- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 1-411-914/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02893-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- L. J.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, IĮ „D.“ savininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J., panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2017-01-19 apie 13 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes pagal gautą iškvietimą dėl galimo triukšmo bute, tyčia keliu vieną kartą sudavė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjui A. A. į tarpkojį.
Kaltinamoji L. J. kalta neprisipažino, parodė, kad įvykio dieną buvo darbe, jai paskambino kaimynas V. Š.. V. Š. sakė nedaryti remonto ir grasino, kad iškvies policiją. Ji grįžo į namus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Po 10 minučių išgirdo beldimą į duris. Pradarė duris, pamatė policijos pareigūnus. Priekyje stovėjo S. P., iš šono – nukentėjusysis. Jie buvo su uniformomis, neprisistatė. Ji prašė jų prisistatyti, ji suprato, kad jie yra V. Š. draugai, jo samdyti. Pareigūnai iš karto reikalavo įleisti į vidų. Ji klausė jų, kokiu pagrindu jie nori eiti į vidų. S. P. užstatė koja duris, kad ji neuždarytų. Ji žino, kad niekas negali brautis į jos namus, jos bute tuo metu nebuvo jokio triukšmo. Pareigūnai jos paprašė dokumentų. Ji atsakė, kad pati nuvažiuos parašyti pareiškimą į policiją. Policijos pareigūnai buvo V. Š. draugai, nes atvyko po 10 minučių (nuo jos grįžimo į namus). Stovėdama tarpduryje ji paskambino Bendrąjį pagalbos centrą, prašė, kad atvažiuotų pagalba, nes žmonės su policininkų uniforma braunasi į jos butą. BPC jai pasakė, kad policija jau atvažiavusi. Ji negali pasakyti, ar patikėjo, kad policininkai atvažiavo. Buvo pasiruošusi viską atlikti (t. y. vykdyti pareigūnų reikalavimus). Pareigūnai nieko nesakė, uždėjo antrankius, ji klykė, bijojo. Kai pareigūnai laužė rankas, ji automatiškai priešinosi. Jai policininkai buvo banditai, kurie nori ją primušti, kurie veržėsi (į jos butą). Jai niekas nenurodė, kodėl dės antrankius. Pareigūnai norėjo uždėti jai antrankius todėl, kad jie norėjo įsibrauti į jos butą. Pareigūnai elgėsi kaip banditai. Jie dėjo jai antrankius, nes jie su V. Š. buvo sutarę, ką jie darys, kaip ją pažeminti. S. P. spyrė jai į koją, užlaužė ranką, išstūmė ją iš buto. Ji nespyrė A. A.. S. P. ją mušė, A. A. laužė kitą ranką. Ji šaukėsi kaimynų pagalbos. S. P. smogė jai į krūtinę, ji krito, vožėsi su galva, neteko sąmonės. Buvo netekusi sąmonės apie 5 minutes. Kažkas grūdo jai pagalves, ji galvojo, kad jos paltą. Ji nematė, ar A. A. buvo įėjęs į jos butą. Jai atrodo, kad S. P. įėjo į jos butą. V. Š. tada nematė, bet jam reikėjo ją pažeminti. Matė, kad kaimynė D. S. pakilo laiptais, pasižiūrėjo ir nulipo žemyn.
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad įvykio dieną patruliavo su S. P. ir gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte dienos metu vyksta remontas. Buvo problema dėl triukšmo. Nuvyko į įvykio vietą, nuėjo pas moterį, kuri iškvietė policiją. Tada pareigūnai nuėjo pas kaltinamąją. Kaltinamoji atidarė duris ir iškart pradėjo šaukti, kad pareigūnus pasiuntė namo pirmininkas ją sužlugdyti. L. J. visą laiką šaukė, kažkas ją išvedė iš kantrybės. Moteris buvo įsitikinusi, kad namo pirmininkas atsiuntė pareigūnus per pažintis. Ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą pasitikslinti, „kas per“ policininkai atvažiavo. Jie prisistatė, aiškino, dėl ko atvyko, paprašė pateikti dokumentus dėl remonto, prašė jos nešūkauti. Ji nereagavo į pareigūnų pastabas. S. P. išsitraukė antrankius, nes kaltinamoji nevykdė pareigūnų reikalavimų: šaukė, nepateikė dokumentų. Fizinių veiksmų tuo metu nebuvo, jie dėjo antrankius tam, kad kaltinamoji apsiramintų. Jis nepamena, ar S. P. pasakė, kad uždės antrankius. S. P. bededant antrankius, L. J. ėmė muistytis, neleido dėti antrankių, sukinėjosi po visą laiptinės aikštelę. Jis norėjo padėti S. P., paėmė kaltinamajai už rankos, žasto. Tada kaltinamoji keliu sudavė jam (A. A.) į tarpukojį. Nepaisant to, jie po kelių sekundžių vis vien uždėjo jai antrankius, kad moteris ko sau nepasidarytų. Tada jis suklupo, pritūpė iš skausmo. Konfliktą girdėjo darbininkas, gal ir matė patį smūgį. Kai jis (nukentėjusysis) suklupo, kaltinamoji buvo S. P. glėbyje. Nežino, ar S. P. kaltinamąją paleido, ar ji išslydo, bet ji susmuko, suklupo ant grindinio laiptinėje. S. P. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis (A. A.) mano, kad kaltinamoji suvaidino ir nugriuvo. S. P. paprašė darbininko atnešti pagalves, kad kaltinamajai būtų patogiau. Ji buvo pasodinta, atremta į pagalvę. Kol važiavo GMP, jis (A. A.) paprašė vandens. Kaltinamoji atsisakė duoti vandens, todėl S. P. paprašė kaimyno. Tada atėjo namo pirmininkas, atvyko medikai. Kaltinamoji visą laiką šaukė, buvo tik keli tarpai, kai ji nešaukė, t. y. kai atvyko medikai ir kai ji skambino į BPC. S. P. prašė dokumentų, darbo leidimų iš darbininko.
