- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- eI-2039-621/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01839-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas (pran.), Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Raseinių socialinių paslaugų centro
- Trečiasis asmuo
- D. Ž.
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1Turtinė žala
- 6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovui D. V.,
dalyvaujant atsakovo viešosios įstaigos Raseinių socialinių paslaugų centro atstovui advokatui J. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus skundą (ieškinį) atsakovui viešajai įstaigai Raseinių socialinių paslaugų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (ieškiniu) kreipėsi į teismą, ir prašo teismo priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Raseinių socialinių paslaugų centro (toliau – ir VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras) 709,16 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas dėl neatlygintos 709,16 Eur žalos nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio nurodė, kad palaiko skunde (ieškinyje) išdėstytas aplinkybes. Prašo jį tenkinti. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. Ž. 2013 m. liepos 30 d. buvo atleista iš darbo VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centre (toliau – ir Atsakovas). 2013 m. rugpjūčio 2 d. D. Ž. Raseinių teritorinei darbo biržai pateikė prašymą skirti nedarbo išmoką. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. NI_SP1-2654 paskyrė D. Ž. nedarbo draudimo išmoką nuo 2013-11-02 iki 2014-06-01 (atsižvelgiant į D. Ž. atleidimo iš darbo pagrindą, vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi išmoka paskirta praėjus 3 mėnesiams nuo D. Ž. įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos). Laikotarpiu nuo 2013-11-02 iki 2014-02-28 D. Ž. išmokėta iš viso 2244,90 Lt (650,17 Eur) nedarbo socialinio draudimo išmokos. Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1041-476/2013 iš dalies patenkino ieškovės D. Ž. ieškinį ir pripažino 2013 m. liepos 30 d. VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymą Nr. PĮ-229, kuriuo D. Ž. 2013 m. liepos 30 d. buvo atleista iš užimamų pareigų, neteisėtu. Taip pat Raseinių rajono apylinkės teismas nusprendė grąžinti D. Ž. į buvusį darbą VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centre ir D. Ž. iš atsakovo priteisė iš viso 3665,97 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2013-07-30 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos 2013-12-18 bei po 37,03 Lt už dieną (neatskaičius mokesčių) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs Atsakovo skundą dėl minėto Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo, 2014 m. kovo 26 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-316-154/2014). Atsižvelgiant į įsiteisėjusį Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą atsakovas VSDFV Šilalės skyriui 2014 m. kovo 31 d. pateikė elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kuriuo patikslino 1-SD pranešimą, nurodant, kad D. Ž. priimta į darbą nuo 2013 m. liepos 31 d. (sekanti diena po neteisėto atleidimo, t. y. priėmimas į darbą atgaline data). Taip pat atsakovas 2014 m. balandžio 1 d. VSDFV Šilalės skyriui pateikė elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kuriuo patikslino duomenis apie D. Ž. draudžiamąsias pajamas už 2013 m. liepos–2014 m. vasario mėnesius. Taigi, Atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę D. Ž. atleidimu iš darbo, sąlygojo socialinio draudimo teisinių santykių tarp Atsakovo ir VSDFV Šilalės skyriaus atsiradimą, t. y. Atsakovo pareigą patikslinti duomenis apie D. Ž. valstybinį socialinį draudimą (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“). Atsižvelgiant į atsakovo atliktą duomenų tikslinimą, t. y. 2014 m. kovo 31 d. pateiktus duomenis apie D. Ž. priėmimą į darbą nuo 2013 m. liepos 31 d. (atgaline