- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-10
- Bylos Nr.
- II-954-990/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Pažeidėjas
- K. M.
- Advokatai
- Mantas Baigys, Kamilė Šemeklytė, Mantas Bagis
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-954-990/2025
2025 m. rugsėjo 10 d.
administracinėn atsakomybėn patrauktos K. M. atstovui advokatui Mantui Baigiui, advokato padėjėjai Kamilei Šemeklytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. atstovo advokato Manto Baigio skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjo R. P. 2025 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-8378-2025, kuriuo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjas R. P., nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 13 d. 8.00 val. iki 2025 m. kovo 3 d. 17.00 val. UAB „A.“ (toliau – ir Administratorius) nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7.3.2 papunkčio reikalavimų, t. y. S. J. (S. J.) 2024 m. gruodžio 13 d. 18.06 val. elektroniniu laišku kreipusis į UAB „A.“ administratorę ir prašius paaiškinti, kas lėmė priešgaisrinių sistemų techninės priežiūros paslaugos tarifo pabrangimą keturis kartus nuo 2024 m. pradžios; kas ir kokiu pagrindu teikia šias paslaugas; kaip ir kada šios paslaugos buvo nupirktos; kaip nustatomas tarifas, t. y. kokią bendrą sumą ir už kokias konkrečiai paslaugas moka daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai kiekvieną mėnesį, UAB „A.“ atstovas, vadovaujantis Nuostatų 7.3.2 papunkčiu privalėdamas pateikti atsakymą per 15 darbo dienų, t. y. iki 2025 m. sausio 9 d., rašytinių paaiškinimų ir pagrindžiančių dokumentų pagal S. J. reikalavimus nepateikė, 2025 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-8378-2025 UAB „A.“ vadovei K. M. skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą (bylos lapai 19-21, 57–58).
II. Skundo argumentai
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas K. M. atstovo advokato Manto Bagio skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad UAB „A.“ teikia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. 2024 m. gruodžio 13 d. iš elektroninio pašo dėžutės (duomenys neskelbtini) administratoriui buvo pateiktas prašymas paaiškinti, kas lėmė priešgaisrinių sistemų techninės priežiūros paslaugos tarifo pabrangimą keturis kartus nuo 2024 m. pradžios; kas ir kokiu pagrindu teikia šias paslaugas; kaip ir kada šios paslaugos buvo nupirktos; kaip nustatomas tarifas, t. y. kokią bendrą sumą ir už kokias konkrečiai paslaugas moka daugiabučio namo gyventojai kiekvieną mėnesį. S. J. 2024 m. gruodžio 13 d. elektroniniame laiške Administratoriui nurodė esąs daugiabučio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. S. J. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriui (toliau – ir Institucija) pateikė 2025 m. sausio 10 d. prašymą dėl Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų Administratoriaus veiklos. Institucija, gavusi S. J. prašymą, kreipėsi į Administratorių ir 2025 m. sausio 13 d. raštu įpareigojo pateikti Institucijai rašytinius paaiškinimus ir pagrindžiančius dokumentus, ar teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo atsakyta į S. J. elektroniniu laišku pateiktą prašymą. 2025 m. vasario 11 d. administratorius pateikė raštą, kuriame paaiškino susiklosčiusią situaciją bei išreiškė apgailestavimą dėl susiklosčiusios situacijos. 2025 m. vasario 19 d. Institucija pakartotinai kreipėsi į administratorių su raštu, kuriuo įpareigojo administratorių iki 2025 m. vasario 28 d. pateikti Institucijai paaiškinimus ir pagrindžiančius dokumentus, ar teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo atsakyta į prašymą. Administratorius 2025 m. vasario 25 d. vykdydamas institucijos įpareigojimą pateikė raštą, kuriame nurodė, kad dėl įvykusios žmogiškosios klaidos bei didelio elektroninių laiškų kiekio administratorius teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė atsakymo raštu į prašymą. Papildomai administratorius atkreipė Institucijos dėmesį į tai, kad prašymą pateikusiam asmeniui informacija buvo pateikta 2025 m. vasario 11 d. Institucija, formaliai argumentuodama tuo, jog administratorius, vadovaujantis Nuostatų 7.3.2 papunkčiu, atsakymą privalėjo pateikti per 15 darbo dienų, t. y. iki 2025 m. sausio 9 d., tačiau atsakymo nepateikė, pradėjo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 1 dalyje, teiseną. Institucija priėmė nutarimą neišnagrinėjusi susiklosčiusiai situacijai aktualių faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo. Priimant nutarimą Institucija neatsižvelgė į tai, kad prašymas buvo pateiktas elektroniniu paštu, iš prašymo administratoriui nebuvo jokios objektyvios galimybės: 1) identifikuoti asmens, pateikusio prašymą, tapatybės; 2) nustatyti, ar kreipėsi tinkamas subjektas, turintis teisę gauti prašomą informaciją, todėl administratorius pagrįstai nepateikė atsakymo į prašymą. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) reglamentuoja fizinių asmenų teisę į asmens duomenų apsaugą. BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas). Šiuo atveju be prašyme nurodyto vardo ir pavardės (S. J.) nėra duomenų, kad prašymą pateikęs asmuo (tariamas buto savininkas/bendraturtis) būtų patvirtinęs savo tapatybę. Prašymą pateikęs asmuo nenurodė savo asmens kodo ar bent gimimo datos, nepasirašė prašymo elektroniniu parašu, neidentifikavo savo tapatybės ir kitais būdais, todėl skundžiamame nutarime naudojamas deklaratyvus teiginys, kad į administratorių kreipėsi daugiabučio namo „buto savininkas/bendraturtis“ iki šiol laikytinas neįrodytu. Dėl galimybės identifikuoti prašymą pateikusį asmenį nebuvimo, administratorius, tvarkydamas daugiabučio namo butų savininkų asmeninius duomenis ir siekdamas užtikrinti jų saugumą, neturėjo pagrindo teikti atsakymo į gautą prašymą, nes priešingu atveju, t. y. pateikus atsakymą į prašymą, nenustačius prašymą pateikusio asmens asmenybės, administratoriui būtų galėjusi kilti atsakomybė už BDAR numatytų pareigų nevykdymą. Nuostatų 7.3.2 punkte įtvirtintas baigtinis subjektų sąrašas, iš kurio matyti, kad ne visiems asmenims suteikiama teisė gauti atitinkamą informaciją iš administratoriaus, šiuo atveju be deklaratyvaus prašymą pateikusio S. J. teiginio, kad šis yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto savininkas/bendraturtis, administratoriui nebuvo pateikti jokie minėtą aplinkybę pagrindžiantys dokumentai. Iš skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku, ar Institucija atliko tyrimą ir nustatė, kad kreipęsis asmuo yra daugiabučio namo buto savininkas/bendraturtis ar jo įgaliotas asmuo, ar valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkas. Administratorius neturėjo pagrindo pateikti atsakymo į prašymą, nes prašymo pateikusio asmens identifikuoti nebuvo galima. 