Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 straipsnyje ir nuteista 10 MGL dydžio (376,6 eurų) bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-01-19 iki 2017-01-20 – viena para.

Baudą įpareigota sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš L. J. 35,71 eurų Valstybinei ligonių kasai patirtoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista A. A. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš L. J..

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. J. priklausančią negyvenamąją patalpą – garažo boksą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiško ieškinių atlyginimo šioje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. J. nuteista už tai, kad ji panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2017-01-19 apie 13 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes pagal gautą iškvietimą dėl galimo triukšmo bute, tyčia keliu vieną kartą sudavė (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) nuovados tyrėjui A. A. į tarpkojį.

2.8. Pažymi, kad sprendžiant, ar ji realiai panaudojo jai inkriminuotą fizinį smurtą, būtina vertinti, kad ji įspyrimo A. A. į tarpkojį kategoriškai nepripažįsta ir yra įsitikinusi, kad ši pareigūnų versija atsirado tuomet, kai pareigūnai išsigando savo veiksmų pasekmių – kai ji, po to kai S. P. jai įspyrė, kad jai susilenkus surakintų už nugaros antrankiais, ištrauktų į laiptinės aikštelę, trenkdamas į krūtinę pargriovė laiptinėje, dėl to ji susitrenkė galvą, prarado sąmonę, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Mano, kad ši situacija buvo neeilinė ir tai patvirtina, kad patys policijos pareigūnai iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą. Teigia, kad vėliau byloje atsiradę parodymai apie jos temperatūrą, kraujo spaudimą, isterijos priepuolį, apsimetinėjimą, yra pareigūnų gynybinė jų versija, nes būtų visiškai nelogiška kviesti greitąją, nešti ir kišti jai po galva pagalves laiptinėje gulinčiai, jei būtų manę, kad ji apsimetinėjo. Nurodo, kad įrašas GMP kvietimo kortelėje patvirtina, kad greitoji kviesta dėl to, kad jai iš nosies bėga kraujas, o kraujas iš nosies pradėjo bėgti po kritimo, kai S. P. jai įspyrė į koją ir sudavė į krūtinę, ir susitrenkus galvą į betoną – būtent šios aplinkybės išgąsdino pareigūnus, dėl to ir atsirado versija apie smūgį A. A. į tarpkojį.

2.9. Teigia, kad teismo nuosprendyje nurodoma, jog nei vienas liudytojas nepatvirtino jos nurodytų aplinkybių, kad pareigūnai spyrė jai į koją, trenkė į krūtinę, pargriovė ją ant žemės, dėl to ji sutrenkė galvą ir neteko sąmonės, tačiau, pasak apeliantės, nei vienas liudytojas nepatvirtino ir nukentėjusiojo A. A. nurodytų aplinkybių, kad ji jam įspyrė į tarpkojį. Nurodo, kad ji nesitraukė iš savo buto dėl to, kad į jį nepatektų pareigūnai, o priešais ją stovėjo, užrėmęs koja duris, S. P., o A. A. buvo dešinėje jos pusėje, prie sienos. Nei S. P., nei V. Š. nematė įspyrimo A. A. momento, kaimynas S. Č., kuriam į duris paskambino S. P. ir paprašė A. A. vandens, nurodė nesupratęs, kodėl antram aukšto ūgio pareigūnui reikėjo vandens, jis, priešingai nei V. Š., nematė pamėlusio A. A. veido.

