- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2-1430-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02775-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jūratė Varanauskaitė, Aldona Tilindienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą apeliantės R. K. finansiniam reikalavimui pareikšti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amber logistics“ bankroto byloje ir prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gruodžio 21 d. apeliantė R. K. (toliau – ir apeliantė) pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Amber logistics“ (toliau – ir UAB) iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi UAB „Amber logistics“ iškėlė bankroto bylą, bendrovės bankroto administratore paskyrė Ritą Valkiūnienę. Ta pačia nutartimi taip pat buvo nustatytas 45 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp kurių ir pirmosios eilės kreditorių R. K. 2 203,02 Eur ir A. K. 2 840,26 Eur finansiniai reikalavimai. 2020 m. liepos 10 d. bankroto administratorė Rita Valkiūnienė perdavė teismui apeliantės pateiktą prašymą dėl 17 729,10 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo. Bankroto administratorė nurodė, kad iš buhalterinės apskaitos programos suvestinių duomenų, apeliantės bendrovei suteikta paskola, kuria ir grindžiamas prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas, buvo grąžinta. Nustatyta, kad apeliantei kaip atskaitingam asmeniui yra likusi 303,83 Eur skola, todėl bankroto administratorė prašė patvirtinti R. K. trečiosios eilės BUAB „Amber Logistics“ kreditore su 303,83 Eur finansiniu reikalavimu.
Šalies argumentai
3. Bankroto administratorei pateiktame prašyme apeliantė R. K. paaiškino, kad per nustatytą terminą nepateikė prašymo dėl jos kaip kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo, kadangi neturėjo jokių dokumentų, taip pat tuo metu patyrė daug streso, investicijų dėl įmonės veiklos. Termino praleidimo priežasčių svarbą apeliantė taip pat grindė ir ta aplinkybe, kad neturėjo jokios patirties teisiniuose procesuose bei neseniai gyveno Lietuvoje, dėl ko jos lietuvių kalbos žinios buvo prastos ir ji negalėjo suprasti šio sudėtingo proceso. Apeliantė R. K. prašė pripažinti, kad terminas finansiniam reikalavimui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą apeliantės R. K. finansiniam reikalavimui pareikšti BUAB „Amber Logistics“ bankroto byloje ir apeliantės R. K. prašymo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo netenkino. Teismas nurodė, kad apeliantės argumentai dėl nepakankamo informavimo, nepatyrimo, neišprusimo bei patiriamo streso yra nepagrįsti, kadangi teisminiuose ginčuose pareiškėją atstovavo advokatai.
5. Teismo vertinimu, apeliantė R. K. sąmoningai neteikė tvirtinti trečiosios eilės finansinio reikalavimo po bankroto bylos bendrovei iškėlimo bei ginče dėl BUAB „Amber Logistics“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teikdama atsiliepimus, aiškiai išreiškė savo valią dėl atsisakymo reikšti finansinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą dėl R. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujindamas termino finansiniam reikalavimui pareikšti, neatsižvelgė į aplinkybių visumą, su kuriomis susidūrė apeliantė R. K. bendrovės bankroto ir likvidavimo procese.
6.2. Finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus jo pareiškimo metu turėjo tik bankroto administratorė, kuri apeliantės ir jos sutuoktinio atžvilgiu elgėsi akivaizdžiai neteisėtai, pažeisdama kreditorių lygiateisiškumo principą, visiškai juos ignoruodama.
6.3. Skirtingai nei su kitais bendrovės kreditoriais, su apeliante, reiškiant finansinį reikalavimą, bankroto administratorė nebendradarbiavo.
6.4. Apeliantė visomis teisėtomis priemonėmis gina savo interesus, t. y. nebuvo abejinga ir, skirtingai nei nurodo teismas, niekada neatsisakė nuo savo finansinio reikalavimo.
6.5. Termino praleidimo priežastys turėtų būti svarstomos iš naujo ir iš esmės, atsižvelgiant į galimai neteisėtus administratorės veiksmus.
Atsiliepimas
7. Atsakovė BUAB „Amber Logistics“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės R. K. atskirąjį skundą ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad terminas apeliantės R. K. trečiosios eilės finansiniam reikalavimui pareikšti pasibaigė dar 2017 metais, prašymas atnaujinti terminą nebuvo pateiktas. Nuo pat bankroto bylos iškėlimo ir iki šiol teisminiuose ginčuose apeliantę atstovauja advokatas.
7.2. Apeliantė R. K. savo atskirajame skunde nepagrįstai tvirtina, kad ji su jokias finansiniais bendrovės dokumentais nebuvo susipažinusi ir tai neva sukliudė jai pareikšti finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1809-866/2018, kuria BUAB „Amber logistics“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad apeliantė R. K. dalyvavo BUAB „Amber logistics“ kasdieninėje veikloje, priimant sprendimus, susijusius su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Todėl apeliantė R. K. žinojo apie jos finansinį reikalavimą, galėjo tinkamai ir laiku pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo.