data) bei 2014 m. balandžio 1 d. pateiktus patikslintus duomenis apie D. Ž. draudžiamąsias pajamas už 2013 m. liepos–2014 m. vasario mėnesius (atgaline data), VSDFV Šilalės skyrius 2014 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (7.2) S-6783 informavo VSDFV Utenos skyrių, mokantį nedarbo socialinio draudimo išmokas, apie atsakovo atlikto duomenų tikslinimo, susijusio su D. Ž. grąžinimu į darbą atgaline data, galimą įtaką D. Ž. paskirtai nedarbo socialinio draudimo išmokai. VSDFV Utenos skyrius, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr.NI_SP2-277 panaikino nedarbo socialinio draudimo išmokos D. Ž. skyrimą, o 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. NI_SP5-574 nustatė 2244,90 Lt (650,17 Eur) D. Ž. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, konstatuojant, kad nedarbo socialinio draudimo permoka susidarė dėl duomenų apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų registro duomenų bazėje tikslinimo pagal atsakovo 2014 m. balandžio 1 d. pateiktus elektroninius prašymus Nr. 16D-E-1100 bei PT-SAM3SD. Pažymėjo, kad pagal atsakovo atgaline data patikslintus duomenis D. Ž. nuo 2013 m. liepos 31 d. iki šiol yra registruota dirbančiąja VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centre. Taigi, nedarbo socialinio draudimo išmoka, atsižvelgiant į tokį duomenų patikslinimą, už laikotarpį nuo 2013-11-02 iki 2014-02-28 neturėjo būti mokama, tačiau buvo nepagrįstai išmokėta dėl atsakovo kaltės (D. Ž. nepagrįsto atleidimo iš darbo), dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 650,17 Eur turtinė žala.
2014 m. balandžio 9 d. D. Ž. pateikė VSDFV Šilalės skyriui prašymą skirti ligos pašalpą. VSDFV Šilalės skyrius 2014-04-23 sprendimu Nr. 10PŠ-16565 paskyrė ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-04-02 iki 2014-04-04, sprendimu Nr. 10PŠ-16582 – už laikotarpį nuo 2014-04-05 iki 2014-04-11 bei sprendimu Nr. 10PŠ-16588 – už laikotarpį nuo 2014-04-12 iki 2014-04-18. D. Ž. ligos pašalpa, remiantis Registro duomenimis, buvo apskaičiuota pagal jos 2013-11-01–2014-01-31 laikotarpio draudžiamąsias pajamas, kurias sudarė 2258,83 Lt darbdavio priskaičiuotos draudžiamosios pajamos (priteistas darbo užmokestis) bei 1767,60 Lt nedarbo socialinio draudimo išmoka (iš viso 4026,43Lt). Po ligos pašalpos D. Ž. paskyrimo VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. NI SP2-277 nusprendus neskirti D. Ž. nedarbo socialinio draudimo išmokos (t. y. panaikinti bedarbio statusą įsiteisėjus teismo sprendimui) ir iš D. Ž. draudžiamųjų pajamų pašalinus nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkamai (iki 2258,83 Lt) sumažėjo D. Ž. 2013-11-01–2014-01-31 laikotarpio draudžiamosios pajamos, taikytinos apskaičiuojant D. Ž. ligos pašalpą. Taigi, atsižvelgiant D. Ž. bedarbio statuso netekimą bei nedarbo socialinio draudimo išmokos neskyrimą įsiteisėjus teismo sprendimui, sumažėjus D. Ž. 2013-11-01–2014-01-31 laikotarpio draudžiamosioms pajamoms D. Ž. turėjo būti mokama mažesnė ligos pašalpa, tačiau dėl atsakovo kaltės (D. Ž. nepagrįsto atleidimo iš darbo ir nedarbo socialinio draudimo išmokos išmokėjimo) buvo nepagrįstai išmokėta didesnė ligos pašalpa. Atsižvelgiant į sumažėjusias D. Ž. draudžiamąsias pajamas, VSDFV Šilalės skyrius priėmė sprendimus dėl D. Ž. ligos pašalpos perskaičiavimo (2015 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. PA SP-5-128 už laikotarpį nuo 2014-04-02 iki 2014-04-04, Nr. PA SP5-129 už laikotarpį nuo 2014-04-05 iki 2014-04-11 bei Nr. PA SP5-130 už laikotarpį nuo 2014-04-12 iki 2014-04-18). Atlikus D. Ž. ligos pašalpos perskaičiavimą, VSDFV Šilalės skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. sprendimais Nr. PA_SP1-55, PA_SP1-56, PA_SP1-57 nustatyta bendra 58,99 Eur ligos pašalpos permoka už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-03-31 iki 2014-04-18. Taigi, dėl atsakovo kaltės D. Ž. išmokėjus nepagrįstai didesnę ligos pašalpą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 58,99 Eur turtinė žala ir šią žalą privalo atlyginti neteisėtus veiksmus (D. Ž. atleidimą iš darbo), dėl kurių atsirado ligos pašalpos permoka, atlikęs asmuo, t. y. atsakovas.