Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1457-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
e2A-1457-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-01014-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
UAB „Kapitalo valda“
Atsakovas
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1457-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-44-3-01014-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglės Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos, delspinigių, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. M. 176,96 Eur skolos, 349,24 Eur delspinigių, 17,70 Eur baudos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovė 2006-10-02 pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 610515695 (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę (daiktą) – skalbimo mašiną Beko WMN 650 BK. Atsakovė Sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per Sutartyje numatytą 12 mėnesių Turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2007-10-02) pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti Lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Atsakovė nuo 2007-02-02 jokių įmokų už Turtą ieškovei (kreditorei) nemoka, sumokėjo tik 4 pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas (iš 12 įmokų), ir daugiau jokių įmokų kreditorei (nei pradinei, nei naujajai) nemokėjo (nemoka). Atsakovė, pažeidusi Sutartį, kreditorei liko skolinga 176,96 Eur (611,02 Lt) dydžio sumą (pagrindinę skolą). Atsakovė Sutarties nenutraukė, turto negrąžino, ne(į)vykdė prisiimtų įsipareigojimų, su kreditore (nei pradine, nei naująja) nebendradarbiavo (nebendradarbiauja), tuo pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Kadangi UAB Ūkio banko lizingas ir ieškovė UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, UAB Ūkio banko lizingas perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovę pagal Sutartį ir iš Sutarties kylančius reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017-12-15 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovės R. M. 176,69 Eur skolos, 100,00 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 8,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas sprendė, kad atsakovė, sudarydama 2006-10-02 išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo galimybių derėtis su ieškove dėl Sutarties sąlygų arba jos galimybės buvo labai apribotos, kadangi ieškovė naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakove. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prašoma priteisti delspinigių suma (349,24 Eur) yra beveik du kartus didesnė už prievolės sumą (176,96 Eur). Sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtina vadovautis teisės normomis ir suformuota teismų praktika, kurios saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja šiuo atveju paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus.

4. Teismas pripažino, kad aplinkybė, jog ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po dešimties metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po aštuonerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradine kreditore, yra svarbi šiame ginče. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovės. Ieškovės teiginiai, jog nuo reikalavimo į skolininkę perėmimo, buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismo vertinimu, ieškovė tiek metų pati delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovės – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

5. Teismas sprendė, kad delspinigiai mažintini iki 100,00 Eur, įvertinus skolos dydį, ieškovės pasyvų veikimą, laikotarpį, kuris taikytinas skaičiuojant delspinigius, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Nors ieškovė baudą sieja su atsakovės pareigos pranešti apie savo adreso ir gyvenamosios vietos pasikeitimą nevykdymu, tačiau tai realiai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, tad prašomi priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, kuri negalima, todėl ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo netenkintinas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-12-15 sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir Gyventojų registro išlaidų priteisimo ir iš atsakovės R. M. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai priteistą 100,00 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 349,24 Eur dydžio delspinigių sumos; priteistas 1,41 Eur dydžio Gyventojų registro išlaidas padidinti iki 2,90 Eur; priteistą 7,00 Eur dydžio žyminį mokestį padidinti iki 15,00 Eur; likusioje dalyje Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-12-15 sprendimą už akių palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Iš teismo sprendimo visiškai nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas sumažino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių dydį, priteisdamas 100,00 Eur delspinigių.

7.2. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Be to, Vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 2011-04-11, o pačiame Vartojimo kredito įstatymo 41 str. aiškiai yra nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011-04-01. Vartojimo kredito įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. taip pat aiškiai pasakyta, kad aptartas vartojimo kredito įstatymas nėra taikomas išperkamosios nuomos sutartims.

7.3. Atsakovė neprašė taikyti delspinigiams senaties. Pažymėtina ir tai, kad Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tačiau ieškovė, kreipdamasi į teismą, sutartą delspinigių normą sumažino net 4 (keturis) kartus, t. y. iki 0,05 proc.

7.4. Išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

7.5. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovė ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekusi nei su pradine kreditore, nei su ieškove), bet ir elgėsi (ir toliau elgiasi) nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdama įvykdyti prievolę (apsunkino skolos išieškojimą, kas didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susiekti).

7.6. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė patyrė VĮ Registrų centro Gyventojų registro išlaidas pagal 2017-03-17 PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr 4931723 apie atsakovės asmens duomenis (už VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2017-03-16 pažymą Nr. GR.3A-737-5). Atsižvelgdama į išdėstytą, ieškovė patikslina patirtas Gyventojų registro išlaidas už 2017-03-16 pažymą Nr. GR.3A-737-5, kurios sudaro 2,90 Eur, kadangi 23,20 Eur/8 vnt. = 2,90 Eur (bet ne 1,41 Eur), ir kurias prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti (2,90 Eur).