2.9.1. Pažymi, kad jos pasipriešinimas, pasireiškęs tariamu smūgiu nukentėjusiajam A. A. į tarpkojį, nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis – medicininiuose dokumentuose, teismo medicinos specialisto išvadoje tariamas sužalojimas grindžiamas tik tuo, kad A. A. skundžiasi skausmingumu sėklidėse, jokių objektyvių sužalojimo požymių nėra nurodyta. Ekspertas H. Daujotas, pateikęs specialisto išvadą, ir teisme patvirtino, kad kitą dieną po įvykio apžiūrint A. A. objektyviai matomų sužalojimų nebuvo nustatyta, tik A. A. nurodė skausmingumą, ekspertas nurodė, kad išvadą apie sužalojimą pagrindė urologo, kaip tos srities specialisto, įrašais medicininiuose dokumentuose, bet ir urologo įrašuose duomenų apie matomus sužalojimo požymius nėra, tik paties A. A. nurodomas skausmingumas. Teigia, kad nesant jokių objektyvių sužalojimo įrodymų nėra paneigta sužalojimo simuliacija. Simuliacijos galimybę ypač sustiprina matomos A. A. pastangos tęsti gydymosi trukmę, policijos pareigūnui neabejotinai žinoma, kad gydymosi trukmė yra vienas iš sveikatos sutrikdymo sunkumo kvalifikavimą įtakojančių faktorių. Internete prieina informacija apie tokio pobūdžio sužalojimus – dėl paprasto sėklidžių sumušimo skausmas praeina po 10–15 min., jei sumušimas stipresnis, tai atsiranda hematoma, patinimas, vystosi uždegimas, ir pan. Jokių tokių požymių A. A. nebuvo, nei išorinė apžiūra, nei tyrimas echoskopu jokių pakitimų nenustatė. A. A. po tariamo sužalojimo dirbo visą parą, 2017-01-20 0.20 val. dalyvavo apžiūrint įvykio vietą, todėl tai kelia pagrįstų abejonių dėl patirtos traumos ir jaučiamo skausmingumo, dėl gydymosi trukmės nuo 2019-01-19 iki 2017-02-02 (pagal ligonių kasos ieškinio priedą) ir nustatyto sužalojimo sunkumo, net ekspertui ir atmetus kitų sveikatos problemų gydymąsi tuo pačiu metu iki 2017-02-08 (nedarbingumo laikotarpio pabaiga). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo prašoma paskirti komisinę teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar 2017-01-20 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta A. A. urologo nustatyta diagnozė – kapšelio ir abiejų sėklidžių sumušimas – yra pagrįsta ir ar pagrįstai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau šis prašymas netenkintas, pagrįstos abejonės nepašalintos. Apeliantės nuomone, jog nėra byloje objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad A. A. buvo įspirta į tarpkojį.

2.9.2. Teigia, kad nors teismas iš kaltinimo jai pašalino nukentėjusiajam A. A. nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip veikos kvalifikavimui neturintį reikšmės, tačiau tai nurodė kaip pagrindą A. A. priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Mano, kad A. A. nustatyto kapšelio ir abiejų sėklidžių sumušimo ir sveikatos sutrikdymo masto pagrįstumo klausimas yra svarbus, o abejonės dėl jo nepašalintos, nepaneigtas galimas skausmo simuliavimas.

2.13. Teigia, kad versija apie jos pasipriešinimą pareigūnams panaudojant smurtą prieš A. A. yra dirbtinai sukurta stengiantis pateisinti pareigūnų A. A. ir S. P. veiksmus, patvirtina ir jos sulaikymo įforminimas. Iš namų su GMP pristatytą į (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kol buvo atliekami tyrimai, ją pasikeisdami saugojo policijos pareigūnai. Po to, apie 18 val. ji buvo nuvežta į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini) ten jai buvo aiškinama, kad ji ne sulaikyta, tik pristatyta (tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas iš PK), ir tik 20.58 val. jai surašomas laikinojo sulaikymo protokolas BPK 140 straipsnio pagrindu – ji sulaikyta iš karto po nusikaltimo padarymo, įtariant padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, nurodytas faktinis sulaikymo laikas – 13.15 val. Pažymi, kad nuo 13.15 val. iki 20.58 val., kai buvo surašytas įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, jos laisvės suvaržymas buvo teisiškai neapibrėžtas, ir tik 20.58 val. sugalvota jai taikyti BPK 140 str. numatytą laikinąjį sulaikymą. Kitokie duomenys atsispindi pristatyto asmens kortelės išraše – ji pristatyta 2017-01-19 18.29 val., konkretus pristatymo pagrindas nenurodytas („įtariamas nusikalstamo veikos padarymu, protokolams, aktams, pranešimams surašyti“), faktinis išleidimo laikas – 2017-01-19 21.25 val. Teigia, kad nebuvo įvertinta tai, jog ji realiai buvo paleista 2017-01-20 10.45 val. Nurodo ir tai, kad ji sužalota buvo išvežta iš namų į ligoninę, taigi jokio pavojaus nekėlė, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad ji gali slėptis, trukdyti procesui, daryti naujus nusikaltimus. Mano, kad tokiais neteisėtais veiksmais ją buvo bandoma izoliuoti, kol pareigūnai sukurs versiją, kaip pateisinti smurtą prieš ją ir tai truko nuo 13.15 val. iki 20.58 val. Teigia, kad bylą nagrinėjantis teismas nepasisakė dėl jos sulaikymo teisėtumo, nors to ir buvo prašyta.