Iš akistatos protokolo matyti, kad suvesti į akistatą, L. J. ir nukentėjusysis A. A. pasiliko prie duotų parodymų. L. J. parodė, jog ji stovėdama tarpduryje bendravo su kitu atvykusiu vyriškiu, o ne su šiuo, kuris dalyvauja akistatoje (1 t., b. l. 172-176).
Liudytojas S. P. parodė, kad įvykio dieną iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog vyksta triukšmas dėl bute daroma remonto. Su A. A. nuvyko į įvykio vietą ir užėjo pas moterį, kuri kvietė policiją. Pranešėja paaiškino, kad kvietė pareigūnus todėl, kad bute virš jos buto triukšmaujama. Tada jie nuėjo į nurodytą butą. Tuo metu triukšmo nebuvo. Duris atidarė kaltinamoji, už jos buvo vyriškis. Iš pradžių manė, kad vyriškis yra giminaitis, vėliau išsiaiškino, kad jis yra darbininkas. Kaltinamoji pasakė: „o, mentai“ ir norėjo uždaryti duris, jis (S. P.) neleido uždaryti durų. Kaltinamoji isteriškai užsipuolė pareigūnus, keikė necenzūriniais žodžiais, rėkė. Įvyko konfliktas iš nieko. Pareigūnai paprašė kaltinamosios ir vyriškio dokumentų: patentų, asmens dokumentų. Jam atrodo, kad dokumentų nepateikė nei kaltinamoji, nei vyras. Vyras visą laiką buvo šalia kaltinamosios, už jos nugaros, niekur nevaikščiojo. Pareigūnai daug kartų prašė kaltinamosios apsiraminti, taip pat prašė jos bute buvusio vyro apraminti kaltinamąją. Kaltinamoji vyrui įsakinėjo, liepė neduoti dokumentų. Konflikto pradžią galėjo matyti pranešėja. Jis (S. P.) neprisimena kaltinamosios spyrio A. A.. Negali pasakyti, ar matė tą momentą. Nežino, su kuo kaltinamoji sudavė, kokiu atstumu. Prisimena, jog kolega suklupo ir pasakė, kad jam spyrė į tarpukojį. Tai įvyko tuo metu, kai jie bendravo su kaltinamąja tarpduryje. Durys buvo pradarytos, jis (S. P.) buvo uždėjęs koją, kad kaltinamoji neuždarytų durų. Jis stovėjo dešinėje, A. A. stovėjo jam iš kairės, kaltinamoji buvo priešais A. A.. A. A. pasakė, kad jam įspyrė į tarpukojį ir labai skauda, paprašė vandens. Jis (S. P.) iš A. A. akių matė, kad jam skauda. A. A. susmuko, tūpėsi, suklupo prie laiptinės turėklo, prašė vandens. Jis (S. P.) paprašė kaimyno vandens, nes kaltinamoji pasakė, kad vandens neduos. Iškvietė medikus A. A. ir papildomą pareigūnų ekipažą. Pareigūnai norėjo ją sulaikyti ir pristatyti į komisariatą, nes ji kėlė triukšmą koridoriuje, grasino pareigūnus atleisti iš darbo, įspyrė A. A.. L. J. elgėsi neadekvačiai, galėjo susižaloti save ir kitus, sužalojo pareigūną, todėl jie uždėjo jai antrankius. Kai jie pasakė kaltinamajai, kad reikės važiuoti į komisariatą, ji pradėjo klykti. Jie dėjo jai antrankius, ji priešinosi, neleido uždėti antrankių, klupo ant žemės, apsimetė, kad jai blogai. A. A. jos nelaikė, todėl jis (S. P.) kaltinamosios neišlaikė, ji krito, atsirėmė į kaimynų duris, trenkėsi į grindinį. Tada jis (S. P.) radijo ryšiu pranešė, kad reikės medikų ir kaltinamajai. Neatsimena, kaip uždėjo kaltinamajai antrankius, ar A. A. padėjo juos uždėti. Jie antrankius kaltinamajai uždėjo po to, kai ji sužalojo A. A.. Mano, kad medikai jau buvo atvažiavę, kai uždėjo antrankius. Atvyko kitas pareigūnų ekipažas ir priėmė pareiškimą iš pranešėjos. Jie (S. P. ir A. A.) prieš įvykį neėmė pareiškimo, jie į įvykio vietą važiavo suteikti socialinę pagalbą, sutaikyti kaimynus, nenorėjo nieko suimti. Kai vyksta buitinis triukšmas, policininkai nueina pas tuos, kurie triukšmauja, pasišneka ir tuo viskas pasibaigia. Tas, kas vykdo remontus, nueina pas kaimynus, atsiprašo. Jie galvojo, kad taip bus ir šį kartą, bet įvyko priešingai, įvyko konfliktas.