2025 m. vasario 11 d. gavus Institucijos įpareigojimą pateikti atitinkamą informaciją, administratorius laiku visą reikiamą informaciją pateikė, todėl Nuostatų 7.3.2 papunkčio reikalavimų nepažeidė. Institucija formaliai, neanalizuodama ANK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties, nutarė, kad yra padarytas ANK 349 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, tačiau pareiškėjas mano, kad šiuo atveju neegzistuoja ANK 349 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas, nes šį priimdama Institucija neįrodė administratoriaus kaltės dėl atsakymo į prašymo nepateikimą. Be to, priimdama skundžiamą nutarimą Institucija nevertino veikos nepavojingumo ir mažareikšmiškumo, kas sudaro savarankišką pagrindą neskirti administracinės nuobaudos ir panaikinti nutarimą. Jeigu teismas pripažins, kad nusižengimas yra padarytas, pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pripažinti K. M. veiką kaip nepavojingą, mažareikšmę, neskirti jai administracinės nuobaudos ir pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teismų praktikoje yra konstatuoti administracinio nusižengimo pripažinimo nepavojingu ar mažareikšmiu kriterijai – administraciniai nusižengimai nepavojingais ar mažareikšmiais gali būti pripažįstami, kai savo esme formaliai atitinka ANK įtvirtinto nusižengimo sudėtį, tačiau realiai nesukelia jokių padarinių ar jais nėra pažeidžiamas joks įstatymo saugomas teisinis gėris. Pareiškėjo įsitikinimu, administratoriaus veiksmai vienareikšmiškai atitinka minėtos teismų praktikos ir teisės aktų reikalavimus, kadangi: 1) prašymas buvo pateiktas 2024 m. gruodžio 13 d., t. y. prieš pat šventinį laikotarpį, kuriuo visi subjektai siekia „užsidaryti“ visus einamuosius kalendorinių metų klausimus. Dėl minėtos priežasties, kiekvienais kalendoriniais metais yra gaunamas didelis užklausų kiekis, o darbuotojai minėtu laikotarpiu išnaudoja sukauptas poilsio dienas, kas reiškia, kad didelį užklausų kiekį tenka apdoroti mažesniam darbuotojų kiekiui, kas lemia ilgesnį laikotarpį atsakymų pateikimui; 2) administratorius 2025 m. vasario 11 d. pateikė atsakymą į prašymą, kadangi tai padaryti įpareigojo Institucija. Atsakymas į prašymą buvo pateiktas dėl to, kad Institucija netaikytų ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos už informacijos nepateikimą; 3) administratoriui pateikus atsakymą į prašymą, jokių neigiamų padarinių „buto savininkui“ nesukėlė, nesutrikdė jokių institucijų darbo bei nepažeidė ir nesukėlė neigiamų padarinių efektyviai daugiabučių namų administravimo priežiūros sistemai. Taip pat nebuvo pažeistas joks įstatymo ar teisinių principų saugomas teisinis gėris. Institucijos sprendimas skirti nuobaudą, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi tuo atveju, jeigu prašymas būtų buvęs pateiktas tokiu būdu, kad būtų buvę galima identifikuoti asmenį, pateikusį prašymą, administratoriaus atsakymas būtų buvęs pateiktas prašymą pateikusiam asmeniui Nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, nutraukti bylą ir panaikinti skirtą administracinę nuobaudą arba grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo (bylos lapai 3–7).
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės atstovė N. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma nutarimą palikti nepakeistą ir K. M. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad S. J. į administratorių kreipėsi elektroniniu paštu 2024 m. gruodžio 13 d. (penktadienį) 18.06 val. ir paprašė paaiškinti, kas lėmė priešgaisrinių sistemų techninės priežiūros paslaugos tarifo pabrangimą keturis kartus nuo 2024 m. pradžios; kas ir kokiu pagrindu teikia šias paslaugas; kaip ir kada šios paslaugos buvo nupirktos; kaip nustatomas tarifas, t. y. kokią bendrą sumą ir už kokias konkrečiai paslaugas moka daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai kiekvieną mėnesį. 2025 m. sausio 10 d. S. J. su prašymu kreipėsi į Instituciją. Institucija, išnagrinėjusi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčio S. J. 2025 m. sausio 10 d. prašymą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, įpareigojo daugiabučio namo administratorių pateikti Institucijai rašytinius paaiškinimus ir pagrindžiančius dokumentus, ar teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo atsakyta į S. J. 2024 m. gruodžio 13 d. elektroninį laišką. Nustatyta, kad administratorius, vadovaudamasis Nuostatų 7.3.2 papunkčiu, S. J. atsakymą privalėjo pateikti per 15 darbo dienų, t. y. iki 2025 m. sausio 9 d., tačiau rašytinių paaiškinimų ir pagrindžiančių dokumentų administratorius nepateikė. Administratorius, vykdydamas institucijos 2025 m. sausio 13 d. rašto Nr. A51-7530/25(3.3.2.26E-ENE) įpareigojimus, pateikė 2025 m. vasario 11 d. raštą Nr. MBST-RS-25-6660 (reg. Nr. A50-5181/25). Institucija, įvertinusi administratoriaus pateiktą 2025 m. vasario 11 d. raštą Nr. MBST-RS-25-6660, 2025 m. vasario 19 d. raštu Nr. A51-29710/25(3.3.2.26E-ENE) pakartotinai įpareigojo administratorių iki 2025 m. vasario 28 d. pateikti Institucijai rašytinius paaiškinimus ir pagrindžiančius dokumentus, ar teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo atsakyta į S. J. 2024 m. gruodžio 13 d. elektroninį laišką. Administratorius, vykdydamas Institucijos 2025 m. vasario 19 d. rašto Nr. A51-29710/25(3.3.2.26E-ENE) pakartotinius įpareigojimus, 2025 m. vasario 25 d. pateikė 2025 m. vasario 25 d. raštą Nr. MBST-RS-25-6690 (reg. Nr. A50-6930/25). Vien tai, jog administratorius rašytinius paaiškinimus pareiškėjui pateikė vykdydamas Institucijos 2025 m. sausio 13 d. rašto Nr. A51-7530/25(3.3.2.26E-ENE) įpareigojimus (administratoriaus 2025 m. vasario 11 d. raštas Nr. MBST-RS-25-6660) savaime nepaneigia tos aplinkybės, kad administratorius neįvykdė Nuostatų 7.3.2 papunkčiu nustatytos pareigos, numatančios teikti informaciją ir duomenis pagal namo butų ir kitų patalpų savininkų paklausimus, kadangi rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti tik tuomet, kai Institucija, gavusi ir įvertinusi S. J. pateiktą prašymą, nustatė administratoriui privalomo pobūdžio įpareigojimus dėl informacijos ir duomenų pateikimo. Atsižvelgiant į tai, Institucija nusprendė, kad administratorius pažeidė Nuostatų 7.3.2 papunktį, todėl UAB „A.