- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- 1-476-1096/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53044-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Kaltinamasis
- I. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. R. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.30 val., Vilniuje, Minsko pl., ties pastatu Nr. 26A, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais I. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
I. R. 2019 m. gruodžio 15 d. tiksliai nenustatytu laiku, nuo 13.30 val. iki 14.05 val. Vilniuje, Minsko pl., ties pastatu Nr. 26A, prie tarnybinio automobilio, Vilniaus apsk. VPK KPV KPR – 1813, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pasiūlė ir davė, savo įgaliojimus vykdantiems pareigūnams R. S. bei vyriausiajam patruliui V. G. 100 Eur kyšį už neteisėtą šių pareigūnų neveikimą, t. y. įdėjo kiekvienam pareigūnui į tarnybinių striukių kišenę po 50 eurų, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji 2019 m. gruodžio 15 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Minsko pl., ties pastatu Nr. 26A, vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Šiais savo veiksmais I. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji I. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinama, sutinka duoti parodymus. Nurodė, kad buvo sekmadienis, gali būti, kad 2019 m. gruodžio 15 d. apie pietus. Nusprendė nuvažiuoti nusipirkti eglutę. Važiavo iš namų, kurie yra (duomenys neskelbtini) iki Liepkalnio g. Vilniaus m. esančios „Maxima“ parduotuvės. Vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino neblaivumą. Alkotesteris parodė 2,21 promilių girtumą, antrą kartą pučiant – 1,87 promiles. Neginčijo alkotesterio duomenų. Buvo išgėrusi apie tris skardines alaus. Pareigūnai pasakė, kad atims automobilį ir veš į areštinę. Tai išgirdusi, išsigando. Striukės kišenėje turėjo pinigų ir pradėjo duoti pinigus pareigūnams. Įkišo pinigus tiek vienam, tiek kitam pareigūnui į liemenės kišenes. Pareigūnai nieko nedarė, tik ištraukę pinigus pradėjo fotografuoti. Neminėjo, kad yra baudžiamoji atsakomybė už kyšio davimą. Nesitarė su policijos pareigūnais (b. l. 86–88).
2020 m. sausio 13 d. teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji papildomai apklausta parodė, jog vairavo neblaivi, ją sustabdė pareigūnai ir, siekdama išvengti atsakomybės, sugalvojo duoti jiems pinigų. Prašė pareigūnų neforminti pažeidimo. Po 50 eurų įkišo pareigūnams į kišenes. Jie uždėjo antrankius. Pareigūnai įspėjo, kad taip negalima daryti. Girdėjo jų įspėjimą. Kaltę pripažįsta, vairavo išgėrusi ir siūlė kyšį pareigūnams. Labai gailisi dėl to (b. l. 109).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsino I. R. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. gruodžio 16 d. apklausta kaip įtariamoji I. R. nurodė, jog įteikto pranešimo apie įtarimą esmę supranta. 2019 m. gruodžio 15 d. iš ryto apie 10.00 val. vartojo alkoholį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Išgėrė 3 skardines 0,5 litro talpos alaus, 5,2 laipsnių stiprumo. Apie 13.00 val. nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę „Maxima“, esančią Liepkalnio g., Vilniuje, nusipirkti eglutę. Nesijautė apsvaigusi, todėl nusprendė važiuoti jai priklausančiu automobiliu Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodama Minsko pl., I. R. pamatė policijos pareigūnų automobilio švyturėlius. Sustojo, prie jos priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. I. R. pareigūnams viską pateikė. Tada pareigūnai paprašė vairuotojos pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, ji sutiko ir pasitikrino. Patikros metu buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, po pakartotino patikrinimo buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas. Po antro pūtimo, nuėjo prie savo vairuojamo automobilio ir pasiėmė iš jo 100 eurų. Atėjusi prie policijos pareigūnų, paprašė ją paleisti, neįforminant pažeidimo, tačiau sutiko, kad jos vairuojamas automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų nugabentas į saugomą aikštelę. Pasiūlius pareigūnams kyšį, jie I. R. nieko nepasakė ir dėl nieko neįspėjo. I. R. pamačiusi, jog pas policijos pareigūnus yra atidarytos kišenės, pamanė, jog jie sutinka ją paleisti, todėl ir įdėjo kiekvienam pareigūnui po 50 eurų į kišenę. Po to pareigūnai ištraukė tuos pinigus iš kišenės ir uždėjo I. R. antrankius. Pasodinę ją į tarnybinį automobilį, nuvežė į policijos komisariatą, o vėliau uždarė ją areštinėje. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos I. R. pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 63).