7.7. Atsakovė apie vykstantį teismo procesą buvo informuota tinkamai, tačiau ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieškove, bet ir su teismu. Visos šios aplinkybės tik patvirtiną tą faktą, kad skolininkė nėra sąžininga, ji ir toliau geruoju neketina vykdyti gerokai pradelstus įsipareigojimus kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

9. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2006-10-02 pradinė kreditorė UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 610515695, pagal kurią atsakovė įsigijo prekę (daiktą) – skalbimo mašiną Beko WMN 650 BK ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 12 mėnesių Turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2007-10-02) pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti Lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas (e. b. l. 10-11). Ieškovės teigimu, atsakovė nuo 2007-02-02 jokių įmokų už skalbimo mašiną ieškovui nemoka, t. y. atsakovė sumokėjo tik keturias pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas (iš dvylikos įmokų), ir daugiau jokių įmokų pradiniam kreditoriui nemokėjo. Atsakovė sutarties nenutraukė, turto ieškovui negrąžino, t. y. neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl liko skolinga 176,96 Eur dydžio sumą.

11. UAB Ūkio banko lizingas ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB Ūkio banko lizingas perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovę pagal sutartį ir iš sutarties kylančius reikalavimus. Iš 2009-03-04 perdavimo-priėmimo akto Nr. 802 matyti, kad atsakovės skola yra 176,96 Eur (611,02 Lt) (e. b. l. 8-9).

12. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta iš atsakovės ieškovei priteistina netesybų suma. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažinta iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos netesybos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

14. Nagrinėjamos bylos atveju Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, t. y. atsakovė ir ieškovė susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Taigi, Išperkamosios nuomos sutartimi atsakovės ir ieškovės sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu už akių 349,24 Eur delspinigius sumažino iki 100 Eur, motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra vartotoja, kuri yra silpnesnioji šalis, o prašoma priteisti suma yra neprotingai didelė, beveik du kartus viršijanti prievolės sumą. Mažindamas netesybas delspinigių forma apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į delspinigių susidarymo laikotarpį. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktinę bylos medžiagą, pažymi, kad priešingai, nei nurodo apeliantė, aplinkybės, jog po Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo ieškovė dėjo pastangas skolą išieškoti ikiteisminėmis priemonėmis, nepaneigia teismo išvados dėl nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po daugiau nei po dešimties metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei aštuonerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi. Apeliantė nenurodė jokių papildomų aplinkybių, patvirtinančių pagrįstą jos lūkestį dėl atsakovės atsiskaitymo nesikreipus į teismą. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovės skola tik didėjo. Tuo tarpu ieškovės prašomos priteisti netesybos, skaičiuojamos net už 3947 dienas, viršija pačią skolą beveik du kartus. Akivaizdu, kad tokio dydžio netesybos, jas skaičiuojant dar ir už tokį ilgą terminą, kuris susidarė ir dėl to, kad pati ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę, negali būti laikomos pagrįstomis ir protingomis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą, tiek mažinant delspinigių dydį, tiek trumpinant laikotarpį, už kurį delspinigiai skaičiuotini. Pažymėtina, jog jokių įrodymų dėl nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog dėl negrąžintos skolos apeliantė patyrė didesnius nuostolius nei, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma, UAB „Kapitalo valda“ nepateikė (CPK 178 straipsnis).

16. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento dėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo, sutiktina, kad šio įstatymo normos netaikomos vartojimo sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2011-04-01 (Vartojimo kredito įstatymo 41 str.). Nagrinėjamu atveju Išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta 2006-10-02, t. y. dar iki 2011-04-01. Kita vertus, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma yra akivaizdžiai per didėlė. Pažymėtina, kad Išperkamosios nuomos sutartis yra pasirašyta su fiziniu asmeniu (atsakove), kuri galimai neturi jokios patirties verslo ar derybų srityse, galinčios padėti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir tinkamai pasirinkti sutarčių sąlygas, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nesumažinus delspinigių dydžio ieškovei būtų sudaroma galimybė pranašesne padėtimi ir nepagrįstai pelnytis atsakovės sąskaita. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį.

17. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų taikęs ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, todėl su tuo susijusius argumentus atmeta.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepadarė proceso normų pažeidimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė