Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pateiktame teismui priešieškinyje atsakovė pateikė šiuos reikalavimus:

1. Santuoką, sudarytą tarp atsakovės L. B. ir ieškovo J. B., įregistruotą (duomenys neskelbtini)Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio J. B. kaltės;

2. Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančia tvarka: 1) po santuokos nutraukimo atsakovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) po santuokos nutraukimo ieškovui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 7 091 Eur kompensaciją už atsakovei L. B. atitenkančią sutuoktinio nekilnojamojo turto dalį – ½ buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kompensaciją L. B. turi sumokėti per du mėnesius nuo teismo sprendimo dėl L. B. ir J. B. santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

3. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes B., B. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardintos daugelyje Civilinio kodekso straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Vienas sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal Civilinio kodekso 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nustatyti mišrią sutuoktinių kaltę bei santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuo 2010 metų sutuoktinių santykiai ypač pablogėjo, sutuoktiniai praktiškai nesikalba, kiekvienas naudojasi atskiru kambariu, švenčių nešvenčia, visi pokalbiai baigiasi barniais. Tačiau ieškinyje nurodė, kad dėl iširusios santuokos katas yra ir atsakovas, nes nedėjo pastangų santuokai išsaugoti. Tuo tarpu atsakovė pirmojo posėdžio metu nurodė, kad jai ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo netikėtas, jie gyvena kartu jau 30 metų, santuokoje visko pasitaikydavo, bet kodėl ieškovas nori skirtis nežino ir prašė skirti terminą susitaikymui. Ieškovas nesutiko taikytis ir santuoką prašė nutraukti. Atsakovė teismui vėliau pateiktame priešieškinyje nurodė, kad ieškovas niekada nekalbėjo apie santuokos nutraukimą, jų santykiai visada buvo šeimyniški, kaip vyro ir žmonos, atsakovė ieškovui gamindavo maistą, palaikydavo moraliai, prisidėdavo prie bendro ūkio materialiai, rūpinosi ieškovo sveikata, todėl atsakovė nemano, kad ji yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Taip pat atsakovė nurodė, kad po ieškinio pateikimo ieškovas labai pasikeitė, pradėjo atsakovės negerbti, įžeidinėti, kaltinti nebūtais dalykais, plūsti, elgtis agresyviai, nebeišleisti atsakovės iš namų. Atsakovei teko keletą kartų nakvoti pas sūnų. Atsižvelgiant į tai jų bendras gyvenimas tapo negalimas ir prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Tačiau įrodymų patvirtinančių nurodytas aplinkybes atsakovė nepateikė. Priešingai, kaip jau minėta, pirmojo posėdžio metu nurodė, kad šalys gyveno šeimyninį gyvenimą, vienas kitą rėmė materialiai ir moraliai, vienas kitu rūpinosi, šventė šventes ir ieškinio pateikimas teismui ieškovei buvo netikėtas. Atsakovė prašė skirti laiko sutuoktiniams susitaikyti, nes jos nuomone ieškovas kreipdamasis į teismą pasielgė neapgalvotai. Analogiškas aplinkybes nurodė ir priešieškinyje. Liudytojas O. B., šalių sūnus, patvirtino atsakovės parodymus, taip pat nurodė, kad tėvai gyveno gražiai, švęsdavo šventes su vaikais, anūkais, motina rūpinosi tėvu, bet tėvas labai pasikeitė po ieškinio pateikimo teismui. Vėliau teigė, kad tėvas dažnai su motina elgdavosi negražiai, bet ji jam atleisdavo. Tačiau liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytojas yra artimas giminaitis, parodymus davė tendencingus, prieštaringus, nurodė, kad šiuo metu liudytojo santykiai su tėčiu nėra geri, vėliau teigė, kad geri, teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra susipažinęs su bylos medžiaga, kurią jam parodė atsakovė (2017-03-13 teismo posėdžio garso įrašas: 1 h 09 min 22 sek). Atsakovė taip pat tvirtino, kad ieškovas jos atžvilgiu naudoja smurtą. Teismui atsakovė pateikė pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Liudytojas A. B., parodė, kad jis su atsakove pažįstamas nuo vaikystės, anksčiau bendraudavo dažnai, užeidavo pas juos į svečius. Sutuoktinių santykiai visada buvo geri, atsakovė apie skyrybas visai negalvojo, ji rūpinosi buitimi, mokėdavo mokesčius, tačiau nuo 2016 m. spalio – lapkričio mėnesio ieškovo elgesys labai pasikeitė, jis pasidarė labai dirglus, pradėjo atsakovę įžeidinėti, taip pat jis matė kaip ieškovas atsakovę pastūmė, kad būtų mušęs nematė. Dėl netinkamo ieškovo elgesio jam pasakodavo ir pati atsakovė (2017-03-13 teismo posėdžio garso įrašas: 56 min 24 sek). Priešingus parodymus byloje davė Liudytojas L. K. (2017-03-13 teismo posėdžio garso įrašas: 42 min 15 sek). Liudytojas parodė, kad yra ieškovo sesers vyras. Savo parodymuose liudytojas teigė, kad ieškovas visą gyvenimą dirbo, išlaikė šeimą, o dabar senatvėje yra varomas iš namų. Teigė, jog konfliktus kelia pati atsakovė, kuri išgėrusi ieškovą išvaro iš namų, paskui pati eina prašyti, kad jis grįžtų. Kad atsakovė gerdavo bei apie jos elgesį jam pasakodavo ieškovas, pačiam žinoma aplinkybė, kad ieškovas pabėgdavo dėl atsakovės elgesio iš namų ir ateidavo pas juos.

