Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Š. Šimonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteista 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir nuteista 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 125 MGL (6 250 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 15 d. 13.45 val. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 13.04 val. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė – 123 MGL (6150 eurų) dydžio bauda. I. R. įpareigota baudą sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant ne mažiau nei 250 eurų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, I. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems (1) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 17 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, I. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei konfiskuotas automobilis – Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš I. R. konfiskuota 100 eurų suma, t. y. 50 eurų nominalo kupiūros, serija Nr. PB 3103686043, Nr. S58432425217, kurie pagal 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą dėl pinigų perdavimo saugoti perduoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą saugojimui.

Prokuroro 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. birželio 12 d., kai apribota I. R. teisė į automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikintas šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.

I. R. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. R. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00221387) paėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Iš I. R. priteista 33,88 euro proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. R. nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2019 m. gruodžio 15 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Minsko pl., ties pastatu Nr. 26A, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. I. R. taip pat nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2019 m. gruodžio 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, nuo 13.30 val. iki 14.05 val., Vilniuje, Minsko pl., ties pastatu Nr. 26A, prie tarnybinio automobilio, Vilniaus apsk. VPK KPV KPR – 1813, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pasiūlė ir davė, savo įgaliojimus vykdantiems pareigūnams R. S. bei vyriausiajam patruliui V. G. 100 eurų kyšį už neteisėtą šių pareigūnų neveikimą, t. y. įdėjo kiekvienam pareigūnui į tarnybinių striukių kišenę po 50 eurų, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji 2019 m. gruodžio 15 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Minsko pl., ties pastatu Nr. 26A, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniuose skunduose, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajai, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Apeliantas nesutikimą su minimaliu baudžiamojo poveikio priemonės terminu grindžia nustatytu girtumo laipsnio dydžiu bei remiasi Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) nuostatomis, kurios įtvirtina, jog asmeniui, kuris neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 0,4-1,5 promilės girtumas, privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas pažymi, kad nepaisant dalies objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių panašumų tarp ANK 422 straipsnio 5 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies šiuo atveju nagrinėjama baudžiamoji, o ne administracinio nusižengimo byla, todėl teismas vadovaujasi tik Baudžiamuoju įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas skunde nenurodo, kokias teisės normas pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas minimalų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimu naudotis specialia teise, terminą.

6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą ir terminą, pažymėjo, kad I. R. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą bei įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad I. R. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, sprendė, jog skirtinas uždraudimas naudotis specialiąja teise vieneriems metams.

7. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise ir jos skyrimo terminas yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė uždraudimą vairuoti transporto priemones, tačiau iš tiesų nepakankamai argumentavo, kodėl skyrė minimalų šios priemonės terminą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. R. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi, teisiama pirmą kartą, nors yra bausta administracine tvarka, tačiau baustumai nesusiję su transporto priemonių vairavimu, kai tai daro neblaivūs asmenys, jos motina serga sunkia liga, nuteistoji gyvena užmiestyje, o dirba mieste, taip pat automobilio vairavimas susijęs su darbinių funkcijų atlikimu, todėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtu baudžiamojo poveikio priemonės vienerių metų terminu.

8. Teisingumo ir teisinės valstybė principai, inter alia (be kita ko), reiškia, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamojo poveikio priemonė – kaip ir bausmė – yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė. Savo esme ir turiniu šios teisinės priemonės nėra tapačios, skirtingi jų taikymo pagrindai, asmens teisių ir laisvių apribojimo apimtys, bet visgi jos panašios, jomis siekiama to paties rezultato (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

9. Skundžiamu nuosprendžio nuteistajai buvo paskirta ne tik aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau ir automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju uždraudžiant vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui, ir konfiskavus transporto priemonę, nuteistoji patirs pakankamus suvaržymus, kurie leis pasiekti baudžiamojo poveikio priemonėms keliamus tikslus, tai yra padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.