3. Teismo posėdyje nuteistoji L. J. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai L. J. pripažino kalta dėl fizinio smurto panaudojimo pasipriešinant valstybės tarnautojui ir nuteisė pagal BK 286 straipsnį.

5. Nuteistoji L. J. savo apeliaciniame skunde neigia padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažinta kalta ir nuteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ginčydama savo kaltę dėl jai inkriminuojamos veikos, apeliantė iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad nebuvo surinkta duomenų patvirtinančių, jog policijos pareigūnai A. A. ir S. P. pas ją atvyko vykdydami jiems pavestas funkcijas, o ne savavališkai, asmeniniu buvusio aukštas pareigas užėmusio policijos pareigūno V. Š. prašymu, kad pareigūnų versija, jog ji įspyrė A. A. į tarpkojį, atsirado tuomet, kai pareigūnai išsigando savo veiksmų pasekmių, kad nėra objektyvių duomenų, jog jos pasipriešinimas pasireiškė tariamu smūgiu nukentėjusiajam A. A. į tarpkojį, kad medicininiuose dokumentuose, specialisto išvadoje tariamas sužalojimas grindžiamas tik tuo, jog A. A. skundžiasi skausmingumu sėklidėse. Tačiau šiuos apeliantės skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais ji neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apeliantės skundo argumentus.

5.1. Byloje nustatyta, kad 2017 m. sausio 19 d. 12.11 val. Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo gautas D. S. pranešimas dėl vykdomo remonto ir keliamo triukšmo L. J. bute (1 t. 29 b. l.). Pagal D. S. pranešimą 2017 m. sausio 19 d. 12.50 val. į įvykio vietą buvo išsiųstas ekipažas (duomenys neskelbtini), o 13.28 val. – ekipažas (duomenys neskelbtini) (1 t. 16–20 b. l.). Nukentėjusysis A. A. ir liudytojas S. P. paaiškino, kad jie vykdė patruliavimą ir iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog vyksta triukšmas dėl bute daromo remonto. Nuvyko į įvykio vietą ir užėjo pas moterį, kuri kvietė policiją. Pranešėja paaiškino, kad kvietė pareigūnus todėl, kad bute virš jos buto triukšmaujama. Tada jie nuėjo į nurodytą butą. Liudytoja D. S. duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji įvykio dieną iškvietė pareigūnus, nuvedė juos parodyti, kur triukšmaujama. Šie aptarti duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai A. A. ir S. P. į įvykio vietą, t. y. pas L. J., atvyko pagal D. S. gautą pranešimą dėl L. J. bute vykstančio remonto ir su tuo susijusio triukšmo bei paneigia L. J. apeliacinio skundo argumentus, kad policijos pareigūnai A. A. ir S. P. atvyko pas L. J. asmeniniu buvusio aukštas pareigas užėmusio policijos pareigūno ((duomenys neskelbtini) rajono PK vadovo) V. Š. prašymu. Taip pat minėti duomenys paneigia apeliantės teiginius, jog įrašai policijos BIRT atskaitų žiūryklėje apie O. S. pranešimo tyrimą atsirado tik siekiant pateisinti policijos pareigūnų A. A. ir S. P. apsilankymą pas ją, kai šie išsigando persistengę ir ją sužaloję.