“ vadovei buvo skirtas įspėjimas. Administratoriaus vadovė, gavusi Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. raštą Nr. A51-61123/25, 2025 m. balandžio 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (reg. Nr. A50-13766/25), kuriuose nurodė, kad su administracinio nusižengimo protokolo surašymu ji nesutinka, kadangi dėl žmogiškosios apsirikimo klaidos atsakymas buvo pateiktas nežymiai pavėluotai - atsakymas turėjo būti pateiktas 2025 m. sausio 9 d., tačiau dėl aplinkybių, kurių administratorius negalėjo sukontroliuoti, pavėlavo; pažymėjo, kad administratorius rašte atsiprašė ir nurodė priežastį, kuri nulėmė nežymų termino praleidimą, klientui buvo pateiktas išsamus atsakymas į paklausimą su visa reikalaujama dokumentacija; taip pat nurodė, kad dalis korespondencijos registravimo ir raštų rengimo skyriaus darbuotojų atostogavo, buvo laikinajame nedarbingume, o tai nulėmė pavėlavimą atsakyti į paklausimą; dėl padidėjusio darbo krūvio ir dėl žmogiškosios klaidos atsakingas darbuotojas laiku neatsakė į kliento paklausimą laiku, tačiau pastebėjus, kad laiku atsakyta nebuvo, klientui operatyviai buvo pateiktas atsakymas su paaiškinimu. Institucija, įvertinusi administratoriaus vadovės K. M. 2025 m. birželio 4 d. skundą dėl nutarimo panaikinimo, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su jame išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, kadangi administratorius nei 2025 m. vasario 11 d. rašte Nr. MBST-RS-25-6660 (reg. Nr. A50-5181/25), nei 2025 m. vasario 25 d. rašte Nr. MBST-RS-25-6690 (reg. Nr. A50-6930/25) 1) nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybės, jog prašomos informacijos S. J. nepateikė dėl to, kad negalėjo identifikuoti daugiabučio namo patalpų savininko, t. y. S. J. - priešingai, iš administratoriaus vadovės 2025 m. balandžio 16 d. rašytinių paaiškinimų (reg. Nr. A50-13766/25) matyti, kad informacijos ir duomenų nepateikimą S. J. nulėmė darbuotojų trūkumas ir žmogiška klaida. Administratorius nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad gavus S. J. 2024 m. gruodžio 13 d. elektroninį laišką dėl informacijos ir duomenų pateikimo, administratorius būtų nustatęs terminą ir prašęs pareiškėjo pateikti papildomus duomenis, kurie leistų pastarąjį identifikuoti kaip daugiabučio namo patalpų savininką. S. J. elektroniniame laiške, kuris buvo adresuotas administratoriui, nurodė inicialus ir aplinkybę, kad jis yra daugiabučiame name esančio buto savininkas. Vadovaujantis Nuostatų 4.1 papunkčiu, administratorius sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą pagal VĮ Registrų centras išduoto Butų (patalpų) sąrašo pastate duomenis (patalpos unikalų numerį, buto numerį, patalpos paskirtį, patalpos savininko (savininkų) vardą, pavardę, valdomą patalpos dalį, patalpos bendrąjį plotą, patalpos naudingąjį plotą) ir patalpų savininkų (naudotojų) pateiktus kitus duomenis (elektroninio pašto adresą, telefono numerį). Šiuo atveju matyti, kad pagal įtvirtintą ir galiojantį teisinį reguliavimą administratorius sudaro ir tvarko daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą, įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją dėl jiems nuosavybės teisės priklausančio nekilnojamojo turto, kontaktinių duomenų ir kt. Be to, iš institucijos turimų ir prieinamų duomenų nustatyta, kad S. J. iš šiam priklausančios elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) nuolatos teikia administratoriui prašymus, paklausimus dėl administratoriaus teikiamų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų, o administratorius atitinkamai teikia informaciją ir duomenis. Savivaldybės administracijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės ir nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia administratoriaus vadovės teiginius, kad administratorius neatliko savo funkcijų ir pareigų dėl to, jog negalėjo identifikuoti daugiabučio namo patalpų savininko (pareiškėjo); 2) Institucijai raštu konstatavus, kad administratorius nesilaikė Nuostatų 7.3.2 papunkčio reikalavimų, bei atsižvelgiant į tai, kad administratorius turi teikti namo butų ir kitų patalpų savininkams informaciją ir duomenis (administratorius teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas ir veikia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesais), o informaciją, kurią prašė pateikti pareiškėjas, valdė tik administratorius, daugiabučio namo administratorius rašytinius paaiškinimus pareiškėjui pateikė vykdydamas Institucijos 2025 m. sausio 13 d. rašto Nr. A51-7530/25(3.3.2.26E-ENE) įpareigojimus savaime nepaneigia nustatyto fakto, jog administratorius neįvykdė jam Nuostatų 7.3.2 papunkčiu nustatytos pareigos. Informaciją administratorius turėjo pateikti tiesiogiai daugiabučio namo patalpų savininkui (pareiškėjui), o ne tuomet, kai namo patalpų savininkas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Instituciją su prašymu atlikti daugiabučio namo administratoriaus veiklos patikrinimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų ir pareigų bei Institucijai nustačius atitinkamo pobūdžio įpareigojimus. Taigi, priešingai nei nurodoma administratoriaus vadovės skunde, namo patalpų savininkui buvo nepagrįstai neteikiama prašoma informacija ir duomenys, o pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į Instituciją dėl informacijos, susijusios su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, išsireikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, šiuo atveju skundžiamu nutarimu pagrįstai administratoriaus vadovei buvo paskirtas įspėjimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Institucija nuosekliai įvertino visas byloje esančias aplinkybes, gautus duomenis ir tik tuomet, detaliai nurodant visas priežastis, argumentus, teisės aktų pažeidimus bei kitas būtinas aplinkybes, visiškai pagrįstai surašė ginčijamą nutarimą bei taikė administratoriaus vadovei įspėjimą (bylos lapai 34-38).
