Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2400-863/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-18
Bylos Nr.: e2A-2400-863/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07042-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Renata Volodko
Ieškovas: O. S.
Atsakovas: V. M.

Kategorijos

2.3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2400-863/2025Teisminio proceso Nr.

2-69-3-07042-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.2; 3.3.1.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei V. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti atsakovės V. M. motinos valdžią nepilnametės dukters M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) pakeisti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, nustatytą Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimu, nustatant naują tvarką, numatant, kad: i) atsakovė bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime gali tik būdama visiškai blaivi (0,00 promilių blaivumas); kilus abejonių dėl atsakovės blaivumo, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės įrodyti, kad nevartojo alkoholio bei atlikti blaivumo patikrinimo testą alkotesteriu – tuo tikslu kviečiami policijos pareigūnai; ii) atsakovė su dukra bendrauti telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis gali neribotai, atsižvelgiant į vaiko norus ir poreikius, dienos režimą ir užimtumą ugdymo procese; iii) atsakovė susitikti ir bendrauti su dukra gali tik dalyvaujant vaiko tėvui: 2 kartus per mėnesį, po 2 val. – atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir užimtumą ugdymo įstaigoje bei suderinusi susitikimo laiką su ieškovu pagal jo darbo grafiką. Pasimatymo su vaiku diena ir laikas suderinami iš anksto – 5 dienos iki planuojamo susitikimo; motina su vaiku susitinka kitoje, nei vaiko gyvenamoje vietoje, dėl kurios susitaria su vaiko tėvu; iv) susitikti ir bendrauti su vaiku atsakovė privalo atvykti viena, nedalyvaujant jos tėvui R. M. ar kitiems pašaliniams asmenims. Jei atsakovė į susitikimą atvyksta su savo tėvu ar kitais pašaliniais asmenimis, ieškovas turi teisę neleisti motinai susitikti su vaiku; v) apie negalėjimą atvykti į suplanuotą susitikimą su vaiku atsakovė privalo pranešti ieškovui telefonu arba SMS žinute; atsakovės atšauktas susitikimas su vaiku nekompensuojamas kitu susitikimu tą mėnesį; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.

1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove susituokęs nebuvo, kartu gyveno apie 10 metų; nuo 2017 m. gyvena atskirai. Pradėję gyventi atskirai jie susitarė, kad dukra gyvens kartu su motina. Tačiau atsakovė, gyvendama su dukra, nuolat piktnaudžiavo svaigalais, nesugebėjo tinkamai prižiūrėti ir auklėti dukters, užtikrinti jos visapusiško vystymosi, gyvenimo sąlygų. Ieškovas ne vieną kartą yra kvietęs policijos pareigūnus į atsakovės gyvenamąją vietą dėl motinos girtavimo ir dukters nepriežiūros. Dažniausiai atsakovei į pagalbą suskubdavo atsakovės tėvas R. M., kuris atvykusius pareigūnus patikindavo, kad prižiūri vaiką, todėl atsakovei administracinio nusižengimo bylos nebuvo keliamos. 2021 m. gegužės 27–29 d. įvyko incidentas – atsakovė nepilnametę dukrą paliko PC (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žaidimų kambaryje, o pati tuo metu kažkur girtavo; dukters iš žaidimų kambario atėjo pasiimti vėlai vakare. Kadangi mergaitės motina buvo akivaizdžiai neblaivi, darbuotojos iškvietė vaiko teisių apsaugos specialistus, policiją. Patikrinus atsakovės girtumą, nustatytas apie 2 promilių neblaivumo laipsnis. Po šio incidento ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, motinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, iš vaiko motinos priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 273 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant nustatyta tvarka, 900 Eur įsiskolinimas nepilnamečio vaiko išlaikymui, nustatyta detali motinos bendravimo su dukra tvarka.

1.2. Ieškovas akcentavo, kad vaikas gyvena su juo. Ieškovas vienas rūpinasi dukters auklėjimu, lavinimu, užtikrina jos poreikius. Kauno miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. kovo 8 d.) ieškovui suteiktas 44,82 kv. m bendro ploto dviejų kambarių socialinis būstas (duomenys neskelbtini). Vaikas 2023/2024 mokslo metais mokėsi (duomenys neskelbtini), šiuo metu mokosi arčiau namų esančioje (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad atsakovė nesilaiko sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, neteikia išlaikymo vaikui, nesumokėjo 900 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimo. Atsakovė neatsisakė žalingų įpročių, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nedirba ir nesistengia gauti pajamų vaiko išlaikymui, skoloms apmokėti. Atsakovė galimai neturi gyvenamosios vietos, susitikimų metu motina dukterį vežasi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovės tėvas. Anot ieškovo, atsakovė nevengia vartoti alkoholį ir nepilnametės dukters akivaizdoje susitikimų su dukra metu. Savo elgesiu atsakovė sukelia dukrai neigiamas emocijas, psichologinę įtampą, kelia pavojų mergaitės sveikatai, saugumui. Atsakovės priklausomybę svaigalams ir jų vartojimą toleruoja ir jos tėvas R. M. Mergaitės akivaizdoje jis nevengia kelti konfliktines situacijas su ieškovu, vartoja necenzūrinius žodžius ieškovo atžvilgiu – tai neigiamai veikia vaiką. Todėl vaiko buvimas R. M. namuose ir jo dalyvavimas motinos vaiko susitikimuose neatitinka vaiko interesų.