Teismo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad dirbo su kolega ir važiuojant magistraliniu keliu link Vilniaus miesto, t. y. Minsko plente pastebėjo keliu važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas sukėlė įtarimų. Automobilį sustabdžius, buvo patikrintas vairuotojos blaivumas. Nustatė, kad ji yra neblaivi. Vairuotoja jam ir porininkui davė po 50 eurų kyšį. Vairuotoja buvo sulaikyta ir pristatyta į komisariatą tolimesniam tyrimui. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad priėjo prie automobilio. Vairuotoja iš automobilio jau buvo išlipusi. Ji norėjo kažkur eiti. Liepus sustoti, ji sustojo. Bendraujant su ja, iš jos burnos sklido alkoholio kvapas. Pasiūlė pasitikrinti blaivumą, ji iš pradžių nesutiko. Vėliau sutiko pasitikrinti ir buvo nustatytas girtumas. Kai vairuotoja įpūtė, jie susisiekė su budėtoju ir buvo iškviestas autovežis, kadangi niekas negalėjo pasirūpinti automobiliu, jis turėjo būti nuvežtas. Vairuotoja nuolat prašėsi nueiti iki automobilio. Buvo leista pasiimti daiktus. Grįžusi, kažką turėjo kumštyje. Jie stovėjo, o ji kolegai ir jam įdėjo į kišenę pinigų. Pareigūnai ne kartą ją įspėjo, kas jai gresia dėl tokių veiksmų. Teigė, kad ji viską supranta ir žino (b. l. 117–118).
Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojo V. G. apklausos protokolą (b. l. 40–42).
2019 m. gruodžio 18 d. kaip liudytojas apklaustas V. G. parodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., kai apie 13.30 val., važiuojant Minsko pl. kryptimi link Vilniaus, pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vinguriavo po kelią. Minėtą automobilį sustabdė Minsko pl. ties pastatu Nr. 26A, Vilniuje. Priėjus prie automobilio, už jo vairo sėdėjo moteris, paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, ji viską pateikė. Iš vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyta, jog automobilį Opel vairavo I. R.. Bendraujant su vairuotoja, pajuto nuo jos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, išlipusi iš vairuojamo automobilio, svirduliavo. Paklausus, ar ji šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsakė, jog vartojo maždaug prieš valandą. Paprašius pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, ji atsisakė, pasakė, jog nesitikrins. Paaiškino jai, jog atsisakymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Norėdama išvengti atsakomybės, pradėjo siūlyti susitarti. Ji buvo įspėta, jog už tai yra numatyta irgi baudžiamoji atsakomybė. Vėliau I. R. sutiko pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu ir jai buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas. Po maždaug 20 minučių, po pakartotino pūtimo, jai buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas. Belaukiant tralo išvežti automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie jų (pareigūnų) priėjo I. R., pradėjo vėl tartis. Ji dar kartą buvo įspėta apie gręsiančią atsakomybę. Ji pradėjo siūlyti pinigus. Pasakė, jog jam ir kolegai duos po 100 eurų. Ji ir vėl buvo įspėta. Laukiant tralo, I. R. pasiėmusi daiktus priėjo prie jo kolegos, suspaudusi kumštį ir pradėjo maldauti ją paleisti, pasakė, jog duos jiems pinigų ir ji važiuos toliau. Ji ir vėl buvo įspėta, kad kyšio siūlymas ir davimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Moteris jo porininkui bei jam įdėjo į striukės kišenę po 50 eurų. Po šio veiksmo, ji buvo sulaikyta, kadangi pilietė muistėsi, jau buvo uždėti antrankiai. Vėliau I. R. buvo pristatyta į policijos komisariatą. Automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, Vilnius, Minsko pl. 21 (b. l. 40).