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas advokatas J. B. teismo posėdžio metu su skundu (ieškiniu) nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad D. Ž. buvo atleista iš darbo, duomenys buvo pateikti Sodrai, kada teismas išsprendė kilusį ginčą, kad ji grąžinama į darbą, Sodrai darbdavys pranešė ir socialinės išmokos buvo sumokėtos, tuo ir turėtų pasibaigti santykiai tarp atsakovo ir Sodros. Dėl ligos pašalpos permokos pažymėjo, jog pareiškėjo atstovas pats pripažino, kad išmoka buvo paskirta nevykdant faktinio patikrinimo. Susidarė nestandartinė situacija, buvo teismo sprendimas, duomenų tikslinimas ir Sodros darbuotojams nekilo minties išnagrinėti situacijos, aiškiai būtų matę, kad viena iš sumų negali būti laikoma pagrindu ligos pašalpos mokėjimui, ir ginčo dėl 58,99 Eur ligos pašalpos nebūtų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog D. Ž. Kauno teritorinės darbo biržos Raseinių skyriui pateikė prašymą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos paskyrimo. Šiame dokumente nėra nurodyta, kad pagal D. Ž. ieškinį Raseinių rajono apylinkės teisme vyksta procesas civilinėje byloje Nr. 2-1041-476/2013. Nagrinėjama civilinė byla, pagal 2002-12-13 VSDFV direktoriaus įsakymu Nr. 603 patvirtintos VSDF įstaigų vykdomų išmokų permokos nustatymo, apskaitos, išieškojimo ir nurašymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2.2 papunktį, laikytina aplinkybe, turėjusia įtakos išmokos mokėjimui. Šis informacijos nepateikimas turėjo būti VSDFV darbuotojų įvertintas, tačiau tai padaryta nebuvo. D. Ž. civilinės bylos nagrinėjimo metu žinojo, kad ji gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, tačiau šios informacijos teismui nepateikė. Dėl šios priežasties darbdavys negalėjo prašyti teismo sumažinti priteisiamą sumą. Neturėdamas informacijos apie D. Ž. pajamas laikotarpiu, dėl kurio buvo pareikšti ieškinio reikalavimai, teismas negalėjo tinkamai įvykdyti Civilinio proceso kodekso 417 straipsnio reikalavimų, tai yra priimti sprendimo dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato asmenų pareigą atlyginti kaltais veiksmais Fondui padarytą žalą. Atsakovas (vertinant pagal Tvarkos nuostatas) dėl D. Ž. VSDFV neteikė neteisingų dokumentų. Tai, kad atsakovas buvo atleidęs iš darbo D. Ž., nėra susiję su VSDFV nustatyta permoka. Pareiškėjo reikalavimas kelia sumaištį civiliniuose teisiniuose santykiuose. Tokia procedūrinė eiga eliminuoja atsakovo teisių gynimą, nes atima galimybę darbo ginčo metu reikalauti sumažinti priteistinas sumas. Jei būtų sumažinta, VSDFV reikalavimas sugrąžinti išmokėtas sumas būtų logiškas ir suprantamas. Tačiau reikalavimas sumokėti permoką, kai dėl išmokamų sumų darbo ginče nebuvo sprendžiama, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsakovas su D. Ž. nutraukė darbo santykius; tarp atsakovo ir D. Ž. vyko ginčas teisme, kurio metu D. Ž. buvo išmokėtos draudimo sumos; informacija VSDFV buvo teikiama pagal faktus – dėl atleidimo iš darbo ir dėl teismo sprendimo įvykdymo. Kilusiame ginče tarp ieškovo ir atsakovo yra svarbu tai, kad atsakovas VSDFV neapgavo ir savo valia nepateikė tikrovės neatitinkančių dokumentų. Atleidimo iš darbo faktas buvo ir apie šį faktą VSDFV buvo informuota. Priėmus teismo sprendimą darbo ginče VSDFV buvo pateikti dokumentai, būtini vykdant teismo sprendimą. Vertinant Tvarkos 2.3 papunkčio nuostatas darytina išvada, kad negali būti konstatuota atsakovo kaltė. Skunde nurodyta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo pradžios mėnesį. Pareiškėjas yra įvykdęs Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas skaičiuojant draudžiamąsias pajamas. Nėra teismo sprendimo ar individualaus administracinio teisės akto, kuriuo būtų pripažinta, kad D. Ž. negavo nedarbo išmokų. Ligos pašalpa turėjo būti ir buvo skaičiuojama pagal faktines draudžiamąsias pajamas, todėl reikalavimas dėl 58,99 Eur ligos pašalpos priteisimo nepagrįstas, nes nėra permokos fakto.