- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- e2-116-752/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11269-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- B. V.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. V. ieškinį atsakovui E. M. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašo: 1) nutraukti automobilio Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją ir grąžinti bylos šalis į pradinę padėtį iki sudarant pirkimo-pardavimo sutartį; 3) priteisti B. V. naudai iš E. M. 5% metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu 2019 m. birželio 1 d. sudarė lengvojo automobilio Audi A6, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis (VIN) kodas: (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas perleido ieškovui automobilį Audi A6, o ieškovas atitinkamai sumokėjo sutartą 800 eurų sumą. Pagal interneto portale www.autoplius.lt rastą automobilio pardavimo skelbimą, kuriame parduodamo automobilio Audi A6 nurodyta kaina buvo 1000 eurų, ieškovas susisiekė telefonu su automobilio pardavėju - atsakovu ir susitarė dėl automobilio apžiūrėjimo adresu Kaune, Panemunės mikrorajone, (duomenys neskelbtini), kur ir buvo parduodamas automobilis. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų. Telefoninio pokalbio metu atsakovas parduodamą automobilį gyrė ir garantavo, kad automobilis yra be jokių važiuoklės ir variklio defektų, teigė jog yra tik keli, nežymūs kėbulo defektai, neseniai atlikta techninė automobilio apžiūra ir išduotas automobilio techninės apžiūros aktas, patvirtinantis automobilio leistinumą dalyvauti eisme. Techninės apžiūros aktas išduotas 2019 m. sausio 29 d. Sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas taip pat nenurodė, kad automobilis turi kitų defektų, išskyrus kėbulo defektus, nepasiūlė jo apžiūrėti automobilių servise. Pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nurodyti tik kėbulo defektai.
1.2. Nusipirkęs automobilį ieškovas važiavo namo, tačiau nuvažiavus apie 10 kilometrų, automobilis sugedo: iš automobilio variklio sklido pašaliniai garsai, dingdavo trauka, galingumas, automobilis užgesdavo. Trumpas nuvažiuotas atstumas nuo pirkimo vietos iki automobilio gedimų pastebėjimo paneigia galimus atsakovo argumentus, kad ieškovas automobilį remontavo, ar pažeidė automobilį. Automobilis sugedo praėjus vos porai valandų nuo sutarties sudarymo momento. Ieškovas užsiregistravo automobilį techninei patikrai 2019 m. birželio 6 dienai, UAB „Merenga“, esančioje Panerių g. 258, Kauno m. UAB „Merenga“ 2019 m. birželio 7 d. transporto priemonės defektiniu aktu nustatė, kad automobilis yra su gedimais t. y. alyvos pratekėjimu per priekinį balną, po pagrindiniu diržu. Įmonė nustatė preliminarią automobilio tvarkymo kainą t. y 500 eurų, automobilio netvarkė. Apie tai ieškovas informavo atsakovą ir telefonu sutarus grąžinti automobilį, atsakovui geranoriškai grąžinant ieškovui už automobilį sumokėtus pinigus, 2019 m. birželio 7 d. ieškovas grąžino automobilį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, iš kurio ir buvo pirktas automobilis. Tačiau atsakovas telefonu nurodė, kad šiuo metu dirba, kitą dieną išvažiuos į pratybas ir pinigų paduoti negalės, šiomis žinutėmis patvirtindamas, kad sutinka grąžinti sumokėtą pinigų sumą ieškovui. Tačiau tolesnis ieškovo susirašinėjimas su atsakovu parodo, kad atsakovas neketina geranoriškai kompensuoti ieškovo nuostolių ar grąžinti ieškovo sumokėtą pinigų sumą.