1.3. Ieškovas atkreipė dėmesį į atsakovės padarytus vaiko teisių pažeidimus. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. buvo atsakovės bendravimo su vaiku laikas, tačiau atsakovė nieko nepranešė apie ketinimą bendrauti, todėl ieškovas su dukra susiruošė eiti į kiną. Tuo metu atvyko atsakovė su savo tėvu, sukėlė vaiko akivaizdoje konfliktą, buvo iškviesta policija. Ieškovas siūlė atsakovei pačiai eiti su vaiku į kiną, tačiau ji nėjo, nes neturėjo pinigų, tada susitarė, kad atsakovė bendraus su dukra sekmadienį, tačiau sekmadienį atsakovė neatvyko. Kitą vaiko teisių pažeidimą atsakovė padarė 2024 m. balandžio 13 d., kai pasiėmė dukrą iš ieškovo motinos, nusipirko alkoholinį gėrimą, vaikui matant viešoje vietoje jį išgėrė, apsvaigusi nuo alkoholio, prieš vaiko norą vežėsi dukrą į savo tėvo namus, dukters atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą. Ieškovas dėl šio incidento kreipėsi į vaiko teisių apsaugos instituciją 2024 m. balandžio 17 d. pareiškimu. 2024 m. balandžio 26 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) parengė vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje išdėstė situacijos aptarimą su vaiku, su vaiko atstovais pagal įstatymą ir specialistais, įvertino vaiko apsaugos poreikį dėl kilusio incidento. Vaikas nurodė, kad su mama santykiai po paskutinio įvykio vidutiniški; jai nepatinka, kai mama ją vežasi pas senelį, su mama susitikti nenori, kadangi ant jos labai pyksta. Vaikas teigė, jog su mama sutiktų susitikti, jei mama nustotų gerti, pasitaisytų ir daugiau praleistų laiko su ja. Pasak vaiko, mama beveik kiekvieną dieną „balevoja“, apie tai ji sprendžia iš motinos balso ir akių. Motina jai skambina per savaitę 2–3 kartus, tačiau dabar ji nenori bendrauti su mama ir telefonu kurį laiką. Apie įvykį vaikas papasakojo, kad PC (duomenys neskelbtini) mama nusipirko butelį galimai brendžio ir sulčių, ir nuėjusi į tualetą jį išgėrė. Mergaitė tai pamatė pasilenkusi per tualeto durų apačią. Tada ji su mama važiavo pas senelį. Išlipus iš autobuso (duomenys neskelbtini) mama norėjo į tualetą, tačiau jos niekas neleido. Mama pyko, šaukė, jog nekenčia M., keikėsi. Mergaitė apsiverkė, buvo išsigandusi. Tėtis ir močiutė skambino tuo metu jai, bet ji bijojo pasakyti jiems, kad mama neblaivi, nes jaudinosi, kad nebūtų daugiau problemų. Atėjus pas senelį į namus, nusiramino. Pas senelį buvo apie 2 val., senelis buvo blaivus. Tada mama su ja grįžo autobusu į (duomenys neskelbtini), į mergaitės namus. Dėl įvykio VTAS specialistams su atsakove susisiekti nepavyko. Ieškovui vėliau tapo žinoma, kad atsakovės tėvas davė dukrai 50 Eur, kad ji nieko nepasakotų tėvui. Po šio įvykio atsakovė su vaiku nebendravo ir neskambino 5–6 mėnesius. Atsakovė skambino dukrai per jos gimtadienį, dukra nenorėjo kalbėti telefonu. Atsakovė skambino prieš Kalėdas, pokalbio metu prisipažino, kad buvo išgėrusi sidro, Kalėdų laikotarpiu ieškovas leido ateiti į dukters namus jos aplankyti, atsakovė atėjo ne viena, su drauge.

1.4. Ieškovo vertinimu, atsakovei turi būti neterminuotai apribota motinos valdžia, nes atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaikui – nedalyvauja dukters auklėjime, nesidomi jos ugdymu, sveikatos priežiūra, neužtikrina dukrai saugios aplinkos (neblaivi važiuoja su dukra viešuoju transportu), nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos; atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia – vartoja alkoholį, būdama neblaivi neužtikrina vaiko saugumo, nepaisydama dukros norų ir interesų vežasi ją į savo tėvo namus, vaikui matant vartoja alkoholinius gėrimus, vaiko atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą; atsakovė daro žalingą įtaką dukrai savo amoraliu elgesiu: vartoja alkoholį vaiko akivaizdoje, agresyviai ir neadekvačiai elgiasi viešoje vietoje, atsakovės gyvenimo būdas neleidžia dukrai įgyti tinkamus socialinius įgūdžius; atsakovė nesirūpina dukra: neteikia jokio finansinio išlaikymo, nesiekia įsidarbinti ir gauti pajamas, kad galėtų užtikrinti nepilnametės poreikius, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Mano, kad laikinas motinos valdžios apribojimas kaip prevencinė priemonė neduotų jokių rezultatų – atsakovė pati nededa jokių pastangų keisti gyvenimo būdo, nepriima jai siūlomos pagalbos, nevykdo įpareigojimų. Atsakovės vykdomi vaiko teisių pažeidimai fiksuojami nuo 2019 m. Atsakovė per penkerius metus jokių išvadų nepadarė, neatsisakė žalingų įpročių, nepakeitė gyvenimo būdo ir nedėjo jokių pastangų, kad būtų sukurtas artimas motinos ir dukros ryšys. Vaikas, būdamas su motina, yra nesaugus, nes nuo alkoholio apsvaigusi atsakovė tampa agresyvi, neadekvačiai reaguoja į aplinką, negeba užtikrinti dukters saugumo – tokios aplinkybės gali pakenkti vaiko interesams ir sveikatai.

1.5. Ieškovas akcentavo, kad atsakovė nesilaikė teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, su dukra matydavosi nereguliariai, neišnaudodavo jai skirto bendravimo laiko, dukrą be tėvo sutikimo veždavosi į savo tėvo namus, apie planuojamą susitikimą ar negalėjimą pasimatyti su dukra neinformuodavo ieškovo. Be to, atsakovė pažeidė ir esminę bendravimo su vaiku tvarkos sąlygą – bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime gali tik būdama visiškai blaivi. Pagal sprendimu nustatytą motinos bendravimo su dukra tvarką ieškovas negalėdavo kontroliuoti, kad atsakovė, bendraudama su vaiku, nevartotų alkoholio. Atsakovė susitikti su vaiku į ieškovo namus dažnai atvykdavo lydima savo tėvo, kuris yra itin konfliktiška asmenybė, kiekvieną kartą ieškovą užsipuola nepagarbiais, necenzūriniais žodžiais, garsiai šūkauja nepilnametės akivaizdoje, sukeldamas stresines situacijas vaikui ir kaimynų pasipiktinimą. Ieškovas mano, kad atsakovės bendravimo su vaiku tvarka turi būti pakeista taip, kad vaiko tėvas dalyvautų motinos ir vaiko susitikimuose ir galėtų kontroliuoti, kad atsakovė bendraudama su vaiku bus blaivi ir nevartos alkoholio. Dėl to ieškovas prašė pakeisti atsakovės bendravimo su dukra tvarką ir ją nustatyti minimalią bei nedalyvaujant atsakovės tėvui. Ieškovas be kita ko nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) slenkančiu darbo grafiku, bylos nagrinėjimo metu buvo bedarbis, tačiau ieško darbo ir 2025 m. balandžio mėnesį turėtų pradėti dirbti. Tam, kad ieškovas galėtų dalyvauti atsakovės susitikimuose su dukra, planuojamas susitikimo laikas su juo turi būti suderintas iš anksto.

