- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-273-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00018-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės B2KAPITAL
- Atsakovas
- V. Z.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės B2KAPITAL atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės B2KAPITAL ieškinį atsakovei V. Z. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis Raimundas Stanislauskas, T. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) B2KAPITAL kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės iš atsakovės V. Z. priteisti 30 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad T. Z. ir Nordea Bank Finland Plc 2010 m. birželio 3 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK 10/06/04LA. Tą pačią dieną tarp V. Z. ir Nordea Bank Finland Plc sudaryta Laidavimo sutartis Nr. LKK 10/06/05LA, pagal kurią laiduotoja V. Z. kaip solidarus skolininkas atsako Bankui, jei T. Z. neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Kreditavimo sutartį. Nordea Bank ir Latvijos įmonės SIA B2Kapital 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarė Perleidimo sutartį, kuria perleistos reikalavimo teisės T. Z. ir V. Z. atžvilgiu. SIA B2Kapital ir B2Kapital, UAB 2020 m. kovo 1 d. sudarė Perleidimo sutartį Nr. PER-20-220, kuria perleisti vykdytini, bet dar neįvykdyti mokėjimo Reikalavimai, kylantys iš Skolos dokumentų ir su jais susijusių Užtikrinimo priemonių, tame tarpe ir reikalavimai T. Z. ir V. Z. atžvilgiu. Vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš skolininko ir kredito gavėjo T. Z. šiuo metu vykdomi pas antstolį Raimundą Stanislauską. Atsižvelgiant į tai, jog V. Z. laidavimo sutarties pagrindu atsako solidariai su kredito gavėju, iš jos taip pat priteistina skola.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą į atsakovę kildina iš 2010 m. birželio 3 d. laidavimo sutarties, kurioje šalių numatytas ginčų sutartinis teismingumas. Todėl teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė B2KAPITAL, UAB prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Prieš kreipiantis su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, ieškinys buvo paduotas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pagal paskutinį ieškovei žinomą atsakovės gyvenamosios vietos adresą, tačiau 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, kad pranešimai apie reikalavimo teisės perleidimą buvo siųsti adresu Romainių g. 101 Kaune, todėl ir su ieškiniu dėl skolos priteisimo turi būti kreipiamasi į Kauno apylinkės teismą. Nutartis įsiteisėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
8. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).
9. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti skolą iš atsakovės pagal 2010 m. birželio 3 d. laidavimo sutartį, kurios 3.4. punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad bet kokie ginčai, kurie gali kilti iš šios sutarties, bus sprendžiami derybų keliu, o nepavykus susitarti – Vilniaus m. 2-os apylinkės teisme arba Vilniaus apygardos teisme. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje sutartyje šalys susitarė, jog ginčai sprendimo teismingumo, konstatavo, jog ieškovės pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas taikant sutartinio teismingumo taisyklę – Vilniaus miesto apylinkės teisme.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo pateikė pagal ginčo sutartyje nurodytą, paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą – Kauno apylinkės teismui (CPK 30 straipsnio 1dalis), t. y. nesivadovaudama ginčo sutarties nuostata, kuria buvo šalių susitarta dėl ginčų teismingumo. Ieškovė atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl esančio sutartinio teismingumo, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių sutartinį ginčų teismingumą bei pagrįstai nurodė, kad šis ieškinys Kauno apylinkės teismui neteismingas. Apeliantės atskirojo skundo nurodytas argumentas, kad 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį ir ši nutartis yra įsiteisėjusi dar nereiškia, kad pasikeitė šalių sutartinis teismingumas ir ieškovei tuo buvo suteikta teisė kreiptis į apylinkės teismą pagal bendrąjį teritorinį teismingumą.
12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą.
13. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas reglamentuojančias teismingumo ir ieškinio priėmimo klausimus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.