1.3. Ieškovui kartu su ginčijamo automobilio dokumentais, buvo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įgijo ginčijamą automobilį 2019 m. kovo 27 d. už 1270 eurų. Atsakovas automobilio pardavimo skelbime teigė sutvarkęs visus automobilio mazgus ir jis yra tvarkingas. Atsakovas automobilį ieškovui pardavė už 800 eurų t. y. 470 eurų pigiau, nei nusipirko pats. Ieškovo vertinimu, ši nuolaida neatitinka automobilio amortizacijos ir nusidėvėjimo per trumpą eksploatavimo laiką. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas, pastebėjęs automobilio trūkumus, siekė jį parduoti ir sąmoningai pardavinėjo automobilį su užslėptais defektais, nuslėpdamas variklio defektą. Skelbime ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodydamas, kad automobilis yra be defektų. Taip pat, atsakovas, prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, žinute pranešė, kad automobilis pro alyvos karterio tarpinę šiek tiek leidžia tepalą. Šis faktas patvirtina, kad pardavėjui buvo aiškus automobilio variklio defektas ir nuslėpdamas tikrąjį gedimo mąstą, pardavėjas nurodė daug smulkesnį, lengvai sutvarkomą automobilio defektą t. y. alyvos pratekėjimą pro karterio tarpinę, kurio daugiau ieškovui nenurodė nei žodžiu, nei pirkimo-pardavimo sutartyje. Pabrėžtina, kad automobilio techninės apžiūros akte, taip pat ir UAB „Merenga“ parengtame automobilio defektų akte nėra nurodytas automobilio alyvos pratekėjimas pro atsakovo ieškovui nurodytą vietą – karterį. Taip pat, atsakovo žinojimą apie esamą defektą ir siekį išvengti atsakomybės patvirtina tai, kad paaiškėjus automobilio užslėptiems defektams, ieškovui telefonu susisiekus su atsakovu ir tariantis dėl automobilio grąžinimo bei įspėjus apie galimą kreipimąsi į teismą, atsakovas www.autoplius.lt portale pakeitė, t. y padidino, automobilio Audi A6 skelbime nurodytą automobilio kainą nuo buvusios 1000 eurų sumos sutarties sudarymo metu, iki 1200 eurų. Galimai tokiais veiksmais atsakovas siekė apgauti ir įtikinti teismą, kad atsakovas pardavimo metu sumažino automobilio kainą 400 eurų suma, atsižvelgdamas į esamą variklio defektą, o ne dėl ieškovo derybų dėl kėbulo defektų, nesusijusių su variklio defektu, nuo 1000 eurų iki 800 eurų sumos.
II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Proseciniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas su juo dėl automobilio pirkimo susisiekė telefonu. Jam buvo nurodyta, kad automobilis turi gedimų, todėl jo neparduos. Ieškovas pasiteiravo kokie gedimai, jam nurodė tiek kiek pats atsakovas suprato. Atsakovui sutikus automobilį parduoti pigiau, ieškovas sutiko jį nupirkti su esamais defektais. Defektai sutartyje nebuvo nurodyti, kadangi pats ieškovas buvo nurodęs, kad jie ir taip jam yra žinomi. Telefonu ieškovas nurodė, kad automobilį tvarkys, vėliau pranešė, kad automobilį sutvarkė, tačiau po kelių dienų paskambino ir pranešė, kad automobilio nebenori, paprašė grąžinti 800 Eur. Atsakovas priimti automobilio ir grąžinti sumokėtus pinigus atsisakė, nes ieškovas pirkdamas automobilį žinojo, kad perka su defektais, kažkur automobilį remontavo, neaišku kas jam buvo padaryta remontuojant.
2.2. Taip pat, teigė, kad jokio skelbimo neredagavo, nes po sandorio jis iš viso buvo ištrintas. Automobilis jam grąžintas nebuvo, joks automobilio grąžinimo dokumentas tarp šalių pasirašytas nebuvo. Automobilis ieškovo buvo nuvežtas adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas net negyvena, ir paliktas. Nei dokumentų, nei automobilio raktelių ieškovas negrąžino.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. birželio 1 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui už šią transporto priemonę buvo sumokėta 800 Eur suma. Todėl ieškovas nagrinėjamu atveju yra automobilio pirkėjas, o atsakovas – automobilio pardavėjas, kuriam už parduotą automobilį buvo sumokėta sutarta pinigų suma.