2. Atsakovė V. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pats pažeidė atsakovės ir nepilnametės dukters teises, nes nevykdė 2017 m. birželio 1 d. teismo nutarties – neteikė vaikui išlaikymo, dėl ko atsakovė nebeišgalėjo auginti dukters. Be to, ieškovas nesilaikė 2023 m. vasario 20 d. teismo sprendimu nustatytos tvarkos, ribojo atsakovės bendravimą su dukra, o nuo 2024 m. balandžio 13 d. visai nebeleidžia susitikti ir bendrauti su dukra, jai paskambinti, taip piktnaudžiauja tėvo valdžia.

Atsiliepimas

3. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nedirba, neturi lėšų, todėl neteikia vaikui išlaikymo. Dirbti negali dėl sveikatos, jai yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Mano, kad kai pagerės sveikata ir pradės dirbti, sumokės vaikui išlaikymo įsiskolinimą. Kokie yra vaiko poreikiai, atsakovė nežino. Atsakovė nesilanko dukters mokykloje, nes neturi pinigų ir mano, kad reikia auklėtojai duoti pinigų įvairioms rinkliavoms, mokyklos pavadinimo nežino, prie elektroninio dienyno nesijungia, nemoka juo naudotis. Atsakovė neigė turinti priklausomybę, nurodė, kad vartoja vaistus nerimui mažinti ir širdies lašus, savaitgalį išgeria dvi skardines sidro, stengiasi alkoholio vartoti mažiau. Pripažino, kad 2024 m. balandžio 13 d., būdama su dukra prekybos centre, nusipirko alkoholio ir išgėrė. Atsakovė nėra atlikusi CDT tyrimo, nes jam neturi pinigų. Atsakovė gyveno suteiktame socialiniame būste, tačiau susikaupus įsiskolinimui, iš jo buvo iškeldinta, laikinai gyveno pas tėvą, (duomenys neskelbtini); šiuo metu vėl grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), mano, kad jai bus skirtas naujas socialinis darbuotojas ir teikiamos paslaugos (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigė, kad kai jai buvo sudarytas pagalbos planas, ji lankė psichiatro, psichologo konsultacijas. 2025 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad sutinka su ieškovo siūloma bendravimo tvarka, laikinai, kol atkurs tarpusavio ryšį su vaiku. Vėliau savo poziciją pakeitė. Prašė ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų psichologę buvo išklausyta nepilnametė M. M., kuri paaiškino, kad gyvena bute su tėčiu. Visi kartu nebegyvena apie 8 metus. Ji susitikdavo su mama ir bendraudavo, buvo gerai, tačiau vėliau bendravimas tapo blogas. Su mama paskutinį kartą bendravo prieš kelis mėnesius. Mama vartoja alkoholį ir jai meluoja, kad nustos gerti, tačiau tai nevyksta. Kai bendraudavo su mama, mama sugalvodavo, ką veikti, po to važiuodavo į (duomenys neskelbtini), pas senelį. Mamos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), būdavo labai retai. Dažniausiai su mama leisdavo laiką PC (duomenys neskelbtini), kalbėdavosi, valgydavo. Ji su mama susitikdavo 1–2 kartus per savaitę. Telefonu ji gali su mama bendrauti ir šiuo metu, kartais jai skambina mama, kartais – ji mamai. Buvusi bendravimo tvarka su mama jai tiko. Tačiau mama, būdama su ja, vartoja alkoholį. Teigė sakiusi mamai, kad jai tai nepatinka, bet mama nekreipia dėmesio. Mama meluoja, sako kad jos eis į PC (duomenys neskelbtini), tačiau po to ją vežasi į (duomenys neskelbtini). Dėl to ji mama nepasitiki. Ji nenori važiuoti į (duomenys neskelbtini). Mama kartais skambina telefonu būdama išgėrusi. Mano, kad mama yra kiekvieną dieną tokia. Kad mama neblaivi, žino iš jos kvapo, išvaizdos, balso. Paskambinusi mama klausia, ką ji veikia, kaip jaučiasi – nelabai domisi. Kartais ji nekelia ragelio, nes nenori su mama kalbėti, nes nėra nuotaikos ar dėl kitų dalykų. Ji pyksta ant mamos. Pyktis atsirado, kai mama pradėjo meluoti, tapo agresyvi – paskutinį kartą, kai jos bendravo, mama ant jos rėkė prie senelio, ji nežinojo dėl ko, matyt mama galvojo, kad ji tėčiui kažką pasakė – mama šaukė, kad ji jai ne dukra, kad gali eiti pas savo tėtį, keikėsi. Tada mama buvo vartojusi alkoholio. Dažniausiai mama geria ten, kur jos nemato – tualetuose. Taip buvo ir PC (duomenys neskelbtini), kai mama nusipirko alkoholio ir tualete jį išgėrė, o po to važiavo pas senelį į (duomenys neskelbtini). Mama buvo pikta, rėkė ant jos. Ji dėl to jautėsi blogai, pradėjo verkti, pati ant jos pradėjo rėkti. Senelis jai davė 50 Eur, sakė nieko tėčiui nesakyti. Nurodė, kad jai gera gyventi su tėčiu, jiems kartu linksma, jie žaidžia, žiūri televizorių, tėtis rūpinasi jos mokslu, priemonėmis, jiems padeda tėčio mama, su kuria taip pat bendrauja, eina pasivaikščioti. Nurodė, kad norėtų bendrauti su mama, bet taip, kad netoli būtų tėtis, tada jai būtų saugiau su mama susitikti. Nenori viena su mama susitikti. Būna retai, kad pasiilgsta mamos, bet kartais nori su ja pasikalbėti. Nurodė, kas nori bendrauti su blaivia mama, kad ji laikytųsi savo žodžio ir nori, kad mama jos į prekybos centrus nevežtų, o abi eitų į parką pasivaikščioti, kad laikas būtų tik joms, o tėtis jas stebėtų iš toli. Bendrauti telefonu ji gali bet kada, o dėl susitikimo su mama ji turėtų pasiklausti tėčio, kada jis gali. Po įvykio PC (duomenys neskelbtini) mama atsiprašė, bet ji (M.) pyko ir jai neatleido, nes ji daug kartų melavo, netesėjo savo pažado; be to, buvo neblaivi, kai skambino. Su tėčiu retai kalba apie mamą, tėtis irgi ant jos pyksta, nes sukėlė M. skausmą, meluoja, išgėrinėja. Mama į mokyklą, į būrelį nepalydi niekada, pas gydytojus vedė, kai buvo maža. Norėtų, kad mama nuvestų ir parsivestų ją iš mokyklos, tik nežino, ar tėtis su tuo sutiktų.