Liudytojas patvirtino, jog teisingi parodymai, atitinka faktinę situaciją. Pinigai buvo duoti dėl to, kad nebūtų įformintas įvykis. Tai buvo kyšio davimas (b. l. 118).
Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, jog tądien važiavo Minsko plentu ir pamatė automobilį, kuris keistai manevravo. Sustabdžius automobilį, vairuotoja akivaizdžiai buvo neblaivi. Vairuotoja iš pradžių atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau vėliau sutiko. Nustatė, kad buvo neblaivi. Vairuotoja prašė ją paleisti. Laukė kol atvažiuos autovežis. Vairuota siūlė pinigus. Jie daug kartų pakartojo, kad už tai yra numatyta atsakomybė. Vėliau įdėjo į striukių kišenes po 50 eurų, jam ir kolegai. Tuo metu kišenė buvo atidaryta, nes jame būna tarnybinis telefonas (b. l. 118–119).
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojo R. S. tarnybinį pranešimą (b. l. 10). Atsakydamas į klausimus nurodė, kad I. R. iš pradžių atsisakė tikrintis blaivumą. Buvo paaiškinta, kad už atsisakymą yra numatyta atsakomybė. Vairuotoja sutiko ir pasitikrino blaivumą. Ji prašė paleisti ją. Sakė, kad nuvažiuos iki parduotuvės ir atgal. Iki to momento, kol įdėjo pinigus, vis prašė paleisti, nebausti. Ji buvo įspėta ne vieną kartą. Ji suvokė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Mano, kad tokie veiksmai yra kyšio davimas. Nežino, kodėl vairuotoja taip pasielgė, mano, kad nenorėdama prarasti vairuotojo pažymėjimo, davė pinigų (b. l. 119).
Vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.30 val,. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. G. tarnybiniu automobiliu Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodami A3 keliu (Vilnius –Minskas) 8 km, link Vilniaus, pastebėjo važiuojantį automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris. Automobilis važiuodamas vingiavo po kelią, todėl buvo sustabdytas patikrinimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo I. R.. Bendraujant su ja, jai iš burnos sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, svirduliavo. Akivaizdžiai matėsi, jog yra neblaivi. Paklausus jos, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, jog prieš gerą pusvalandį. Paklausus, ar per 15 min. nieko nevartojo, nerūkė, atsakė, kad ne. Jai alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0450, patikros sertifikato kopijos Nr. 1141485, buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Ji atsisakė tikrintis, paaiškino, jog nesitikrins. Jai buvo paaiškinta, kad atsisakymas tikrintis blaivumą, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Ji atsakė, kad žino. Norėdama išvengti atsakomybės, pradėjo siūlyti susitarti. Ji buvo įspėta, jog už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Vėliau I. R. sutiko pasitikrinti blaivumą. Jai pirmu pūtimu 13.41 val. buvo nustatytas vidutinis 2,21 promilių girtumas. Antru pūtimu 14.01val. nustatytas 1,87 promilių girtumas. Jai buvo paaiškinta, jog ji yra sulaikyta ir bus pristatyta į Vilniaus aps. VPK OVS tolimesniam tyrimui. Į įvykio vietą buvo iškviestas transporto priemonių vežimas. Stovint lauke prie tarnybinio automobilio, I. R. pradėjo vėl tartis. Ji dar karta buvo įspėta apie gresiančią atsakomybę. Ji pradėjo siūlyti pinigus. Pasakė, jog jam ir kolegai duos po 100 eurų. Ji ir vėl buvo įspėta, jog tai užtraukia baudžiamąją atsakomybe ir, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas. Laukiant vežimo, pilietė priėjo prie savo automobilio pasiimti asmeninių daiktų, kadangi automobilis bus uždarytas į saugomą automobilių aikštelę. I. R. pasiėmusi savo daiktus, priėjo prie jo suspaudusi kumštį ir pradėjo maldauti ją paleisti. Pasakė, jog duos mums pinigų ir ji