4. Iš civilinės bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad automobilio pardavimo skelbime buvo nurodyta, jog parduodamas automobilis yra be defektų, automobilio techninė apžiūra atlikta 2019 m. sausio 29 d., techninė apžiūra galioja iki 2021 m. sausio 30 d.
5. Ieškovui nusipirkus ginčo transporto priemonę, ji sugedo, todėl ieškovas ją nuvežė į UAB „Merenga“, kur 2019 m. birželio 7 d. buvo atlikta ginčo automobilio diagnostika ir konstatuoti automobilio gedimai, t.y. alyvos pratekėjimas per priekinį balną, po pagrindiniu diržu. Nustatyta preliminari tvarkymo kainą 500 Eur.
6. Vertindamas bylos aplinkybes, pagal susiklosčiusius teisinius santykius teismas šalis siejančius santykius kvalifikuoja pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais. Atsakovas yra fizinis asmuo, kuris pardavė savo automobilį. Automobilių pardavimo verslu atsakovas nesiverčia, duomenų, kad atsakovas būtų pirkęs ir pardavęs kitas transporto priemones nėra, todėl nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo santykiai negali būti vertinami kaip vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai ir teismas nagrinėjamojoje byloje taiko CK XXIII skyriaus (Pirkimas-pardavimas) pirmo, antro ir trečio skirsnio normas. Taip pat šalis siejančiam teisiniam santykiui yra taikytinos ir bendrosios sutarčių aiškinimą bei vykdymą reglamentuojančios teisės normos.
7. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju iš esmės yra kilęs ginčas dėl pirkėjo teisių apsaugos ir pardavėjo atsakomybės pagal CK 6.334 straipsnio nuostatas. Ieškovas laiko, kad nusipirkęs automobilį, dėl esminių jo trūkumų, t.y. alyvos pratekėjimu per priekinį balną po pagrindiniu diržu, negalėjo juo naudotis pagal automobilio paskirtį, t.y. juo važiuoti, nes pavažiavus apie 10 kilometrų iš automobilio sklido pašaliniai garsai, dingo trauka, galingumas, automobilis užgesdavo. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad apie automobilio trūkumus ieškovui buvo žinoma prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi jis el. žinute informavo pirkėją, kad automobilis leidžia tepalą pro karterio tarpinę, dėl gedimų sumažino parduodamo automobilio kainą, apie tai, iš kurios tiksliai vietos leidžiamas tepalas negalėjo žinoti, nes nėra specialistas.
9. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.
10. CK 6.333 straipsnyje reglamentuojama, kad daiktų kokybė reiškia, jog perduoti daiktai gali būti naudojami kam jie paprastai yra naudojami (tai yra turėti jų naudojimui reikalingas savybes), o CK 6.335 straipsnis nurodo, kad įstatymas arba sutartis gali numatyti, kad pardavėjas garantuoja, jog tos naudojimui reikalingos savybės išliks nepakitusios tam tikrą terminą.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas įsigijo lengvąjį automobilį. Automobilis yra transporto priemonė ir jis naudojamas juo važiuoti, todėl automobilio charakteristika, ar automobilis yra važiuojantis, ar nevažiuojantis, yra esminė šio daikto kokybės savybė. Nei įstatymas naudotam automobiliui, nei sutartis šiuo konkrečiu atveju, garantijos nenumato.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 13 d. priimtoje nutartyje (civilinė byloje Nr. 3K-3-345-248/2017) yra pažymėjusi, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų, savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi, šiuo atveju ir parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, smarkiai neviršyti įprastinių automobilio eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti jo eksploatacinių savybių.
13. CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Ši nuostata įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl taikoma ir šalių santykiams.