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pranešta tinkamai. Atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad viešosios įstaigos Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. PĮ-229 D. Ž. buvo atleista iš darbo Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. 2013 m. rugpjūčio 2 d. D. Ž. Raseinių teritorinei darbo biržai pateikė prašymą skirti nedarbo išmoką. Trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą, ginčydamas atleidimo iš darbo teisėtumą. Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1041-476/2013 iš dalies patenkino ieškovės D. Ž. ieškinį ir pripažino VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. PĮ-229, kuriuo D. Ž. 2013 m. liepos 30 d. buvo atleista iš užimamų pareigų, neteisėtu; priteisė ieškovei D. Ž. iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2013 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos 2013 m. gruodžio 18 d. skaičiuojant po 37,03 Lt už dieną (neatskaičius mokesčių) – iš viso 3665,97 Lt, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos po 37,03 Lt už dieną (neatskaičius mokesčių) iki sprendimo įvykdymo dienos. Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2014 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-316-154/2014 Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas VSDFV Šilalės skyriui 2014 m. kovo 31 d. pateikė elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo Nr. 29, kuriuo patikslino 1-SD pranešimą, nurodant, kad D. Ž. priimta į darbą nuo 2013 m. liepos 31 d., t. y. sekanti diena po neteisėto atleidimo iš darbo. Atsakovas 2014 m. balandžio 1 d. VSDFV Šilalės skyriui pateikė elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kuriuo patikslino duomenis apie D. Ž. draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. vasario mėn. VSDFV Šilalės skyrius 2014-04-01 raštu Nr. (7.2) S-6783 informavo VSDFV Utenos skyrių, kad į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašyti pavėluotai pateikti duomenys apie apdraustosios D. Ž. laikotarpio nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. vasario 28 d. draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, kurie gali turėti įtakos paskirtai nedarbo draudimo išmokai. VSDFV Utenos skyrius 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr.NI_SP2-277 nusprendė neskirti nedarbo socialinio draudimo išmokos D. Ž..
2013 m. rugpjūčio 2 d. trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž. kreipėsi dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, kuris pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2013-01-25 įsakymo Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktą centralizuotai vykdo nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, D. Ž. išmokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. vasario 28 d. iš viso 650,17 Eur. Pažymėtina, jog ginčo dėl sumų nėra. VSDFV Utenos skyrius 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. NI_SP5-574 nustatė 2244,90 Lt (650,17 Eur) D. Ž. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, konstatuojant, kad nedarbo socialinio draudimo permoka susidarė dėl duomenų apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų registro duomenų bazėje tikslinimo pagal atsakovo 2014 m. balandžio 1 d pateiktus elektroninius prašymus Nr. 16D-E-1100 bei PT-SAM3SD.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. (9.109) R3-18961 „Pretenzija dėl 2244,90 Lt nedarbo draudimo išmokos permokos (žalos) atlyginimo“ prašė atsakovės iki 2014 m. liepos 30 d. pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą padarytą 650,17 Eur (2244,90Lt) žalą. Atsakovas žalos iki šiol neatlygino.
