galiojimo laikas ir už kokį darbo laikotarpį buvo reikalinga surinkti duomenis apie šių asmenų darbo valandas ir jiems išmokėtą darbo užmokestį.

Tyrimui nebuvo pateikta duomenų, kad pagal įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo, bei darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir finansavimo programas bendrovėje (duomenys neskelbtini) įdarbintiems asmenims darbo užmokestis nebūtų išmokėtas, bei nesumokėtos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos valstybinio socialinio draudimo fondui, o pagal tyrimui pateiktus bendrovės dokumentus – darbo užmokestis šiems asmenims buvo išmokėtas, todėl nenustatyta atvejų, kad piniginės lėšos gautos iš darbo biržos būtų panaudotos ne pagal paskirtį.

5. Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) darbo biržai tiriamuoju laikotarpiu pateikė 64 mokėjimo prašymus darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinei kompensacijai gauti iš viso už 163 224,09 Eur įvertinus pataisymus ranka, pateikta mokėjimo prašymų suma – 162 046,60 Eur (3 lentelė, 10 priedas):

3 lentelė:

2013 m. mokėjimo prašymų skaičius 22, galutinė kompensacijos suma - 256.462,68 Lt (74.276,73 Eur), pataisymai ranka 254.105,04 Lt (73.593,91 Eur).

2014 m. mokėjimo prašymų skaičius 12, galutinė kompensacijos suma -134.898,97 Lt (39.069,44 Eur), pataisymai ranka 134.479,87 Lt (38.948,06 Eur).

2015 m. mokėjimo prašymų skaičius 11, galutinė kompensacijos suma - 26.420,32 Eur, pataisymai ranka 26.420,32 Eur.

2016 m. mokėjimo prašymų skaičius 12, galutinė kompensacijos suma - 16.612,85 Eur, pataisymai ranka 16.239,56 Eur.

2017 m. 01-07 mėn. mokėjimo prašymų skaičius 7, galutinė kompensacijos suma - 6.844,75 Eur, pataisymai ranka 6.844,75 Eur

Viso: mokėjimo prašymų skaičius 64, galutinė kompensacijos suma - 163.224,09 Eur, pataisymai ranka 162.046,60 Eur.

Bendrovė (duomenys neskelbtini) užpildytuose mokėjimo prašymuose darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinei kompensacijai gauti, nurodė darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensaciją pervesti į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos, bei LR Finansų ministerija į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu iš viso pervedė 167 010,52 Eur, iš jų:

2013 m. – 250 897,83 Lt arba 72 665,03 Eur,

2014 m. – 151 365,15 Lt arba 43 838,38 Eur

2015 m. – 25 149,40 Eur,

2016 m. – 16 621,28 Eur,

2017 m. sausio-rugsėjo mėn. – 8 736,43 Eur (11 priedas).

(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos, bei Lietuvos Respublikos Finansų ministerija į bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą tiriamuoju laikotarpiu iš viso pervedė 167 015,01 Eur, tai yra 4 968,54 Eur daugiau, nei bendrovės (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu pateiktuose mokėjimo prašymuose darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinei kompensacijai gauti, pagal tyrimui pateiktus mokėjimo prašymus, bendrovės prašoma suma už tiriamąjį laikotarpį iš viso 162 046,47 Eur (3 lentelė - pateikta mokėjimo prašymų suma įvertinus pataisymus ranka). Šis skirtumas galėjo susidaryti dėl žemiau aprašytų aplinkybių:

2013 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) teritorinė darbo birža mokėjimo pavedimu pervedė 16 047,05 Lt už 2012 m. gruodžio mėn. (šis mokėjimo prašymas neapskaitytas 3 lentelėje, kadangi neįėjo į tiriamąjį laikotarpį),

2014 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) teritorinė darbo birža mokėjimo pavedimu pervedė 17 663,95 Lt už 2013 m. gruodžio mėn., tarp bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentų rastame 2013 m. gruodžio mėn. mokėjimo prašyme įrašyta galutinė kompensacijos suma – 19 238,71 Lt. Darbo birža tyrimui nepateikė bendrovės (duomenys neskelbtini) pateikto mokėjimo prašymo darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinei kompensacijai gauti už 2013 m. gruodžio mėn., todėl nebuvo galimybės nustatyti kokia galutinė kompensacijos suma įrašyta darbo biržai pateiktame prašyme,

2017 m. birželio 23 d. Finansų ministerija mokėjimo pavedimu pervedė 1 499,03 Eur pagal mokėjimo prašymus už 2017 m. balandžio ir gegužės mėn., tačiau bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktuose mokėjimo prašymuose darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinei kompensacijai gauti už 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. įrašyta iš viso 1 275,06 Eur suma (už 2017 m. balandžio mėn. - 590,72 ir už 2017 m. gegužės mėn. - 684,34 Eur) (10 priedas 2017 m. 4 ir 5 prašymai). Dėl kokių priežasčių Finansų ministerija 2017 m. birželio 23 d. mokėjimo pavedimu į bendrovės sąskaitą pervedė 223,97 Eur didesnę sumą nei įrašyta bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymuose už 2017 m. balandžio - gegužės mėn., nenustatyta).

Vadovaujantis 2012 m. kovo 9 įsakymo Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punkto nuostatomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos pervestos lėšos pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu užpildytus mokėjimo prašymus darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinei kompensacijai gauti buvo skirtos tikslinei asmenų grupei priklausančių darbuotojų visų rūšių darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomų mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų išlaidoms padengti.

Tyrimui nepateikti duomenys, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) kompensacijos darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinei kompensacijai gauti tiriamuoju laikotarpiu paskirtos nepagrįstai, nenustatyta neatitikimų tarp bendrovės mokėjimo prašymuose įrašyto darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio ir bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose apskaičiuoto darbo užmokesčio, todėl nenustatyta atvejų, kad kompensacijos būtų paskirtos nepagrįstai ir valstybė dėl šių kompensacijų išmokėjimo būtų patyrusi nuostolį.

6. Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) 2013–2014 metais pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei (duomenys neskelbtini) pardavė prekes ir automobilius iš viso už 8 300,00 Lt arba 2 686,77 Eur (4 lentelė) ir pagal išrašytus kasos pajamų orderius už prekes išvardintas 4 lentelėje iš bendrovės (duomenys neskelbtini) gavo atsiskaitymą grynais pinigais iš viso už 8 300,00 Lt arba 2 686,77 Eur (5 lentelė). Bendrovė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu pervedė iš viso 10 879,60 Eur bendrovei (duomenys neskelbtini) ir iš bendrovės (duomenys neskelbtini) gavo iš viso 41 637,33 Eur (12 priedas), mokėjimo nurodymuose įrašytas įvairus pinigų sumokėjimo pagrindas – „sąskaitos papildymas“, „sąskaitos papildymas prekių pirkimui“, „sąskaitos papildymas trumpalaikiam įsipareigojimui“, „grąžinamas dalinis įsiskolinimas ir kt.

Tyrimui nepateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentai už 2015 m. liepos-gruodžio mėn., 2016 metus, kasos dokumentai už 2016 m. liepos - gruodžio mėn., bei apskaitos registrai „Didžioji knyga“ už 2013 - 2016 metus, todėl negalima nustatyti ar bendrovė (duomenys neskelbtini) pardavė prekes/paslaugas bendrovei (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos - gruodžio mėn. ir 2016 metais, bei ar tarp bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko grynų pinigų tarpusavio sandoriai 2016 m. liepos - gruodžio mėn.

Kadangi tyrimui nepateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrai už 2013 - 2016 metus, todėl negalima nustatyti ar bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje 2013 - 2016 metais užregistruotos ūkinės operacijos su bendrove (duomenys neskelbtini)ir ar užregistruotos laikantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų. , kad R. P. 2017 m. rugsėjo 28 d. liudytojo apklausos protokole pateikė parodymus dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad – „esu padariusi kopijas kai kurių buhalterinių dokumentų, kuriuos būdama kavinėje persikėliau iš kompiuterio į laikiną USB laikmeną, šiuos duomenis galiu pateikti, nes pradėjus tyrimą S. K. gali imtis juos naikinti ar kraipyti juose įrašytą informaciją...“.

Tyrimui buvo pateiktos iš R. P. USB laikmenos atspausdintos su bendrovėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susijusios suvestinės. 13 priede suregistruoti iš USB laikmenos atspausdintų bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suvestinių pavadinimai ir laikotarpiai už kuriuos pateiktos šios suvestinės.

Palyginus R. P. pateiktas ir iš bendrovės (duomenys neskelbtini) kratų metu išimtas suvestines: kasos knygas, kasos suvestines, avansines apyskaitas, gaunamų, išrašytų sąskaitų registrus, bei bendrovės (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktas avansines apyskaitas neatitikimų nenustatyta, tai yra to paties laikotarpio R. P. pateiktos suvestinės identiškos kratos metu išimtoms iš bendrovės (duomenys neskelbtini) suvestinėms, bei bendrovės (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktos avansinės apyskaitos identiškos R. P. pateiktoms to paties laikotarpio avansinėms apyskaitoms.

R. P. liudytojo apklausos metu pateikti parodymai didelės apimties, nėra konkretūs, kad būtų galima šių parodymų duomenis lyginti su bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterine apskaita, todėl jos parodymų ištraukos ir prie šių ištraukų pateikti specialisto paaiškinimai išdėstyti specialisto išvados tiriamosios dalies 14 - 16 puslapiuose.

Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui nepateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) pajamų ir sąnaudų suvestinėse įrašyti (duomenys neskelbtini) (balansinė sąskaita Nr.504), kitų pajamų (balansinė sąskaita Nr.522), finansinės veiklos (balansinė sąskaita Nr. 532) ir pagautės (balansinė sąskaita Nr.540) pirminiai apskaitos dokumentai už 2013 ir 2014 metus, bei nepateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos registras „Didžioji knyga“ ar buhalterinių sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai už 2013 - 2016 metus, todėl negalima patikrinti ar bendrovės (duomenys neskelbtini) pajamų ir sąnaudų suvestinėse įrašyti teisingi duomenys apie bendrovės pajamas ir išlaidas už 2013 ir 2014 metus, bei negalima nustatyti kiek bendrovė uždirbo pajamų ir patyrė išlaidų 2013–2016 metais pagal pirminius apskaitos dokumentus.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu - 2015 m. rugsėjo mėn. į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė darbo užmokesčio už 173,11 Eur išmokėjimo operacijos,

12 straipsnio 4 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI1-988 redakcija) reikalavimų - apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius – bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo bendrovės grynų pinigų išmokėjimo operacijos už 173,11 Eur.

Dėl į bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos išlaidas neįrašyto 173,11 Eur grynų pinigų išmokėjimo, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 metus.

Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) 2013 - 2015 metais kasos išlaidų orderiuose įrašyto darbo užmokesčio darbuotojams grynais pinigais iš viso už 17057,78 Eur neišmokėjo, tai bendrovės kasos išlaidų orderiuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, dėl ko bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimų – 2013–2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė kasos išlaidų orderius apie darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams grynais pinigais išmokėjimą iš viso 17 057,78 Eur, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį,

6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu - į apskaitą įtraukė neįvykusias darbo užmokesčio iš viso už 17057,78Eur grynais pinigais išmokėjimo operacijas.

Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) 2013–2015 metais kasos išlaidų orderiuose įrašyto darbo užmokesčio darbuotojams grynais pinigais iš viso už 17 057,78 Eur neišmokėjo, tai dėl bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų tikrovės neatitinkančių duomenų apie darbo užmokesčio grynais pinigais išmokėjimą iš viso už 17057,78 Eur, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 ir 3 dalies, bei 6 straipsnio 2 dalies negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013–2015 metus.

Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) neišsaugojo kasos dokumentų už 2016 m. liepos - gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini) (balansinė sąskaita Nr.504), kitų pajamų (balansinė sąskaita Nr.522), finansinės veiklos (balansinė sąskaita Nr. 532) ir pagautės (balansinė sąskaita Nr.540) pirminių apskaitos dokumentų už 2013 ir 2014 metus, bei apskaitos registro „Didžioji knyga“ ar buhalterinių sąskaitų suvestinių apskaitos registrų už 2013 - 2016 metus, dėl to bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies reikalavimų – apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis bei jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintomis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 ir 10.19 punktų nuostatomis - ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir apskaitos registrai saugomi 10 metų.

Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) neišsaugojo kasos dokumentų už 2016 m. liepos - gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini) (balansinė sąskaita Nr.504), kitų pajamų (balansinė sąskaita Nr.522), finansinės veiklos (balansinė sąskaita Nr. 532) ir pagautės (balansinė sąskaita Nr.540) pirminių apskaitos dokumentų už 2013 ir 2014 metus, bei apskaitos registro „Didžioji knyga“ ar buhalterinių sąskaitų suvestinių apskaitos registrų už 2013 - 2016 metus, tai dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentų neišsaugojimo, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 - 2016 metus.

Pagal Juridinių asmenų duomenų bazės duomenis bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas tiriamuoju laikotarpiu vykdė: nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. - direktorė S. K., laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. birželio 9 d. - direktorė G. G., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. – direktorė S. K..

Pagal įrašus bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos knygoje ir kasos pajamų orderiuose, bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. tvarkė vyr. buhalterė B. N.. Pagal įrašus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose B. N. nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo atostogose (mokamose ir neapmokamose), o nuo 2017 m. liepos 31 d. atleista iš bendrovės (duomenys neskelbtini), todėl kas tvarkė bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. – nenustatyta.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnį - už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 10 straipsnio (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 1 dalį - ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo ir 11 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalį - už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą( t. 5, b. l. 34–191).

Nagrinėjant bylą teisme, buvo pateikta teismo finansų ir buhalterijos ekspertės M. O. konsultacinės išvada „Dėl atskaitingo asmens S. K. skolos (duomenys neskelbtini) nustatymo galimybės baudžiamojoje byloje Nr.1-44-316/2020 (t. 9, b. l. 25–37), kurios išvadose nurodyta:

1. Siekiant patikimai nustatyti atskaitingam asmeniui išmokėtų ir ūkio subjekto veikloje nepanaudotų pinigų dokumentinį likutį, teismo ekspertui ar specialistui tyrimui reikalinga pateikti:

1) visas atskaitingo asmens per tiriamąjį laikotarpį užpildytas avanso ataskaitas,

2) visų atskaitingo asmens per tiriamąjį laikotarpį sumokėtų ūkio subjekto jam avansu išmokėtų pinigų sumokėjimą atsiskaitant ūkio subjekto vardu įrodančius buhalterinius dokumentus,

3) visų atskaitingo asmens per tiriamąjį laikotarpį ūkio subjekto vardu gautų pinigų gavimą iš fizinių asmenų ar kitų ūkio subjektų įrodančius buhalterinius dokumentus,

4) knygos sąskaitų, kuriose apskaitomi atskaitingo asmens ir ūkio subjekto tarpusavio įsipareigojimai, detalius apyvartos žiniaraščius bei finansines ataskaitas.

Vadovaujantis atskaitingų asmenų ir ūkio subjektų tarpusavio įsipareigojimų apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais, nepateikus tyrimui visų atskaitingo asmens avansinių ataskaitų, pirminių buhalterinių dokumentų ir/ar buhalterinių registrų, Didžiosios knygos sąskaitų duomenų bei finansinių ataskaitų, nėra galimybės:

1. patikrinti ir nustatyti, kad tiriamoje avansinėje ataskaitoje nurodyto atskaitingo asmens dokumentinio pinigų likučio teisingumo ir atitikimo pirminiams buhalteriniams dokumentams,

2. nustatyti, kad visi avansinėje ataskaitoje nurodyti pirminiai buhalteriniai dokumentai iš tikrųjų buvo pateikti ūkio subjektui ir jie yra išsaugoti,

3. nustatyti, kad avansinėje ataskaitoje nurodytas dokumentinis pinigų likutis atitinka apskaitytą ūkio subjekto buhalteriniuose registruose ir Didžiosios knygos sąskaitose bei yra atvaizduotas ūkio subjekto finansinėse ataskaitose,

4. nustatyti, kad avansinė ataskaita, buhalteriniai registrai ir Didžiosios knygos sąskaitos bei finansinės ataskaitos buvo parengti vadovaujantis:

– Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 12 str., 13 str. ir 17 str. nuostatomis,

– Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str.,

– verslo apskaitos standartų,

– Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 ir 10 p.

2. Vadovaujantis pirmajame Išvados skyriuje nurodytais teisės aktais bei 2019-01-08 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) šeštajame ir septintajame puslapyje pateiktomis priežastimis, daroma išvada, kad specialistė minėtoje išvadoje negalėjo patikimai nustatyti teisingo atskaitingo asmens S. K. dokumentinio pinigų likučio. Todėl 2019-01-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuoto (duomenys neskelbtini) atskaitingo asmens S. K. apskaičiuotas dokumentinis pinigų likutis negali būti:

1. laikomas paskaičiuotu teisingai,

2. laikomas paskaičiuotu remiantis pirminiais buhalteriniais dokumentais,

3. nustatytas jo atitikimo buhalteriniuose registruose užregistruotoms ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams, Didžiojoje knygoje bei finansinėse ataskaitose apskaitytam ir atvaizduotam atskaitingo asmens S. K. dokumentiniam pinigų likučiui.

3. Nesutikrinus atskaitingo asmens avansinių ataskaitų su pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, suvestiniais registrais, Didžiosios knygos sąskaitų bei finansinių ataskaitų duomenimis, nėra galimybės patikimai atsakyti į klausimą koks buvo atskaitingo asmens (šiuo atveju - S. K.) pinigų likutis.

Ketvirtuoju klausimu

4. Jei tyrimui būtų pateikti visi (duomenys neskelbtini) pirminiai ir suvestiniai buhalteriniai dokumentai, Didžiosios knygos sąskaitų ir finansinių ataskaitų duomenys, tai būtų galima patikimai:

1. patikrinti ir nustatyti tiriamose avansinėse ataskaitose nurodyto S. K. dokumentinio pinigų likučio teisingumą ir atitikimą pirminiams buhalteriniams dokumentams,

2. nustatyti, kad visi S. K. avansinėse ataskaitose nurodyti pirminiai buhalteriniai dokumentai iš tikrųjų buvo pateikti (duomenys neskelbtini) ir jie yra išsaugoti,

3. nustatyti, kad avansinėje ataskaitoje nurodytas S. K. dokumentinis pinigų likutis atitinka apskaitytą (duomenys neskelbtini) buhalteriniuose registruose ir Didžiosios knygos sąskaitose bei yra atvaizduotas finansinėse ataskaitose,

4. nustatyti, kad S. K. avansinės ataskaitos, (duomenys neskelbtini) buhalteriniai registrai ir Didžiosios knygos sąskaitos bei finansinės ataskaitos buvo parengti vadovaujantis:

– Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 12 str., 13 str. ir 17 str. nuostatomis,

– Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str.,

– Verslo apskaitos standartais,

– Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 ir 10 p. ( t. 9, b. l. 25–37).

Liudytoja R. P. 2017-09-28 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu USB laikmenoje, aplanke, pavadintame „FAKTAS“, pateikė dokumentus. Dokumentai iš pateiktos USB laikmenos perkelti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 321 kab. darbo vietoje esantį kompiuterį, atspausdinti bei perkelti į CD-R laikmeną. (t. 2, b. l. 13–20).

Liudytojos R. P. 2019-10-28 pateikti atspausdinti dokumentai iš aplanko „Faktas“ perduoti saugoti į daiktinių įrodymų saugojimo patalpą, adresu: (duomenys neskelbtini) Priduota 6 tomai – 1110 lapų. Pridavimo kvitas (duomenys neskelbtini) TEL Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 21–22).

Iš 2018-08-31 (duomenys neskelbtini) direktorės S. K. „Įsakymo dėl priedų“, matyti, kad prie 2018 m. rugpjūčio atlyginimų nurodyta mokėti priedus: S. V. - 3 000 Eur, A. S. - 3 000 Eur, V. P. - 1000 Eur (t. 2, b. l. 26).

Iš 2018-08 mėn. atlyginimo žiniaraščio matyti, kad A. S. priskaičiuotas 3009, 55 Eur priedas, V. P. - 1010, 23 Eur priedas ir S. V. - 3 000 Eur priedas (t. 2, b. l. 28).

Iš 2018-09-05 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla ( t. 2, b. l. 37–41).

Iš 2019-04-11 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto (t. 2, b. l. 42–45).

2018-10-15 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad D. J. pateikė reikalaujamus (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie pakvitavimu grąžinti D. J. (t. 2, b. l. 68–69, 80).

2017-11-13VĮ (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą į reikalavimą pateikti: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), duomenis / dokumentus: Bendrovės atskaitomybės dokumentus (visus turimus pateiktus) finansinės atskaitomybės dokumentus, pelno nuostolio ataskaitas, visus teiktus (ir tarpinius jei buvo) balansus ir aiškinamuosius raštus bei k. t. dokumentus); Bendrovės įstatus (ir jų pakeitimus jei buvo) ir įsakymų (protokolų) kopijas (jei buvo) nuo 2013-01-01. (t. 2 , b. l. 126–163).

2018-03-12 VĮ „Registrų centras“ pateikė atsakymą į reikalavimą pateikti: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) registravimo bylos kopiją; Bendrovės – (duomenys neskelbtini) atskaitomybės dokumentus (visus turimus pateiktus), finansinės atskaitomybės dokumentus, pelno nuostolio ataskaitas, visus teiktus (ir tarpinius jei buvo) balansus ir aiškinamuosius raštus bei k. t. dokumentus), Bendrovės įstatus (ir jų pakeitimus jei buvo) ir įsakymų (protokolų) kopijas (jei buvo). Duomenis pateikti nuo 2013 iki 2018 m. (t. 2, b. l. 164–200), (t. 3, b. l. 1–51.).

2017-11-24 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos VRM pateikė atsakymą į reikalavimą pateikti (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), duomenis / dokumentus: pelno mokesčio deklaracijas (jei teikė); duomenis apie pajamas gautas iš 2 procentų GPM pagal Labdaros ir paramos įstatymą; duomenis apie atliktas (duomenys neskelbtini) kontrolės procedūras (pridedant patikrinimų išvadų kopijas); duomenis ar (duomenys neskelbtini) yra skoloje Valstybės biudžetui. (t. 2, b. l. 109–115,)

2019-03-06 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos VRM pateikė atsakymą į reikalavimą pateikti (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), duomenis, kad už 2016 m., 2017 m. Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas, t. y. (duomenys neskelbtini) forma nei teikė. (t. 2, b. l. 116–119.)

2019-04-05 Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsakymą į reikalavimą pateikti: kiek būtų buvę priskaičiuota sumokėti pelno mokesčio, pagal pateiktus suvestinių registrų (pajamų ir sąnaudų suvestinių už 2013 ir 2014 m. ir mėnesinių pelno ataskaitų už 2017 m. sausio–rugsėjo mėn.) duomenis ir VMI teiktas deklaracijas (duomenis), jei Bendrovė nebūtų turėjusi „Socialinės įmonės“ statuso ir pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą nebūtų taikyta lengvata, kai pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą (duomenis pateikti už tiriamąjį laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-09-28). ( t. 2, b. l. 120–125).