IV. Rašytiniai paaiškinimai
4. K. M. paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra grindžiamas Institucijos prielaidomis, o ne teisinėmis išvadomis, pagrįstomis objektyviais rašytiniais įrodymais, kas pagrindžia skundžiamo nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Iš nutarimo turinio negalima nustatyti, kokias duomenimis remiantis Institucija nustatė, kad S. J. yra daugiabučio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtis. Remiantis Nuostatų 7.3 punktu administratorius informaciją privalo teikti tik atitinkamiems subjektams, t. y. asmenys, kurie nėra nei daugiabučio namo patalpų savininkai, nei valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai ar šių subjektų įgalioti asmenys, neturi teisės gauti informacijos iš administratoriaus, todėl Institucija, siekdama išsiaiškinti, ar administratorius vykdo Nuostatų 7.3.2 papunktyje numatytą pareigą, visų pirma turėjo įsitikinti, ar S. J. turi teisę gauti informaciją pagal pateiktą prašymą. Administratorius kreipėsi į S. J., kad šis patvirtintų savo tapatybę bei tam, kad administratorius galėtų įsitikinti, jog šis yra nuostatų 7.3 punkte nurodytas subjektas, turintis teisę gauti informaciją. Jeigu Institucija būtų nustačiusi, kad S. J. yra daugiabučio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas, tai nekeistų aplinkybės, kad administratorius neturėjo teisinio pagrindo teikti informacijos pagal 2024 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu pateiktą paklausimą, nes S. J. savęs neidentifikavo. Atsiliepime Institucija nurodo, kad administratorius neįvykdė Nuostatų 7.3.2 papunktyje nustatytos pareigos, kadangi rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti tik tuomet, kai Institucija įpareigojo administratorių pateikti informaciją. Administratorius, vykdydamas institucijos įpareigojimą, laiku pateikė atsakymą į gautą prašymą, t. y atsakymas buvo pateiktas tik vykdant Institucijos įpareigojimą, nes Institucija buvo nurodžiusi administratoriui pateikti informaciją ne tik Institucijai, bet ir S. J.. Kitu atveju administratorius nebūtų galėjęs pateikti prašomos informacijos, nes pareiškėjas nebuvo savęs identifikavęs. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad S. J. iš šiam priklausančios elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) nuolatos teikia administratoriui prašymus, paklausimus dėl teikiamų paslaugų, o administratorius atitinkamai teikia informaciją ir duomenis, tačiau daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai buvo paprašyti administratoriaus, kad teikdami prašymus, paklausimus elektroniniu paštu, šie nurodytų mokėtojo kodą, kad administratorius galėtų identifikuoti asmenį. Atsakant į laišką administratorius turėjo galimybę identifikuoti asmenį, kadangi S. J. prie laiško pateikė sąskaitą, kurioje buvo nurodytas mokėtojo kodas, todėl 2024 m. spalio 8 d. administratorius turėjo objektyvią galimybę identifikuoti asmenį ir atsakyti. Vėliau S. J. teikdamas paklausimus prisekdavo ankstesnį susirašinėjimą, kas leido asmenį identifikuoti. Tarp daugiabučio namo gyventojų ir administratoriaus yra susiformavusi praktika, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams administratorius atsakymus pateikia, jeigu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai identifikuoja save, nurodydami jiems priskirtą mokėtojo kodą administratoriui. 2025 m. gegužės mėn. S. J. teikdamas paklausimus administratoriui nurodė mokėtojo kodą, todėl administratorius pateikė atsakymus. S. J. 2024 m. gruodžio 13 d. kreipusis į administratorių ir nenurodžius mokėtojo kodo, nepasirašius elektroniniu parašu, administratorius negalėjo identifikuoti asmens. Administratoriui susiekus telefonu su S. J., pastarasis pasirinko neidentifikuoti savęs administratoriui, o kreiptis į Instituciją (administratorius neturi galimybės pateikti telefoninių pokalbių išklotinės, nes nuo skambučio praėjo daugiau nei 6 mėn.; be to, operatorius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi, turi teisę kaupti ir tvarkyti tokius duomenis tik 6 mėn.). Administratorius neturi galimybės identifikuoti asmens vien tik iš elektroninio pašto adreso. Institucijos teiginys, kad gavus elektroninį laišką iš tos pačios elektroninio pašto dėžutės, iš kurios buvo kreiptasi anksčiau į administratorių, administratorius turi galimybę identifikuoti asmenį, laikytinas tik deklaratyvia Institucijos pozicija. Administratorius nevengė ir neturėjo tikslo vengti teikti atsakymų į butų ir kitų patalpų savininkus, tačiau tai atvejais, kai administratorius neturėjo objektyvios galimybės identifikuoti prašymą pateikusio asmens, administratorius neturėjo teisinio pagrindo teikti atitinkamos informacijos (bylos lapai 70–78).
V. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
5. Teismo posėdžio metu K. M. atstovė advokato padėjėja Kamilė Šemeklytė nurodė, kad ji palaiko skunde išdėstytą poziciją ir paaiškino, kad administratorius negalėjo identifikuoti S. J., nes prašyme nebuvo nei fizinio, nei elektroninio parašo, o vien elektroninio pašto adreso nepakanka asmens tapatybei nustatyti, kadangi šia elektroninio pašto dėžute gali naudotis ir kiti asmenys, be to elektroninį paštą nesunku suklastoti. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas numato, kad asmenys privalo būti identifikuoti. Administratorius, gavęs prašymą, bandė susisiekti su pareiškėju telefonu ir paprašė šio identifikuoti save, tačiau pastarasis atsisakė. Pokalbio įrašų pateikti neįmanoma, nes įrašai saugomi tik dvi savaites (be skambučių išklotinių nėra jokių kitų įrodymų, jog namo administratorius būtų bandęs susisiekti su pareiškėju ir prašęs identifikuoti pagal mokėtojo kodą, tačiau pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra objektyvių galimybių šios aplinkybės pagrįsti). Tokiu būdu administratorius atliko visus reikalingus veiksmus, tačiau objektyviai negalėjo patvirtinti, kad būtent S. J. yra buto savininkas. Asmens identifikavimui būtinas mokėtojo kodas, kuris visada nurodomas sąskaitose. Šią praktiką administratorius taiko kaip alternatyvą tiems, kurie nesinaudoja elektroniniu parašu. Tai patvirtina byloje esanti medžiaga ir fiksuotas faktas, kad pats S. J. laikosi minėtos tvarkos, t. y. 2025 m. gegužės mėn. pateikė prašymą su mokėtojo kodu. Institucijos pateikti įrodymai patvirtina šios situacijos išskirtinumą, todėl administratoriui nebuvo suteikta reali galimybė tinkamai identifikuoti prašymą pateikusį asmenį ir įsitikinti, jog šis turi teisę gauti prašomą informaciją. Tokia tvarka buvo ištransliuota daugiabučio namo gyventojams, ką patvirtina ne vienas siųstas laiškas. Administratorius, gavęs prašymą, turėjo teisę pasirinkti bendravimo būdą – kreiptis į asmenį raštu arba telefonu; šiuo atveju buvo pasirinktas skambutis telefonu. Dėl „A.“ atsakymo Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame buvo atsakyta dėl mokesčio paskaičiavimo, paaiškinta, kad tai buvo žmogiškoji klaida. K. M. aplinkybę dėl žmogaus identifikavimo vertino kaip svarbią, todėl administratorius pateikė tą atsakymą Institucijai. Iki priimto nutarimo klientas pats teikė atsakymus ir nelaikė esminės aplinkybės, kad neidentifikavimas turi reikšmę ginčui, todėl nurodė, jog tai buvo žmogiškoji klaida. Susiklosčiusi situacija atitinka veikos nepavojingumo ir mažareikšmiškumo kriterijus. Nepavojingumas ir mažareikšmiškumas pasireiškė tuo, kad paklausimas buvo pateiktas šventiniu laikotarpiu, kai darbuotojų resursas buvo daug mažesnis, o informacija (S. J. prašymas) judėjo lėčiau. Šiuo metu laikomasi argumento, kad asmuo neidentifikavo savęs, todėl ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio – administratoriaus kaltės nėra. Administratoriaus darbuotojai tarpusavyje bandė spręsti klausimą, teikti atsakymą ir susisiekti su S. J., kad šis identifikuotų save. Dėl žmogiškųjų išteklių stokos administratoriaus viduje informacija apie neidentifikavimą pareiškėjos nepasiekė tuo metu, kai ši teikė atsakymą Institucijai. Pareiškėja nėra teisininkė, todėl negalėjo institucijai atskleisti visų reikšmingų aplinkybių, rengdama paaiškinimus savarankiškai. Teismų praktikoje administraciniai nusižengimai nepavojingais ir mažareikšmiais gali būti pripažįstami tada, kai savo esme jie formaliai atitinka ANK įtvirtintą nusižengimo sudėtį, tačiau realiai nesukelia jokių padarinių ar nepažeidžia jokio įstatymo saugomo teisinio gėrio. Institucijos atstovui įpareigojus buvo pateiktas atsakymas S. J. ir pačiai Institucijai, kaip to reikalavo nurodymas. Institucijos atstovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, deklaratyviai nurodė, kad į administratorių kreipėsi daugiabučio namo bendraturtis S. J., tačiau šios aplinkybės neįrodė. Nei byloje esantis išrašas, nei kiti pateikti duomenys nepatvirtina, kad Institucija ištyrė, ar S. J. iš tikrųjų yra buto savininkas ar bendraturtis, turintis teisę gauti informaciją pagal Nuostatų 7.3.2 punktą. Administratorius, gavęs 2024 m. gruodžio 13 d. prašymą, kreipėsi į S. J., prašydamas save identifikuoti, tačiau šis to nepadarė. Kadangi identifikavimas būtinas pagal BDAR ir kitus teisės aktus, administratorius neturėjo objektyvios galimybės pateikti atsakymo. Tik gavus Institucijos įpareigojimą administratorius pateikė atsakymą Institucijai, todėl kaltės nėra. Institucija sprendimą grindė prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Teismų praktika aiškiai nurodo, kad nutarimai ir protokolai turi būti pagrįsti įrodytais faktais, o ne prezumpcijomis, todėl ji prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti, panaikinant K. M. skirtą nuobaudą, arba bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo, kad būtų objektyviai nustatyta, ar S. J. yra daugiabučio namo bendraturtis.