Nedarbo išmokų mokėjimo klausimus reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1551 redakcija). Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5, 6 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 3, 5 punktus, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – ir nedarbo išmoka) turi asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę bedarbiais (t. y. atleisti iš darbo ar valstybės tarnybos), kuriems nebuvo pasiūlytas tinkamas darbas ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, jeigu jie per paskutinius 36 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 straipsniu nedarbo išmokų paskirtis – kompensuoti dėl nedarbo negautas pajamas ar jų dalį. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 59 punktas nustato, kad nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka VSDF valdybos teritoriniai skyriai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui nuo 2013 m. liepos 30 d. atleidus trečiąjį suinteresuotą asmenį D. Ž. iš darbo, pastarajai buvo suteiktas bedarbio statusas, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. vasario 28 d. paskyrė ir išmokėjo D. Ž. iš viso 650,17 Eur (2244,90 Lt) nedarbo išmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1041-476/2013 iš dalies patenkino ieškovės D. Ž. ieškinį ir pripažino VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. PĮ-229, kuriuo D. Ž. 2013-07-30 buvo atleista iš užimamų pareigų, neteisėtu. Priteisė ieškovei D. Ž. iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2013 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos 2013 m. gruodžio 18 d. skaičiuojant po 37,03 Lt už dieną (neatskaičius mokesčių) – viso 3665,97 Lt, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos po 37,03 Lt už dieną (neatskaičius mokesčių) iki sprendimo įvykdymo dienos. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-316-154/2014 Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi susidarė situacija, kad D. Ž. buvo grąžinta į darbą 2013 m. liepos 31 d., t. y. sekanti diena po neteisėto atleidimo, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. vasario 28 d. yra sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir nedarbo išmoka. Byloje nustatyta, jog D. Ž. nuo 2013 m. liepos 31 d. iki šiol yra registruota dirbančiąja VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centre. Taigi, pasibaigus teisminiam procesui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, kuomet teismas atleidimą iš darbo pripažįsta neteisėtu ir asmuo teismo sprendimu grąžinamas į darbą ir iš darbdavio priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, atsiranda situacija, kad asmuo nebėra laikomas nedirbančiu ir gauna darbinių pajamų, todėl nedarbo išmoka už minėtą laikotarpį neturi būti mokama (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-259-123/2016).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reguliuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nurodo, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose numatyta, kad neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus (61 punktas). Taigi nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas, susidariusias dėl neteisingai registrui pateiktų duomenų, privalo atlyginti draudėjas, pateikęs neteisingus duomenis.
Šiuo atveju atsakovas nuo 2013 m. liepos 30 d. nutraukė darbo santykius su trečiuoju suinteresuotu asmeniu D. Ž. ir apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą pranešė ieškovui. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž. tapo bedarbe ir, atitikdama Nedarbo socialinio draudimo įstatymo reikalavimus, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi dėl nedarbo išmokos, kurios paskirtis yra teikti minimalią paramą asmenims, netekusiems pajamų, gavimo. Raseinių rajono apylinkės teismui 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu darbo sutarties su D. Ž. nutraukimą pripažinus neteisėtu ir priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, neteisėtu nuo jo surašymo ir pateikimo automatiškai tapo ir atsakovo pranešimas pareiškėjui apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą bei atsakovo atliktas duomenų tikslinimas, t. y. 2014 m. kovo 31 d. pateikti duomenys apie D. Ž. priėmimą į darbą nuo 2013 m. liepos 31 d. (atgaline data) bei 2014 m. balandžio 1 d. pateikti patikslinti duomenys apie D. Ž. draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. vasario mėn. Taigi, neteisėti atsakovo veiksmai – neteisingas valstybinio socialinio draudimo duomenų įforminimas – yra nustatyti (Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 61 punktas). Tokie atsakovo veiksmai lėmė žalos pareiškėjui padarymą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro deliktinei civilinei atsakomybei taikyti.
Nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjo skundo dalis dėl nedarbo draudimo išmokos permokos priteisimo yra pagrįsta, todėl tenkintina, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 650,17 Eur žalos atlyginimo.
Dėl 58,99 Eur ligos pašalpos permokos
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. D. Ž. pateikė VSDFV Šilalės skyriui prašymą skirti ligos pašalpą. VSDFV Šilalės skyrius 2014 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 10PŠ-16565 paskyrė ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-04-02 iki 2014-04-04, sprendimu Nr. 10PŠ-16582 – už laikotarpį nuo 2014-04-05 iki 2014-04-11 bei sprendimu Nr. 10PŠ-16588 – už laikotarpį nuo 2014-04-12 iki 2014-04-18.
Pareiškėjo atstovas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad D. Ž. ligos pašalpa, remiantis Registro duomenimis, buvo apskaičiuota pagal jos 2013-11-01–2014-01-31 laikotarpio draudžiamąsias pajamas, kurias sudarė 2258,83 Lt (654,20 Eur) darbdavio priskaičiuotos draudžiamosios pajamos (priteistas darbo užmokestis) bei 1767,60 Lt (511,93 Eur) nedarbo socialinio draudimo išmoka (iš viso 4026,43Lt) (1166,13 Eur). Po ligos pašalpos D. Ž. paskyrimo VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. NI SP2-277 nusprendus neskirti D. Ž. nedarbo socialinio draudimo išmokos, t. y. panaikinti bedarbio statusą įsiteisėjus teismo sprendimui, ir iš D. Ž. draudžiamųjų pajamų pašalinus nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkamai (iki 2258,83 Lt (654,20 Eur)) sumažėjo D. Ž. 2013-11-01–2014-01-31 laikotarpio draudžiamosios pajamos, apskaičiuojant D. Ž. ligos pašalpą. Atsižvelgiant į tai, kad D. Ž. neteko bedarbio statuso bei nedarbo socialinio draudimo išmokos, įsiteisėjus teismo sprendimui, sumažėjus D. Ž. 2013-11-01–2014-01-31 laikotarpio draudžiamosioms pajamoms D. Ž. turėjo būti mokama mažesnė ligos pašalpa, tačiau dėl atsakovo kaltės (D. Ž. nepagrįsto atleidimo iš darbo ir nedarbo socialinio draudimo išmokos išmokėjimo) buvo nepagrįstai išmokėta didesnė ligos pašalpa. Atsižvelgiant į sumažėjusias D. Ž. draudžiamąsias pajamas, VSDFV Šilalės skyrius priėmė sprendimus dėl D. Ž. ligos pašalpos perskaičiavimo (2015-05-22 sprendimas Nr.PA SP-5-128 už laikotarpį nuo 2014-04-02 iki 2014-04-04, Nr. PA SP5-129 už laikotarpį nuo 2014-04-05 iki 2014-04-11 bei Nr. PA SP5-130 už laikotarpį nuo 2014-04-12 iki 2014-04-18). Perskaičiavus D. Ž. ligos pašalpą, VSDFV Šilalės skyriaus 2015-05-25 sprendimais Nr. PA_SP1-55, PA_SP1-56, PA_SP1-57 nustatyta bendra 58,99 Eur ligos pašalpos permoka už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-03-31 iki 2014-04-18. VSDFV Šilalės skyrius 2015 m. birželio 2 d. pretenzija Nr. (9.95) S-11839 kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 58,99 Eur žalą. Atsakovas žalą atlyginti atsisakė motyvuodamas tuo, jog neįžvelgia savo kaltės dėl permokos susidarymo, nes civilinės bylos dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo nagrinėjimo metu D. Ž. neinformavo bylą nagrinėjančio teismo apie jos gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad skiriant ligos pašalpą D. Ž. bedarbio statusas Darbo biržos nebuvo panaikintas. Panaikinus D. Ž. bedarbio statusą, automatiškai iš duomenų bazės buvo panaikintos draudžiamosios pajamos bedarbio išmokai. Patikslinti pranešimai buvo pateikti anksčiau, dėl to ir duomenų bazėje atsirado dvi sumos, atsakovas patikslino draudžiamąsias pajamas, todėl tos sumos atsirado duomenų bazėje ir po to ta suma panaudota apskaičiuojant draudžiamąsias pajamas išmokant ligos pašalpą. Panaikinus bedarbio statusą, D. Ž. turėjo būti skirta