Liudytoja D. S. parodė, kad yra L. J. kaimynė, gyvena vienu aukštu žemiau. Kaltinamosios bute nuo 2016 m. gruodžio iki įvykio dienos vyko remontas, labai trankė sienas, net tinkas krito iš lempučių. Ji įvykio dieną iškvietė pareigūnus, nuvedė juos parodyti, kur triukšmaujama. Ji matė, kaip kaltinamoji bendravo su pareigūnais. L. J. atidarė duris ir pradėjo šaukti, sakė pareigūnams: „kas jūs čia tokie esat“. L. J. stovėjo tarpduryje. Pareigūnai pasakė, kad gavo iškvietimą. Ji neatsimena, ar pareigūnai prisistatė. Pareigūnai buvo mandagūs. Jie prašė L. J. dokumentų, sakė, kad už pasipriešinimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnai paprašė jos (L. S.) grįžti į butą, todėl ne viską matė. Ji laiptinėje stovėjo neilgai, gal 5 minutes. Ji matė, kad kaltinamoji nemandagiai sutiko pareigūnus, agresyviai elgėsi, daugiau nieko nematė. Nematė, kaip kaltinamajai buvo uždėti antrankiai. Nematė, ar atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Ji grįžo į savo butą ir nieko daugiau negirdėjo, buvo šoke.
Liudytojas I. K. parodė, kad L. J. prieš įvykį paprašė jo padėti kambaryje padaryti smulkų remontą. Jis grandė sienas, todėl buvo šiek tiek triukšmo. Dėl triukšmo dieną prieš įvykį buvo atėjęs žmogus, prašė perduoti savininkei, kad iškvies policiją. Jis apie tai pasakė kaltinamajai, ji atsakė, kad kaimynams dėl remonto pranešė. Žmogus dar kartą atėjo įvykio dieną, prieš įvykį. Po to kaimynai iškvietė policiją dėl triukšmo. Per pietus atvyko du pareigūnai. Bute buvo jis ir L. J.. Kaltinamoji atidarė duris. Jis stovėjo netoli. Pareigūnai pasakė, kad kaimynai skundžiasi dėl triukšmo, klausė, kas čia vyksta. Paprašė kaltinamosios ir jo pateikti dokumentus. Jis nuėjo į kitą kambarį atnešti savo dokumentų. Nematė, ar L. J. pateikė dokumentus. L. J. su policininkais aiškinosi, kas yra šeimininkas. Jis nelabai domėjosi. Jie aiškinosi laiptinėje, už durų, ne viduje. Visas konfliktas įvyko, kol jis atnešė savo dokumentus. Jis negirdėjo, kad L. J. keikėsi, priekaištavo. Jis išgirdo kažkokį triukšmą, grįžęs pamatė L. J. ant žemės, jai buvo uždėti antrankiai. Triukšmas kilo dėl antrankių uždėjimo, triukšmavo ir ji, ir pareigūnai. Kaltinamoji gulėjo ant šono laiptinėje, kojos buvo į laiptus, o galva – į buto pusę. Pareigūnai stovėjo prie laiptinės turėklų. Žemesnis pareigūnas kvietė greitąją medicinos pagalbą. Aukštesnis pareigūnas buvo susiėmęs už pilvo. GMP atvažiavo po 10 minučių. Nežino, kodėl pareigūnai kvietė GMP. Jis žemesniam pareigūnui pateikė savo asmens dokumentą, pareigūnas užsirašė duomenis. Jis paklausė, kas nutiko, bet pareigūnai nieko neatsakė. L. J. gulėdama nekalbėjo, tik paprašė atnešti striukę. Neatsimena, ar kaltinamoji gulėdama šnekėjo, ar ji šaukėsi kaimynų pagalbos. Jis iš kambario atnešė pagalvę. Tai padaryti sugalvojo pats, nes kaltinamoji gulėjo surakinta. Jis pakišo pagalvę kaltinamajai po galva. Kai dėjo pagalvę po L. J. galva, jis matė, kad ant jos lūpos ar nosies buvo raudona, bet nežino, ar nuo lūpdažio, ar nuo sužalojimo. Žemesnis pareigūnas įėjo į butą, pasižiūrėjo ir išėjo. Jis nematė, ar pareigūnas fotografavo. Kai atvyko gydytojai, visi buvo atsistoję. L. J. stovėjo ir paprašė striukės. Jis nematė, kas L. J. padėjo atsistoti. Abu pareigūnai ir kaltinamoji išėjo su medikais. Po kelių minučių jis išėjo parūkyti ir pamatė, kaip medikų ir policijos automobilių durys užsidarė ir jie išvažiavo iš kiemo. Jis užrakino buto duris, po poros dienų atidavė kaltinamajai raktus.