5.2. Nuteistoji L. J. apeliuoja į tai, kad byloje nėra surinkta duomenų, jog policijos pareigūnai A. A. ir S. P. pas ją atvyko teisėtai vykdydami jiems pavestas funkcijas, jog byloje nėra duomenų apie patrulio A. A. paskyrimą patruliuoti, nesiaiškinta kas sudarė policijos pajėgas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) koks buvo šių pajėgų darbo laikas, kad tai, jog A. A. buvo darbo diena ir jis buvo su uniforma, nėra pakankama konstatuoti, kad jis teisėtai atvyko aiškintis dėl remonto keliamo triukšmo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šioje byloje tiriama nusikalstama veika dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, o ne policijos pareigūnų netinkamas savo pareigų atlikimas, ar policijos pareigūnų vidaus darbo tvarkos netinkamas laikymasis, todėl plačiau dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

5.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl galimo policijos pareigūnų A. A. ir S. P. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimo yra išspręstas – įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimu. Minėtame nutarime konstatuota, kad policijos pareigūnų A. A. ir S. P. atlikti veiksmai buvo teisėti, savalaikiai ir pagrįsti. Taigi kvestionuoti jau įsiteisėjusį sprendimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

6. Nuteistoji L. J. apeliaciniu skundu neigia, kad ji panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, yra įsitikinusi, jog pareigūnų versija, kad ji įspyrė A. A. į tarpkojį, atsirado tuomet, kai patys pareigūnai išsigando savo veiksmų pasekmių. Taip pat nuteistoji teigia, kad jos pasipriešinimas, pasireiškęs tariamu smūgiu nukentėjusiajam A. A. į tarpkojį, nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis – medicininiuose dokumentuose, teismo specialisto išvadoje tariamas sužalojimas grindžiamas tik tuo, jog A. A. skundėsi skausmingumu, nors jokių objektyvių sužalojimo požymių nebuvo nustatyta. Ši nuteistosios L. J. keliama versija prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, t. y. nukentėjusiojo A. A., liudytojų S. P., D. S., I. K., S. Č., V. Š., S. P., parodymams, apygardos teismo posėdyje apklausto liudytojo T. B., eksperto H. Daujoto paaiškinimams, specialisto išvadai, kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