5. VTAS pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė dėl šalių dukters priežiūros skyriui žinomi nuo 2018 m. lapkričio 8 d. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir tarpusavio nesutarimų šalims buvo inicijuota atvejo vadyba, socialines paslaugas ieškovui ir atsakovei teikė (duomenys neskelbtini). Socialinio darbo eigoje šalys bendravo su specialistais, tačiau socialinių darbuotojų rekomendacijas stengėsi vykdyti tik ieškovas. Socialinių darbuotojų teigimu, atsakovė bendravo su specialistais, tačiau nebendradarbiavo. Atsakovė žadėjo užsiregistruoti (duomenys neskelbtini), lankyti (duomenys neskelbtini), gerti paskirtus vaistus, tačiau iki šios dienos nesilanko minėtoje grupėje, neatliko CDT testo, niekur nedirba. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 28 d. atsakovė paliko dukrą žaidimų kambaryje ir vaiko pasiimti atėjo neblaivi, iškviesti pareigūnai nustatė atsakovei 2,38 promilių girtumą; vaikas buvo perduotas tėvo priežiūrai, nuo to laiko su juo gyvena. Pažymėjo, kad teismo sprendimu nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, atsakovės gyvenimo būdas nepasikeitė. Šalys konfliktavo dėl atsakovės bendravimo su dukra. Ieškovas prieštaravo, kad atsakovė vežtų dukrą pas savo tėvą, teigė, kad atsakovė dukrai matant girtaudavo. 2023 m. spalio 4 d. gautas pranešimas, kad atsakovė nesuderinusi laiko atvyko pas dukrą, kai ieškovas su vaiku buvo susiruošęs eiti į kiną. Atsakovė nesutiko leisti dukrai išeiti su tėvu, triukšmavo vaiko akivaizdoje. VTAS atliko vaiko situacijos vertinimą, jo metu bandė susisiekti su atsakove, tačiau ji neatsiliepdavo telefonu arba neatvykdavo suderintu laiku. Išklausyti atsakovės paaiškinimo nepavyko. Dėl tokio atsakovės elgesio buvo atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir priimtas nutarimas pritaikyti nuobaudą dėl administracinio nusižengimo – atsakovė įspėta. 2024 m. balandžio 18 d. gautas ieškovo pranešimas, kad atsakovė pasiėmusi dukrą, nuvyko į PC (duomenys neskelbtini), ten nusipirko alkoholio ir tualete jį išgėrė, tai matė jos dukra, jai tai nepatiko ir ji pasakė mamai, kad ši neturėtų girtauti jos akivaizdoje. Atsakovė supyko, apšaukė dukrą, vadino necenzūriniais žodžiais. Mergaitė išsigando, verkdama skambino tėvui, tačiau atsakovė dukrą namo parvežė tik vakare. Atliekant vaiko situacijos vertinimą, VTAS specialistams vėl nepavyko pasikalbėti su atsakove, nes ji neatsiliepė telefonu. Socialinių darbuotojų pastebėjimu, atsakovė neneigia, jog vartoja alkoholį, tačiau nevykdo numatytų pagalbos priemonių bei rekomendacijų siekiant spręsti šią problemą. Atsakovės teigimu, ji registravosi, tačiau nenuvyko gydytojo-psichiatro konsultacijai į (duomenys neskelbtini), nesilankė (duomenys neskelbtini) susitikimuose. Atsakovė nurodė, jog neturi reikiamų lėšų minėtam testui atlikti, minėto tyrimo nei karto neatliko ir rezultatų socialiniam darbuotojui nepateikė. Socialinio darbo metu pastebėta, jog ji vis žada įgyvendinti pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, tačiau motyvacija menka. Atsakovė nėra įsitraukusi į dukros ugdymosi, sveikatos priežiūros užtikrinimą, vangiai atliepia dukros poreikius, neprisideda prie dukros finansinio išlaikymo, nurodydama, jog tam trūksta finansų. Atsakovė nepilnametės dukros gyvenime dalyvauja mažai, savo, kaip motinos, pareigas vykdo vangiai, dažniausiai į susitikimus su dukra atvyksta ne viena, o su savo tėvu. Socialinio darbo metu moteris nuolat motyvuojama daugiau prisidėti ir aktyviau įsitraukti į dukros priežiūrą, ugdymą ir auklėjimą, tačiau pokytis nepastebimas. Socialinio darbo laikotarpiu atsakovė buvo nuolat motyvuojama įsidarbinti, siekti mokėti turimus įsiskolinimus už socialinio būsto nuomą bei komunalinius mokesčius, tačiau ji nurodydavo, jog tvarkosi neįgalumą ir dėl sveikatos problemų negali dirbti. Ji nesprendžia galimos alkoholio vartojimo problemos, nesiekia įsidarbinti, gerinti finansinę padėtį, mokėti turimus įsiskolinimus, neteikia dukrai finansinio išlaikymo, nepakankamai rūpinasi vaiko ugdymosi procesu, sveikatos priežiūra. Socialinės paslaugos jai neefektyvios. Nurodė, kad kelis kartus buvo išklausyta vaiko nuomonė. Vaikas kiekvieną kartą teigė, kad nori gyventi su tėvu, su mama norėtų bendrauti, jeigu ji negirtautų. Atsakovei socialinės paslaugos teikiamos nuo 2018 m., tačiau jokių pokyčių jos gyvenime nepastebima. Atsakovė epizodiškai bendrauja su dukra, neremia jos materialiai, nesprendžia priklausomybės alkoholiui problemos, nesirūpina dukra ir nekeičia savo gyvenimo būdo daugiau negu metai laiko, todėl yra pagrindas apriboti atsakovės valdžią dukros atžvilgiu neterminuotai. Dėl bendravimo tvarkos atstovė pateikė išvadą, kad palaikytinas atsakovės noras bendrauti su vaiku kuo daugiau, bet įvertinus dabartinę vaiko būseną, bendrauti pradėti reikėtų nuo minimumo vaikui žinomoje aplinkoje, žinant kad vaiko tėvas yra netoliese. Vėliau matant elgesio pokyčius, reikėtų pereiti prie bendravimo be tėvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai; nusprendė neterminuotai apriboti atsakovės V. M. motinos valdžią nepilnametės M. M. atžvilgiu; pakeisti 2023 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovės bendravimo tvarką su vaiku ir nustatyti sekančią bendravimo tvarką, numatant, kad: i) atsakovė bendrauja su dukra ir dalyvauja jos auklėjime tik būdama visiškai blaivi (0,00 promilių blaivumas). Kilus abejonių dėl atsakovės blaivumo, tėvas O. S. turi teisę reikalauti iš atsakovės įrodyti, kad nevartojo alkoholio bei atlikti blaivumo patikrinimo testą alkotesteriu; ii) atsakovė bendrauja su vaiku telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis neribotai, atsižvelgiant į vaiko norus ir poreikius, dienos režimą ir užimtumą ugdymo procese; iii) atsakovė bendrauja su vaiku du kartus per mėnesį, po dvi valandas, dalyvaujant vaiko tėvui ar jam būnant netoliese, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir užimtumą ugdymo įstaigoje bei suderinusi susitikimo laiką su ieškovu pagal jo darbo grafiką prieš penkias dienas iki planuojamo susitikimo. Atsakovė su vaiku susitinka ne vaiko gyvenamoje vietoje, dėl susitikimo vietos susitaria su vaiko tėvu; iv) atsakovė atvyksta bendrauti ir bendrauja su vaiku būdama viena, nedalyvaujant kitiems asmenims. Atsakovei į susitikimą atvykus su kitais asmenimis, ieškovas turi teisę neleisti motinai susitikti su dukra; v) atsakovė praneša ieškovui apie negalėjimą atvykti į suplanuotą susitikimą su vaiku telefonu arba SMS žinute. Atsakovės atšauktas susitikimas su vaiku nekompensuojamas kitu susitikimu tą mėnesį; vi) atsakovė turi teisę bendrauti su vaiku vieną kartą per savaitę specializuotoje įstaigoje (pvz. (duomenys neskelbtini) ar kitoje) dalyvaujant specialistui, šalių ir specialisto suderintu laiku ir vietoje.