Liudytojas S. Č. parodė, kad L. J. yra jo kaimynė. Jis sunkiai girdi, jo buto durys šarvuotos, įvykio dieną konflikto negirdėjo. Į jo buto duris paskambino pareigūnas ir paprašė vandens kitam pareigūnui. Prie durų stovėjo antrankiais surakinta L. J. ir du pareigūnai. Dar ten buvo statybininkas. Vandens reikėjo aukštesniam, stambesniam pareigūnui. Nežino, kodėl L. J. uždėjo antrankius, kodėl pareigūnui reikėjo vandens. Jis padavė vandens, palaukė, kol pareigūnas atiduos stiklinę. Pareigūnas greitai atsigėrė. Kaimynė nieko nesakė, nekalbėjo. Jis nepamena, ar ji prašė pagalbos.
Liudytojas V. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), toje pačioje laiptinėje kaip kaltinamoji. Jis administruoja šį pastatą. Įvykio dieną jis grįžo iš miesto, įėjo į laiptinę ir išgirdo triukšmą. Girdėjo šurmulį, negali išskirti kalbos. Užlipo iki trečio aukšto ir pamatė policijos pareigūnus, L. J. ir jos bute statybos darbus atlikusį vyriškį. Daugiau nieko nebuvo. Vienas pareigūnas buvo suklupęs. Kaltinamoji buvo tarpduryje, už jos buvo vyriškis. Kaltinamoji šūkčiojo, kažko reikalavo, elgėsi chaotiškai. Kaltinamoji buvo su antrankiais. Jis toje vietoje buvo gal 5-10 minučių. Jis paklausė sukniubusio policininko, kas nutiko. Nežino, kuris pareigūnas atsakė, kad kaltinamoji sudavė pareigūnui. Jam (V. Š.) pasirodė, kad suklupusio pareigūno veido spalva buvo raudona, pamėlusi, nenatūrali, kad jam reikalinga pagalba, negali atsistoti. Pareigūnas pasakė, kad pats negalės paeiti, jo kolega per raciją iškvietė greitąją. Tada kaltinamoji paaiškino, kad ir jai reikia medikų. Kaltinamosios buvo paklausta, dėl ko jai reikia pagalbos. Ji pasakė, kad ji turi temperatūros, po to pasakė, kad jai su širdim blogai, tada ji ėmė smukti. Jis nepastebėjo, kaip sukniubęs pareigūnas išėjo. Nematė išėjusio S. Č. ar kitų kaimynų. Kai L. J. išgirdo, kad atvažiuos papildoma pagalba, ji apsiramino ir leidosi žemyn. Jis ten buvo tol, kol jie nusileido iki greitosios pagalbos automobilio. Jis neatsimena, kas ir kam teikė medicinos pagalbą. Nepažinojo minėtų pareigūnų. Dešinėje stovėjęs pareigūnas buvo matytas. Suklupusį pareigūną matė pirmą kartą. Jis yra dirbęs pareigūnu Šiaulių apskrities VPK, Šiaulių miesto pirmajame PK, Šiaulių rajono PK.
Liudytojas S. P. parodė, kad nelabai atsimena įvykį, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Įvykio dieną dirbo su D. Š. ir iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad kolegoms reikia pagalbos. Per raciją girdėjo, kad kolegai įspyrė, daugiau jam nieko nesakė. Jis įvykio vietoje nukentėjusiojo nematė. Kitas pareigūnas įvykio vietoje pasakė paimti pareiškimą dėl triukšmo iš pagalbą kvietusios moters. Jis paėmė pareiškimą.
