Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8630-374/2023 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei I. V. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės I. V. priteisti 1 200,00 Eur netesybų, 136,00 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Marijampolės apylinkės teismas, nustatęs, kad šalys, sudarydamos panaudos sutartį, nėra numačiusios sutartinio teismingumo, ginčas taip pat nėra kilęs dėl daiktinių teisių, 2023 m. spalio 6 d. nutartimi konstatavo, kad šiuo atveju turi būti taikomos teritorinio teismingumo taisyklės ir ieškinys turi būti pareiškiamas pagal atsakovės gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Ieškovas (apeliantas) D. V., nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį tuo, kad ieškinio teismingumo klausimas yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2‑9719‑987/2023, kurioje konstatuota, kad ginčas, pagal byloje pateiktą ieškinį, yra kilęs dėl ieškovo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuris randasi Marijampolės mieste, dėl to toks ieškinys pagal išimtinio teismingumo taisyklę yra teismingas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams (CPK 31 straipsnio 1 dalis).

11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Taigi, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju teismas ex officio (liet. pagal pareigas) privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui. CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, priima dėl to motyvuotą nutartį, kurioje privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia ieškovui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.

13. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas, kuris yra skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas klausimas dėl bylos teismingumo, t. y. ar ieškovo pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal bendrojo (CPK 29 straipsnis), ar pagal išimtinio (CPK 31 straipsnis) teismingumo taisykles.

14. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą, išskyrus išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 1-2 dalys). Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2006). Taigi, išimtinį teismingumą lemia bylos ginčo objektas, t. y. nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisė į jį. Bet kuriuo atveju, nustačius, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.20 straipsnis numato, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.

16. Pažymėtina, kad sprendžiant ieškinio teismingumo nustatymo klausimą, esminę reikšmę turi tinkamas ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko kvalifikavimas identifikuojant tikrąjį ginčo objektą ir pobūdį. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o ieškinio pagrindas yra faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Minėta, kad ieškovas D. V. nagrinėjamu atveju kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, reikalaudamas iš atsakovės I. V. priteisti 1 200,00 Eur netesybas (ieškinio dalykas). Ieškovas pareikštu ieškiniu įrodinėja, kad atsakovė pažeidė tarp jų sudarytos panaudos sutarties sąlygas, todėl jai kilo pareiga mokėti sutartyje numatytas netesybas (ieškinio faktinis pagrindas). Taigi šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutartyje įtvirtintų padarinių taikymo, pažeidus jos nuostatas. Vadinasi, pareikšto ieškinio patenkinimo atveju, ieškovas neįgytų jokių daiktinių teisių į ginčo turtą ir šio turto teisinis rėžimas nepasikeistų. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių ginčas yra kilęs iš panaudos sutarties prievolinių teisinių santykių, o ne dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą apimties. Atitinkamai, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, šalims nenumačius sutartinio teismingumo, kaip tai įtvirtinta CPK 32 straipsnyje, ieškovo pareikštam reikalavimui dėl netesybų priteisimo turi būti taikoma teritorinio teismingumo taisyklės ir ieškinys turi būti pareiškiamas pagal atsakovės gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).

18. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką, ir atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad skundžiama nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia nutartimi teismai skirtingai išsprendė ieškovo ieškinio teismingumo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui teisinės reikšmės neturi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-345-516/2022; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-273-390/2022; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S 1011-273/2016).

19. CPK aiškiai reglamentuoja, kokie procesiniai veiksmai kurioje proceso stadijoje gali ir turi būti atlikti. Sisteminis proceso teisės normų aiškinimas lemia išvadą, kad teismas, gavęs ieškinį, pirmiausia privalo išspręsti jo priėmimo klausimą ir arba ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti terminą jo trūkumams ištaisyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135 ir 138 straipsniai) arba atsisakyti priimti ieškinį, jeigu nustato CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų buvimą, t. y. įstatymas imperatyviai nustato, jog gavus ieškinį pirmiausia išspręstinas jo priėmimo klausimas, kuris gali būti išsprendžiamas teisėjo rezoliucija arba nutartimi (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 1 ir 6 dalys). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimas kartu yra ir civilinės bylos iškėlimas.

20. Pažymėtina, kad ieškovo atskirajame skunde taip akcentuojamos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, jam (ieškovui) nepasinaudojus procesine teise dėl šios nutarties pateikti atskirąjį skundą, apeliacine tvarka nebuvo patikrintas. Vadinasi, nepaisant to, kaip buvo įvertinti šalių teisiniai santykiai ankstesnėje kito teismo nutartyje, šiuo konkrečiu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pasitvirtinus, kad ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teismui vis tik yra paduotas nepagrįstai, t. y. pažeidus teismingumo taisykles, teisinio pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą nėra. Susidariusi situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nelaikytina, kaip kilęs ginčas tarp teismų CPK 35 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad CPK 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos teisės normos yra skirtos priimtų nagrinėti ieškinių ir pagal juos iškeltų civilinių bylų perdavimui kitam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2‑1453‑370/2020), tuo tarpu šiuo atveju civilinė byla pagal ieškovo ieškinį nei viename iš minėtų teismų nebuvo iškelta. Priešingas vertinimas, sudarytų pagrindą situacijai, kai jau ieškinio priėmimo metu taptų aišku, kad civilinė byla bus iškelta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

21. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumą bei ieškinio priėmimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo D. V. atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.