važiuos toliau. Ji ir vėl buvo įspėta, kad kyšio siūlymas ar davimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Atsakė, jog viską žino, dirba panašų darbą. Tada kaire ranka, laikydama suspaudusi kumštį, įdėjo į jo striukės, kairės pusės viršutinę kišenę, kaip vėliau paaiškėjo, 50 eurų kupiūrą, banknoto Nr. S58432425217. Įdėjusi jam į kišenę 50 eurų, greitai priėjo prie jo kolegos ir dešine ranka, laikydama suspaustą kumštį į striukės kišenę, kaip vėliau paaiškėjo, įdėjo 50 eurų kupiūrą, banknoto Nr. PB3103686043. Ji buvo sulaikyta. Kadangi pilietė nuolat muistėsi, bandė išeiti į važiuojamąją dalį, į jų tarnybinį automobilį sėstis nenorėjo, todėl jai buvo uždėti antrankiai ir buvo pasodinta į tarnybinį automobilį. Kartu su ja automobilyje važiavo keleivis A. O., (duomenys neskelbtini). Automobilio viduje ir bagažinėje buvo maišuose sudėti tušti buteliai (depozitas). Automobilis buvo uždarytas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 10).
Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM – 0450 (patikros sertifikatas Nr. 1141485), 2019 m. gruodžio 15 d. 13.41 val. I. R.nustatytas 2,21 promilių girtumas. Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM – 0450, 2019 m. gruodžio 15 d. 14.01 val. I. R.nustatytas 1,87 promilių girtumas (b. l. 43–45).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra I. R., gim. (duomenys neskelbtini) metais (b. l. 18).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės Opel Vectra, gamybos periodas 2002-2006, kaina su PVM 1 700 Eur, be PVM 1 406 Eur (b. l. 19).
2019 m. gruodžio 17 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti ir nufotografuoti 2 banknotai: 50 Eurų nominalo banknotas, serijinis Nr. PB3103686043, 50 Eurų nominalo banknotas, serijinis Nr. S58432425217, prie protokolo pridėtos nuotraukos (b. l. 13–16).
BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. gruodžio 15 d. registruotas įvykis – A3 kelyje sustabdytas automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojai nustatytas 1,87 promilių girtumas. Bandydama išvengti atsakomybės siūlė pareigūnams 100 Eur kyšį (b. l. 7–9).
Vyriausiojo patrulio V. G. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir pareigūno R. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 11).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–28).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis buvo nuvežtas saugojimui į aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 29). Patirtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidos (b. l. 32). Automobilis grąžintas savininkui (b. l. 30).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi. Pažymėtina, kad patikrinus kaltinamosios neblaivumą alkotesteriu pirmą kartą jai buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu nustatytas 1,87 promilių girtumas (b. l. 43–45). Tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
I. R. su alkotesterio užfiksuotais duomenimis sutiko, o duodama parodymus nurodė, jog vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 3 skardines 0,5 litro talpos alaus, 5,2 laipsnių stiprumo (b. l. 63). Analogiškus parodymus dėl šios veikos davė ir teismo posėdžio metu (b. l. 86–88, 109). Be I. R. prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamosios neblaivumo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. V. G. ir R. S. duoti parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 117–119), tarnybiniai pranešimai (b. l. 10–11), BIRT žiūryklės duomenys (b. l. 7–10), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 45) ir kita ištirta rašytinė bylos medžiaga. Visa tai rodo, kad I. R. pagrįstai nustatytas 1,87 promilių neblaivumas.
Kaltinamoji pripažino tai, kad ji išgėrusi vairavo transporto priemonę Opel Vectra, t. y. važiavo nuo namų ((duomenys neskelbtini)), iki Liepkalnio g. Vilniaus m. esančios „Maxima“ parduotuvės. Nuvažiavo apie 3–4 km (b. l. 86).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad I. R. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. I. R. vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jai nustatytas 1,87 promilių neblaivumas.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje
BK 227 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.
Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Papirkimo, kaip nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš nurodytų alternatyvių veikų kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnį kaip baigtas papirkimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K-7-48/2009). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad papirkimo baigtumo nelemia tai, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar ne, ar apskritai susilaikė nuo jų atlikimo, ar nesirengia jų atlikti. Veikai kvalifikuoti neturi reikšmės kyšio pasiūlymo, pažadėjimo ar davimo būdas, vieta ar kitos panašios aplinkybės. Taip pat neturi reikšmės kam priklauso siūlomas, pažadamas ar duodamas kyšis, kieno (savo ar kitų asmenų) interesais kaltininkas veikia bei kada kyšis duodamas prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo) (Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga 2007-01-04 Nr. 2-2007, Teismų praktika Nr. 26, 2007 m.). Motyvas ir tikslas nėra būtini papirkimo sudėčių požymiai, tačiau jie svarbūs individualizuojant baudžiamąją atsakomybę.
Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, parodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 63, 109), tačiau kaltinamosios nurodomos aplinkybės dėl šios veikos skiriasi, t. y. pasiūlius pinigų, pareigūnai nieko nesakė, todėl ji pagalvojo, kad jie sutiko (b. l. 63), teigė, kad nesitarė su policijos pareigūnais, jie neminėjo, kad yra baudžiamoji atsakomybė už kyšio davimą. Įdėjus pinigus pareigūnams į kišenes, jie nieko nesakė, tiesiog ištraukė pinigus ir pradėjo juos fotografuoti (b. l. 87). Kito teismo posėdžio metu visas kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes pripažino (b. l. 109). Kaltinamosios veiksmus patvirtino liudytojų V. G. ir R. S. duoti parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 117–119), V. G. apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 40–41), V. G. ir R. S. tarnybiniai pranešimai (b. l. 10–11), BIRT žiūryklės duomenys (b. l. 7–10) bei daiktų apžiūros protokolas su pateiktomis nuotraukomis. Darytina išvada, kad kaltinamoji, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pasiūlė ir davė savo įgaliojimus vykdantiems pareigūnams 100 Eur kyšį už neteisėtą šių neveikimą (kiekvienam iš pareigūnų po 50 eurų), t. y. prašydama paleisti, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad kaltinamoji I. R. vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio.
Pažymėtina, kad pateiktame I. R. kaltinime dėl nusikalstamos veikos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, valstybinis kaltintojas buvo nurodęs vieną iš nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – pasiūlymą duoti kyšį. Teisiamojo posėdžio metu, aiškinantis įvykio aplinkybes ir apklausiant proceso dalyvius, buvo nutarta patikslinti I. R. pareikštą kaltinimą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (b. l. 120). Kaltinamoji pripažino kaltinimą pagal naujas faktines aplinkybes (b. l. 120).
Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog baudžiamojoje byloje pasitvirtino aplinkybė, kad kaltinamoji ne tik pasiūlė policijos pareigūnams kyšį, bet ir jį davė. Pažymėtina, kad taip pat nebuvo nustatyta, kokiu tiksliai laiku kaltinamoji I. R. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, todėl, teismo vertinimu, yra tikslinga šalinti iš pateikto kaltinimo konkretų nusikalstamos veikos padarymo laiką bei papildyti nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, nurodant, jog I. R. 2019 m. gruodžio 15 d. tiksliai nenustatytu laiku, nuo 13.30 val. iki 14.05 val. Vilniuje, Minsko pl., ties pastatu Nr. 26A, prie tarnybinio automobilio, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pasiūlė ir davė, savo įgaliojimus vykdantiems pareigūnams R. S. ir V. G. 100 Eur kyšį už neteisėtą šių pareigūnų neveikimą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti I. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoju kaltinamosios motiną K. D. (b. l. 103).
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai. Svarstydamas, ar galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas taip pat turi įvertinti, ar atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės bus pasiekti bausmei keliami tikslai (BK 41 straipsnis). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Apklausta teisiamojo posėdžio metu K. D. parodė, jog yra I. R. motina. Dukros poelgį vertina neigiamai, kritiškai. Su dukra santykiai labai glaudūs. Ji kasdien atvažiuoja pas motiną. K. D. serga (duomenys neskelbtini) ir turėjo (duomenys neskelbtini). Dukra jai padeda. Labai stengsis padaryti dukrai įtaka, kad ji daugiau taip nesielgtų. Ji motinos klauso, visą laiką jaudinasi dėl jos. 3–4 kartus per dieną susiskambina. Nėra teista, administracine tvarka nebausta. Vairuoja automobilį, bet neaktyviai. Automobilis jai reikalingas dėl darbo. Dirba (duomenys neskelbtini). Vaikai prisideda prie jos išlaikymo. Dukra I. R. prisideda prie motinos išlaikymo – perka produktus, vaistus (b. l. 110–111). Teismo vertinimu K. D. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, tačiau šiuo atveju nėra kitų būtinų sąlygų kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). Atsižvelgiant į tai, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai nustatomos pavojingos veikos, atitinkančios baudžiamajame įstatyme įtvirtintą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, padarymo faktas, taip pat išsiaiškinama, ar tai pavienė veika, o jei keletas – kokią sutaptį (realiąją ar idealiąją) jos tarpusavyje sudaro.
Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nors byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nustatytos sąlygos (I. R. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi, žalos nebuvo padaryta, pasižadėjo laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų) bei yra asmuo (kaltinamosios motina K. D.), kuris vertas teismo pasitikėjimo, tačiau nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos – „kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“, nes kaltinamoji padarė nusikalstamas veikas esant realiajai sutapčiai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antrąją nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už pirmąją nusikalstamą veiką (vairavimą išgėrus). Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji padarė dvi skirtingas nusikalstamas veikas, jos nėra jungiamos bendro nusikalstamo sumanymo ir nesudaro idealiosios sutapties, todėl taikyti jai BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas bei pripažinti, kad ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo. Nesant vienos iš būtinų sąlygų, teismas neturi pagrindo svarstyti I. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo.
Dėl skirtinos bausmės
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Skirdamas kaltinamajai I. R. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Motyvas padaryti BK 227 straipsnio 2 dalį buvo siekis išvengti ikiteisminio tyrimo dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 63). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, yra tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos šios veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – darbingo amžiaus, išsiskyrusi, dirba (b. l. 84), neteista (b. l. 71), administracine tvarka bausta (b. l. 72), pateiktoje darbovietės rekomendacijoje apibūdinama teigiamai (b. l. 83). Duomenų apie jos blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė I. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 50 MGL (2 500 eurų). Pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, skirti 100 MGL (5 000 eurų). Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir baudą skirti 120 MGL (6 000 eurų). Taikyti BK 64 ¹ straipsnį ir 1/3 sumažinti bausmę ir skirti galutinę 80 MGL (4 000 eurų) baudą. Įpareigoti kaltinamąją sumokėti paskirtą baudą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 120-121).
Kaltinamosios gynėja advokatė teismo posėdžio metu prašė tuo atveju, jei teismas nustatys, kad negali taikyti laidavimo, skirti kuo švelnesnes bausmes (b. l. 121).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, t. y. 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą, o už nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad kaltinamajai skirtini baudų minimalūs bausmių dydžiai.