6.1. Teismas vertino byloje pateiktus įrodymus, tarp jų VTAS, socialinių paslaugų centro duomenis, byloje esančių pagalbos planų duomenis, ir kt. Teismas be kita ko nustatė, kad atsakovė nevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką; nedirba ir byloje nėra duomenų, kad būtų dirbusi; atsakovės teigimu, yra dirbusi užsienyje; atsakovei periodiškai mokama socialinė pašalpa, pragyventi padeda tėvas. Teismas vertino, kad atsakovė nevykdo pareigos dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme; ji nežino, kokią ugdymo įstaigą vaikas lanko, nesijungia prie elektroninio dienyno, nesidomi vaiko ugdymosi procesu, nesirūpina vaiko sveikatos priežiūra, yra visiškai nusišalinusi nuo dukters lavinimo, auklėjimo, ugdymo. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį, komunalinių patarnavimų mokesčius, atsakovei grėsė iškeldinimas iš būsto. LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl nuomos sutarties su atsakove nutraukimo, atsakovės iškeldinimo ir skolos priteisimo (Nr. e2-803-752/2025). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovė turi daugiau kaip 15 500 Eur neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų komunalinių paslaugų teikėjams, kredito paslaugų teikėjams, valstybei, nesumokėtų baudų, išlaikymo įsiskolinimo vaikui ir nėra duomenų, kad atsakovė dėtų pastangas įsipareigojimams vykdyti. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovei nustatytos diagnozės, tokios kaip (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra ligos ar būklės, dėl kurių atsakovė yra ribotai darbinga, negali mokytis, įgyti profesiją, specialybę ir pradėti dirbti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovei taip pat nustatytos ir kitos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Atsakovei neigiant priklausomybę alkoholiui teismas pasiūlė atlikti ir pristatyti CDT tyrimo rezultatus, tačiau to atsakovė nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Teismas sprendė, jog bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovei socialinės paslaugos teiktos daugiau kaip 5 metus, šeimos atvejo vadybos proceso metu buvo organizuota daugiau kaip 13 atvejo nagrinėjimo posėdžių, tačiau atsakovė atvejo vadybos posėdžiuose sudarytuose pagalbos planuose numatytų jai iškeltų uždavinių nevykdė – atsakovė nepradėjo dirbti, didėjo jos neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai, atsakovė nesprendė žalingo alkoholio vartojimo problemos, nesirūpino vaiku; nepilnamečiui vaikui apsigyvenus su ieškovu, neprisidėjo ir neprisideda prie vaiko išlaikymo, neauklėja vaiko, nesirūpina jokių jo poreikių užtikrinimu. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad byloje yra tik keli atsakovės galimo neblaivumo atvejai, kurie nesudaro pagrindo teigti apie atsakovės turimą priklausomybę ir nesudaro pagrindo spręsti dėl motinos valdžios ribojimo. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma patvirtina, kad socialinių paslaugų teikimo metu atsakovės neblaivumo faktai buvo nustatomi periodiškai paslaugų teikimo laikotarpiu (2021 m. gegužės 28 d., 2021 m. liepos 8 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., 2022 m. kovo 29 d., 2022 m. rugsėjo 28 d., 2024 m. balandžio 13 d., 2024 m. birželio 5 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d.). 2024 m. spalio 30 d. socialinės priežiūros šeimoms paslaugos bei atvejo vadybos procesas (duomenys neskelbtini) atsakovei nutrauktas išsikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko atsakovei paslaugos neteikiamos ir užfiksuoti atsakovės neblaivumo faktus objektyviai nebuvo galimybės, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė alkoholio nevartojo. Teismas atkreipė dėmesį į byloje esančius medicininius įrašus, iš kurių nustatyta, kad atsakovė ne tik žalingai vartoja alkoholį, tačiau ir narkotines medžiagas. Teismas vertino, kad atsakovės situacija kardinaliai blogėja ir nėra jokių duomenų apie teigiamų pokyčių perspektyvas. Atsakovė nekritiška savo elgesiui, nededa jokių pastangų jį keisti. Atsakovės teiginiai, kad ji lankosi pas psichiatrą, taip deda pastangas rūpintis sveikata, nėra susiję su turimos priklausomybės gydymu. Gydytojo vaistai rašomi dėl kitų atsakovės (duomenys neskelbtini) bei būklių, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pradėjo gydytis nuo turimų priklausomybių. Net ir posėdžio metu atsakovė pripažino, kad alkoholį vartoja pastoviai, vaistų vartojimą tuo metu nutraukia, kas patvirtina, kad atsakovė nei turimas ligas, būkles gydo, stabilizuoja, nei sprendžia priklausomybių įveikimo klausimus.