2019-05-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė atsakymą į reikalavimą pateikti: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), visų darbuotojų laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-05-01 apskaičiuotus bei išmokėtus darbo užmokesčius bei išmokėtus piniginius priedus ar premijas. (Duomenis pateikti atskirai kiekvieno asmens ir kiekvieno mėnesio). Atsakyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skyrius neturi galimybės pateikti reikalaujamos informacijos apie piniginius priedus ir premijas, nes registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis ir jiems priskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Pateikė informaciją apie priskaičiuotą darbo užmokestį ( t. 2, b. l. 102–108).

2018-04-09 ir 2018-05-07 Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsakymą į reikalavimą pateikti: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) dokumentus (duomenis), kuriais bendrovei suteiktas „Socialinis įmonės statusas“; teiktas deklaracijas (balansai ir kiti dokumentai); paraiškų subsidijoms gauti, paraiškų darbo vietoms steigti, pažymas apie įdarbintus Darbo biržos siųstus asmenis, jų dirbtą laiką ir apskaičiuotą jiems darbo užmokestį, pasiūlymų dėl planuojamų įdarbinti asmenų, darbo užmokesčio dydžio bei mokėjimo tvarkos, darbo vietų steigimo (pritaikymo) aktų, ataskaitų ir kitų dokumentų patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2013 iki 2018 m. (t. 2, b. l. 81–84).

2018-09-17 Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsakymą į reikalavimą pateikti: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), dokumentus (duomenis): (duomenys neskelbtini) teritorinei darbo biržai pateiktų mokėjimo prašymų darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinei kompensacijai gauti kopijas už 2013 m. 04 mėn., 2013 m. 12 mėn., 2014 m. 01-07 mėn. ir 10-12 mėn., 2015 m. 01 mėn., 2015 m. 05 mėn., 2017 m. 08-09 mėn.; teritorinei darbo biržai pateiktų bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo užmokesčio kopijas už 2013 m. 04 mėn., 2013 m. 12 mėn., 2017 m. 01-07 mėn. ir 10-12 mėn., 2015 m. 01 mėn., 2015 m. 05 mėn., 2017 m. 08-09 mėn., 2017 m. 04-06 mėn. ir 2017 m. 08-09 mėn. (t. 2, b. l. 88–93).

2018-12-12 Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsakymą į reikalavimą pateikti: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) dokumentus (duomenis): kokiu pagrindu buvo daromi (nurodyti rašte) pavedimai į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. (t. 2, b. l. 94–97).

2019-10-24 ir 2019-10-28 surašyti tarnybiniai pranešimai. Gauta informacija iš Lietuvos darbo biržos buvo apžiūrėta ir aprašyta FNTT specialisto išvadoje, reikalingi duomenys prie išvados pridėti kaip priedai, todėl dėl gautos iš Lietuvos darbo biržos didelės dokumentų apimties, dokumentai perduoti saugoti į daiktinių įrodymų saugojimo patalpą (t. 2, b. l. 85–87,) (t. 2, b. l. 98–101).

2019-10-28 iš Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viso perduota saugoti į daiktinių įrodymų saugojimo patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), gautų dokumentų: 21 tomas – 4053 lapai. Pridavimo kvitas B serija TEL Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2 , b. l. 21–22).

2019-06-18 (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pateikė: nutarties iškelti bankroto bylą kopiją; nutarties su kreditorių reikalavimų su patvirtintu sąrašu kopiją; (duomenys neskelbtini) perduotų daiktų -dokumentų perdavimo akto kopiją; (duomenys neskelbtini) nuo 2018-01-01 atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių kopijas bei 2018-03-31 įsakymo kopiją „Dėl priedų“ kuriuo nurodoma, kad prie š. m. rugpjūčio atlyginimų mokėti priedus: S. V. 3000 Eur, A. S. 3000 Eur V. P. 1000 Eur. (t. 2, b. l. 23–48,).

2019-09-26 (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją dėl (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių bendrovės kasoje ir banko sąskaitoje perdavimo bankroto administratoriui, t. y. bankroto administratoriui buvo perduotas „kito trumpalaikio turto sąrašas“, kuriame matyti, kad kasoje turėtų būti 2900,38 Eur, tačiau tokios sumos kasoje nebuvo. Pareikalavus S. K. įnešti į naujai atidarytą banko sąskaitą, pinigai į sąskaitą įnešti nebuvo. (t. 2, b. l. 49–54).

2018-02-06 bei 2018-02-12 (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. tvarkanti (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus priėmimo- perdavimo aktais pateikė už laikotarpį nuo 2017-01 iki 2017-11 mėn. (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus. (t. 4, b. l. 186–189,)

2017-12-14 atliktos kratos adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kratų metu rasti ir paimti nusikalstamai veikai tirti galintys turėti reikšmės daiktai ir dokumentai, t. y. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-09-28, USB laikmena, trys kompiuteriai, užrašai, darbo knygos. (t. 4, b. l. 166–169) (t. 4, b. l. 171–174) ( t. 4, b. l. 176–178) (t. 4, b. l. 180–183).

2018-06-28 Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuskaityta informacija perkelta į (duomenys neskelbtini) AVPK pateiktą standųjį diską „ADATA“( t. 4, b. l. 196–200).

Iš 2018-09-19 – 2018-09-21 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta standžiajame diske „ADATA“ rasta kompiuteriuose bei USB laikmenoje perkelta informacija. Peržiūrėjus perkeltą informaciją nusikalstamai veikai tirti reikšmingos informacijos nerasta. Iš standžiojo disko „ADATA“ informacija perkelta į USB laikmeną 64 GB talpos bei pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. (t. 5, b. l 1–2).

