Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-01-18 · Administracinė byla Nr. eI3-554-872/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-18
Bylos Nr.
eI3-554-872/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04437-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
P. R.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-554-872/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04437-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 15.8; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 49SD-10388-(14.49.104E.) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. prašymą parengti sprendimą sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), įregistruoti ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. prašymą iš naujo.

Pažymėdamas ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad kartu su savo sutuoktine yra 0,5253 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) bendrasavininkas. Tiek pareiškėjui, tiek sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 338/5253 dalis Žemės sklypo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-416-433/2020 buvo nuspręsta leisti vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal pareiškėjo ir jo sutuoktinės priešieškiniu pateiktą UAB „Geoekspertai“ 2019 m. rugsėjo 6 d. paruoštą formavimo ir pertvarkymo projektą, nesant kitų bendrasavininkų sutikimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patvirtinta, kad žemėtvarkos projektas bus vykdomas Žemės sklypą padalinant į 5 sklypus. Visų sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nurodytu būdu padalinus Žemės sklypą, būtų užtikrinamas tinkamas patekimas į kiekvieną iš 5 naujai suformuotų žemės sklypų. Sklypas Nr. 2 suformuojamas pareiškėjui ir jo sutuoktiniai priklausančio garažo eksploatavimui (šiuo metu yra nustatyta ir galiojanti naudojimosi tvarka, pagal kurią pareiškėjas su sutuoktine 123/5253 žemės sklypo dalimi, kurioje yra jiems priklausantis garažas, naudojasi skyriumi). Sklypas Nr. 3 ribojasi su pareiškėjui ir jo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu kitu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl į sklypą Nr. 3 bus patenkama per minėtą sklypą. Sklypų Nr. 2 (154 kv. m.) ir Nr. 3 (184 kv. m.) plotų suma (0,0338 ha) atitinka pareiškėjui ir jo sutuoktinei pertvarkomame žemės sklype priklausančios dalies (338/5253) plotą. Kitų pagal projektą formuojamų sklypų Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5 plotų suma (0,0338 ha) atitinka likusių bendrasavininkų jiems žemės sklype priklausančios dalies (338/5253) plotą. Nurodo, kad pagal patvirtintą projektą padalinus Žemės sklypą, pareiškėjas su sutuoktine ateityje sieks, kad sklypai Nr. 2 ir Nr. 3 būtų priskirti tik jų nuosavybei. Tokiu būdu sklypų Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5 savininkai bus tik kiti bendrasavininkai.

Minėtos civilinės bylos pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2020 m. gruodžio 10 d. priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), pagal kurį turi būti suformuoti UAB „Geoekspertai“ formavimo ir pertvarkymo nurodyti žemės sklypai, įskaitant ir žemės sklypus Nr.2 ir Nr.3. Įsakyme taip pat nustatyta performuojamo žemės sklypo naudotojams kreiptis į atsakovę (NŽT) dėl nurodytų sklypų suformavimo. Pareiškėjas, įgyvendindamas Įsakymą, atliko žemės sklypo Nr. 2 (matavimų eigoje suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 3 (matavimo eigoje suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, paruošė kadastrines bylas, kurias 2021 m. vasarą per „Geomatininko“ sistemą (paraiškų Nr. GK-117262, GK-117267) pateikė tikrinti atsakovei. Patikros metu buvo nustatyta, jog bylos parengtos teisingai. Tačiau sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo, kuris būtinas suformuotų sklypų įregistravimui VĮ „Registrų centras“ atsakovė nepateikė. Tuo pagrindu pareiškėja su 2021 m. spalio 4 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, į kurį atsakovė atsakė skundžiamu Sprendimu. Sprendime nurodyta, kad prašomas sprendimas nebus pateiktas tol, kol atsakovei nebus pateiktos kitos pertvarkomo žemės sklypo dalys, t. y. patvirtintame projekte numatyti sklypai Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5.