6.3. Teismas kritiškai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jai su vaiku neleidžia bendrauti ieškovas, ir pažymi, kad tokia situacija susiklostė išimtinai dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, be kita ko, ir bendravimo su vaiku metu. Atsakovės epizodiški vaiko aplankymai, nesilaikant nustatyto bendravimo periodiškumo, pavieniai skambučiai vertinami kaip pačios atsakovės intereso patenkinimas, niekaip nesusijęs su vaiko auklėjimu, rūpinimusi vaiku, dalyvavimu jo gyvenime. Atsakovė neprisiima kasdieninių motinos pareigų nuolat ir nepertraukiamai rūpintis vaiku, tenkinti jo fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Teismo vertinimu, bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė ilgą laiką yra visiškai nusišalinusi nuo savo vaiko auklėjimo ir priežiūros, ji nesuteikė vaikui saugios ir jo poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, bendravimo aplinkos, neįgyvendino jokių motinos teisių ir pareigų, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, žalingai vartodama alkoholį, o taip pat ir narkotines medžiagas, tai neigė. Būdama neblaivi atsakovė vartojo prieš nepilnametę dukterį psichologinį smurtą, šaukė ir įžeidinėjo bei gąsdino ją, esančią motinos valdžioje, negalinčią apsiginti ir pasišalinti iš nesaugios aplinkos. Atsakovė neišlaiko nepilnametės dukters, nesirūpina jos poreikių patenkinimu. Teismas nurodė, kad tokį atsakovės abejingą elgesį pripažįsta kaltu vengiant atlikti pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiaujant motinos valdžia, darantį žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu ir vaiku nesirūpinant. Teismas sprendė, kad nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės atžvilgiu taikyti neterminuotą motinos valdžios ribojimą nepilnametei dukrai. Teismas pažymėjo, kad ribodamas atsakovės motinos valdžią neterminuotai, pirmiausia vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu ir atsižvelgia į jo geriausius interesus.

6.4. Teismas nustatė, kad atsakovė bendravimo su vaiku metu, nevienkartinai vartojo alkoholį, tokiu savo amoraliu elgesiu darė ne tik žalingą įtaką vaikui, tačiau ir neužtikrino vaikui saugumo – 2024 m. balandžio 13 d. būdama neblaivi, vaiką vežėsi visuomeniniu transportu į tėvo namus (duomenys neskelbtini), gąsdino vaiką, plūdo, baugino vaiką eidama neblaivi kelio viduriu. Vaikas yra praradęs pasitikėjimą motina, su ja viena susitikti ir bendrauti nenori, kas patvirtina vaiko ryšio su motina sutrikimą. Atsakovė nesugeba užtikrinti vaikui saugių sąlygų bendravimo metu, yra nekritiška savo elgesiui, nepripažįsta neigiamo alkoholio poveikio jos psichikos sveikatai ir byloje nėra domenų, be pačios atsakovės teiginių, kad atsakovė pakeitė savo gyvenimo būdą, požiūrį į vaiką, nevartoja alkoholio žalingai ir gali užtikrinti saugią aplinką vaikui bendraujant su ja. Anot teismo, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė nesugeba užtikrinti vaikui saugių sąlygų bendraujant su ja, todėl 2023 m. vasario 20 d. teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančios motinos bendravimo tvarka su vaiku pagal esamą situaciją yra negalima. Sprendžiant dėl galimo pereinamojo laikotarpio vaiko ir motinos bendravimo tvarkoje nustatymo nagrinėjamoje byloje atsižvelgiama į tai, kad atsakovė nepripažįsta, kad jos ryšys su vaiku yra sutrikęs, teismo proceso metu nesiėmė jokių priemonių dėl ryšio su vaiku atkūrimo, todėl nei pereinamojo laikotarpio trukmė, nei galutinis rezultatas šiuo laiku nėra žinomi ir negali būti nuspėjami. Todėl teismas nutarė šioje byloje netaikyti pereinamojo laikotarpio vaiko ir motinos tarpusavio ryšiui atstatyti. Teismas taip pat vertino, kad vaikas sutinka ir nori bendrauti su motina dienos metu, viešose vietose, ką nors veikiant kartu, einant pasivaikščioti ir pan., tačiau su sąlyga, kad netoliese bus vaiko tėvas. Toks bendravimo būdas galėtų padėti palaikyti motinos ir vaiko tarpusavio ryšį, ilgainiui įgyti vaiko pasitikėjimą motina, jei nesikartos alkoholio vartojimo bei su tuo susiję konfliktiniai atvejai. Tik motinai kreipusis ir priėmus teikiamą socialinę pagalbą, sėkmingai suvaldžius turimas priklausomybes, atkūrus ryšį su vaiku, būtų galima spręsti dėl bendravimo tvarkos išplėtimo ateityje. Atsakovei priėmus ir gaunant socialines paslaugas, ji taip pat turi teisę bendrauti su vaiku specializuotoje įstaigoje. Todėl teismas tenkino ir ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