6. Teismo posėdžio metu K. M. atstovas advokatas Mantas Bagys nurodė, kad pagal BDAR kiekvienas asmuo, teikiantis prašymą, privalo tinkamai save identifikuoti – tai turi būti padaryta pasirašant prašymą fiziniu arba elektroniniu parašu. Jei tokio identifikavimo nėra, administratorius neturi teisinės pareigos atsakyti, nes priešingu atveju, paaiškėjus, kad kreipėsi ne tikrasis savininkas, būtų pažeistas BDAR. Klientė vadovaujasi BDAR nuostata, pagal kurią pokalbių įrašai gali būti saugomi ne ilgiau nei dvi savaites, todėl senesni įrašai nėra prieinami. Be to, sąskaitų išklotinių ar kitų techninių duomenų klausimas priklauso nuo to, ar duomenys buvo sunaikinti, ar dar yra išlikę, tačiau dėl skambučių yra sudėtinga nustatyti, kam ir kodėl buvo skambinta, nes tokių duomenų administratorius neteikė ir netikslino. Pagal VĮ Registrų centras duomenis apie ginčo butą yra tik numeris, unikalus numeris bei savininko vardas ir pavardė; administratorius pagal turimą informaciją bandė telefonu susisiekti su buto savininku. Bet kokia informacija apie ginčo namą yra tiesiogiai susijusi su konkrečiu fiziniu asmeniu, todėl, jeigu ji būtų pateikta asmeniui, kuris tinkamai neidentifikavo savo tapatybės, administratorius pažeistų BDAR. Atsižvelgiant į galimas sankcijas, įmonė negali teikti informacijos asmenims, kurie nepateikia tinkamo prašymo pagal reglamente nustatytus reikalavimus. Nors tam tikri duomenys buvo pateikti, atstovai šių nevertino ir nenagrinėjo, nes nelaiko jų susijusiais su nagrinėjama byla.
7. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas A. S. nurodė, jog pareiškėjo S. J. paaiškinimuose buvo pažymėta, kad anksčiau atsakymai buvo pateikiami, nes pareiškėjas buvo nurodęs mokėjimo kodą. Tuo metu pareiškėjas buvo identifikuotas kaip S. J., šio elektroninio pašto adresas administratoriui buvo žinomas, o vėlesnius paklausimus S. J. teikė iš tos pačios elektroninio pašto dėžutės. Pagal Administravimo nuostatų 4.1 punktą administratorius privalo sudaryti butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą, remiantis VĮ Registrų centras duomenimis (sąraše turi būti nurodyti savininko kontaktiniai duomenys – elektroninio pašto adresas bei telefono numeris). Jeigu asmuo buvo identifikuotas, nėra pagrindo reikalauti pakartotinės identifikacijos kiekvieno kreipimosi metu. Tokia administratoriaus pozicija laikytina gynybine. Be to, administratorius iš VĮ Registro centras gauna duomenis ir sudaro savininkų sąrašą. Institucijai buvo žinomas faktas, kad S. J. yra namo bendraturtis, kai buvo surašomas nutarimas. S. J. turi nuosavybę daugiabučiame name ir ją valdo ne vienas, todėl buvo nurodyta „bendraturtis“, o ne „savininkas“. Tai patvirtina, kad Institucija asmenį identifikavo. Minėtas sąrašas yra privalomas, kai daromas planinis patikrinimas už praeitus metus (sąrašas yra išreikalaujamas tikrinimui, ar duomenys yra tvarkomi). Institucija per metus sudaro sąrašą, kokius administratorius ar valdytojus turi patikrinti, ir yra nustatytos taisyklės, kokius dokumentus privalo išsireikalauti. Buvo atliktas namo, esančio (duomenys neskelbtini), planinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai, tačiau šiuo klausimu vykdoma atskira teisena. K. M. 2025 m. balandžio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, jog dalis darbuotojų atostogavo, pripažino, kad buvo pradelsta atsakyti, o pozicija, kad nebuvo galima identifikuoti, atsirado tik tada, kai jau buvo gautas skundas dėl nutarimo. Pareiškėjos pozicija nėra nuosekli. ANK 349 straipsnio dispozicijoje numatyta formali sudėtis, todėl veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė, nesvarbu, kad nebuvo sukeltų padarinių. 2024 m. gruodžio 13 d. daugiabučio namo buto bendrasavininkas S. J. kreipėsi į administratorių, kuris per 15 dienų turėjo pateikti atsakymą (Nuostatų 7.3.2 punktas), tačiau atsakymo nepateikus S. J. kreipėsi į Instituciją, kuri įpareigojo administratorių pateikti paaiškinimus. Buvo pateikti įrodymai apie nuolatinį susirašinėjimą tarp S. J. ir administratoriaus, naudojantis ta pačia elektroninio pašto dėžute, todėl S. J. buvo identifikuotas, o administratorius pagal nuostatus privalėjo turėti savininkų sąrašą su visais rekvizitais. Argumentai dėl darbuotojų trūkumo ar atostogų nepateisina atsakymo nepateikimo – tai vidiniai įmonės organizaciniai klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad administratorius laiku nepateikė informacijos, buvo surašytas protokolas ir priimtas nutarimas skirti nuobaudą – įspėjimą. Institucija, veikdama pagal kompetenciją, įvertino visas aplinkybes ir nustatė, kad S. J. yra bendrasavininkas, todėl pagrindo panaikinti nutarimą nėra.
8. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas R. M. nurodė, kad Institucija ne tik nubaudė, tačiau du kartus įpareigojo pateikti duomenis namo administratorių, kad galėtų išsiaiškinti situaciją. Institucija tyrė visas bylai reikšmingas detales. Vėlavimas buvo daugiau nei mėnesį, atsakymas turėjo būti pateiktas 2025 m. sausio 9 d., tačiau atsakymas buvo pateiktas tik 2025 m. vasario 11 d. - tai yra ne viena, ne dvi dienos, kad pažeidimas būtų vertinamas kaip mažareikšmis. Institucija laikosi pozicijos, kad tyrimas atliktas tinkamai – namo administratorius buvo įpareigotas pateikti visą informaciją, tačiau iš pradžių pateikė tik atsakymą į S. J. užklausimus, o ne paaiškinimą, kodėl atsakymas nebuvo pateiktas. Vėliau K. M. pati pripažino, kad tai įvyko dėl žmogiškosios klaidos, o ne dėl identifikavimo problemų. Be to, pagal Nuostatų 4.1 punktą administratorius privalo sudaryti savininkų sąrašą (sąrašo trūkumai nelaikytini pagrindu neteikti informacijos).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. ANK 641 straipsnyje įtvirtintos skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos: teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. K. M. yra nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
11. ANK 349 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3, 5, 7 dalyse nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.3 punkte įtvirtinta, kad administratorius privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo.
13. Nuostatų 7.3.2 papunktyje įtvirtinta, kad paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus, suteiktas paslaugas, pirktas prekes, leisti susipažinti su šių darbų, paslaugų, prekių pirkimo sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu kreipiamasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo.
14. K. M. nesutinka, kad UAB „A.“ turėjo pareigą atsakyti į 2024 m. gruodžio 13 d. 18.06 val. S. J. elektroninį laišką, S. J. neidentifikavus savęs, t. y. nenurodžius mokėtojo kodo ar asmens kodo, ar gimimo datos, nepasirašius elektroniniu parašu ar kitais būdais neidentifikavus tapatybės; taip pat ji nesutinka, kad Institucija įrodė, jog S. J. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas/bendraturtis.
15. Vertindamas administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „A.“ prieš teikdamas paaiškinimus turėjo nustatyti, ar S. J. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas/bendraturtis. Nuostatų 4.1 papunktyje įtvirtinta, kad administratorius sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų (toliau – patalpos) ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą pagal VĮ Registrų centras ir patalpų savininkų pateiktus duomenis. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2015 m. kovo 23 d. priklauso S. J. ir I. J. (bylos lapas 79), taigi S. J. yra minėto buto bendraturtis. Administratorius, turėdamas sudarytą patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą, privalėjo žinoti, kad S. J. yra minėto buto bendraturtis, kuriam privalėjo teikti paaiškinimus. S. J. į administratorių kreipėsi naudodamasis elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), šis elektroninio pašto adresas, naudojamas S. J., administratoriui buvo žinomas, kadangi 2024 m. spalio 8 d. S. J. kreipėsi į administratorių, prie laiško pridėdamas sąskaitą (bylos lapai 70-78). K. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad S. J. prie laiško pridėjus mokėjimo sąskaitą buvo galima identifikuoti asmenį, kadangi sąskaitoje nurodytas mokėtojo kodas (bylos lapai 70-78). Nors K. M. laikosi pozicijos, kad asmens, besikreipusio į administratorių, tapatybė turi būti nustatyta kiekvieno kreipimosi metu, t. y. pagal susiformavusią daugiabučio namo gyventojų ir administratoriaus praktiką daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams administratorius atsakymus pateikia, jeigu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai identifikuoja save, nurodydami jiems priskirtą mokėtojo kodą administratoriui (bylos lapai 70-78), tačiau K. M. nepateikė teismui duomenų apie tokios praktikos įtvirtinimą vidiniuose dokumentuose bei tinkamą namo butų ir kitų patalpų savininkų informavimą apie susiformavusią praktiką. Nagrinėjamu atveju neaišku, ar S. J. žinojo apie susiformavusią praktiką, kadangi pastarasis pateikdamas 2024 m. gruodžio 13 d. elektroninį laišką pasirašė, nurodydamas savo vardą ir pavardę bei buto, kurio savininkas jis yra, adresą, pažymėdamas, kad jis yra buto savininkas (bylos lapai 21-22). Nesant aiškiai įtvirtintos tvarkos dėl besikreipusio asmens identifikavimo, administratorius turėjo kreiptis į asmenį, kuris pateikė paklausimą, ir paprašyti nurodyti reikiamus duomenis asmens identifikavimui, o ne visiškai neatsakyti į gautą elektroninį laišką. K. M. atstovai nurodo, kad administratorius susisiekė su S. J. telefonu siekiant identifikuoti S. J. kaip buto bendrasavininką, kuriam privalo teikti paaiškinimus, tačiau pažymėtina, kad S. J. 2024 m. gruodžio 13 d. elektroniniame laiške nenurodė savo telefono numerio, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad administratorius, patikrinęs butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą, identifikavo S. J. elektroninio pašto adresą, vardą, pavardę bei S. J. anksčiau nurodytu telefono numeriu susisiekė su S. J., taigi duomenų S. J. identifikavimui buvo pakankamai ir visa tai paneigia K. M. argumentus, kad nebuvo galima identifikuoti S. J. kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio, kuriam privalėjo pateikti rašytinius paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo administratorius UAB „A.“ atsakymą S. J. į 2024 m. gruodžio 13 d. elektroninį laišką pateikė 2025 m. vasario 11 d. (bylos lapai 45-46) po to, kai Institucija 2025 m. sausio 13 d. įpareigojo pateikti paaiškinimus (bylos lapai 43-45). K. M. pagrįstai nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
16. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
17. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, spręsdamas dėl K. M. skirtinos administracinės nuobaudos dydžio, įvertino K. M. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skyrė ANK 349 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą švelniausią administracinę nuobaudą – įspėjimą.
18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, Nr. 2AT-42/2013, Nr. 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, Nr. AN2/-198-870/2018 ir kt.).
19. Kaip išskirtines aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, K. M. atstovas advokatas Mantas Bagys nurodo, kad administratoriaus veika yra nepavojinga, mažareikšmė, kadangi prašymas buvo pateiktas 2024 m. gruodžio 13 d., t. y. prieš pat šventinį laikotarpį, kurio metu darbuotojai siekia išspręsti visus einamuosius klausimus, atostogauja, o dėl didelio užklausų kiekio ir mažo darbuotojų kiekio, lemia ilgesnį laikotarpį atsakymų pateikimui; administratorius 2025 m. vasario 11 d. pateikė atsakymą į prašymą, kadangi tai padaryti įpareigojo Institucija; administratoriui pateikus atsakymą į prašymą jokių neigiamų padarinių „buto savininkui“ nesukėlė, nesutrikdė jokių institucijų darbo bei nepažeidė ir nesukėlė neigiamų padarinių efektyviai daugiabučių namų administravimo priežiūros sistemai, taip pat nebuvo pažeistas joks įstatymo ar teisinių principų saugomas teisinis gėris.
20. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl paklausimo pateikimo per šventinį laikotarpį, teismas pažymi, kad namo administratorius turi organizuoti darbą taip, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų, priešingu atveju už teisės aktų reikalavimą numatyta atsakomybė. Organizuodamas darbą administratorius galėjo įvertinti, numatyti galimas pasekmes, kilsiančias dėl pažeidimo padarymo. Netinkamas darbo organizavimas nesudaro pagrindo administratoriaus veiksmų vertinti kaip mažareikšmių, nepavojingų ir neskirti administracinės nuobaudos.
21. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad paaiškinimai buvo pateikti po to, kai Institucija įpareigojo administratorių pateikti paaiškinimus, nesukėlė jokių neigiamų padarinių „buto savininkui“, nesutrikdė jokių institucijų darbo bei nepažeidė ir nesukėlė neigiamų padarinių efektyviai daugiabučių namų administravimo priežiūros sistemai, taip pat nebuvo pažeistas joks įstatymo ar teisinių principų saugomas teisinis gėris, teismas pažymi, kad dėl netinkamai atliekamų administratoriaus pareigų S. J. įstatymų nustatyta tvarka nesulaukęs administratoriaus atsakymo į elektroninį laišką, siekdamas gauti paaiškinimus privalėjo kreiptis į Instituciją, kas galėjo sukelti nepatogumų S. J., siekiančiam išsiaiškinti pastarajam aktualią informaciją. Administratoriaus neveikimas, priešingai nei nurodo K. M. atstovas advokatas Mantas Bagys, pažeidė įstatymo teisinius gėrius – Nuostatų 7.3.2 papunktyje nustatytą tvarką. S. J. atsakymo į pateiktą elektroninį laišką turėjo laukti ilgiau nei vieną mėnesį, kai paaiškinimai turėjo būti pateikti per 15 darbo dienų, todėl minėti argumentai nesudaro pagrindo administratoriaus veiksmų vertinti kaip mažareikšmių, nepavojingų ir neskirti administracinės nuobaudos.
22. Teismas įvertina ir tai, kad S. J. prašyta suteikti, tačiau pavėluotai suteikta informacija buvo svarbi identifikuojant administratoriaus padarytą klaidą dėl priešgaisrinės sistemos mokesčio, kurią administratorius pripažino ir ištaisė. Administratorius 2025 m. vasario 11 d. vykdydamas Institucijos įpareigojimą pateikti atsakymą į 2024 m. gruodžio 13 d. S. J. elektroninį laišką, nurodė, kad „2024 m. kovo mėn. keičiant techninės ir priešgaisrinės sistemos priežiūros tarifus dėl žmogiškosios klaidos, mokestis už priešgaisrinės sistemos priežiūrą buvo priskaitomas klaidingai. Administratorius, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, atliko perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. sausio mėn., kuris bus matomas 2025 m. vasario mėn. mokestiniuose pranešimuose. Paaiškiname, kad papildomai priešgaisrinės priežiūros tarifas nebebus taikomas, o bus priskiriamas techninės priežiūros tarifui, mokestis už papildomai atliktus priešgaisrinės sistemos remonto ar priežiūros darbus bus priskaitomas atskirai. Atsižvelgiant į išdėstytą, apgailestaujame dėl įvykusios klaidos bei užtikriname, kad administratorius deda visas pastangas, kad rašte minimos klaidos nebepasikartotų, o gyventojai savalaikiai gautų korektiškas sąskaitas už suteiktas paslaugas. Dėkojame už bendradarbiavimą. Kilus papildomiems klausimams, maloniai prašome kreiptis Jums patogiu būdu: Klientų aptarnavimo telefonu (duomenys neskelbtini) ar elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)” (bylos lapai 10-11). Taigi administratorius klaidą ištaisė tik po to, kai įvykdė Institucijos įpareigojimą pateikti atsakymus į klausimus S. J., todėl administratoriaus atsakymo nepateikimas nustatytu terminu negali būtu vertinimas kaip nepavojingas ar mažareikšmis.
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjo R. P. 2025 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-8378-2025 K. M. pagrįstai nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti administracinės nuobaudos – įspėjimo, taigi K. M. atstovo advokato Manto Baigio skundas netenkinamas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjo R. P. 2025 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-8378-2025 paliktinas nepakeistas.
24. Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo K. M. atstovas advokatas Mantas Baigys teismui pateikė prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Prašyme nurodyta, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neištyrė bei neišanalizavo administratoriaus veikos tęstinumo. K. M. gavo 2025 m. rugpjūčio 21 d. Institucijos pranešimą dėl administracinio protokolo surašymo ir yra kviečiama į Instituciją dėl dar vieno administracinio nusižengimo protokolo surašymo: 1) dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnyje, padarymo; 2) dėl to paties daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojo S. J. kreipimosi į instituciją; 3) už tapačius S. J. kreipimusis į Instituciją, tačiau ankstesnius nei ginčo atveju, t. y. dėl S. J. kreipimųsi į Institucija dar iki 2024 m. gruodžio 13 d. K. M. atžvilgiu yra planuojama surašyti administracinio nusižengimo protokolą už tą patį pažeidimą, už kurį jau yra surašytas nutarimas ir nagrinėjama ši administracinio nusižengimo byla. Institucija privalėjo ištirti ir nustatyti, ar nutarime nurodytas, Institucijos nuomone, padarytas administratoriaus pažeidimas nėra tęstinė administratoriaus veika dėl pranešime nurodytų ir institucijos deklaruojamų administratoriaus pažeidimų. Pareiškėjas prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos Nr. II-954-990/2025 nagrinėjimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nagrinėti iš naujo.
25. Teismas pažymi, kad ANK nėra numatyta galimybė teismui nagrinėti administracinių nusižengimų protokolų teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija, nustačiusi, kad K. M. padarė naują administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnyje, priims nutarimą, kurį K. M. ar jos atstovai turės teisę skųsti teismui, skunde išdėstydami ir argumentus, susijusius su tęstinės veikos požymiais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
K. M. atstovo advokato Manto Baigio skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjo R. P. 2025 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-8378-2025 netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.