Pagrįsdamas Sprendimo neteisėtumą nurodo, kad atsakovas nepateikė jokio konkretaus teisinio pagrindo – norminio teisės akto, kuris ribotų atsakovui galimybę išduoti leidimus – sprendimus įregistruoti dalį pagal patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suformuotų sklypų (šiuo atveju žemės sklypą Nr. 2 ir sklypą Nr. 3). Todėl mano, kad Sprendimas nėra argumentuotas bei tinkamai pagrįstas galiojančiais teisės aktais. Pažymi, jog atsakovas, vykdamas savo veiklą, de facto suformavo praktiką, jog galimas ir dalinis žemės sklypų, suformuotų vykdant žemėtvarkos formavimo ir pertvarkymo projektą, įregistravimas, taip pat atsakovei yra žinomi ypač konfliktiški pareiškėjo ir jo sutuoktinės bei kitų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių santykiai. Svarbia aplinkybe nurodo ir tai, kad projektas vykdytas teismams atmetus kitų bendrasavininkų ieškinį ir patenkinus pareiškėjo bei jo sutuoktinės priešieškinį. Teismų sprendimai dėl projekto, pagal kurį nuspręsta vykdyti pertvarkymo projektą, kitų bendrasavininkų buvo skųsti, tačiau skundai buvo atmesti. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos net kelios civilinės bylos, iškeltos tarp pareiškėjo (jo sutuoktinės) ir kitų performuojamo žemės sklypo bendrasavininkų (civilinė byla Nr. e2-15617-566/2021; civilinė byla Nr. e2-548-960/2021). Visos bylos tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su performuojamu žemės sklypu. Taigi, taip pat ir dėl to pareiškėjas objektyviai negali realizuoti Sprendime nurodytą įpareigojimą atlikti ir kitų pagal patvirtintą pertvarkymo projektą formuotinų žemės sklypų formavimo veiksmų. Mano, kad šiuo atveju vienintelis protingiausias, racionaliausias ir teisingiausias sprendimas – atsakovui išduoti sprendimą dėl ginčo žemės sklypo pertvarkymo, kurio pagrindu pareiškėjas galėtų įregistruoti suformuotą žemės sklypą Nr. 2 ir sklypą Nr. 3.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad atsakovas Sprendime nenurodė jokio konkretaus teisinio pagrindo – norminio teisės akto, kuris ribotų atsakovui galimybę išduoti leidimus – sprendimus įregistruoti dalį pagal patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suformuotų sklypų (šiuo atveju žemės sklypą Nr. 2 ir sklypą Nr. 3). Šiuo aspektu nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius savo sprendime nurodė, jog Administracijos direktorius priėmė Įsakymą patvirtinti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalijant jį į 5 žemės sklypus. Administracijos direktorius, priimdamas Įsakymą, vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, Žemės įstatymo 40 straipsniu, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Žemės ūkio ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių aptvirtinimo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-416-433/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2a-1667-565/2020. Be to, Administracijos direktoriaus Įsakymo 3 punkte nustatyta, kad sklypo naudotojas turi kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl Įsakymo 1 punkte nurodytų sklypų suformavimo (t. y. dėl visų sklypų). Pareiškėjas iki šiol NŽT Vilniaus miesto skyriui nėra pateikęs kitų pertvarkomo Žemės sklypo dalių, dėl ko NŽT skyrius iki šiol negali priimti sprendimo dėl Žemės sklypo pertvarkymo. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą yra pakankamai argumentuotas bei tinkamai pagrįstas galiojančiais teisės aktais.

Dėl kitų pareiškėjo patikslinto skundo argumentų nurodo, kad jie yra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 49SD-10388-(14.49.104E.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. prašymą iš naujo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, kartu su savo sutuoktine, yra 0,5253 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas), bendrasavininkai (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 338/5253 dalis žemės sklypo).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-416-433/2020 buvo nuspręsta leisti vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal pareiškėjo ir jo sutuoktinės priešieškiniu pateiktą UAB „Geoekspertai“ 2019 m. rugsėjo 6 d. paruoštą formavimo ir pertvarkymo projektą, nesant kitų bendrasavininkų sutikimo, t. y. leista, kad žemėtvarkos projektas būtų vykdomas Žemės sklypą padalinant į 5 sklypus (visų sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Sprendimas yra įsiteisėjęs.

Minėto teismo sprendimo pagrindu Administracija 2020 m. gruodžio 10 d. priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, pagal kurį turi būti suformuoti UAB „Geoekspertai“ formavimo ir pertvarkymo nurodyti žemės sklypai. Įsakyme taip pat nustatyta, kad performuojamo žemės sklypo naudotojai turi kreiptis į atsakovę NŽT dėl nurodytų sklypų suformavimo.