6.5. Teismas nurodė, kad šalims teikiama valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba, todėl procese patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė V. M. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl atsakovės motinos valdžios neterminuoto apribojimo vaiko atžvilgiu. Apeliantės vertinimu, priimtas teismo sprendimas jos atžvilgiu yra nesąžiningas, diskriminacinio pobūdžio. Atkreipia dėmesį į vaiko išsakytą nuomonę, jog ji savo motiną (atsakovę) myli. Nurodo, jog ne visi teismo sprendime nurodyti duomenys atitinka tikrovę; sprendimas prieštarauja ne tik procesinėms, bet ir materialinėms teisės normoms, ne tik atsakovės, bet ir vaiko atžvilgiu; tokiu būdu apsunkindamas atsakovės bendravimą su vaiku. Akcentuoja, kad myli savo dukrą ir prieš ją niekada nėra panaudojusi fizinio smurto, o dėl netyčinio konflikto 2024 m. balandžio 13 d. ji savo dukros yra atsiprašiusi ir ši jai atleido. Taip pat nurodo, jog pinigų vaiko išlaikymui ieškovui neišgali mokėti, nes pati vos pragyvena iš socialinių pašalpų. Taip pat nurodo, kad dėl iš ieškovo patirto fizinio ir psichologinio smurto yra ruošiami dokumentai komisijai dėl neįgalumo nustatymo. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nesutikdamas su apeliantės argumentais dėl nesąžiningo jos atžvilgiu, diskriminacinio sprendimo, pažymi, kad ji nepateikė nei vieno fakto, kaip ji teismo sprendimu yra diskriminuojama, nepateikė nei vieno įrodymo, kad sprendimas yra nesąžiningas. Ieškovo vertinimu, atsakovės teisės nagrinėjant civilinę bylą nebuvo pažeistos: ją civilinėje byloje atstovavo ne tik įgaliotas atstovas – tėvas R. M., bet ir profesionalus teisininkas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtas advokatas. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai buvo prijungti prie civilinės bylos medžiagos, byla nebuvo nagrinėjama jai neatvykus į teismo posėdį, kaip teigė jos tėvas ,,dėl ligos“, nors medicininis pažymėjimas apie atsakovės negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje nebuvo pateiktas; teismas tenkino atstovo prašymą apklausti nepilnametę šalių dukrą, kuri buvo išklausyta dalyvaujant psichologei, kuri pateikė savo išvadas teismui. Tiek apeliantė, tiek jos atstovas pagal įgaliojimą, tiek advokatas pasinaudojo visomis šalių teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje, t. y. teikė įrodymus, argumentus ir prašymus, davė teismui paaiškinimus – apeliantės teisės niekaip nebuvo suvaržytos ir ji nebuvo diskriminuojama. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė neskundė sprendimo dalies dėl jos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Ieškovo vertinimu, remiantis teismo argumentais, byloje esančiais duomenimis apie atsakovei teiktas socialines paslaugas, dalyvavimą atvejo vadybos procese, apeliantės pastangas atsisakyti svaigalų vartojimo, keisti gyvenimo būdą, siekti įsidarbinti, mokėti kreditorinius įsipareigojimus, atkurti artimą ryšį su dukra, teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą ribodamas atsakovės motinos valdžią neterminuotai, nes vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu ir atsižvelgė į geriausius vaiko interesus. Mano, kad nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes teismo procese pirmojoje instancijoje visi įrodymai surinkti, šalys išklausytos, apeliantė nenurodė nei vienos priežasties, dėl kurios apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantė savo apeliaciniame skunde ir nurodė pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau įvertinus bylos duomenų visumą, byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad bylos dalyviai tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

12. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, dalies dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

14. Aptariamu atveju atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė jos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teiktų 2025 m. balandžio 17 d. prašymo dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, su priedais, 2025 m. gegužės 2 d., 2025 m. gegužės 5 d. prašymų kopijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 26 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimtini.

15. Apeliantė prie apeliacinio skundo taip pat pridėjo 2025 m. gegužės 8 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) pateiktą prašymą nustatyti negalią (pilnamečiams asmenims), kartu su (duomenys neskelbtini) siuntimu. Be to, 2025 m. birželio 12 d. apeliantė pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus, būtent Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros 2025 m. birželio 10 d. sprendimą Dėl dalyvumo lygio, kuriuo atsakovei laikotarpiui nuo 2025 m. gegužės 8 d. iki 2027 m. gegužės 7 d. buvo nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis; taip pat sprendimą dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, kuriuo tokio poreikio nuspręsta nenustatyti; sprendimą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų; asmens su negalia pažymėjimo kopiją. Atsakovė nurodė, kad šiuos dokumentus gavo tik 2025 m. birželio 11 d. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apeliantės prašymą dėl šiame punkte nurodytų įrodymų prijungimo, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo dalyką, nesant pagrindo spręsti, kad šių naujų įrodymų prijungimas užvilkins bylos nagrinėjimo, minėti įrodymai priimtini. Tuo tarpu prie apeliacinio skundo pridėtą atsakovės Kauno apylinkės teismui 2025 m. kovo 24 d. pateiktą prašymą su priedais atsisakytina priimti, nes šie įrodymai jau ir taip yra byloje (DOK-35382, priimta 2025 m. kovo 24 d.).

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

16. Bylos duomenimis, ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš bylos duomenų, duomenų iš teismų informacinės sistemos Liteko, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1427-429/2017, buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, vaiko tėvas įsipareigojo mokėti vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną. Vėliau, tarp šalių kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo, Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-122-1087/2023, nusprendė nustatyti nepilnametės M. M. gyvenamąją vietą su ieškovu; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį dėl vaiko išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovės V. M. išlaikymą nepilnametei M. M. po 273 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet teisės aktų nustatyta tvarka; priteisti 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą; taip pat teismas nustatė detalią atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, numatant, kad vaiko motina bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime gali tik būdama visiškai blaivi (0,00 promilių blaivumas), detaliai nurodant motinos bendravimo su vaiku trukmę, vietą, ir kt. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-857-775/2023, minėtas teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

17. Ieškovui vertinant, kad atsakovė vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas vaikui, ir kreipusis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo bei atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovo reikalavimus iš esmės tenkino, neterminuotai apribodamas atsakovės valdžią šalių vaiko atžvilgiu bei pagal ieškovo prašymą pakeisdamas minėtu Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimu nustatytą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, laikydama tokį sprendimą jos atžvilgiu nesąžiningu, diskriminaciniu. Įvertinusi bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais sutikti.

18. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

19. Teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo ar neatlikimo yra tėvų ar vieno iš jų kaltė. Aplinkybės, susijusios su (ne)terminuotu tėvų valdžios apribojimu, yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys.

