Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gretai Vasiliauskienei ir Jekaterinai Mažonienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorams Šarūnui Vaicekavičiui ir Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis - (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, neteistas, 2019 m. birželio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi pagal laidavimą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. liepos 14 d. apie 15.16 val. Mažeikių mieste, Laižuvos - Birutės gatvių sankryžoje, vairavo I. K. priklausančią transporto priemonę – keleivinį automobilį „J. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sankryžoje nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į automobilį „K. C.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Švediški), ko pasekoje jį apgadino, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 2024 m. liepos 14 d., 15.52 val., alkotesteriu „Alcotest 7510, Nr. ARRF-0025“ (patikrinimo Nr. 2069885), jam nustatytas 2,41 ‰ (promilių) neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

E. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad negali suprasti, kodėl vairavo neblaivus. Važiavo į parduotuvę. Sutinka su nustatytu neblaivumu, įvykio vietoje nesutiko su nustatytu neblaivumu, nes jam pasigirdo, jog pareigūnai sakė 2,14 promilių, o ne 2,41 promilės. Pirmu pūtimu neatsimena, kiek įpūtė. Sutinka su nustatytu 2,41 promilės neblaivumu. Tą dieną išgėrė vieną konjako butelį, kurio talpa 0,7 l. Alkoholį vartojau prieš 5 val. iki vairavimo. Kreipėsi į teismą, kad būtų surengtas teisiamasis posėdis, nes nesutinka su 2024 m. liepos 25 d. priimto teismo baudžiamojo įsakymo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto, t. y. transporto priemonės automobilio J. C. vertės konfiskaciją. Iki įvykio automobilio maksimali vertė galėjo būti 8000 Eur, jis buvo netvarkingas, buvo elektronikos gedimų. Internete nurodytos pardavimo kainos (apie 12000 Eur) yra už automobilį, kuris yra nedaužtas, be elektronikos klaidų, nereikalingas remontas, o I. K. automobilio būklė yra neideali, maksimali kaina galėtų būti apie 8000 Eur. I. K. įsigijo automobilį iš Amerikos daužtą, dar buvo investuota apie 5000 Eur. Patvirtinančių dokumentų apie automobilio tvarkymą neturi, remonto darbai buvo atlikti Šiauliuose, Kuršėnuose ir Mažeikiuose. Iki eismo įvykio automobilis buvo techniškai tvarkingas, buvo praeita techninė apžiūra, bet paskui atsirado klaidos. Buvo nustatyta, kad elektroninė sistema yra netvarkinga. Transporto priemonė J. C. buvo įgyta I. K.. Su I. K. gyvena apie 15 metų, veda bendrą ūkį. Uždirbtus pinigus kiekvienas leidžiame atskirai, nesvarbu, kad gyvena kartu. Jis turto Lietuvoje neturi ir į sugyventinės turtą nepretenduoju. Jo senatvės pensija yra 539 Eur. Su bausme sutinka. Taip pat nesutinka dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, galėtų būti sumažintas terminas. Jeigu bus atimtos teisės 3 metus, faktiškai negalėtų dirbti. 2019 m. buvo įtariamas už tokią pačią veiką, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja buvo paskirta I. K.. Automobilis, su kuriuo padarė nusikalstamą veiką buvo jo. Tuo metu uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nesutrikdė įmonės veiklos, nes dirbo kiti žmonės, o dabar dirba vienas. Savo poelgį vertina blogai, gaila nukentėjusių žmonių. Savo elgesį koreguos, planuoju nebevartoti alkoholio. Sugyventinei yra atlyginęs 5200 Eur už automobilio remontą, taip pat atlygino draudimo bendrovei už kitai transporto priemonei padarytą žalą. Prašė teismo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes iš karto neturi galimybės sumokėti didelės sumos.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą E. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę J. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,41 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teismo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis E. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę E. M., atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigta veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, 2019 m. birželio 28 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (t. 1, b. l. 63-64), administracine tvarka baustas kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, administracinė nuobauda galiojanti (t. 1, b. l. 57-59, 177-178), dirba.

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tris bausmės rūšis – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo E. M. teismas vertina tai, jog kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, todėl skirti kaltinamajam su laisvės atėmimu susijusias bausmes nėra teisinio pagrindo. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

