Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus (pareiškėjo) UAB „Klingai“ patikslintą prašymą skolininkei J. J., suinteresuotiems asmenims G. J., antstolei Astai Lukšienei dėl skolininkės turto dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Klingai“ prašo nustatyti skolininkės J. J. turto dalį, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, iš kurio būtų vykdomas skolos išieškojimas, t.y.nustatyti skolininkės pajamų, dalį gautinų iš sutuoktinių darbinės, intelektualinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas prašymas tenkintinas.

Remiantis LR CPK 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį jungtinėje nuosavybėje. 2010-10-19 Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.L2-5498-416/2010 priėmė įsakymą (teismo įsakymas įsiteisėjęs) išieškoti iš skolininkės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1234,99 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 12,29 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Klingai" naudai. 2010-10-29 Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.L2-5749-301/2010 priėmė įsakymą (teismo įsakymas įsiteisėjęs) išieškoti iš skolininkės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 5228,09 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 52,03 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Klingai" naudai.

G. J. ir skolininkė J. J. turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris yra areštuotas ir įkeistas.

LR CK 3.88 str. 1 d. numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių, ar vieno iš jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, iš abiejų sutuoktinių, ar vieno jų darbinės veiklos, ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos.

Turtu, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutikimu (CK 3.92 str. 1 d.).

G. J. ir J. J. santuoka įregistruota 1997-07-19, duomenų, kad santuoka nutraukta byloje nėra. Sutuoktiniai turi du mažamečius vaikus dukrą Emą, gim. (duomenys neskelbtini). ir sūnų Luką, gim. (duomenys neskelbtini).Vedybų sutarčių registre duomenų apie povedybinę šalių sutartį nėra.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog bendrieji vaiko poreikiai yra būdingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, įgimtų ar įgytų savybių todėl papildomai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str.1d. 1p.); Kauno apygardos teismo nutartis civ.byloje Nr.2A-2626-485/2012; Šiaulių apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr.2A-493-357/2012 ir kt. Tėvai privalo išlaikyti vaikus (CK 3.192 str. 1d.) ir šios pareigos atsisakyti negali. Šiuo atveju abu tėvai yra sveiki, darbingi, todėl nėra pagrindų, kad kuriam nors jų pareigos dalis prievolėje tektų didesnė. Vaikų tėvas taip pat privalo dėti visas pastangas pajamoms, reikalingoms vaikų išlaikymui gauti.

CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, t.y., kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

CK 3.123 str. 1 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, ar jo turinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Teismas pažymi, kad CK 3.123 str. imperatyviai įpareigoja teismą atsižvelgti į jame nurodytas aplinkybes, nepaisant to, ar yra šalies reikalavimas taikyti CK 3.123 str. Byloje, nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, todėl minėtas CK 3.123 str. šiuo atveju nėra taikytinas.

CPK 667 str. 1 d. nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika dėl išieškojimo iš bendro sutuoktinių ir asmeninio sutuoktinių turto, bei antstolio kompetencijos ribų, antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl net ir esant solidariai sutuoktinių prievolei, tačiau nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio antstolis negali išieškoti iš bendro turto, ar asmeninio sutuoktinio turto, nes tai reikštų sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. nuostatų pažeidimą, nes vykdymo veiksmai turi būtų atlikti be vykdomojo dokumento (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-01-07 nutartis c.b. Nr.3K-7-114/2008; 2009-12-23 nutartis c.b. Nr.3K-3-567/2009; 2010-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-81/2010 ir kt.).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningo principus, nustatytina, kad skolininkei J. J. priklauso pusė G. J. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų pašalpų bei kitokių išmokų (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.117 str. 1 d., LR CPK 290-291 str.,593 str., 667 str.,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso pusė jos sutuoktinio G. J. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininkės sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų pašalpų bei kitokių išmokų.

Nutarties patvirtintas kopijas ir (kreditoriaus) pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų su priedais egzempliorius išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.