6.1. Nukentėjusysis A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu nuosekliai paaiškino visas įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis parodė, kad jis su kolega nuvyko į įvykio vietą, L. J. pradariusi duris iš karto pradėjo šaukti, elgėsi neadekvačiai, jie prisistatė, aiškino, dėl ko atvyko, paprašė pateikti dokumentus dėl remonto, prašė jos nešūkauti. Ji nereagavo į pareigūnų pastabas. S. P. išsitraukė antrankius, nes L. J. nevykdė pareigūnų reikalavimų: šaukė, nepateikė dokumentų. Fizinių veiksmų tuo metu nebuvo, jie dėjo antrankius tam, kad ji apsiramintų. S. P. bededant antrankius, L. J. ėmė muistytis, neleido dėti antrankių, sukinėjosi po visą laiptinės aikštelę. Jis norėjo padėti S. P., paėmė jai už rankos, žasto. Tada L. J. keliu sudavė jam į tarpkojį. Jis suklupo, pritūpė iš skausmo. Šiuos nukentėjusiojo A. A. duotus parodymus patvirtino kartu su nukentėjusiuoju įvykio vietoje buvęs jo kolega, liudytoju apklaustas S. P.. Liudytojas parodė, kad L. J. pradariusi duris isteriškai juos užsipuolė, keikė necenzūriniais žodžiais, elgėsi neadekvačiai. Jie prašė jos pateikti dokumentus, nusiraminti. Nors neprisimena L. J. spyrio A. A., tačiau prisimena, jog jo kolega suklupo ir pasakė, kad jam spyrė į tarpkojį ir labai skauda, paprašė vandens. Iš A. A. akių matė, jog jam labai skauda. Liudytoja D. S. apklausiama teisme parodė, jog ji matė kaip atvykę policijos pareigūnai bendravo su L. J.. L. J. atidariusi duris pradėjo šaukti, elgėsi agresyviai, nors atvykę pareigūnai buvo mandagūs, prisistatė, prašė L. J. pateikti dokumentus, paaiškino, kad už pasipriešinimą L. J. gresia baudžiamoji atsakomybė. Daugiau kas vyko nematė, nes pareigūnai paprašė jos sugrįžti į butą. Tai, kad L. J. šūkavo, kažko reikalavo, elgėsi chaotiškai, įspyrė A. A., jog A. A. buvo suklupęs, jam buvo reikalinga pagalba, negalėjo paeiti, patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai I. K., S. Č., V. Š., S. P.. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog aptarti įrodymai patvirtina, kad L. J. priešindamasi policijos pareigūnams, nevykdydama jų teisėtų reikalavimų, įspyrė A. A. į tarpkojį ir dėl šio suduoto smūgio, akivaizdu, kad A. A. buvo sukeltas fizinis skausmas. Šias aplinkybes patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas T. B., kuris iš karto po įvykio apžiūrėjo nukentėjusįjį A. A.. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 19 d. 14.15 val. iš skubios pagalbos priėmimo skyriaus buvo atvežtas pilietis, kuriam, kaip jis sakė, buvo įspirta į tarpkojį, pagrindinis smūgis buvo į kapšelį. Ligonis nurodė, kad jam stipriai skauda. Jis apžiūrėjo kūno vietą, į kurią buvo spirta. Išoriškai apžiūrint lytiniai organai buvo nepakitusios išvaizdos, o tai reiškia, kad nei kraujo išsiliejimo, nei kraujo išsiskyrimo nebuvo pastebėta. Palpuojant sėklidės buvo skausmingos. Paaiškino, kad natūralu tai, kad prieš pusę valandos dėl gauto smūgio į sėklides, jos yra jautrios, nes tai skausminga vieta. Skausmas šioje srityje dažniausiai praeina per dvi paras, o didžiausias terminas – savaitė, tačiau tai labai subjektyvu. Ekspertas H. Daujotas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtindamas savo išvadą paaiškino, kad praėjus parai po įvykio, sausio 20 d. 11 val., jis pats apžiūrėjo nukentėjusįjį, kai šis buvo atvykęs į skyrių. Išorinių sužalojimo požymių nebuvo nustatyta, tik skausmingumas sėklidėse. Pats nukentėjusysis jam nurodė sėklidžių skausmingumą, tai, ką prieš tai ir buvo diagnozavęs jį apžiūrėjęs gydytojas urologas, kaip savo srities specialistas. Taip pat ekspertas nurodė, kad nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tiek nuosekliais nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymais, eksperto pateikta specialisto išvada ir jo paaiškinimais, kad L. J. norėdama pasipriešinti policijos pareigūnams tyčia spyrė nukentėjusiajam A. A. į tarpkojį ir tokie L. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

7. Įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl L. J. kaltės. Remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistosios L. J. kaltę, jog panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o būtent policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes pagal gautą iškvietimą dėl galimo triukšmo bute, ji tyčia keliu vieną kartą sudavė policijos pareigūnui A. A. į tarpkojį, ir paneigia apeliantės skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kad nesurinkta pakankamai jos kaltę pagrindžiančių įrodymų.

8. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas pašalino iš kaltinimo nukentėjusiajam A. A. nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip veikos kvalifikavimui neturintį reikšmės, tačiau tai nurodė kaip pagrindą A. A. priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Iš šių apeliacinio skundo argumentų matyti, jog taip pat nesutinkama su priteista neturtine žala.

8.1. Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

8.2. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis A. A. dėl tyčinių nuteistosios L. J. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

8.2.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį jį iš esmės grindė A. A. patirtu fiziniu skausmu, emociniais išgyvenimais, jam padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu.

8.2.2. Kolegijai nekyla abejonių, jog dėl L. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. A. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Įvertinusi medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, kurias patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytoju T. B., ekspertas H. Daujotas, kad A. A. buvo įspirta į tarpkojį, pagrindinis smūgis buvo į kapšelį, o tai sukėlė fizinį skausmą, nuteistosios L. J. turtinę padėtį, jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą, veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, padarytos žalos pasekmes, atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo priteista 400 Eur suma nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Taigi remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam A. A. priteista suma padarytai neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 100 Eur. Kolegijos nuomone, toks (100 Eur) nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistosios bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį:

iš nuteistosios L. J. nukentėjusiajam A. A. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 100 (vieno šimto) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.