- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- e2S-521-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09509-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ATEC Engineering“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ATEC Engineering“ dėl įrangos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Krekenavos agrofirma“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB „ATEC Engineering“ (toliau – ir atsakovė) grąžinti ieškovei įrangą (produkto padavimo transporteris su svarstyklėmis, nukreipimo mazgas, skanavimo mazgas, tarpinis valdymo ekranas, signalų svitčas, nustūmimo transporteris, pjaustymo mechanizmas, supjaustyto produkto transporteris, transporteris 1, transporteris 2, transporteris 3, galutinio produkto patikros svarstyklės) per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pristatant įrangą atsakovės sąskaita į ieškovės buveinę; 2) atsakovei neįvykdžius įpareigojimo, skirti atsakovei 300 Eur dydžio baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną; 3) priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti t. y. nurodyti grąžintino turto gamybos įrenginių modelius, identifikacinius numerius ir pan.; papildomai sumokėti 3 439 Eur žyminį mokestį už materialaus pobūdžio reikalavimą dėl 300 Eur baudos skyrimo atsakovei už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną; nurodyti grąžintino turto (gamybos įrenginių) vertę; tuo atveju, jeigu ieškinio suma viršis 100 000 Eur, kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei įrangą, nurodytą 2023 m. sausio 26 d. priėmimo–perdavimo akte, per 15 (penkiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pristatant įrangą atsakovės sąskaita į ieškovės buveinę: produkto padavimo transporterį su svarstyklėmis NEMESIS, modelis BL30, serijos Nr. 19048; nukreipimo mazgą – gaminys iš nerūdijančio plieno 30 x 30 mm kvadratinio vamzdžio, aukštis – 1140 mm, plotis – 590 mm, gylis – 260 mm, su reguliuojamais nukreipėjais; skanavimo mazgą – rėmas pagamintas iš nerūdijančio plieno 30 x 30 mm, plotis – 710 mm, aukštis – 2030 mm, gylis – 260 mm; tarpinį valdymo ekraną DELTA, modelis DOP-103WQ; signalų svitčą WEIDMULLER SWITH, tipas – ETHERNET SWITH, serijos Nr. TAHiB1007761; nustūmimo transporterį – korpusas nerūdijantis plienas, su moduline balta transportavimo juosta, plotis – 600 mm, aukštis – 950 mm, ilgis – 1100 mm, su ant jo sumontuoju pneumatiniu pjaustymo mechanizmu; pjaustymo mechanizmą TREIF PUMA-CE, su prie jo primontuoju pneumatiniu prispaudimo mechanizmu, ilgis – 2600 mm, plotis – 1000 mm, aukštis – 1500 mm; supjaustyto produkto transporterį, korpusas iš nerūdijančio plieno, su balta PVC transportavimo juosta, ilgis – 1500 mm, plotis – 260 mm, aukštis – 900 mm; transporterį 1 – korpusas iš nerūdijančio plieno, su balta moduline transportavimo juosta, ilgis – 1100 mm, plotis – 480 mm, aukštis – 850 mm; transporterį 2 – korpusas iš nerūdijančio plieno, su balta moduline transportavimo juosta, ilgis – 800 mm, plotis – 500 mm, aukštis – 750 mm; transporterį 3 – korpusas iš nerūdijančio plieno, su balta moduline transportavimo juosta, ilgis – 1800 mm, plotis – 600 mm, aukštis – 980 mm; galutinio produkto patikros svarstykles NEMESIS, modelis BL30, serijos Nr. 19047, korpusas iš nerūdijančio plieno, su baltomis PVM transportavimo juostomis, su integruotu pneumatiniu produkto nustūmimo moduliu. Tuo atveju, jeigu atsakovė negrąžintų įrangos, skirti atsakovei 300 Eur dydžio baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad grąžintino turto vertė sudaro 100 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei dėl įrangos grąžinimo paliko nenagrinėtą.
5. Tesimas nurodė, kad ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė grąžintino turto gamybos įrenginių modelius bei paaiškino, kuo remiantis prašo priteisti iš atsakovės baudą. Pažymėjo, kad teismas įpareigojo ieškovę nurodyti grąžintino turto (gamybos įrenginių) vertę. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad įrangos vertė 100 000 Eur.
6. Teismas nurodė, kad turto vertė yra vienas iš kriterijų, sprendžiant baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo klausimą. Ieškovė abstrakčiai nurodė, kad turto vertė yra 100 000 Eur, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad įrangos kaina yra būtent tokia. Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo įpareigota tiksliai nurodyti įrangos kainą bei pateikti kainą pagrindžiančius įrodymus, kadangi patenkinus ieškinį, nebus aišku, ar atsakovei turi būti paskirta bauda ir kokio konkrečiai dydžio, ar ieškovė nepagrįstai nepraturtės atsakovės sąskaitą. Šiuos rašytinius įrodymus (pvz. ieškovės turto balansą, ar kitus vertę pagrindžiančius įrodymus) ieškovė turėjo pateikti šioje proceso stadijoje, kadangi atsakovė atsiliepime turi atsikirsti į visus ieškovės argumentus.