Šalies argumentai
7.3. Apeliantė R. K. galėjo laiku pateikti prašymą administratoriui tvirtinti savo finansinį reikalavimą tuo metu galiojusio ĮBĮ nustatytu terminu, nepaisant buvusio vadovo D. P. mirties aplinkybių. R. K. iki bankroto bylos BUAB „Amber logistics“ iškėlimo dienos vykdė vadovo pareigas. Pati apeliantė priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, apeliantė perdavė nemokumo administratorei BUAB „Amber logistics“ buhalterinius dokumentus. Šios aplinkybės patvirtina, kad galimai patirtas stresas dėl buvusio vadovo mirties neturėjo jokios įtakos apeliantei tampant bendrovės vadove, taip pat įgyvendinant kitas jai priskirtas pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsilipimų į jį ribas.
9. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl termino kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti (ne) atnaujinimo.
10. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, todėl iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020; 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-705-450/2020; 2020 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1173-553/2020). Kadangi BUAB „Amber Logistics“ bankroto byla pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, klausimui dėl apeliantės R. K. finansinio reikalavimo pareiškimo ir tvirtinimo taikomos ĮBĮ nuostatos.
12. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas).
13. BUAB „Amber logistics“ bankroto byla iškelta 2017 m. vasario 21 d. nutartimi, kuri Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 178 straipsnio 3 dalis) įsiteisėjo 2017 m. kovo 6 d. Ta pačia nutartimi buvo nustatytas 45 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti. Tai reiškia, kad kreditorių finansiniai reikalavimai turėjo būti pareikšti iki 2017 m. balandžio 21 d.
14. ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. ĮBĮ nedetalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.
15. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje išdėstytą teisės normą, yra ne kartą pažymėta, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį ir CPK 78 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-557/2013). Tačiau procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai, o turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-969-241/2016; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015).
16. Nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis teismas turi vertinti kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas nurodomas termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentas, jų egzistavimo trukmė, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
17. Nagrinėjamu atveju, apeliantės R. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis, neatsižvelgė į tokias aplinkybes kaip suicidinė bendrovės direktoriaus mirtis bendrovės patalpose, dėl kurios apeliantė teigia patyrusi stresą; taip pat apeliantė nebuvo susipažinusi su finansiniais bendrovės dokumentais ir buvo tik tarpininke perduodant juos bankroto administratoriui; reikalavimo dėl negrąžintos paskolos bendrovei dokumentus kreditorinio reikalavimo pareiškimo metu turėjo tik bankroto administratorė, kuri, apeliantės teigimu, elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apeliantės nurodomų aplinkybių nepripažino svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Amber Logistics“ iškėlimo kreipėsi būtent apeliantė, todėl apie bankroto bylos iškėlimą jai buvo žinoma nuo pat pirminės stadijos. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1809-866/2018, kurios pagrindu apeliantė ir prašo patvirtinti finansinį reikalavimą, BUAB „Amber Logistics“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui ją palikus nepakeistą (civilinės bylos Nr. e2-1639-241/2018). Tačiau finansinį reikalavimą apeliantė bankroto administratorei pareiškė tik 2020 m. birželio 19 d. prašymu. Pažymėtina, kad dar civilinėse bylos Nr. eB2-1809-866/2018 nagrinėjimo metu (2017 m. balandžio 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose) apeliantė teikė argumentus dėl žodiniais paskolos sandoriais bendrovei paskolintų lėšų, taip pat nurodė, kad dėl negrąžintų lėšų nereiškė finansinio reikalavimo bankroto byloje (rašytinių paaiškinimų 5.7 punktas).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės pagrindžia, kad apeliantei apie byloje reiškiamą finansinį reikalavimą buvo žinoma kur kas anksčiau, o apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantė kreditorinio reikalavimo nepareiškė laiku dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė R. K. sąmoningai neteikė tvirtinti trečiosios eilės reikalavimo įmonei po bankroto bylos iškėlimo, nors iš aplinkybių visumos matyti, kad apie jį jai buvo žinoma.
20. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės R. K. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
21. Dėl apeliantės argumentų susijusių su bankroto administratorės veiksmų neteisėtumu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir jų nevertina, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl termino kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Šioje byloje nesprendžiama dėl bankroto administratorės veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, todėl šie atskirojo skundo argumentai kaip nesusiję su ginčo dalyku nevertinami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
22. Atsakovė BUAB „Amber Logistics“ atsiliepime į apeliantės R. K. atskirąjį skundą prašo priteisti iš apeliantės 363 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
24. Iš atsakovės BUAB „Amber Logistics“ kartu su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų (Advokatų profesinės bendrijos „Intra Lex“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitos faktūros NR. ADB421 ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymo Nr. 19) matyti, kad atsakovė patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Šis išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimaliai priteistino dydžio, todėl, atsižvelgiant į tai, kad apeliantės R. K. atskirasis skundas netenkinamas, atsakovei BUAB „Amber Logistics“ iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės R. K. atsakovei BUAB „Amber Logistics“ 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.