Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-828-273/2022 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir bendrąją dalinę nuosavybę, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tačiau nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui – tai viena iš įstatyme nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinės teisės būtų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus tam teismui, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas išnagrinėti jo keliamą ginčą. Siekiant nustatyti tokį teismą, kompetentingą nagrinėti konkretų ginčą, CPK 25–36 straipsniuose yra nustatytos teismingumo taisyklės. Kai asmuo pateikia ieškinį teismui, kuriam jis nėra teismingas, tokį ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo apylinkės ar apygardos teismams. Pagal bendrą CPK 26 straipsnyje išdėstytą taisyklę, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Šios taisyklės išimtys yra išdėstytos CPK 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose yra išvardintos bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai, ir bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Viena iš bylų kategorijų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti apygardos teismai – tai civilinės bylos, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

12. Nustatyta, kad ieškovas A. R. pateikė ieškinį dėl R. S. A. priklausančio nekilnojamojo turto pripažinimo R. S. A. ir ieškovo bendrąja daline nuosavybe, kurioje 1/2 dalis priklausytų kiekvienam. A. R., pateikęs ieškinį Kauno apygardos teismui, nurodė, kad ieškinio suma – 47 396,50 Eur.

13. CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teisingai nustatė, kad R. S. A. priklausiusio ginčo nekilnojamojo turto (280/581 dalies žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56/100 dalies pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56/100 kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė yra 30 030,44 Eur. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad byla, įvertinus ieškinio sumą (ginčo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę), yra teisminga ne Kauno apygardos, o Kauno apylinkės teismui.

14. Apelianto teigimu, jis buvo pateikęs ieškinį Kauno apylinkės teismui, kuris nustatė, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė – 47 396,50 Eur, Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad vertė – 30 030,44 Eur, tuo tarpu apelianto manymu, R. S. A. priklausančio turto vertė yra 39 890,07 Eur, be to, atlikus individualų vertinimą, tikėtina, kad turto vertė būtų didesnė, nei masinio vertinimo būdu nustatyta vertė.

15. Visų pirma pažymėtina tai, kad duomenų apie atliktą individualų ginčo nekilnojamojo turto vertinimą ir kokia yra (gali būti) individuali vidutinė ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė apeliantas nepateikė, todėl, sprendžiant klausimą dėl ieškinio sumos, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsižvelgdamas į R. S. A. nuosavybės teise priklausiusio turto dalis. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas pateiktu ieškiniu siekia nustatyti ne viso R. S. A. priklausiusio ginčo nekilnojamojo turto, o 1/2 dalies priklausymą jam. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas neteisingai ir visiškai nepagrįstai ieškinio sumą skaičiuoja nuo viso ginčo nekilnojamojo turto vertės, o ne nuo tos dalies, kurią iš esmės siekia prisiteisti (nustatyti nuosavybę), t. y. 1/2 dalies.

16. Taigi šiuo atveju byloje nesant kitų įrodymų apie ginčo nekilnojamojo turto (jo dalies) vertę (nesant atlikto individualaus vertinimo), akivaizdu, kad ieškinio suma, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir įvertinus tai, kad ieškovas A. R. prašo pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę, nustatant, kad jam priklauso 1/2 dalis ginčo nekilnojamojo turto, neviršija 40 000 Eur, todėl tokia byla yra teisminga ne Kauno apygardos, o Kauno apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui nustačius skirtingas ieškinio sumas ir atsisakius priimti ieškinį, susiklostė ginčas tarp teismų, kuris nėra galimas pagal CPK 35 straipsnio nuostatas.

18. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, atsižvelgęs į paties ieškovo A. R. ieškinyje nurodytą ieškinio sumą – 47 396,50 Eur, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-29830-713/2021) atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs, kad byla yra teisminga Kauno apygardos teismui. Pažymėtina, kad, nepaisant ieškovo nurodytos ieškinio sumos, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi teisę vertinti, ar nurodyta ieškinio suma yra teisinga, nes nuo to gali priklausyti ne tik bylos teismingumas, bet ir mokėtino žyminio mokesčio suma. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, gavęs A. R. ieškinį ir spręsdamas jo priėmimo klausimą, būtent tą ir padarė – įvertino, ar ieškinyje nurodyta ieškinio suma yra teisinga ir, kaip minėta, nustatęs, kad ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nesutampa su ieškovo nurodyta (yra mažesnė), skundžiama nutartimi atsisakė ieškinį priimti, konstatavęs, kad byla teisminga Kauno apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėta situacija, kuomet Kauno apygardos teismas, atlikęs detalesnį ieškinio sumos vertinimą, nustato, kad byla vis tik yra teisminga apylinkės teismui, nevertintina kaip kilęs ginčas tarp teismų.

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinių bylų teismingumą reglamentuojančias CPK normas, todėl atsisakęs priimti ieškovo A. R. ieškinį, kaip teismingą Kauno apylinkės, o ne Kauno apygardos teismui, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.