- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-721/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailūnas, Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
- Atsakovas
- A. S., V. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centro, „Sanvita“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų A. S. ir V. K. prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centro „Sanvita“ ieškinį atsakovams A. S. , V. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB Sveikatos centras „Sanvita“ pareikštu atsakovams A. S. ir V. K. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 368 939 Lt nuostolių, 3 082,91 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų A. S. ir V. K. solidariai 368 939 Lt nuostoliams atlyginti, 3 082,91 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 372 021,91 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012 m. sausio 12 d., iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo ieškovo UAB Sveikatos centro „Sanvita“ naudai. Taip pat priteisė iš atsakovų po 3 860 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai bei po 20,78 Lt iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Atsakovai padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai taip pat pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Nurodė, jog žyminio mokesčio suma 7 720,22 Lt šiuo metu jiems yra per didelė ir iš karto sumokėti tokią sumą jiems yra sudėtinga, todėl prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Kartu su prašymu pateikė 2012 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymo kopiją, patvirtinančią, jog V. K. sumokėjo 360,11 Lt žyminį mokestį, ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. vietinio mokėjimo nurodymo kopiją, patvirtinančią, jog A. S. sumokėjo 360,11 Lt žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmetė atsakovų A. S. ir V. K. prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė atsakovams terminą iki 2012 m. lapkričio 30 d. įskaitytinai sumokėti 7 720 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai ir pateikti šį faktą pagrindžiančius įrodymus. Teismas atsakovams išaiškino, jog priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiems asmenims.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad nors pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo pagrįstumą, tenka to prašantiems asmenims (CPK 12 str., 178 str.), nagrinėjamos bylos atveju atsakovai visiškai nenurodė konkrečių aplinkybių dėl ko jiems sudėtinga apeliacinio skundo pateikimo metu sumokėti žyminį mokestį, dėl kurių aplinkybių ir kada jie tikisi savo turinę padėtį pagerinti, taip pat atsakovai nepateikė jokių duomenų apie jų esamą turtinę padėtį, turimą turtą, lėšas kredito įstaigose, gaunamų nuolatinių pajamų dydį ir pan. Taigi savo prašymo, priešingai nei reikalauja CPK 84 straipsnio nuostatos, atsakovai visiškai nepagrindė. Faktas, kad už parduotas ieškovo akcijas atsakovai gavo itin ženklias pinigų sumas, neleido teismui abejoti jų mokumu ar paneigti objektyvią galimybę sumokėti abiems įstatymo nustatytą žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad prašydami atidėti dalies žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, mokėjimą atsakovai pateikė mokėjimo nurodymų, atliktų gerokai anksčiau, nei buvo priimtas pats skundžiamas sprendimas, kopijas, patvirtintas juos atstovaujančio advokato. Minėtuose mokėjimo nurodymuose nėra visų reikalingų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklėse numatytų rekvizitų, sudarančių prielaidas identifikuoti, ar žyminis mokestis sumokėtas už tą konkrečią bylą ar atliekamą konkretų veiksmą. Teismui atlikus įrašų paiešką Modulio sistemoje paaiškėjo, kad analogiška žyminio mokesčio suma – 360,11 Lt, jau buvo sumokėta kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, kurioje atsakovai nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. patys inicijuoja civilinį procesą (c. b. Nr. 2-5941-302/2012). Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovai, siekdami pradėti apeliacinį procesą, elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai. Teismas sprendė, kad atsakovai, pateikdami prašymą atidėti jiems dalies žyminio mokesčio sumokėjimą bei jo nepagrįsdami reikiamais dokumentais, galinčiais leisti teismui įvertinti žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, pateikdami mokėjimo nurodymus esą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atliktais gerokai anksčiau, nei priimtas pats skundžiamas sprendimas bei galimai pateiktus ir į kitą civilinę bylą, iš esmės siekė suklaidinti teismą ir mokesčių administratorių ir tokiu būdu siekia užvilkinti teismo procesą, veikia prieš greitą ir teisingą šios konkrečios bylos išnagrinėjimą.
Teismas, netenkindamas atsakovų prašymo, nustatė atsakovams terminą iki 2012 m. lapkričio 12 d. apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti visą reikalingą žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantai A. S. ir V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti dalies mokėtino 7 720,22 Lt žyminio mokesčio mokėjimą už paduotą apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo ir įsiteisėjimo. Atskirąjį skundą apeliantai grindžia tuo, kad prašyme dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo jie nurodė, jog turi prievolę kitoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2373-464/2012 atlyginti 368 939 Lt dydžio nuostolius. Vien ši priteista iš apeliantų suma sudaro pagrindą atidėti jiems žyminio mokesčio sumokėjimą. Faktas, jog už parduotas ieškovo akcijas apeliantai gavo ženklias pinigų sumas, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jie yra pajėgūs sumokėti žyminį mokestį, nes akcijų pardavimo sandoris buvo sudarytas 2006 m. kovo 23 d., o per šį laikotarpį apeliantų finansinė padėtis galėjo ženkliai pasikeisti. Be to, apeliantai inicijuoja dar vieną civilinį procesą Vilniaus apygardos teisme (c. B. Nr. 2-5941-302/2012), kuriame jie patiria tam tikras išlaidas. Taip pat apeliantas V. K. AB „DNB bankas“ turi 266 743,72 eurų kreditą, kurį privalo grąžinti iki 2028 m. birželio 30 d. Visos šios aplinkybės įrodo, kad apeliantams šiuo metu yra sudėtinga sumokėti beveik 8 000 Lt dydžio žyminį mokestį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo ir atsakovai įpareigoti sumokėti visą mokėtiną žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantų prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nutartį motyvavo iš esmės tuo, kad apeliantai nepagrindė savo sunkios turtinės padėties, aplinkybės, jog jų finansinė padėtis ateityje gali pagerėti bei nepateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis.