14. Nors šalių sudarytoje sutartyje buvo nurodyti ne visi pardavėjui žinomi duomenys apie automobilio defektus, tame tarpe ir apie tepalo pratekėjimą, tačiau, kaip nurodė atsakovas bei matyti iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo, atsakovas šią aplinkybę nurodė, išsiųsdamas žinutę, kad leidžia tepalą pro karterio tarpinę. Tačiau tai ieškovo neišgąsdino – jis tarėsi su atsakovu dėl automobilio pardavimo su šiuo ir kitais nurodytais defektais už mažesnę kainą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad parduodamo automobilio kaina buvo sumažinta nuo 1 000 Eur, kurie buvo nurodyti skelbime, iki 800 Eur. Taigi, teismas laiko įrodyta, kad duomenis apie parduodamo automobilio būklę ieškovas iš atsakovo gavo, jais pasinaudodamas susitarė su atsakovu dėl parduodamo automobilio pradinės kainos sumažinimo.
15. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad jam apie tikslius automobilio gedimus, t.y. apie tai iš kur tiksliai bėgo tepalai, nebuvo žinoma. Teismas pažymi, kad pardavėjo atsakomybė už netinkamos kokybės daiktus tiesiogiai nesiejama su tuo, ar pardavėjas žino, ar nežino apie daiktų kokybės trūkumus, o siejama su tuo, ar daiktų kokybės trūkumai egzistavo jų perdavimo metu arba tokie trūkumai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki daiktų perdavimo pirkėjui momento. Taigi, teismas turi nustatyti, ar automobilio kokybės trūkumai egzistavo jo perdavimo ieškovui metu arba trūkumai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki automobilio perdavimo ieškovui momento.
16. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Teismas pažymi, kad įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje 2016 m. gruodžio 9 d., civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, yra nurodžiusi, kad ne pardavėjas turi įrodyti, kokios kokybės daiktai buvo perduoti pirkėjui, o ši pareiga tenka pirkėjui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad būtent pirkėjas privalėjo teismui teikti įrodymus, jog parduotas daiktas perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento (minėtos nutarties 25 punktas).
18. Kaip minėta, esminis lengvojo automobilio kokybės kriterijus yra tai, kad jis važiuotų. Nagrinėjamu atveju, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad automobilis jį parduodant buvo važiuojantis. Automobilis buvo ne tik važiuojantis, bet ir techniškai tvarkingas – automobiliui 2019 m. sausio 29 d. atlikta techninė apžiūra. Kaip nustatyta, apie buvusius automobilio defektus – tepalų leidimą, ieškovas buvo informuotas atsakovo, tai patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas. Vien tai, kad nurodytas defektas nebuvo įrašytas į pirkimo-pardavimo sutartį, negalima vertinti, jog atsakovas, parduodamas automobilį, nurodytą defektą nuslėpė nuo pirkėjo – ieškovo. Kadangi ieškovas sutiko pirkti automobilį žinodamas apie nurodytą defektą, teismas sprendžia, kad tokiu būdu ieškovas elgėsi neatidžiai, neapdairiai ir nerūpestingai, pats prisiimdamas atsakomybę už automobilio defektus ir galimo gedimo galimybę.
19. Teismo vertinimu, įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas keturiolika metų naudotas automobilis (pagamintas 2005 m.), ieškovui tai buvo žinoma. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad atsakovas turėjo tikslą nuslėpti parduodamo automobilio trūkumus, būtų įkalbinėjęs, skatinęs ar kaip kitaip daręs įtaką ieškovui sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas pats nurodytą automobilį įsigijo už 1 270 Eur, o ieškovui pardavė už 800 Eur, neduoda pagrindo spręsti, kad atsakovas sąmoningai pardavinėjo transporto priemonę su žinomais užslėptais trūkumais. Be to, kaip jau buvo konstatuota, atsakovas nėra asmuo užsiimantis transporto priemonių pardavimo verslu ar remontu, tad pilnai tikėtina, kad jam konkrečios tepalo bėgimo priežastis ir konkreti vieta galėjo būti nežinomos ir nesuprantamos.