Liudytojas P. M. parodė, kad L. J. yra jo kaimynė. Išgirdo triukšmą (L. J. bute) ir apie 15-16 val. su namo bendrijos pirmininku V. Š. nuėjo pasižiūrėti. Užėjo į L. J. butą. Bute du vyrai gręžė sienas. Vyrai sakė, kad daro tai, ką jiems liepė. Pirmininkas paprašė leidimo darbams. Tada pirmininkas sustabdė darbus ir jis (P. M.) su pirmininku išėjo. Tą dieną policijos pareigūnai nebuvo atvykę. Kitą dieną jo nebuvo namuose. Nežino, kada policijos pareigūnai buvo atvykę.
Iš specialisto išvados Nr. G 83/2017(4) matyti, kad A. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: kapšelio ir abiejų sėklidžių sumušimas, pasireiškęs lokaliu skausmingumu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus kapšelio ir sėklidžių sritį. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginiu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 39-40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertas H. D. parodė, kad jis parengė medicininę išvadą dėl A. A. patirtų sužalojimų. Tiriamasis kreipėsi į skyrių 2017-01-20 11 val. ir buvo apžiūrėtas tą dieną. Buvo nustatytas sužalojimas, kuris pasireiškė skausmingumu. Buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apžiūrint išorinių sužalojimų nenustatyta. Dėl to buvo paprašyta, kad tyrėjas pateiktų medicininius dokumentus. Išvada buvo surašyta remiantis apžiūros duomenimis ir medicininiais dokumentais. Tyrėjas pateikė Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus kortelę, kurioje buvo nurodyta, kad A. A. užfiksuotas lokalus abiejų sėklidžių skausmingumas, jis vaikšto sunkiai, susirietęs, diagnozė buvo abiejų kapšelių, sėklidžių sumušimas. Be to, A. A. tą pačią dieną buvo apžiūrėtas urologo, kuris išorinių sužalojimų nenustatė, tik nustatė, kad labai skausmingos sėklidės, diagnozė buvo abiejų kapšelių, sėklidžių sumušimas. Tiriamasis 2017-01-23 kreipėsi pas šeimos gydytoją, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas 2017-01-26 ir 2017-02-02. Diagnozė buvo ta pati. Rašydamas išvadą, jis (H. D.) atsižvelgė į gautus dokumentus. Negalėjo atmesti gydytojo urologo diagnozės, jis yra tos srities specialistas. Nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas 12-14 dienų, pagal gydymosi trukmę tai būtų nesunkus sveikatos sutrikdymas. Išvada buvo rašoma neatsižvelgiant į gydymosi trukmę. Išvadai neturėjo įtakos tai, kad tiriamasis kreipėsi į Klaipėdos gydymo įstaigą stacionariam gydymuisi. Nebuvo pateikta ligos istorija iš Klaipėdos gydymo įstaigos. Šeimos gydytojo medicininiuose dokumentuose buvo įrašas, kad A. A. blogai miega. Jis (H. D.) tokių nusiskundimų nesiejo su įvykiu. Objektyviai matomų sužalojimų nebuvo užfiksuota. Hematomų nebuvo. Hematomų nenustatyta nei įvykio dieną, nei sekančią dieną (apžiūrint H. D.). Šeimos gydytojas A. A. apžiūrėjo 2017-01-23 ir taip pat nepadarė įrašo apie hematomą. Nuo sumušimo stiprumo priklauso, ar hematoma atsiranda. Šiuo atveju sužaloti išoriniai lytiniai organai, tą vietą dėl sumušimo gali skaudėti be išoriškai išreikštų sužalojimų. Išvados nekeičia tai, kad hematomos nėra. Objektyvus tyrimas buvo apžiūros metu, apčiuopiant. Priėmimo skyriuje gydytojas urologas, tos srities specialistas, parašo, kuo žmogus skundžiasi, po to apčiuopdamas įvertina skausmą pagal žmogaus reakciją. Tai yra objektyvus patikrinimas, kitaip negalima patikrinti. Jeigu yra skausmingumas, ne tik klausiama, bet ir vertinama atitinkama reakcija. Išvadai didžiausią reikšmę turėjo urologo apžiūra ir apžiūros aprašas. Taip pat iš kitų apžiūrų matosi, kad yra nuoseklumas, t. y. skausmingumas mažėja. A. A. apžiūrėjo ne vienas gydytojas, visi konstatavo skausmingumą. Nebuvo prieštaringų duomenų. Jis (H. D.) neturi pagrindo manyti, kad tai – simuliacija. Jis kritiškai vertino tik tai, kad gydymas buvo pratęstas virš dešimt dienų. Tolerancija skausmui kiekvienam yra individuali. Stresinėje situacijoje skausmas gali pasireikšti ir vėliau. A. A. galėjo būti susirietęs dėl to, kad taip patogiau iškęsti skausmą. Kiekvienas renkasi padėtį, kad mažiau skaudėtų.