Pareiškėjas, įgyvendindamas Įsakymą, 2021 m. spalio 4 d. kreipėsi su prašymu į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas parengti sprendimą sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog sklypų bylos parengtos remiantis patvirtintu formavimo ir pertvarkymo projektu (2020-12-10 Administracijos Įsakymu, 2020-06-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2020-10-01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi). Pažymėjo, jog paruošė kadastrines bylas, kurias 2021 m. per „Geomatininko“ sistemą (paraiškų Nr. GK-117262, GK-117267) pateikė tikrinti NŽT. Patikros metu nustatyta, jog bylos parengtos teisingai.

NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė ginčijamą 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 49SD-10388-(14.49.104E.), kuriame pareiškėjui buvo paaiškinta, kad sprendimas dėl Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu rengiamas visam Žemės sklypui, t. y. patikrinus bei suderinus visas pertvarkomo Žemės sklypo dalis, nurodytas Įsakyme. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui nebuvo pateiktos kitos pertvarkomo Žemės sklypo dalys (Nr. 1, 4 ir 5), NŽT skyrius atsisakė priimti sprendimą dėl Žemės sklypo pertvarkymo.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas teigia, jog atsakovas ginčijamame sprendime nenurodė jokio konkretaus teisinio pagrindo – norminio teisės akto, kuris ribotų atsakovui galimybę išduoti leidimus; iki šiol atsakovas de facto formavo tokią praktiką, jog galimas dalinis žemės sklypų, suformuotų vykdant žemėtvarkos formavimo ir pertvarkymo projektą, įregistravimas; atsakovui yra žinomi ypač konfliktiški pareiškėjo (bei jo sutuoktinės) ir kitų sklypo bendraturčių santykiai.

Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės).

VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje yra apibrėžta, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. VAĮ sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis). Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (VAĮ 11 straipsnio 1 dalis).

Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.2 punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.3 punktas); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.4 punktas). Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (Taisyklių 47 punktas).

Pažymėtina, jog individualiems administraciniams aktams yra taikomi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai. VAĮ nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog pareiškėjas su 2021 m. spalio 4 d. Prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas parengti sprendimą sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius Sprendimu atsakė į prašymą, kuriuo atsisakė priimti sprendimą dėl Žemės sklypo pertvarkymo. Taigi, pareiškėjas teisme kelia ginčą dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo Prašymą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl atsisakymo nagrinėti skundą (prašymą), atsisakymo tenkinti prašymą ar skundą, suteikti informaciją ir kt. yra laikytinas individualiu administraciniu aktu.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakymas asmeniui, bet kuria forma (skundu ar prašymu) besikreipusiam į viešojo administravimo instituciją, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir nurodytą teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Prašymą, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimų. Kaip skunde teisingai nurodo pareiškėjas, atsakovas, priimdamas Sprendimą nenurodė jokio konkretaus teisinio pagrindo – norminio teisės akto, kuris ribotų atsakovui galimybę išduoti leidimus. Atsakovas tik paaiškino, jog sprendimas dėl Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu rengiamas visam Žemės sklypui, t. y. patikrinus bei suderinus visas pertvarkomo Žemės sklypo dalis, nurodytas Įsakyme. Kadangi Skyriui nepateiktos kitos pertvarkomo Žemės sklypo dalys, sprendimo dėl Žemės sklypo pertvarkymo nurodė neturintis teisinio pagrindo priimti. Taigi, atsakovas, pateikdamas atsakymą Pareiškėjui, nenurodė jokių aiškių motyvų bei teisės normų, kuriomis remiantis priėmė ginčijamą Sprendimą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad atsakovo Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neatliko tų veiksmų, kurie privalomi nagrinėjant pareiškėjo Prašymą, o būtent - pateikti tinkamai motyvuotą atsakymą į pareiškėjo Prašymą, remiantis jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir duomenimis. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, turėjo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovo veiksmai, kuomet į pareiškėjo Prašymą atsakoma neįsigilinus į jo turinį bei Sprendime nenurodant jokio teisinio pagrindo, pripažįstamas pažeidžiančiu ir gero administravimo principą.

Atsižvelgdama į šiame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjo skundas tenkintinas, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tai patvirtinančius įrodymus - sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį ir 473 Eur advokatei už skundo teismui parengimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra racionalios, pagrįstos ir būtinos, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 496 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 49SD-10388-(14.49.104E.).

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių pareiškėjo P. R. 2021 m. spalio 4 d. prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Priteisti pareiškėjui P. R. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 496 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisFausta Vitkienė