Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir pareiškėja, VMI) pareiškimą, V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvusiam MB (duomenys neskelbtini) vadovui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas MB (duomenys neskelbtini) (toliau - bendrovė) vadovas nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2023 m. gruodžio 23 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau nepateikęs pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo V. K. pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. paaiškino, kad kaltės nepripažįsta, nurodė, kad kaip įmonės vadovas mokėjo mokesčius. Su VMI patikrinimo priskaičiuotomis skolomis nesutiko, tai įmonę įklampino į dar didesnes skolas, kurių nepajėgė sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Iš VMI pareiškimo, kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 15 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 29510,98 Eur. Pareiškėja bendrovės atžvilgiu pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-768-796/2023 teismas iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 23 d.

VMI siekdama išieškoti iš bendrovės mokestinę nepriemoką, sistemingai nuo 2020 m. gruodžio 17 d. taikė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. nurašymus iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų), priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau minėtais nurodymais ir sprendimais išieškoti iš bendrovės banko sąskaitų ir turto tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Kaip minėta, JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

VMI pareiškime nurodoma, kad bendrovė 2023 m. spalio 27 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 29501,77 Eur. Žinodamas, kad bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, V. K. turėjo susipažinti su valdomos bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, bendrovė nekilnojamojo turto neturėjo. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Teismų praktikoje nurodoma, jog priemonės turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija (nors ir formaliai atitinkanti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą) turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020). Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šiuo atveju V. K. būtų ėmęsis veiksmų, siekiant atkurti bendrovės mokumą bei sumokėti jos kreditoriams. Įvertinus tai, daroma išvada, kad V. K., kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovas, nesiėmė pakankamų veiksmų bendrovės mokumui atstatyti ir jam pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei atsirado nuo 2022 m. brželio 9 d., tačiau vadovas nemokumo proceso neinicijavo.

Todėl daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. K. veikoje (neveikime) yra visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, konstatuojama, kad V. K. nuo 2020 m. spalio 27 d. d. iki 2023 m. gruodžio 23 d., kai VMI kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos MB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, būdamas šios bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau šios JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Tokiais savo veiksmais V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas ir bylos aplinkybes, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, jam skirtina minimali bausmė, numatyta sankcijoje už padarytą nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A6.-7-586/2024 ir įmokos kodą 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.