CPK 84 straipsnis nustato, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. CPK 111 straipsnio, reglamentuojančio dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą bei turinį, 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju apeliantai, pateikdami pirmosios instancijos teismui prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nurodė, kad mokėtino 7 720 Lt dydžio žyminio mokesčio suma yra gana didelė ir šiuo metu jiems būtų sunku sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį. Daugiau jokių aplinkybių nei dėl savo turtinės padėties, nei dėl gaunamų pajamų dydžio ir pan. apeliantai prašyme nenurodė. Kartu su prašymu apeliantai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų nurodytas aplinkybes dėl negalėjimo sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Jie taip pat nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį bei galinčių patvirtinti, kad jų turtinė padėtis ateityje tiek pagerės, kad jie galės sumokėti žyminį mokestį. Apeliantai taip pat nenurodė jokių duomenų apie savo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nepateikė įrodymų apie jų finansinę padėtį, gaunamas pajamas, turimas lėšas kredito įstaigose. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktu, visus įrodymus apie savo turtinę padėtį apeliantai privalėjo teismui pateikti kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Nesant įrodymams, patvirtinantiems prašymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atidėti apeliantams žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė AB „DNB bankas“ 2012 m. lapkričio 16 d. pažymą r. 505-3.2-3499, patvirtinančią, kad V. K. vykdo bankui prievoles pagal kredito sutartį, kredito likutis yra 266 743 eurų, prievolių įvykdymo terminas – 2028 m. birželio 30 d., o prievolių įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas butas, esantis Traidenio g. 34-14, Vilniuje. Apeliantai taip pat pateikė AB „Citadele bankas“, AB „SEB bankas“, AB „DNB bankas“ sąskaitų išrašus, iš kurių galima spręsti, kad nurodytų kredito įstaigų sąskaitose apeliantai iš esmės lėšų neturi. Daugiau jokių dokumentų, patvirtinančių prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismui apeliantai nepateikė (CPK 78 str., 314 str.). Byloje esantys apeliantų pateikti dokumentai neatspindi visos jų finansinės bei turtinės padėties, nepatvirtina, kad apeliantai ne/turi darbo, ne/gauna darbo užmokesčio ir kitų pajamų, ne/turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, ar kad jų finansinė padėtis ateityje tiek pagerės, jog atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą jie bus pajėgus jį sumokėti. Apeliantų apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai, nesant kitiems įrodymams apie jų turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį ar kitą turtą, santaupas, gaunamas pajamas, patys savaime nepatvirtina jų sunkios turtinės padėties. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens turtinę padėtį parodo nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos bei kiti dokumentai. Jokių kitų dokumentų apie savo turtinę padėtį apeliantai nepateikė.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir įpareigodamas apeliantus sumokėti visą žyminį mokestį, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai 2013 m. vasario 6 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui 2013 m. vasario 6 d. įmokos mokėjimo kvitą bei vietinio mokėjimo nurodymą, patvirtinančius, kad V. K. sumokėjo 3 490 Lt dalį žyminio mokesčio bei kad A. S. sumokėjo 3 500 Lt dalį žyminio mokesčio. Taigi apeliantų atskirojo skundo nagrinėjimo metu jie sumokėjo 6 990 Lt dydžio dalį mokėtino viso 7 720 Lt žyminio mokesčio už jų paduotą apeliacinį skundą. Likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis – 730 Lt. Kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo apeliantai pirmosios instancijos teismui buvo pateikę 2012 m. rugpjūčio 20 d. ir 2012 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimų nurodymus dėl 720 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad minėti mokėjimų nurodymai nepatvirtina, jog minėto dydžio žyminis mokestis buvo sumokėtas būtent už apeliantų paduotą apeliacinį skundą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atskirajame skunde apeliantai šių pirmosios instancijos teismų išvadų neneigia, nenurodo jokių argumentų dėl jų nepagrįstumo. Skundžiama nutartimi teismas įpareigojo apeliantus sumokėti visą 7 720 Lt dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui tinkamus šį faktą pagrindžiančius įrodymus. Kadangi apeliantai už apeliacinį skundą sumokėjo 6 990 Lt dalį žyminio mokesčio, jiems nustatytinas terminas likusiai 730 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį iš esmės nepakeistą.
Įpareigoti atsakovus A. S. ir V. K. iki 2013 m. kovo 1 d. imtinai sumokėti likusią 730 Lt (septynių šimtų trisdešimties Lt 00 ct) žyminio mokesčio dalį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Išaiškinti atsakovams, kad nustatytu terminu neįvykdžius jiems nutartimi nustatytų įpareigojimų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.