Atsakovė bei atsakovės į posėdį kviesti liudytojai patvirtina tą aplinkybę, jog ieškovas tik po ieškinio padavimo pasidarė dirglus, neprognozuojamas, nesugyvenamas. Ieškovas nurodo, kad atsakovė taip pat su juo visiškai nesiskaito, negerbia, nuolatos plūsta. Šios aplinkybės patvirtina, kad ištikus santuokinei krizei tiek ieškovas, tiek atsakovė demonstravo savo nelojalumą kitam sutuoktiniui bei sudaro pagrindą pripažinti, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos.

Iš atsakovės pateikto pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2016-12-23 Kauno AVPK, Kauno miesto Panemunės PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (b. l. 67). Tačiau, jog šis įtarimas pasitvirtino, pareikšti ieškovui įtarimai ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nagrinėjamoje byloje duomenų pateikta nėra. Kitų įrodymų, apie atsakovo naudotą fizinį ar psichinį smurtą byloje taip pat nėra. Remtis prieštaringais liudytojų parodymais, atsižvelgiant į tai, kad liudytojai yra artimesni su kuria nors proceso šalimi, daugelis aplinkybių jiems žinoma tik iš šalių pasakojimo ir padaryti neginčijamą išvadą dėl kurio nors iš sutuoktinių kaltės, teismas neturi pagrindo. Teismo nuomone esant tik nurodytiems duomenims kategoriškai teigti, jog santuoka iširo dėl kažkurio iš sutuoktinių kaltės teismas neturi pagrindo, tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Vertinant šalių nurodytas šeimos iširimo priežastis, jų pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti vieno iš sutuoktinio kaltę. Todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nustojo vienas kitą gerbti, remti moraliai, dalyvauti bendrame gyvenime, tapo nelojalūs vienas kitam. Pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 str.

Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl ieškovo J. B. ir atsakovės L. B. santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.61 str. 2 d., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas vertina, jog yra patenkintas ieškovo reikalavimas, o atsakovės priešieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestas.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos esamos pavardės: ieškovui – B., atsakovei – B. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalį turto.

Nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo 2-jų kambarių butą, esantį R. Kalantos g. 131-15, Kaune, kurio vertė ieškovo ieškinyje nurodyta 14 100 Eur (b. l. 7-8, 14).

Ieškovė nurodo, kad Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. nustatyta, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes, kaip pažymima kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Atsakovės teigimu butas turi vieną įėjimą, bendras koridoriaus, virtuvės, vonios patalpas, todėl atsakovės nuomone techniškai nėra galimybės buto dalių atskirti, turtas nėra dalus. Atsižvelgiant į tai, kad butas nėra dalus bei netinkamą ieškovo elgesį, šalių santykiams esant konfliktiškiems, atsakovė prašo butą priteisti natūra atsakovei, ieškovui išmokant ½ buto vertės - 7 091 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodydamas, jog jis yra prastos sveikatos, jam suteikta invalidumo grupė, jis tik 20 proc. yra darbingas, todėl už nurodytą sumą kito buto įsigyti negalės, kitų lėšų neturi, taip pat neturėtų iš ko išmokėti kompensaciją. Ieškovo nuomone butą galima padalyti lygiomis dalimis nustatant butu naudojimosi tvarką.

Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje 2-jų kambarių butas, esantis R. Kalantos g. 131-15, Kaune, įgytas šalių santuokos metu (b. l. 7-8, 14), šiame bute šalys iki šiol gyvena, jis yra vienintelis šeimos gyvenamasis būstas, taigi tokiam turtui galioja Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta prezumpcija. Kaip jau minėta, atsakovė prašo nekilnojamąjį turtą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsižvelgti į tai, kad butas nėra dalus bei netinkamą ieškovo elgesį, šalių santykiams esant konfliktiškiems.

Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 st. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.).

Atsakovė prašė dalijant nekilnojamąjį turtą natūra visą butą paskirti jai, nes 2–jų kambarių butas nėra dalus, paskiriant ieškovui kompensaciją, taip pat atsižvelgti, jog šalių santykiai yra konfliktiški.

Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes, kaip pažymima kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008).

Byloje nustatyta, jog prašomas padalinti butas yra dviejų kambarių su bendro naudojimo patalpomis – virtuve, koridoriumi, vonia, tualetu. Taip pat nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys jau kurį laiką gyvena atskiruose kambariuose, ieškovas gyvena mažesniame kambaryje ir sutinka, kad šis kambarys jam ir būtų suteiktas naudojimui. Todėl, teismo nuomone, yra galimybė butą padalinti šalims natūra skiriant po ½ ir nustatant butu naudojimosi tvarką. Atmestini atsakovės argumentai, kad šalys kartu gyventi negalės – kaip jau ne kartą nurodyta atsakovė, iškėlus teisme bylą, nurodė, kad jie sugyvena, prašė termino susitaikyti, ieškovui apsvarstyti neapgalvotą sprendimą skirtis, tik vėliau, ieškovui nesutikus taikytis, savo poziciją pakeitė, teigdama, jog ieškovas yra nesugyvenamas. Dalinant turtą natūra bei nustatant turtu naudojimosi tvarką atsižvelgtina ir į ieškovo amžių bei sveikatos stovį. Ieškovas yra pensijinio amžiaus, turintis pirmą invalidumo grupę bei jam nustatytas tik 20 proc. darbingumas (b. l. 12). Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, jog ieškovas, jeigu butas būtų paskirtas ieškovui, kaip pats nurodo, bus nepajėgus išmokėti atsakovei kompensaciją. Taip pat dėl nurodytų aplinkybių ieškovas bus nepajėgus už iš atsakovės gautą kompensaciją nusipirkti kitą gyvenamąją patalpą, už 7 091 Eur jis kito buto neįsigys, o pinigų, už kuriuos galėtų įsigyti kitą gyvenamąją plotą, jis neturi, užsidirbti negali, o kas jį materialiai paremtų taip pat nėra. Taip pat pažymėtina, kad jokių duomenų, patvirtinančių buto vertę santuokos pabaigoje nėra, buto vertė ieškinyje nurodyta pagal VĮ „Registrų centras“ vertinimą, duomenų dėl realios buto vertės šalys nepateikė. Taip pat liudytojo O. B. parodymai, kad jis pasiims paskolą ir padės mamai išmokėti kompensaciją vertintini kritiškai – liudytojas turi du mažamečius vaikus, nekilnojamąjį turtą, kurį reikia išlaikyti.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus nekilnojamasis turtas padalintinas šalims lygiomis dalimis po ½ (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.118 str. 4 d.), nustatant tokią naudojimosi turtu tvarką: Nustatyti naudojimosi buto su rūsiu , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovas J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi kambariu plane pažymėtu indeksu XV-3., 9.54 kv. m., o atsakovė L. B. naudojasi kambariu, plane pažymėtu indeksu XV-2., 14.41 kv. m., o buto patalpomis (koridoriumi XX-1, 3.74 kv. m., virtuve XV-4, 6.16 kv. m., WC XV-5., 1,28 kv. m., vonia XV- 6., 3.20 kv. m., koridoriumi XV-7., 2.34 kv. m. bei rūsio patalpa R-15., 8.96 kv. m.), ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai (CK 4.72 str., 4.75 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).

Teismo nuomone byloje nėra duomenų, kad nustatyta tvarka pažeistų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, jiems tenkančios naudotis buto dalys būtų labai skirtingos savo verte, naudojimosi tvarka neracionali, neefektyvi, neekonomiška, neatitiktų jau nusistovėjusių naudojimosi butu santykių, pažeistų teisės aktų reikalavimus, trečiųjų asmenų teises.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos (b. l. 44, 66).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 385 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką tarp J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini)Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

Santuokoje įgytą turtą padalinti ieškovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 7 091 Eur, atsakovei L. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 7 091 Eur;

Nustatyti naudojimosi buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovas J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi kambariu plane pažymėtu indeksu XV-3., 9.54 kv. m., o atsakovė L. B. naudojasi kambariu, plane pažymėtu indeksu XV-2., 14.41 kv. m., o buto patalpomis (koridoriumi XX-1, 3.74 kv. m., virtuve XV-4, 6.16 kv. m., WC XV-5., 1,28 kv. m., vonia XV- 6., 3.20 kv. m., koridoriumi XV-7., 2.34 kv. m. bei rūsio patalpa R-15., 8.96 kv. m.), ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai;

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes – ieškovui B., atsakovei B..

Patvirtinti ieškovės L. B. ir atsakovo J. B. atsisakymą nuo išlaikymo.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.