Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams E. J. ir E. J. dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaras Modestas Valantiejus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės nuomone, atsakovų sudaryta povedybinė sutartis užkerta kelią iš atsakovo priteistą sumą nukreipti išieškoti į atsakovės turtą ir (ar) jo dalį (CK 3.88 straipsnis). Esama situacija ir povedybinės sutarties sudarymas akivaizdžiai pažeidžia viešąjį interesą, o tuo pačiu gerą moralę bei viešąją tvarką, nes ieškovės negalėjimas išsiieškoti priteistą sumą iš atsakovo nulemia tai, kad ieškovė priteistos sumos negali realiai panaudoti ieškovės kreditorinių reikalavimų dengimui, o, bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas reikalaujantis teismo spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, kurių tikslas yra atgauti skolas.

Ieškinyje pažymėta, kad ieškovė yra individuali įmonė, t. y. neribotos atsakomybės juridinis asmuo, už kurio prievoles savo asmeniniu turtu atsako įmonės savininkas. Likę nepadengti ieškovės kreditoriniai reikalavimai ieškovės bankroto byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 211 643,55 Eur, kurie nebus padengti, nes ieškovė neturi užtektinai turto jiems padengti (ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalis). Atsakovų sudaryta povedybinė sutartis užkerta kelia ieškovės kreditorinių reikalavimų dengimą nukreipti į atsakovų turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnis), o tai prieštarauja ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pažeidžiant ieškovės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius.

Ieškovė ieškinyje atkreipė dėmesį, kad atsakovai povedybinę sutartį sudarė po bankroto bylos iškėlimo Ieškovui (po (duomenys neskelbtini) galimai tikslingai siekdami užkirsti kelią administratoriui įgyvendinti ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatytą galimybę išieškojimą nukreipti ne tik į įmonės savininko turtą, bet ir iš turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad atsakovų nesąžiningumas preziumuotinas, vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 1 punktu.

Atsakovo atstovas advokatas Mantas Liugas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovas, sudaręs ginčijamą sutartį povedybinę sutartį, tapo nemokus, suteikė pirmenybę kuriam nors kreditoriui, gerokai sumažino turtą ar jo vertę ar kitaip pažeidė ieškovės teises, dėl ko ši visiškai ar iš dalies prarado galimybę patenkinti reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas yra dirbantis ir gaunantis pajamas, tuo tarpu, atsakovė neturi nieko bendra su verslu, dirba darželyje. Pažymėjo, kad vien tai, jog išieškojimas vyksta ne tokia apimtimi kaip tikisi ieškovė, nėra pagrindas pripažinti negaliojančia ginčijamą sutartį. Be to, Kauno apygardos teismas netenkino prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Advokatas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notarui Modestui Valantiejui, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų negauta (e. b. l. 101).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

(duomenys neskelbtini) atsakovai susituokė Kauno rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje.

2017 m. kovo 16 d. ieškovei iškėlė bankroto bylą Nr. (duomenys neskelbtini), bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini), e. b. l. 18).

(duomenys neskelbtini) tarp atsakovų sudaryta povedybinė sutartis, kuria atsakovai susitarė, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas bei turtinės teisės, kurie bus įgyti po sutarties įsigaliojimo ir gyvenant susituokus, yra asmeninė to sutuoktinio nuosavybė, kurio vardu turtas įgytas (e. b. l. 47–49). Sutartis patvirtinta Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro.

(duomenys neskelbtini) ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (e. b. l. 18–20).

Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei iš atsakovo, kaip iš individualios įmonės savininko, E. J. priteisė 115 839,40 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas (e. b. l. 10–12).

Antstolio Mareko Petrovskio kontoroje 2018 m. vasario 21 d. pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas dėl 115 839,40 Eur ir 5 proc. išieškojimo iš atsakovo, užvesta vykdomoji byla Nr. 0123/18/00278 (e. b. l. 28).

2018 m. lapkričio 5 d. antstolio kontoroje buvo išieškota 607,60 Eur skolos ir 399,97 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų (e. b. l. 22).

Atsakovė turi ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir socialinio darbo diplomus (e. b. l. 110–111), nuo 2013 m. spalio 30 d. dirba (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 103–109).

Atsakovas dirba nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas (2019 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 05.16–05.18; 08.45– 09.25 min.).

Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti (e. b. l. 112–118).

Ieškovė byloje povedybinę sutartį ginčija dėl prieštaravimo imperatyvioms normos, gerai moralei ir viešajai tvarkai, todėl toliau teismas pasisako dėl minėtų argumentų.

Dėl povedybinės sutarties prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 3.501 straipsnio 1 punkte reglamentuota, kad vedybų sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, negalioja.

Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei, kaip sąžiningumo principo pažeidimo pasekmė, gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu. Tokiais atvejais taikant sąžiningų ketinimų principą bei geros moralės kategorijas siekiama to paties tikslo – atkurti objektyvų teisingumą. Pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Išvertus iš lotynų kalbos (lot. moralis – dorovinis; moralitaser – būdas, charakteris, tinkamas elgesys) moralė – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos, principai.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovų sudaryta povedybinė sutartis akivaizdžiai pažeidžia viešąjį interesą, o tuo pačiu ir gerą moralę bei viešają tvarką, kadangi ieškovė negali išsiieškoti iš atsakovo priteistos sumos, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Vien ieškovės deklaratyvūs teiginiai, negali būti teisinis pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia moralės ar viešosios tvarkos aspektu. Pažymėtina, kad sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas dirba nuo 2017 m. rugsėjo mėn. ir gauna pajamas, skolos išieškojimas nėra sustabdytas ir yra vykdomas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijama sutartis sudaryta (2017 m.), t. y. iki atsirandant ieškovės teisei į žalos atlyginimą, nors jau esant atsakovo individualios įmonėms iškeltam bankrotui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar vedybų sutartyje nustatytas atsakovų atskiro būsimo turto teisinis režimas pažeidžia kasatoriaus teises, teismas turi nustatyti, ar dėl ginčijamos sutarties sudarymo atsakovas tapo nemokus, ar faktiškai sumažėjo tiek atsakovo turto, kad likusio ar įgyjamo po sutarties sudarymo nepakanka nukreipti kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

Pažymėtina, kad atsakovų sudaryta sutartimi atsakovai neperleido jokio konkretaus turto, nepablogino savo buvusios turtinės padėties, o nustatė būsimo turto teisinį režimą, todėl konstatuotina, kad povedybine sutartimi atsakovai nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių sutuoktinių pasirinkimo teisę (CK 3.104 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl povedybinės sutarties atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms

Lietuvos Respublikos ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti teismas duoda leidimą likusias nepadengtas sumas išieškoti iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnis). Ieškovės nuomone, atsakovų sudaryta povedybinė sutartis užkerta kelia ieškovės kreditorinių reikalavimų dengimą nukreipti į atsakovų turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, o tai prieštarauja ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad sudaryta povedybinė sutartis turėjo esminės įtakos atsakovo mokumui ar kitaip pažeidė ieškovės ir jos kreditorių teises. Minėta, kad atsakovas yra dirbantis, išieškojimas nėra nutrauktas, atsakovai ginčijama povedybine sutartimi nesumažino jau turimo turto. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad po ginčijamos sutarties sudarymo ieškovė įgijo teisę išieškoti skolą iš visų atsakovo gaunamų pajamų, o ne iš 1/2 dalies, kuri, esant sutuoktinių turto bendrumui, priklausytų atsakovo sutuoktinei. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai dėl povedybinės sutarties prieštaravimo imperatyvioms normoms, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovai nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis 1 dalis).

Teismas turėjo 4,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau jos iš ieškovės nepriteistinos, nes ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovės bankrutavusios individualios įmonės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams E. J. ir E. J. dėl (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.