2019-02-01 į daiktinių įrodymų saugojimo patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti 2017-12-14 kratos metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta USB laikmena APACER; 2017-12-14 kratos metu pas S. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas ASUS nešiojamasis kompiuteris, be maitinimo laido, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Pridavimo kvitas B serija TEL Nr. (duomenys neskelbtini). (t 4, b. l. 184–185).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, jų paslėpimas ir pan.). Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad duomenis apie asmens (ūkio subjekto) veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti, analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei tokiu būdu to padaryti (o ne atliekant ikiteisminį tyrimą, priešpriešinius patikrinimus, ir pan.) negalima, atsiranda Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Pirmiausia apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015, 2K-7-176-303/2015).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos išsaugojimą, yra atsakingas įmonės vadovas.

Nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-08-15 ir nuo 2015-06-10 iki 2017-09-28 (duomenys neskelbtini) direktore buvo S. K.. Nuo 2013-08-16 iki 2015-06-09 S. K. įsakymu (duomenys neskelbtini) direktore buvo paskirta G. G.. Iš pačios S. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, jog G. G. buvo tik formaliai („ant popieriaus“) (duomenys neskelbtini) direktorė, o tikrąsias direktoriaus funkcijas minėtu laikotarpiu ėjo pati S. K.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme G. G. parodė, jog S. K. paprašė jos pabūti direktore nuo 2013 m ir ji sutiko. S. K. pati liko direktore, o ji buvo kaip S. K. padėjėja, ji prižiūrėdavo virtuvę, barus, tvarką, tiekimą, maistą, kokybę, klientūrą. Buvo įforminta 2 valandoms, bet dirbdavo 4 ar 5 valandas. Finansinius dalykus, darbuotojų darbo santykius tvarkė tik S. K.. Liudytoja parodė, kad ji jokių buhalterinių dalykų nevykdė, niekur nepasirašinėjo, nes tai darydavo buhalterės. Neturėjo jokių reikalų su grynaisiais pinigais. Ji buvo „popierinė“ direktorė. Tapus direktore, jos pareigos nepasikeitė. Nieko negali pasakyti dėl tų 15 tūkstančių, išrašytų jai, kaip atskaitingam asmeniui, ji nieko apie tuos pinigus nežino ir pirmą kartą apie juos girdi. Dėl to, kad jos vardu, kaip atskaitingam asmeniui, buvo išrašytas grynųjų pinigų paėmimo orderis 15592,39 eurų sumai, neva tokia suma buvo jai išmokėta iš kasos – ji tokios sumos nėra mačiusi.

Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad G. G. kurį laiką buvo direktore tik dokumentuose, bet realiai įmonei ir toliau vadovavo S. K.. Analogiškai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė liudytojai S. V., D. J., S. K., B. N..

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius 2019-01-08 pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėtoje išvadoje nurodyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) nesilaikė:

– 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 2015 m. rugsėjo mėn. į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė 173,11 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo operacijos.

– 12 straipsnio 4 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI1-988 redakcija) reikalavimų, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius ir bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo bendrovės grynų pinigų išmokėjimo operacijos už 173,11 Eur.

Dėl į bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos išlaidas neįrašyto 173,11 Eur grynų pinigų išmokėjimo, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 metus.

Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini)2013–2015 metais kasos išlaidų orderiuose įrašyto darbo užmokesčio darbuotojams grynaisiais pinigais – iš viso už 17057,78 Eur – neišmokėjo, tai bendrovės kasos išlaidų orderiuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, taip bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimų – 2013–2015 metais į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė kasos išlaidų orderius apie darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams grynais pinigais išmokėjimą iš viso 17 057,78 Eur, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį,

6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu – į apskaitą įtraukė neįvykusias darbo užmokesčio iš viso už 17057,78 Eur grynaisiais pinigais išmokėjimo operacijas.

Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) 2013–2015 metais kasos išlaidų orderiuose įrašyto darbo užmokesčio darbuotojams grynaisiais pinigais – iš viso 17 057,78 Eur – neišmokėjo, tai dėl bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų tikrovės neatitinkančių duomenų apie darbo užmokesčio grynais pinigais išmokėjimą iš viso už 17057,78 Eur, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 ir 3 dalies, bei 6 straipsnio 2 dalies negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013–2015 metus.

Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) neišsaugojo kasos dokumentų už 2016 m. liepos-gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini) (balansinė sąskaita Nr.504), kitų pajamų (balansinė sąskaita Nr.522), finansinės veiklos (balansinė sąskaita Nr. 532) ir pagautės (balansinė sąskaita Nr.540) pirminių apskaitos dokumentų už 2013 ir 2014 metus, bei apskaitos registro „Didžioji knyga“ ar buhalterinių sąskaitų suvestinių apskaitos registrų už 2013 - 2016 metus, dėl to bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies reikalavimų – apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis bei jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintomis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 ir 10.19 punktų nuostatomis, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir apskaitos registrai saugomi 10 metų.

Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) neišsaugojo kasos dokumentų už 2016 m. liepos-gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini) (balansinė sąskaita Nr.504), kitų pajamų (balansinė sąskaita Nr.522), finansinės veiklos (balansinė sąskaita Nr. 532) ir pagautės (balansinė sąskaita Nr.540) pirminių apskaitos dokumentų už 2013 ir 2014 metus, bei apskaitos registro „Didžioji knyga“ ar buhalterinių sąskaitų suvestinių apskaitos registrų už 2013–2016 metus, dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentų neišsaugojimo, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013–2016 metus.

Pagal Juridinių asmenų duomenų bazės duomenis, bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas tiriamuoju laikotarpiu vykdė: nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. –S. K., laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. birželio 9 d. – G. G., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. – S. K..

Pagal įrašus bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos knygoje ir kasos pajamų orderiuose bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. tvarkė vyr. buhalterė B. N.. Pagal įrašus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, B. N. nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo atostogose (mokamose ir neapmokamose), o nuo 2017 m. liepos 31 d. atleista iš bendrovės (duomenys neskelbtini), todėl, kas tvarkė bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., nenustatyta.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnį - už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 10 straipsnio (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 1 dalį - ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo ir 11 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalį - už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą ( t.5, b. l. 34–191).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje specialistė N. B. patvirtino tyrimo išvadas,

Nagrinėjant bylą teisme, buvo pateikta teismo finansų ir buhalterijos ekspertės M. O. konsultacinės išvada „Dėl atskaitingo asmens S. K. skolos (duomenys neskelbtini) nustatymo galimybės baudžiamojoje byloje. Minėta išvada nepaneigia Finansinių nusikaltimų tyrimo prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius 2019-01-08 pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų byloje ištirtų įrodymų, todėl teismas ja nesivadovauja.