Iš specialisto išvados Nr. G 86/2017(04) matyti, kad L. J. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, abiejuose riešuose, abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste, abiejuose riešuose ir dešinės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje padarytos dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Kitos poodinės kraujosruvos padarytos prieš 6-12 parų iki apžiūros. L. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 33-35).
Policijos pareigūnų A. A. ir S. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2017-01-19 12.45 val. gavę pranešimą dėl su remonto darbais susijusio triukšmo, jie nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Jie pakalbėjo su bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenančia pranešėja D. S., po to nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Buto duris atidariusi moteris iš karto ėmė šaukti, pokalbio metu stengėsi uždaryti buto duris, atsisakė pateikti asmens dokumentus ir pasakyti savo anketinius duomenis, nepateikė su remonto darbais susijusių dokumentų, įžeidinėjo pareigūnus. S. P. moteriai pasakė, kad ji turės vykti į PK apklausai ir asmenybės nustatymui. Tai išgirdusi, moteris ėmė dar labiau šaukti, stumti S. P. nuo durų ir įspyrė A. A. į tarpukojį. Po to jai buvo uždėti antrankiai. Dedant antrankius, moteris muistėsi ir spardėsi. Moteris su antrankiais buvo pasodinta laiptinėje ant grindų. Ji šaukė, jog ją policijos pareigūnai sumušė, sakė, kad jai pakilo kraujo spaudimas. Jai iš nosies ėmė bėgti kraujas. S. P. paprašė budėtojo kitų pareigūnų pagalbos ir iškviesti medikus. Medikai moterį ir A. A. pristatė į ligoninę (1 t., b. l. 23-24, 25-26).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2017-01-19 13.15 val. buvo gautas pranešimas, jog reikalinga greitoji medicinos pagalba (duomenys neskelbtini), nes L. J. bėga kraujas iš nosies. GMP 13.24 val. atvyko į įvykio vietą, 13.34 val. išvežė L. J. į ligoninę su antrankiais ir policijos apsauga (2 t., b. l. 23-24).
Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti, kad 2017-01-19 18.47 val. L. J. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 140).
Iš 2017-01-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – trečios laiptinės trečio aukšto laiptų aikštelė prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-14).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš BPC Klaipėdos skyriaus gautas CD su D. S. 2017-01-19 12.11 val. skambučio garso įrašu. D. S. sako, jog (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte vyksta remonto darbai, girdisi triukšmas, kalimas, dėl to pareiškėja negali būti namuose, vos nelinguoja jų buto sienos. Pranešėja prašo policijos pagalbos, nori rašyti pareiškimą (1 t., b. l. 30-31).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad pagal D. S. pranešimą 2017-01-19 12.50 val. į įvykio vietą išsiųstas ekipažas „S1149 (Lyra10)“, o 13.28 val. – ekipažas „Alksna 15“ (1 t., b. l. 16-20).
Šalies argumentai
D. S. pareiškime nurodyta, kad 2017-01-19 apie 9 val. kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo remonto darbus. Sklido labai didelis triukšmas. Šis triukšmas tęsiasi jau antrą dieną ir trukdo jai ilsėtis. Niekas jos neinformavo apie remonto darbus (1 t., b. l. 22).
Iš privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017-01-31 patikrino butą adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad buto savininkė L. J. ūkio būdu be statinio kapitalinio remonto projekto vykdo ypatingos kategorijos statinio kapitalinį remontą. Teisės aktų nustatyta tvarka nepasamdytas rangovas, nepaskirtas statybos vadovas, nepaskirtas statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Nurodoma nutraukti ūkio būdu vykdomus kapitalinio remonto darbus, nustatyta tvarka parengti kapitalinio remonto projektą, pasamdyti rangovą, turintį teisę vykdyti statybos darbus ypatingame statinyje, pasamdyti statinio statybos techninį prižiūrėtoją. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas numatytas iki 2017-05-08 (2 t., b. l. 107-109).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-02-23 administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu L. J. siūloma sumokėti 280 Eur baudą už ANK 363 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą, o būtent už tai, kad ji 2017-01-16 10.00 val. (duomenys neskelbtini), ūkio būdu be statinio kapitalinio remonto projekto vykdė ypatingos kategorijos statinio kapitalinį remontą, teisės aktų nustatyta tvarka nepasamdytas rangovas, nepaskirtas statybos vadovas, nepaskirtas statinio statybos techninis prižiūrėtojas (2 t., b. l. 110-111). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad administraciniu nurodymu skirta 280 € bauda sumokėta (3 t., b. l. 106-108).
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-03-16 nutarimu L. J. paskirta 190 Eur bauda už ANK 48 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą, o būtent už tai, kad ji 2017-01-19 9.00 val. (duomenys neskelbtini), darydama remontą, pažeidė Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešose vietose taisykles, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T-20 (2 t., b. l. 100-101). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-19 nutartimi pakeistas 2017-03-16 nutarimas ir L. J. skirta 80 Eur bauda. Šiaulių apygardos teismo 2017-05-30 nutartimi atmestas L. J. apeliacinis skundas (3 t., b. l. 106-108).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-244-942/2016). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).
Nors kaltinamoji L. J. savo kaltės nepripažino, teigė, kad pareigūnui A. A. nesipriešino, nepanaudojo prieš pareigūną fizinio smurto, tačiau kaltinamosios parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir yra vertintini kritiškai kaip jos pasirinktas gynybos būdas. Nukentėjusysis A. A. išsamiai nurodė konflikto aplinkybes, parodė, kad nuvykus į įvykio vietą, L. J. nuo pat pradžių nebuvo linkusi bendradarbiauti, elgėsi neadekvačiai buvusiai situacijai – šaukė, atsisakė pateikti dokumentus, vėliau keliu vieną kartą trenkė jam į tarpukojį, tada buvo uždėti antrankiai. A. A. parodymus patvirtina liudytojo S. P. parodymai, taip pat byloje pateikta specialisto išvada, kurioje užfiksuota, jog A. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kapšelio ir abiejų sėklidžių sumušimas, pasireiškęs lokaliu skausmingumu, galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 39-40). Specialisto išvadą rengęs ekspertas H. D. teisme patvirtino, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis patyrė sužalojimą. Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, įskaitant ir specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, yra nuoseklūs, nėra esminių prieštaravimų, netikėti jais nėra pagrindo. Liudytoja D. S. patvirtino, kad kaltinamoji vos pradariusi duris buvo nusiteikusi agresyviai, šaukė ant pareigūnų, nors pareigūnai bendravo mandagiai, prašė pateikti dokumentus. Liudytojas S. Č. patvirtino, kad policijos pareigūnai prašė iš jo vandens, kurio reikėjo aukštesniam policijos pareigūnui. V. Š. nurodytos aplinkybės taip pat neprieštarauja kitų liudytojų parodymams. Jis patvirtino, kad nesutarimo priežastis buvo pas kaltinamąją vykęs buto remonto metu keliamas triukšmas, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, matė, kad vienam iš pareigūnų reikalinga pagalba. Kad policijos pareigūnai atvyko pas kaltinamąją, tą patvirtino ir pas ją dirbęs I. K.. Jis parodė, kad policijos pareigūnai atvyko dėl triukšmo, dėl triukšmo jam jau buvo kaimynai skundęsi tą pačią dieną, todėl jis apie tai informavo kaltinamąją; pastarajai grįžus į butą, po 10-15 min. į buto duris pasibeldė policijos pareigūnai; kaltinamoji atidarė duris; pareigūnai pasakė, kad kaimynai skundžiasi dėl triukšmo, klausė, kas čia vyksta; paprašė kaltinamosios ir jo pateikti dokumentus. Tokie liudytojo parodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai, atvykę pas kaltinamąją, nurodė jai priežastį dėl ko jie atvyko – triukšmą, kartu tai paneigia gynybos versiją, kad jie galėjo elgtis netinkamai. Abejoti, kad policijos pareigūnai veikė neteisėtai, taip pat nėra jokio pagrindo.
Kad kaltinamoji suprato, jog atvyko policijos pareigūnai, o ne apsimetėliai, patvirtina ir jos pačios parodymai, kad ji skambino į BPC, kur jai buvo paaiškinta, kad policija yra atvykusi. Be to, policijos pareigūnai buvo su tarnybinėmis uniformomis. Todėl atmestina kaltinamosios versija, kad tai buvo V. Š. samdyti asmenys. Be to, iš BPC Klaipėdos skyriaus gautas garso įrašas, D. S. pareiškimas, liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykio dieną pareigūnus kvietė D. S. dėl kaltinamosios bute buvusio remonto ir su tuo susijusio triukšmo. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai A. A. ir S. P. į įvykio vietą atvyko ne dėl tarnybinių, o dėl kokių nors kitų priežasčių. Paminėtina ir tai, kad V. Š. tiek kaip namo bendrijos narys, tiek kaip paprastas asmuo turi teisę kreiptis į policijos pareigūnus pagalbos, siekiant apginti savo ar kitų asmenų teisėtus interesus. Atitinkamai aplinkybė, kas kreipėsi pagalbos į policiją, šiuo nagrinėjamu atveju neturi jokios reikmės veikos kvalifikavimui.
