Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant atsakovui A. V., jo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui B. O. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 165,82 Eur turtinės žalos atlyginimo; 9,93 Eur palūkanų; 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-03-27 vandeniu užpiltas ir sugadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Pagal ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą, sugadinto buto patalpų remonto (atkūrimo) kaina yra 166,91 Eur. Ieškovė apskaičiavo nuostolį ir jį kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovės atstovas aprašė įvykį (išsamiai aprašė žalos vyksmą ir priežastį) ir išsiaiškino, kad ieškovės apdrausto turto užpylimo židinys yra viršuje esančiame bute, adresu(duomenys neskelbtini). 2015-03-26 šiame name kilusio gaisro gesinimo darbai negalėjo būti buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), užpylimo priežastimi, kadangi gaisro židinys bei gaisro gesinimo darbai buvo vykdomi kitame šio pastato korpuse, o užpylimas įvyko kitą dieną - 2015-03-27. Butas esantis adresu(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Be to, iš atsakovo turi būti priteistos kompensacinės ir įstatyminės palūkanos.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, atskirdamas faktines aplinkybes,- nurodydamas, kad gaisras kilo 2015 03 26 ir lyg tai toli nuo užpilto vandeniu buto. Pažymi, kad gaisro metu degė ir atsakovo buto Nr. 89 durys ir jos buvo gesinamos - pilamas ant jų vanduo, kuris tikriausiai ir prate­kėjo į žemiau esančio aukšto patalpas. Gaisras kilo naktį, t.y. vėlai vakare (apie vidurnaktį), - suprantama, kad apie buto Nr.77 užpylimą draudimo bendrovei (ieškovui) buvo pranešta po gaisro užgesinimo - 2015 03 27. Atsakovo kaltės buto Nr. 77 užpylime nėra, jo bute vandens tiekimo techninė įranga buvo ir yra tvarkinga, atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su buto Nr. 77 užpylimu nėra, todėl negali būti ir jo materialinės atsakomybės.

Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovas ieškinio nepripažįsta. Iš esmės išdėstė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai atsakovas paaiškino, kad 2015-03-26 vakare su draugu buvo savo bute, pajuto iš bendro koridoriaus einančius dūmus, į laiptinę išeiti nebebuvo įmanoma, todėl, iki buvo užgesintas gaisras, laukė buto balkone. Po gaisro visas bendras koridorius buvo pilnas vandens, vanduo tekėjo ir į jo butą.

Ieškinys atmestinas.

Byloje šalių, atstovų paaiškinimais, rašytine medžiaga nustatyta, kad 2015-03-27 vandeniu užpiltas ir sugadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šis butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką. Mano, kad dėl žalos atsiradimo yra kaltas virš esančio buto savininkas – atsakovas.

Dėl statinių savininko atsakomybės (CK 6.266 straipsnis)

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vaivorykštė“ v. UAB ,,Revinė“, bylos Nr. 3K-7-152/2010).

Šioje byloje Klaipėdos APGV pateikta rašytine medžiaga nustatyta, kad bute(duomenys neskelbtini), 2015-03-26, apie 23 val. kilo gaisras. Butas buvo gesinamas iš lauko ir laiptinės.

Byloje liudytoju apklaustas V. G. patvirtino, kad jis, būdamas Klaipėdos APGV 1 komandos skyrininku, dalyvavo gaisro gesinime. Gesinant gaisrą buvo išpiltas didelis kiekis vandens.

Liudytojas A. P. patvirtino, kad 2015-03-26 vakare buvo pas A. V. bute. Kilus gaisrui jie laukė buto balkone iki bus galima išeiti iš buto. Užgesinus gaisrą visame 9 a. koridoriuje buvo pilna vandens, jis tekėjo ir į A. V. butą. Buvo apdegusios A. V. ir kitų butų bei laiptinės durys.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad žalos atsiradimą nelėmė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir ieškovui padaryta žala ne šioje teisės normoje nustatytu būdu, nes žala atsirado dėl pastate kilusio gaisro ir jo gesinimo pasekmės – užpylimo dideliu vandens kiekiu visos 9 a. laiptinės, o ne dėl atsakovo bute esančių inžinierinių įrenginių (vandentiekio kanalizacijos ar pan.). Šiuo atveju deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl gaisro kilusio pastate ir jo šalinimo (gesinimo) padarytos žalos atlyginimo spręstinas ne remiantis CK 6.266 straipsnio pagrindu (griežtosios civilinės atsakomybės), o bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad žala atsirado dėl atsakovo, kaip patalpų savininko kaltės. Priešingai byloje surinkti įrodymai suponuoja išvadą, kad labiau tikėtina, jog trečiojo asmens O. Ž. buto užpylimas įvyko atliekant gaisro gesinimo darbus bute (duomenys neskelbtini)bei visoje šio pastato 9 a. laiptinėje.

Vienas esminių civilinių proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad, šalys vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Šis principas yra analogiško principo egzistavimo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi šalys procese turi plačią autonomiją, tačiau, atsižvelgiant į procesines teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu, tačiau visais atvejais tiek ieškovas, tiek atsakovas gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, o teismas, nustatęs, kad bylos procese dalyvauja netinkama šalis, turi teisę pasiūlyti tai padaryti ieškovui (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Tokiu atveju šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas ir taip pasireiškia dispozityvumo principo procesinis aspektas. Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009).

Šioje byloje teismas siūlė, tačiau ieškovė nesutiko pakeisti atsakovo (CPK 45 straipsnio 3 dalis), bei nesiūlė bendraatsakovu patraukti buto, kuriame kilo gaisras, savininko (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškinys A. V. atžvilgiu atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje jas atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jos turėtas išlaidas turi atlyginti ieškovė.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 301,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, pervedant į vieną iš pasirenkamųjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.