Niekuo nepagrįstas ir neįrodytas kaltinamosios S. K. tvirtinimas, kad R. P. galėjo jai pakenkti ir, žinodama, kad nebus galima pagrįsti turėtų išlaidų, galėjo dalį dokumentų tiesiog išsinešti namo ar juos sudeginti. Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad ji jokių dokumentų iš bendrovės nėra išsinešusi. Kadangi buhalterinė apskaita buvo vedama netvarkingai, tai tų dokumentų paprasčiausiai nebuvo. Teismo posėdyje apklausti liudytojai parodė nematę, kad R. P. būtų išsinešusi kokius nors dokumentus.

Iš liudytojos S. K. parodymų matyti, kad, jai pradėjus dirbti įmonėje, kasos pajamų orderiai buvo ne visi ir jie buvo nesutvarkyti. Taip pat jai buvo žinoma, jog yra didelis dokumentinis pinigų likutis, kad tiek pinigų reikia įnešti į banką, o pinigai neįnešami ir suma tik didėja. Analogiškai parodė liudytoja B. N..

Teismas kaip nepatikimus vertina liudytojo R. R. parodymus teisme, kad jis matė, kaip 2015 metų pavasarį, darbo dienos pabaigoje, buhalterė, vardu Raselė, su kita moterimi, vardu S., pilnomis „tašėmis“ užrakinėja (duomenys neskelbtini) duris. Tose „tašėse“ buvo kažkokie popiergaliai, kažkokios „papkės“. Liudytojas parodė, kad įvykį jis matė 2015 metų pavasarį, kai tuo tarpu jis bendrovėje įsidarbino 2015 m. rugpjūčio 22 d.

Taigi, vertinant tai, kas išdėstyta, byloje objektyviai konstatuotina, jog kaltinamosios S. K. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką – apgaulingai tvarkius (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir dėl nustatytų aplinkybių negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013–2016 metus, laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje įtvirtinta svetimo turto pasisavinimo, kaip nusikaltimo, sudėtis yra materiali, taigi būtinasis nusikalstamos veikos požymis yra turtinės žalos padarymas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, konstatuojant turtinės žalos kilimą svarbu įvertinti ir nustatyti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas ar turtinė teisė buvo panaudoti. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai pagal tam tikrus įgalinimus. Pagal teismų praktiką, įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-699/2015, Nr. 2K-269-648/2017, Nr. 2K-232-697/2017). Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Kaltininko tiesioginė tyčia šiuo atveju yra tai, kad asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori. Taigi, nors ir suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį, kaltininkas nori taip veikti, o numatydamas, kad dėl šių veiksmų neišvengiamai atsiras nusikalstamų padarinių – turtinė žala turto savininkui, tokių padarinių sąmoningai siekia. Sprendžiant, ar asmuo, kuriam patikėtas turtas, padarė Baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Apie sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Tokiu atveju, tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes padaryti teisingas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011; Nr. 2K-P-78/2012; Nr. 2K-234-942/2015; Nr. 2K-154-976/2017; Nr. 2K-127-693/2019 ir kt.).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019-01-08 pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad pagal tyrimo metu surinktus duomenis, (duomenys neskelbtini) atskaitingi asmenys S. S., A. S. ir D. J. 2017 m. rugsėjo 29 d. skolų bendrovei už jiems išduotas lėšas neturėjo. Bendrovės atskaitingo asmens S. K. nepanaudotų bendrovės lėšų likutis 2017 m. rugsėjo 29 d. – 140 409,78 Eur (1 296 936,04 + 254 252,85 – 1 172 118,65 – 238 660,46).

Iš liudytojos R. P. parodymų matyti, kad atskaitingo asmens pinigų niekas nematė. Viskas būdavo tik sąskaitų ir dokumentų pavidalu. Paskutinę mėnesio dieną būdavo išrašomas kasos pajamų orderis, kad tie pinigai įnešti į banką, o jau kito mėnesio pirmos dienos ryte buvo išrašomas kasos išlaidų orderis, kad pinigai paimti.

Iš liudytojos G. G. parodymų matyti, kad ji nieko nežinojo apie jos vardu išrašytą 15592,39 eurų grynųjų pinigų paėmimo orderį kaip atskaitingam asmeniui. Ji tokios pinigų sumos nėra mačiusi.

Iš liudytojos B. N. parodymų matyti, kad S. K. buvo atskaitingas asmuo, kuris turėjo pateisinti grynųjų pinigų panaudojimą. Kadangi kasoje realiai pinigų nebūdavo, tai tuos pinigus „užkeldavo“ atskaitingam asmeniui. Kadangi S. K. neatsiskaitydavo, kur ji panaudojo grynuosius pinigus, ir nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, tai kiekvieną mėnesį atskaitingo asmens suma didėjo.

Iš liudytojos S. K. parodymų matyti, kad kiekvieną dieną, baigus darbą, barmenės suskaičiuodavo pinigus ir juos atiduodavo S. K.. Ši pasirašydavo kasos knygoje, kad pinigus gavo.

Iš liudytojos A. S. parodymų matyti, kad dienos pabaigoje ji sudėdavo į maišelį paimtą iš kasos pinigų likutį su kasos orderiu ir perduodavo S. V. ar vairuotojui A. M., kad nuvežtų direktorei S. K..

Iš liudytojo A. M. parodymų matyti, kad barmenė A. S. perduodavo jam maišelį, kurį jis nuveždavo direktorei į namus.

Iš 2018-08-31 (duomenys neskelbtini) direktorės S. K. „Įsakymo dėl priedų“, matyti, kad prie 2018 m. rugpjūčio atlyginimų nurodyta išmokėti priedus: S. V. – 3000 Eur, A. S. – 3000 Eur, V. P. – 1000 Eur (t. 2, b. l. 26).

Iš liudytojų S. V., A. S., V. P. parodymų matyti, kad jos niekada nėra gavusios tokių priedų. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta ir tai, kad kaltinamoji, turėdama tyčią, tiesiogiai nukreiptą pasisavinti (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-09-28 pasisavino užimamų pareigų pagrindu jos žinioje buvusį svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, didelės vertės turtą – pinigines lėšas 140409,78 Eur, šią sumą paimdama iš kasos pagal jos ir G. G. vardu išrašytus kasos išlaidų orderius ir nepateikdama dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimą.

Esant išdėstytų baudžiamosios bylos aplinkybių ir įrodymų visetui, konstatuotina, jog kaltinamosios S. K. kaltė, padarius šią jai inkriminuojamą veiką, įrodyta taip pat visa apimtimi. Nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi, kaip nustatyta, kaltinamoji S. K. pasisavino didelės (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 140409,78 Eur.

IV. Bausmės ir jų skyrimo motyvai

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamosios S. K. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vadovaujantis BK 11 straipsnio normomis, nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamais kaltinamosios veiksmais pažeistos itin reikšmingos įstatymais bei konstitucija saugomos vertybės ir gėriai – vienas iš svarbiausių tinkamą valstybės funkcionavimą užtikrinančių objektų – valstybės finansų sistema ir jos finansiniai interesai ir prigimtinės konstitucinės asmens teisės į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Kaltinamosios tyčia visais atvejais buvo susiformavusi, apgalvota ir aptarta, tiesiogiai nukreipta, siekiant užsibrėžtų ir numatytų įstatymams priešingų tikslų, pažeisti įstatymus. Tai suponuoja, jog kaltinamosios nusikalstamas elgesys tęsėsi ilgą laiką, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtas nepalankiai susiklosčiusios situacijos ar aplinkybių. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai nebuvo ir vienkartinio pobūdžio – nusikalstami kaltinamosios veiksmai, apgaulingai tvarkant buhalterinę įmonės apskaitą ir pasisavinant svetimą turtą, tęsėsi ne vienerius metus. Nusikalstamais veiksmais padaryta reikšminga žala (duomenys neskelbtini), pasisavintas didelės vertės svetimas turtas.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Kaltinamosios S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad S. K. praeityje neteista, yra pensininkė, byloje nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Baudžiamajame įstatyme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę bei tai, kad kaltinamoji viso proceso metu kategoriškai neigė įvykdžiusi nusikalstamas veikas, bandydama savo kaltę perkelti kitiems asmenims, teismo nuomone, S. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, skirtina bausmė – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis už sankcijos vidurkį.

Kaltinamosios S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl nėra būtinų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat, nagrinėdamas šią bylą, teismas nenustatė ir kokių nors išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl kaltinamosios S. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XII-653, įsigaliojusio 2017 m. spalio 6 d., redakcija) buvo numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis, atkreiptina, nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir už sunkios nusikalstamos veikos padarymą galiojo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. Byloje nustatyta, jog sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtiną, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką kaltinamoji S. K. padarė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m rugsėjo 28 d., tai yra Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcijai dar galiojant. BK 3 straipsnio 1, 2, 3 dalyse imperatyviai įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios S. K. asmenybę, jos įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tai, kad ji praeityje neteista, yra pensinio amžiaus, sprendžia, kad, atidėjus bausmės vykdymą ir skiriant įpareigojimus, S. K. bus pakankamai nubausta ir tai padės pasiekti bausmės tikslų.

V. Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas 140409,78 Eur civilinis ieškinys. Nagrinėjant bylą teisme, buvo gautas pareiškėjo A. P. prašymas dėl civilinio ieškovo pakeitimo. Teismui buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 24 d. varžytinių aktas Nr. 1, iš kurio matyti, kad Varžytinių vykdytojas (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius (duomenys neskelbtini) parduoda, o A. P. perka ir priima 140409,78 Eur dydžio reikalavimo teisę į S. K.. Pirkėjas už 140409,78 Eur dydžio reikalavimo teises atsiskaitė priede nustatyta tvarka (t. 9, b. l. 2–7). Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi buvo pakeistas civilinis ieškovas ir civiliniu ieškovu pripažintas A. P. (t. 9, b. l. 40). Civilinio ieškovo A. P. ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. 2017-09-28 liudytojos R. P. pateikti atspausdinti dokumentai iš aplanko „Faktas“, 6 tomai – 1110 lapų, paliktini prie ikiteisminio tyrimo bylos;

2. 2013-01-01 – 2017-09-28 (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai – 14 dėžių – perduotini bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini);

3. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-04-09, 2018-05-07, 2018-09-17, 2018-12-12 pateikti dokumentai – 21 tomas – 4053 lapai, grąžintini Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai;

4. USB laikmena „APACER“, paimta (duomenys neskelbtini), iš D. J., grąžintina D. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje bei 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti ją:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 50 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (pakeistos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei septynias paras be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš S. K. civiliniam ieškovui A. P. 140409,78 Eur (šimtą keturiasdešimt tūkstančių keturis šimtus devynis eurus, 78 centus).

Daiktus, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. 2017-09-28 liudytojos R. P. pateiktus atspausdintus dokumentus iš aplanko (duomenys neskelbtini), 6 tomus – 1110 lapų, palikti prie ikiteisminio tyrimo bylos;

2. 2013-01-01 – 2017-09-28 (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentus – 14 dėžių – perduoti bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini);

3. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-04-09, 2018-05-07, 2018-09-17, 2018-12-12 pateiktus dokumentus – 21 tomą – 4053 lapus, grąžinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai;

4. USB laikmeną „APACER“, paimtą (duomenys neskelbtini), iš D. J., grąžinti D. J..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Boleslovas Kalainis