7. Teismas padarė išvadą, kad aukščiau nurodyti ir ieškovės nepašalinti ieškinio trūkumai yra laikytini esminiais ieškinio trūkumais, esant ieškovės prašymui nepateikus atsakovei atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus pašalino tik iš dalies.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovė UAB „Krekenavos agrofirma“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
9.1. Ieškovė pašalino visus ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje, ir tai padarė tiksliai vykdydamas pastarojoje nutartyje suformuluotus nurodymus. Teismas, priimdamas tiek 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį, tiek skundžiamą nutartį, nepagrįstai laikė, kad prašomo grąžinti turto vertės nenurodymas ir/arba šios vertės nepagrindimas rašytiniais įrodymais turi būti laikomas ieškinio trūkumu.
9.2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė grąžintino turto vertę, nurodant, kad ji sudaro 100 000 Eur įskaitant PVM. Jokio įpareigojimo pateikti įrangos kainą pagrindžiančius įrodymus 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje teismas nesuformulavo, taigi ieškovė neturėjo ir pareigos vykdyti neegzistuojančio įpareigojimo. Jeigu toks įpareigojimas būtų suformuluotas, ieškovė neabejotinai jį įvykdytų.
9.3. Grąžintinos įrangos vertė sprendžiant baudos skyrimo už įrangos negrąžinimą (t. y. teismo sprendimo nevykdymą) neturi jokios teisinės reikšmės. Bauda būtų skaičiuojama tik tuo atveju, jeigu atsakovė nevykdytų teismo sprendimo, o baudos dydžio nustatymas yra teismo diskrecijos klausimas. Aplinkybės, kurias teismas nepagrįstai laikė ieškinio trūkumais, turėjo ir galėjo būti įrodinėjamos ir vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės. Nesuprantama, kodėl teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įrangos vertę pagrindžiančius įrodymus ieškovė turi pateikti ieškinio priėmimo proceso stadijoje, kadangi atsakovė atsiliepime turi atsikirsti į visus ieškovės argumentus. Atsakovė nustatytais terminais atsiliepimo į ieškovės ieškinį iš viso nepateikė, taigi savo teisės teikti atsiliepimą nerealizavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės ieškinį dėl įrangos grąžinimo paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, pripažinęs, kad ieškovė nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų.
12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynybą, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas.
13. CPK 111 straipsnio 1-2 dalyse reglamentuota, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas turi atitikti jam keliamus turinio ir formos reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.).
14. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėta, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį sprendimą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėta tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.).
15. Vadovaujantis CPK nuostatomis bei suformuota teismų praktika, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismas, priėmęs ieškinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nutartimi nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei įrangą, o atsakovei neįvykdžius įpareigojimo, skirti atsakovei baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodyti grąžintino turto (gamybos įrenginių) vertę. Pasisakydamas dėl nurodyto įpareigojimo, teismas nurodė, kad turto vertė yra vienas iš kriterijų, sprendžiant baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, tuo tarpu, ieškovė faktiniame ieškinio pagrinde nenurodė, kokia yra grąžintino turto (gamybos įrenginių) vertė, kas neleidžia teismui tinkamai įvertinti, ar bylos atveju atsakovui turi būti paskirta bauda ir kokio konkrečiai dydžio, ar ieškovė nepagrįstai nepraturtės atsakovės sąskaitą. Ieškovė, šalindama teismo nustatytus trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad įrangos vertė yra 100 000 Eur (įskaitant PVM).
17. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė iš esmės pašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatytą trūkumą dėl įrangos vertės nurodymo, t. y. ieškovė tiksliai nurodė, kad įrangos vertė sudaro 100 000 Eur (įskaitant PVM).
18. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad įrangos kaina yra būtent tokia. Teismas tai pat nurodė, kad ieškovė buvo įpareigota tiksliai nurodyti įrangos kainą bei pateikti kainą pagrindžiančius įrodymus, kadangi patenkinus ieškinį, nebus aišku, ar atsakovei turi būti paskirta bauda ir kokio konkrečiai dydžio, ar ieškovė nepagrįstai nepraturtės atsakovės sąskaitą.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje (kurioje buvo nustatyti trūkumai) pirmosios instancijos teismas nebuvo suformulavęs trūkumo pateikti kainą pagrindžiančius įrodymus, todėl ieškovei nebuvo pareigos, šalinant trūkumus, įvardintos įrangos kainos pagrįsti.
20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).
21. Nagrinėjamu atveju, jeigu teismo nuomone, nebuvo pakankamai įrodymų tam tikroms aplinkybėms ir reikalavimams pagrįsti bei atitinkamoms išvadoms pagrįsti, ar nustačius, kad pateikti įrodymai yra prieštaringi, teismas turėjo pagrindą ieškinį (jo dalį) atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, tačiau tai nebuvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.
22. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė esmines ieškinio faktines aplinkybes, o neesminiai ieškinio trūkumai galėjo būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio palikimą nenagrinėtu institutą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.