20. Ieškovo teiginys, kad atsakovas po automobilio pardavimo pakeitė skelbimą padidindamas automobilio pardavimo kainą nuo 1 000 Eur iki 1 200 Eur, taip pat, teismo vertinimu neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Be to, pažymėtina, kad nurodytai aplinkybei pagrįsti ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Atsakovas nurodytą aplinkybę neigė, nurodydamas, kad po automobilio pardavimo skelbimą ištrynė. Būtent nurodytą atsakovo aplinkybę patvirtina byloje pateiktas Autoplius.lt atsakymas, skelbimas yra ištrintas, tad netikėti atsakovo argumentais, teismas neturi jokio pagrindo.
21. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teismas laiko, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, pirkdamas automobilį, galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jo techninę būklę (kokybę) ir nusistatyti tikslius automobilio defektus, t.y. sužinoti tikslią tepalų bėgimo vietą, tačiau to nepadarė. Aplinkybė, kad ieškovas, žinodamas apie tai, kad automobilis turi defektą, kuris galimai gali būti svarbus eksploatuojant įsigytą transporto priemonę, vis tik apsisprendė jį pirkti, tik už mažesnę, nei pardavėjo prašoma kaina, vertintina, kad pats pirkėjas prisiėmė visą riziką dėl įsigyto automobilio tolimesnio eksploatavimo, konkrečių su tepalo bėgimu susijusių gedimų nustatymu ir būtinybe juos šalinti.
22. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
23. Byloje nenustatyta, jog ieškovui buvo perduotas automobilis, turintis paslėptų defektų. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų turėjęs tikslą nuslėpti nuo ieškovo automobilio trūkumus. Todėl teismas negali padaryti išvados, jog automobilis neatitiko kokybės reikalavimų nuosavybės perdavimo metu arba defektai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki automobilio perdavimo ieškovui momento.
24. Teismas, vertindamas visumą byloje nustatytų aplinkybių, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu, sprendžia, kad ieškovas ieškinio neįrodė, todėl ieškinį atmeta.
25. Ieškovas prašė byloje taikyti restituciją. Restitucija, kai šalys yra grąžinamos į iki sutarties sudarymo buvusią padėti, t.y. kai šaliai yra grąžinama viskas, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad atsakovui grąžino įsigytą transporto priemonę, tačiau atsakovas negrąžino už ją sumokėtų 800 Eur.
26. Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčo transporto priemonę grąžino į vietą, kur automobilį įsigijo, t.y. adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad minėtu adresu negyvena, šiuo adresu gyvena jo draugė, nurodytu adresu tik transporto priemonė buvo perduota ieškovui. Kaip nustatyta iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, atsakovas ieškovui, taip pat, buvo nurodęs, kad nurodytu adresu negyvena. Atsakovas byloje teigė, kad transporto priemonė jam perduota nebuvo, jis neturi nei jos dokumentų, nei raktelių. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ginčo transporto priemonė tinkamai atsakovui grąžinta nebuvo, byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovui būtu buvę perduoti ginčo automobilio dokumentai, rakteliai, šalys būtų pasirašiusios perdavimo-priėmimo dokumentus.
27. Be to, byloje nustatyta, kad be priežiūros ir netinkamai palikta ginčo transporto priemonė buvo stipriai apgadinta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad gal ir sutiktų ginčo transporto priemonę pasiimti, tačiau šiuo metu ji nėra tokios būklės kokia buvo iki ją perduodant ieškovui, yra stipriai apgadinta ir praradusi buvusią vertę.
28. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad dėl ginčo automobilio dabartinio stovio atsakingas ieškovas, kuris be jokio teisėto pagrindo, elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai, paliko įsigytą transporto priemonę be reikalingos priežiūros. Dėl nurodytų ieškovo veiksmų, ginčo transporto priemonei buvo padaryta žala, šiuo metu ji stipriai apgadinta ir suniokota. Ieškovas, prieš palikdamas transporto priemonę adresu (duomenys neskelbtini), buvo informuotas, kad atsakovas nurodytu adresu negyvena, yra išvykęs darbo reikalais ir negalės transporto priemone pasirūpinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ir dėl nurodytų aplinkybių byloje restitucija nėra galima, kas taip pat yra pagrindas ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
30. Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistinas valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas – 12,34 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,34 Eur (dvylikos eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.