Kadangi padarytos dvi veikos, jos vertintinos kaip reali nusikaltimų sutaptis ir už jas paskirtos bausmės yra sudedamos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas taisykles, t. y. prie griežčiausios bausmės pridedama iš dalies švelnesnė bausmė, ir subendrinta galutinė bausmė I. R. paskiriama 125 MGL (6 250 eurų) dydžio bauda.
Byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ straipsnis netaikytinas.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti I. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 15 d. 13.45 val. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 13.04 val. (1 para) (b. l. 48, 50), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę bausmę – 123 MGL (6 150 Eur) dydžio baudą.
Teismo vertinimu yra tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajai proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams ir šeiminiams poreikiams tenkinti, todėl nustatytinas 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminas, nurodant mokėti ne mažiau nei 250 Eur per mėnesį.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą prašė taikyti baudžiamojo poveikio priemones – pagal BK 72 straipsnį konfiskuoti dalį automobilio vertės, t. y. 500 eurų valstybės naudai. Konfiskuoti 100 eurų, dvi kupiūras po 50 eurų, kurias ji, kaip kyšį, siūlė policijos pareigūnams. Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti iš I. R. teisę vairuoti transporto priemones 3 metams.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad I. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. I. R. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad I. R. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise vieneriems (1) metams.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajai 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 69) ir 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 66). Atsižvelgiant į tai, kad I. R. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. gruodžio 17 d., kai jai buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kuri savo turiniu faktiškai atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, be to, jai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų naudojusis šia teise nuo kardomųjų priemonių paskyrimo momento, teismas sprendžia, jog I. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 17, kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė nuosavybės teise I. R.. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, I. R. priklausantis automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. I. R. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, ji objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai. Byloje nustatyta, kad I. R. vairuoto automobilio Opel Vectra vertė yra be PVM 1 406 Eur (b. l. 19). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamosios teisėtus interesus.
Kadangi šioje baudžiamojoje byloje I. R. pripažinta kalta už papirkimą, todėl kyšio dalykas – 100 Eur atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš I. R. konfiskuotini valstybės naudai 50 Eur nominalo vertės 2 banknotai, kurių serijiniai numeriai: Nr. PB 3103686043, Nr. S58432425217, kurie pagal 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą dėl pinigų perdavimo saugoti perduoti į Vilniaus apsk. VPK kasą saugojimui (b. l. 12).
2019 m. gruodžio 16 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. birželio 12 d., kai apribota I. R. teisė į automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai (b. l. 21–24).
I. R. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 66–68), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina, o vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Kaltinamajai 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 69–70), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 33,88 euro (b. l. 29, 32-38). Šios išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš kaltinamosios I. R..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis,
nusprendžia:
I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 50 MGL (2500 EUR) dydžio baudą.
I. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 100 MGL (5000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 125 MGL (6 250 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 15 d. 13.45 val. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 13.04 val. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę bausmę – 123 MGL (6150 EUR) dydžio baudą.
Įpareigoti baudą sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant ne mažiau nei 250 Eur per mėnesį.
Paskirti I. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems (1) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 17 d.
Paskirti I. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti automobilį – Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš I. R. konfiskuoti 100 Eur sumą, t. y. 50 Eur nominalo kupiūras, serija Nr. PB 3103686043, Nr. S58432425217, kurie pagal 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą dėl pinigų perdavimo saugoti perduoti į Vilniaus apsk. VPK kasą saugojimui.
2019 m. gruodžio 16 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. birželio 12 d., kai apribota I. R. teisė į automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.
I. R. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
I. R. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Priteisti iš I. R. 33,88 Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. paskirta bauda per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant ne mažiau nei 250 Eur per mėnesį, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.