mažesnė ligos pašalpa ir atitinkamai ligos pašalpa buvo perskaičiuota, skirtumas sudarė 58,99 Eur. Pažymėjo, kad išmokos skiriamos programine įranga, darbuotojai neanalizuoja draudžiamųjų pajamų atsiradimo, pagrindo ir t. t. Išmokėjus ligos pašalpą iš Darbo biržos gavo informaciją apie bedarbio statuso panaikinimą D. Ž., nes bedarbio statusą administruoja Darbo birža, o išmokas vykdo VSDFV. Gavus minėtą informaciją, išnykus bedarbio statusui automatiškai iš duomenų bazės buvo panaikinta ir nedarbo socialinio draudimo išmoka ir draudžiamųjų pajamų suma. Darbo birža informaciją suteikė 2014 m. gegužės 8 d.
Kaip jau minėta, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis nustato kaltų asmenų atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, susidariusią dėl to, kad fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmoka tam tikras išmokas. Pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Šios nuostatos įtvirtintos ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose, kurių 69 punktas nustato, kad teritoriniai skyriai ir draudėjai yra atsakingi už tai, kad pašalpos būtų apskaičiuotos ir mokamos teisingai ir laiku. Pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisingumą tikrina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių skyrių pareigūnai. Nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos. Pašalpos gavėjui išmokama nepriemoka, o permokėtos pašalpų sumos išieškomos įstatymų ir šių Nuostatų 70 ir 71 punktuose nustatyta tvarka. Nustačius, kad pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus, suklastotus dokumentus ar duomenis, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus ar duomenis (70 punktas).
Byloje nustatyta, kad D. Ž. ligos pašalpa, remiantis duomenų baze, buvo apskaičiuota pagal jos 2013-11-01–2014-01-31 laikotarpio draudžiamąsias pajamas, kurias sudarė 2258,83 Lt (654,20 Eur) darbdavio priskaičiuotos draudžiamosios pajamos (priteistas darbo užmokestis) bei 1767,60 Lt (511,93 Eur) nedarbo socialinio draudimo išmoka (iš viso 4026,43Lt) (1166,13 Eur). Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš skiriant ligos pašalpą negalėjo jos perskaičiuoti, nes išmokos skiriamos programine įranga. Byloje nustatyta, kad išmokėjus ligos pašalpą trečiajam suinteresuotam asmeniui iš Darbo biržos gavo informaciją apie bedarbio statuso panaikinimą D. Ž., tad išnykus bedarbio statusui automatiškai iš duomenų bazės buvo panaikinta nedarbo socialinio draudimo išmoka ir draudžiamųjų pajamų suma (priteistas darbo užmokestis).
Atsakovas 2014 m. balandžio 1 d. VSDFV pateikė duomenis apie D. Ž. draudžiamąsias pajams (priteistą darbo užmokestį), vadinasi iki ligos pašalpos skyrimo. Pareiškėjui šie duomenys buvo žinomi, tačiau pareiškėjas neatsižvelgdamas į juos neteisingai apskaičiavo ligos pašalpą. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad ligos pašalpos permoka susidarė ne dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgdama į tai, kad byloje dėl ligos pašalpos permokos nėra nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti ir pareiškėjo nurodomai 58,99 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo penkis procentus metinių palūkanų nuo šios bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju skundas teisme priimtas 2015 m. gruodžio 17 d. Todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 dalimi, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui iš atsakovo viešosios įstaigos Raseinių socialinių paslaugų centro 650,17 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt eurų 17ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.