E. M. nustatytinas šešių mėnesių terminas, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. M. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Prokuroras siūlė uždrausti E. M. vairuoti transporto priemones trejus metus, kaltinamasis prašė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą – padaręs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos nepranešęs policijos pareigūnams, paskirta bauda sumokėta, nuobauda galiojanti; 2019 m. birželio 28 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos veikos padarymą, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, tačiau ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumo laipsnis artimas sunkiam, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta dviejų kitos transporto priemonės keleivių sveikata (t. 1, b. l. 190). Nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad kaltinamasis E. M. nėra linkęs laikyti nustatytų elgesio taisyklių, jam suteikta teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, ir toliau vykdo šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau taikytas draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė, todėl teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant E. M. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2024 m. liepos 16 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymas (t. 1, b. l. 90-92), draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. liepos 16 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. BK 72 straipsnio 5 dalyje reglamentuoja, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė J. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui – kaltinamojo sugyventinei, todėl prokuroras pagrįstai nutarė konfiskuoti ne automobilį, o dalį šio automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nesutiko su prašoma konfiskuoti automobilio vertę atitinkančia pinigų suma, nurodydamas, kad nurodyta automobilio vertė yra gerokai per didelė, automobilis buvo įsigytas su defektais, jis buvo remontuotas. Automobilio įsigijimo kaina – 2299 Eur (b. l. 152-154), taip pat buvo sumokėtas 1343 Eur importo mokestis. Kaltinamojo teigimu transporto priemonės vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, techninę būklę iki įvykio buvo apie 8000 Eur. Su nustatyta 15108 Eur automobilio verte kaltinamasis nesutinka.

Pagal VšĮ Emprekis informaciją, vidutinė automobilio J. C. kaina Lietuvoje su PVM yra 15108 Eur (b. l. 47).

Kaltinamojo gynėja teismo posėdžio metu pateikė viešai skelbiamus duomenis iš Autoplius.lt, kad analogiškų parduodamų automobilių kaina yra apie 12800 Eur, papildomai nurodė, kad tai tik skelbtinos kainos pardavimų, kurios neužtikrina galutinės kainos. Prašė, kad būtų išieškota kuo mažesnė konfiskuotino automobilio J. C. vertės dalis, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį ir pastangas kompensuoti padarytą žalą, duomenis pateiktus apie automobilio J. C. įgijimo kainą.

Nors kaltinamasis šiuo atveju nesutinka su VšĮ Emprekis nustatyta verte, akcentuodamas, kad transporto priemonė buvo pirkta su defektu už 2299 Eur, ir šiuo metu jo vertė yra tik apie 8000 Eur, nes jis turi nustatytų gedimų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje, kai yra sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).

Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ Emprekis informaciją, vidutinė automobilio J. C. kaina Lietuvoje su PVM yra 15 108 Eur, J. C. vertė nebuvo nustatinėjama atliekant konkrečios transporto priemonės vertinimą. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad parduodamo analogiško automobilio kaina yra nurodyta artima pateiktai VšĮ Emprekis informacijai.

Pažymėtina ir tai, kad fizinis asmuo, pirkdamas ar parduodamas automobilį, pats pasirenka, už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes, todėl automobilio reali vertė ir nurodoma pirkimo/pardavimo kaina gali skirtis, todėl pirkimo – pardavimo sutartis nėra laikoma pakankamu įrodymu sprendžiant dėl konfiskuotino turto – automobilio – vertės. 2022 m. rugsėjo 28 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodoma, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Šie duomenys iš esmės patvirtina, kad automobilis įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, galintis dalyvauti eisme, todėl ir jo rinkos vertė laikytina ta, kuri buvo nustatyta pagal VšĮ Emprekis informaciją, t. y. 15 108 Eur (su PVM). Tad atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nesant pateiktų jokių kitų objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti mažesnę transporto priemonės vertę, nėra teisinio pagrindo abejoti, jog konfiskuotino turto – automobilio J. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 15 108 Eur.

Prokuroras prašė konfiskuoti dalį automobilio vertės – 6043 Eur. Nors įtariamasis prašė teismo sumažinti konfiskuotiną pinigų sumą, teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo daugiau mažinti prokuroro siūlomos konfiskuotinos pinigų sumos, kadangi ji sudaro tik 40 procentų nustatytos automobilio vertės. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamajam yra pateiktos pretenzijos regreso tvarka atlyginti draudimo bendrovei dėl kitos transporto priemonės sugadinimo ir keleivių sveikatos sutrikdymo padarytą žalą, nesudaro pagrindo mažinti konfiskuotino turto vertę.

Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamajam E. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės J. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalies vertės atitinkančios pinigų sumos – 6 043 Eur konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilis J. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris grąžintas savininkei, paliktinas savininkei nuolatiniam naudojimui.

Paimtas dokumentas – E. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01374205, esantis voke prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

E. M. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti E. M. 6 (šešių) mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti E. M. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – transporto priemonės J. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 6 043 Eur (šešis tūkstančius keturiasdešimt tris eurus).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2024 m. liepos 16 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį J. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintą savininkei, palikti savininkei nuolatiniam naudojimui.

E. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01374205, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti E. M., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–8 straipsniais, baudą – 1700,00 Eur, privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti (atsiųsti) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti E. M., kad konfiskuotą pinigų sumą turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą LT247300010112394300, nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtis: baudžiamosios bylos numeris 1-391-1079/2024.

Išaiškinti E. M., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.