Nė vienas liudytojas nepatvirtino L. J. nurodytų aplinkybių, kad pareigūnai spyrė jai į koją, trenkė į krūtinę, pargriovė ją ant žemės, dėl to ji sutrenkė galvą ir neteko sąmonės. Iš specialisto išvados matyti, kad L. J. įvykio metu galėjo būti padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, abiejuose riešuose ir dešinės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje (2 t., b. l. 33-35). Tokie sužalojimai paaiškinami jos pačios veiksmais. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat sakoma, kad neurologas konsultacijos metu nustatė, jog duomenų apie L. J. smegenų traumą nėra, galvoje guzų nėra. Taigi nei liudytojų parodymai, nei medicininiai dokumentai nepatvirtina L. J. teiginio, kad dėl galvos traumos ji neteko sąmonės. Iš 2017-02-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 121-126; tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-06575-17).
Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ir nukentėjusiajam padarytas sveikatos sužalojimo mastas, nes tai nėra kvalifikuojantis požymis. Veikai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį pakanka nustatyti kaltininko panaudotą fizinį smurtą - kaip šiuo atveju smūgį į tarpukojį, todėl aplinkybė apie nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą šalintina iš kaltinimo. Kadangi L. J., panaudodama fizinį smurtą, t. y. suduodama smūgį į tarpukojį nukentėjusiajam, pasipriešino policijos pareigūnui, todėl jos padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bausmės tikslus.
Padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji anksčiau neteista (2 t., b. l. 4-5), iki nusikaltimo padarymo nebuvo bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 106-108), pensininkė, taip pat dirba IĮ „D.“ (savininkė) (2 t., b. l. 9). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į nusikaltimo padarymo aplinkybes, aktyvius kaltinamosios veiksmus, jų pobūdį, atliktų veiksmų skaičių, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, mažesnė nei jos vidurkis (BK 55 str.).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-01-19 iki 2017-01-20 (1 t., b. l. 146, 148) – viena para (BK 65, 66 str.).
Paskirta kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (2 t., b. l. 1-2).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 35,71 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai dėl nukentėjusiojo A. A. gydymo atlyginti (1 t., b. l. 61-63). Kaltinamosios veiksmai prieš nukentėjusįjį padaryti tyčiniais kaltinamosios veiksmais, žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.
Nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad jis kolegos ir aplinkinių žmonių akivaizdoje patyrė nepatogumus, pažeminimą, dvasinį išgyvenimą, fizinį skausmą. Buvo apribota nukentėjusiojo galimybė laisvai judėti, atlikti bet kokias funkcijas, jis turėjo gydytis (1 t., b. l. 54). Teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad dėl sužalojimo savaitę labai skaudėjo, iš viso buvo nedarbingas net 3 savaites. Jis negalėjo dalyvauti mėgstamose laisvalaikio veiklose. Buvo nemalonu dėl kaimynų ir kolegų apkalbų, jie stebėjosi, kaip jis negalėjo apsiginti. Jis turėjo rodyti lytinius organus specialistams, liko moralinė nuoskauda, pasekmių neliko.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Neturtinės žalas dydžio nustatymo kriterijai nevertinami atskirai piniginėmis sumomis, nesumuojami, o vertinama jų visuma, siekiant teisingo neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis neabejotinai kentė skausmą, lankėsi gydymo įstaigose ir gydėsi namuose, patyrė emocinius išgyvenimus, atsižvelgdamas į suformuluotą teismų praktiką, konstatuoja, kad A. A. ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į suduotų smūgių skaičių, fiksuotas kilusias pasekmes, specialisto išvadoje fiksuotą sveikatos sutrikdymo mastą bei jo skaičiavimo taisykles, mažintinas iki 400 eurų.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. J. priklausančią negyvenamąją patalpą – garažo boksą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2017-03-16 nutarimu (2 t., b. l. 54), paliktinas galioti iki visiško ieškinių atlyginimo šioje byloje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. CD su nuotraukomis, vaizdo, garso įrašais, prisegti prie bylos viršelio, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. J. pripažinti kalta pagal BK 286 straipsnį ir nuteisti 10 MGL dydžio (376,6 eurų) bauda.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-01-19 iki 2017-01-20 – vieną parą.
Baudą įpareigoti sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. J. 35,71 eurų Valstybinei ligonių kasai patirtoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti A. A. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš L. J..
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į L. J. priklausančią negyvenamąją patalpą – garažo boksą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško ieškinių atlyginimo šioje byloje.
3 vnt. CD su nuotraukomis, vaizdo, garso įrašais palikti saugoti byloje.
Tyrimo medžiagą Nr. M-1-01-06575-17, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.