20. Aptariamu atveju, apeliantės nuomone, priimtas sprendimas jos atžvilgiu yra nesąžiningas. Tačiau pirmiausia pažymėtina, kad tokios savo pozicijos apeliantė jokiais objektyviais argumentais bei duomenimis taip ir nepagrindė. O įvertinus byloje esančius įrodymus, kurie šalims yra žinomi ir išsamiai detalizuoti skundžiamame sprendime, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, kad jau minėtame įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendime, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, buvo vertinama, jog nėra duomenų, kad atsakovė nuo 2021 m. birželio 1 d. rūpintųsi kasdieniais vaiko poreikiais, mokslu, sveikata, konstatuota, kad vaiko motina aktyviai nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, ką įrodo 2021 m. liepos 8 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., 2022 m. kovo 29 d., 2022 m. rugsėjo 28 d. pagalbos planuose nustatyto uždavinio spręsti alkoholio vartojimo problemą neįgyvendinimas, užfiksuoti alkoholio piktnaudžiavimo atvejai, be kita ko atvejis, kai 2021 m. gegužės 28 d. atsakovė paliko vaiką žaidimų kambaryje ir vėliau pasirodė jame neblaivi (2,38 promilės). Tolesnė nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių seka taip pat patvirtina, kad atsakovė savo elgesio iš esmės nepakeitė. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas įvertino byloje pateiktus ginčui aktualius duomenis, tarp jų vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktą informaciją, 2023 m. spalio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą, dėl 2023 m. rugsėjo 23 d. vaiko tėvų konflikto vaiko akivaizdoje dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, dėl ko atsakovei 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo buvo paskirtas įspėjimas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį (už tai, kad ji pažeidė vaiko teisę į ramią ir saugią aplinką, sukėlė vaikui neigiamus išgyvenimus, piktnaudžiavo motinos valdžia), 2024 m. balandžio 26 d. vaiko situacijos vertinimo anketą (kurioje fiksuoti duomenys apie 2024 m. balandžio 13 d. įvykį, kai atsakovė vaiko akivaizdoje, nusipirkusi alkoholio, prekybos centro tualete jį išgėrė, po to vaiką vežėsi pas savo tėvą, šaukė ant jo, ką patvirtino ir situacijos vertinimo metu apklaustas vaikas), (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 22 d., 2024 m. rugsėjo 26 d. raštus (patvirtinančius, kad atsakovė nevykdo numatytų pagalbos priemonių bei rekomendacijų siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą, nėra įsitraukusi į vaiko ugdymą, sveikatos priežiūrą, vangiai atliepia vaiko poreikius), 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. spalio 30 d. pagalbos planų duomenis, ir kt., iš ko matyti, kad atsakovė neįgyvendino jai keltų uždavinių ir konkrečių įpareigojimų dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo, vaiko poreikių užtikrinimo ir pan., akcentuojant atsakovės nebendradarbiavimą, motyvacijos trūkumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat įvertino ir byloje esančius duomenis apie atsakovės finansinę būklę, turimus kreditorinius įsipareigojimus dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo, komunalinių paslaugų teikėjams, valstybei, ir kt. Duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko patvirtina, kad ir šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla atsakovei dėl nuomos mokesčio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo (civilinės bylos Nr. e2-803-752/2025). Be to, teismas priimtame sprendime taip pat įvertino ir byloje esančius duomenis apie atsakovės sveikatą, kurie patvirtina, kad nors atsakovė ir turi sveikatos problemų (diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip tinkamai pastebėta ir skundžiamame sprendime, atsakovei nustatyti ir tokie sveikatos sutrikimai, kaip (duomenys neskelbtini), t. y. tokie, kuriuos įtakojo būtent pačios atsakovės veiksmai. Atsakovei buvo siūlyta atlikti ir CDT tyrimą (dėl lėtinio piktnaudžiavimo alkoholiu), tačiau ji to nepadarė.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir atliktas jų vertinimas paneigia apeliantės poziciją dėl neteisingo ar nesąžiningo jos atžvilgiu procesinio sprendimo. Pažymėtina, kad nors socialinės paslaugos atsakovei buvo teikiamos kelis metus, tačiau pagalbos planuose numatytų jai iškeltų uždavinių, susijusių tinkamu pareigų vaiko atžvilgiu vykdymu, finansinių problemų, alkoholio vartojimo problemos sprendimu, ir pan., atsakovė nevykdė, ji jau ilgą laiką yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, ne kartą savo amoraliu elgesiu, dėl žalingo alkoholio vartojimo, yra pažeidusi vaiko teisę į saugią aplinką, ir iš bylos duomenų visumos nėra pagrindo spręsti apie kažkokius teigiamus pokyčius bei vertinti, kad vaiko motinos elgesys kito teigiama linkme. Byloje nustatytų aplinkybių ir teismo padarytų išvadų apeliantė jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad motinos valdžia dukters atžvilgiu neterminuotai šiuo atveju buvo apribota pagrįstai. Kitokiai išvadai šiuo metu pagrindo nesudaro ir apeliantės pateikti duomenys apie jos atžvilgiu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros 2025 m. birželio 10 d. priimtą sprendimą dėl dalyvumo lygio nustatymo, kas nors ir patvirtina, kad atsakovei šiuo metu yra nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis, tačiau ši aplinkybė, viena vertus neneigiant, jog ji galėtų įtakoti asmens finansinę būklę, galimybes įsidarbinti ir pan., tačiau tuo pačiu visų byloje ištirtų įrodymų kontekste tai niekaip nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl atsakovės netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu, saugios aplinkos neužtikrinimo, visiško nusišalinimo nuo savo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Kaip, atitinkamai esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui nesudaro ir apeliantės argumentai apie jos meilę vaikui ar vaiko išreikštą poziciją apie meilę motinai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms bei išnykus priežastims, dėl kurių buvo pritaikytas motinos valdžios apribojimas, įrodžius, kad motina gali auklėti savo vaiką ir tinkamai juo rūpinti, užtikrinti geriausius vaiko interesus, įstatymas suteikia galimybę panaikinti taikomą motinos valdžios ribojimą. Bet kokiu atveju tokie klausimai sprendžiami atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų prioriteto principą.

22. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantės pateiktus argumentus.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

26. Byloje pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 16 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovui pagal 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą, išlaidų suma – 200 Eur.

27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį tuo atveju, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

28. Apeliantė prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, taigi, atsakovė šiuo atveju yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgtina į tai, kad bylos duomenimis apeliantė yra finansiškai nepajėgi dengti skolinius įsipareigojimus, jų tarpe ir išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, šiuo metu kitoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl apeliantės iškeldinimo iš socialinio būsto. Bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimas ir jų galimas priverstinis išieškojimas pablogintų apeliantės padėtį, todėl iš apeliantės nepriteisiamos 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017, 31 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko