Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-269-445/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-10
Bylos Nr.
1-269-445/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-19215-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Civilinis ieškovas
M. S., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis
T. S.
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Baudžiamoji byla Nr.1-269-445/202021Teisminio proceso Nr.1-01-19215-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.4.2.8.;2.3.6.4.1.;2.3.6.4.4.1.;2.3.6.4.4.2.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 10 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant prokurorui Stasiui Kupriui,nukentėjusiajam - civiliniam ieškovui M. S., jo atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui,gynėjui advokatui K. G.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

T. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, išsilavinimas - aukštasis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. buvo pareikštas kaltinimas, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2020 m. gegužės 03 d., apie 03.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodybos kieme, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, be aiškios priežasties metė du pilnus stiklinius butelius M. S. į dešinę ranką ir į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. S. kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės priekinės ir užpakalinės dalių lūžimą, dešinės plaštakos III piršto pamatinio pirštikaulio lūžimą bei sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės priekinės ir užpakalinės dalių lūžimo bei dešinės plaštakos III piršto pamatinio pirštikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad važiavo pasiimti savo draugės G. R.. Ties Merkine, pamena žiedinę sankryžą, paėmė pakeleivį - buvo šviesūs plaukai, neaukštas, apie 1.72 m., stambokas, buvo šiek tiek išgėręs, pasakojo, kad susipyko su draugais. Įsėdo į galą. Nuvažiavo prie sodybos, savo mašiną paliko 15- 20 m nuo sodybos tvoros. Su M. G. išlipo, ėjo per vartelius, praėjus kokius 3- 4 m, iš sodybos išėjo kokie 6 vaikinukai, apstojo, pradėjo rėkaut. Nenorėjo konfliktų, išėjo per vartelius. Kažkas iš vaikinukų nupurškė dujom. Gavo šiek tiek į petį, o M. G. gavo tiesiai į akis. Pamatęs, kad jis susilenkęs, paėmė už rankos ir nuvedė į mašiną, pats atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Iki įvykio nukentėjusiojo M. S. nepažinojo. Važiavo su draugais, kad jie palaikytų kompaniją. Girdėjo, kad kažkur gale buteliai barškėjo, alus buvo stiklinėje taroje. Nematė, kad konflikto metu kas mėtytų butelius, visas konfliktas truko 2- 3 min. Negirdėjo ar butelis, kurį metė G. sudužo.

Pro vartelius įėjo 3- 4 metrus.Kai sodybos durys atsidarydavo, apšviesdavo kokį metrą. Buvo išsigandęs, kai nupurškė M. G., buvo tamsu, stiklų ant grindinio nematė. Nežino, kodėl nukentėjusysis ir liudytojai teigia, kad jis metė butelį. Iš jo draugų niekas nelaikė rankose butelių. Gal G., gal pakeleivis - sunku pasakyti. G. alaus pasiėmė iš kaimo. Buteliai buvo stikliniai, nes barškėjo. Žinutes dėl žalos atlyginimo man rašė M. S. ar jo brolis. Prie vartelių atėjo dviese, po to gal arčiau vartelių atėjo ir G.. Į kiemą ėjo vieną kartą, buvo tamsu, niekuo nesišvietė. G. buvo pasiėmęs butelį alaus, tai tikrai. Kai privažiavo prie tvoros ir pastatė automobilį 15 m nuo tvoros, buvo stiklinių butelių automobilyje (t.3, b.l. 141-143).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su drauge G. R. susitarė, kad jis atvažiuos į (duomenys neskelbtini) kaimą ir ją pasiims. Važiavo savo tėčio automobiliu Ford Expedition, kartu su juo važiavo jo draugas M. G., G. (pavardės nežino). M. ir G. važiavo tik todėl, kad jam būtų smagiau. Ties Merkinės kryžkelėmis jo automobilį susistabdė jaunuolis, kuris sakė, kad reikia link Varėnos. Jis paaiškino, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jaunuolis pasakė, kad tinka. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten rado sodybą. Sodyba buvo aptverta tvora. Savo automobilį sustabdė gal už kokių 15 metrų nuo sodybos. Su draugu M. G. išlipo iš savo automobilio, nuėjo prie sodybos. G. ir tas pakeliui paimtas jaunuolis liko sėdėti jo automobilyje. Jis buvo įėjęs į aptvertą kiemą. Nors paaiškino, kad atvažiavo pasiimti savo draugės, vaikinai jam liepė išeiti iš kiemo. Kažkuris vienas iš tų vaikinų, stovėjusių sodybos kieme, priėjo prie tvoros ir tiesiog per tvorą į jo ir M. pusę pradėjo purkšti dujas iš rankoje turėto dujų balionėlio. Jam dujų teko tik ant dešiniojo peties, o jo draugui M. G. dujos pateko į akis, ant veido. M. G. po šito susilenkė, tada jis paėmė M. už rankos ir nuvedė į savo automobilį. Abu atsisėdo, automobilyje sėdėjo ir G.. Iš karto išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiuodamas apžiūrėjo, kad automobilyje nėra to jaunuolio, kurį buvo paėmęs ties Merkine. Pats vairavo automobilį, buvo blaivus, jokių butelių nei automobilyje, nei rankoje neturėjo. Su niekuo nekonfliktavo. Jau po įvykio į jo mobilųjį telefoną kažkas rašė žinutes, kuriose liepė kam nors prisipažinti dėl sužalojimo. Iš žinučių jis suprato, kad realiai nukentėjęs jaunuolis net nežino kieno buvo sužalotas. Taip pat tas asmuo sakė, kad jeigu nenori, kad būtų pranešta policijai, tai galima susitarti dėl pinigų. Į jo mobilųjį telefoną atsiuntė medicininių dokumentų išrašą, kuriame buvo parašyta, kad nukentėjęs yra M. S., kad Varėnos ligoninėje buvo nustatyti sužalojimai. Jis tikrai nėra kaltas dėl M. S. sužalojimo. M. S. jis nepažįsta, nežino, kas S. sužalojo. Nežino, kodėl šis sako, kad tai jis sužalojo ( t.2. b.l. 54-56).

Nukentėjusysis M. S. paaiškino, kaip 2020 m. gegužės 2 d. į 3 d., apie 2- 3 val. nakties, buvo sužalotas ir kas tai padarė. Vaikinai, kurie atvažiavo, stovėjo už tvoros, o jis tuo tarpu buvo sodybos viduje, šnekučiavausi su atvykusiomis merginomis, atėjo N. ir pasakė, kad turi svečių, paprašė pagalbos išsiaiškinti, kas per situacija. Nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta kieme, atėjęs prie tvoros pamatė keturis priešiškai nusiteikusius vaikinus. Vaikinas, kuris įėjo, buvo apsirengęs juodos spalvos drabužiais, tuo metu rankose nieko neturėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad turi šašlykų, ko neįsileidžia, norėjo per prievartą įeiti. Kieme iš atvykusių buvo įėjęs tik vienas žmogus, taip pat kieme buvo N., L., R., iš sodybos tuo metu išeidinėjo merginos, kurios buvo atvykusios. Buvo pasakyta, kad galite pasiimti merginas ir kad nebūtų konfliktų - išvykti iš sodybos. Atsakas buvo labai priešiškas. Buvo pradėta dar labiau keiktis, buvo siūloma išsiaiškinti santykius smurtu, ko tikrai nenorėjo.Kai merginos išeidinėjo, vaikinas, kuris buvo įėjęs į sodybą, buvo išsiųstas iš kiemo už tvoros; tuo metu vyko kivirčai, atvykę asmenys keikėsi. Tuo metu, kai stovėjo prie tvoros, kad niekas neįeitų, stovėjo prie vartų, susidėjęs rankas už nugaros, šalia stovėjo L. B., N. N., R. R., A. Š. - jie viską kuo puikiausiai matė. T. S. su savo draugais buvo labai nepatenkinti, kad jų neįsileido, nors merginos jau buvo išėjusios. Matė T. S. laikantį butelį rankoje, tuo momentu, kai atsisuko į tą pusę, matė, kaip metė butelį jam į ranką, pataikė į dešinę plaštaką, tuo momentu šoko būsenoje nesuprato, kad ranka lūžo. Pradėjo sakyti, kodėl mėtotės buteliais. Toliau vyko kivirčas su kitais asmenimis, kurie atvažiavo su T. S.. Tuo momentu sekė T., kokie jo veiksmai. Matė, kai jis nubėgo prie automobilio ir pasiėmė kitą alaus butelį, atbėgo ir metė tiesiai į veidą. Parklupo ant žemės ir tuo momentu išgirdo žodžius - „bėgam“. Vieta buvo labai gerai apšviesta, nesimatė tik ten, kur buvo pastatyti automobiliai. Kuo puikiausiai atsimena veidus, kas atliko kokius veiksmus. Atpažino kaltinamąjį iš kūno sudėjimo ir veido bruožų. Butelį antrą kartą metė 3- 4 m atstumu; antrą kartą metė butelį bėgdamas maždaug tokiu pačiu atstumu. Buteliai buvo pilni, pagaminti iš kieto stiklo. Vienas butelis sudužo, kitas nukrito ant vejos. Pirmas butelis sudužo, kai nukrito; antras butelis sudužo, kai pataikė ant plytelių. Šalia jo stovėjo L. B. ir N. N.. Vaikinas, kuris buvo užėjęs į teritoriją, ir kuris metė butelį - ne tas pats asmuo. N. N. atsiuntė „Facebook“ profilį, tuo metu blankiai atsiminė, kaip atrodė vaikinas, bet iš „Facebook“ nuotraukų atpažino asmenį, kuris tą vakarą metė į jį butelį. Nei vienas iš jų to asmens nepažinojo, merginos nurodė. Matė, kaip S. metė butelį, kėlė ranką norėdamas apsisaugoti. Akistatos metu atpažino kaltinamąjį, tai tas pats asmuo. Norėjo taikiai išsiaiškinti. Kai išėjo iš namo, aš ėjo priekyje draugų.Vienas iš atvykusių vaikinų buvo priešiškai nusiteikęs, norėjo parodyti savo galią, įėjo per prievartą, visus keikė necenzūriniais žodžiais. Ne šis asmuo metė butelį. N. N. gegužės 4 d. atsiuntė T. S. „Facebook“ profilį. Atvykęs į ligoninę pasakė, kad nukrito nuo laiptų, nes norėjo suteikti T. galimybę susitaikyti. Prieš vykstant į ligoninę jau buvo matęs T. S. profilį. N. atsiuntė S. profilį parašęs: “čia vienas iš jų, kuris dalyvavo“. Draugų veidus, kurie buvo kartu atvykę, prisimena. Pamena, kaip atrodė draugas, bet nežino, kas jis toks. Tas, kuris buvo įėjęs į kiemą, buvo gerokai aukštesnis už T. S.. Asmens, kuris įėjo, bendravimas nuo S. skyrėsi - buvo grubesnis balsas. Asmuo buvo atėjęs beveik prie durų, po to apsisuko. Konflikto metu buvo prie vartelių, sodybos viduje ( t.3, b.l. 86-89).

Susipažinęs su šia informacija, kurią padavė T. gynėjas, šią žinutę rašė E., tuo metu jau žinojo, kas yra kaltininkas, tik norėjo pasitikslinti informaciją, rinko liudytojus, norėjo pasitikslinti, ar jie žino, kas yra kaltininkas. Po įvykio buvo sužalotas, priverstas gydytis, todėl siuntimo datos neprisimena, tai galėjo būti 2020-05-04. V. duomenis sužinojo taip, kai G. pasakė A., kas tokios jos buvo, įėjo į „Facebook“ ir parašė E.. Kiek pamena, rašė tik E.. Žinutę rašė 2020 metais ( t.3, b.l. 140-141).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. kaip buvo sužalotas ir kas tai padarė parodė, kad išėjęs jis pamatė, kad už vartų stovi šviesios spalvos džipas, tikslios markės ir valstybinio numerio jis nematė. Iš automobilio išlipo keturi vaikinai. Vienas iš vaikinų buvo įėjęs į sodybos teritoriją, vaikinas buvo aukštesnis už jį, buvo tamsiai apsirengęs, užsidėjęs ant galvos gaubtą. Vaikino vardo ir pavardės jis nežino, vaikinas gyrėsi, kad jam (duomenys neskelbtini) metai. Kitų dviejų vaikinų nei požymių, nei kitų duomenų nurodyti negali. Jis stovėjo prie tvoros ir ramiu balsu vaikinams pasakė: "Chebra, privatus vakaras, šeimininkas nenori, kad jūs įeitumėte, jūs čia nepageidaujami, jeigu merginos su jumis važiuoja, jūs galite jas išsivežti". Vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, juos vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, kokiais tiksliai žodžiais- dabar nurodyti negali. Taip pat sakė, kad yra mažvaikiai. Kieme prie tvoros stovėjo L., R., A. ir jis. Merginos taip pat išėjo iš sodybos. T. S. nuo jo stovėjo apie 3 metrų atstumu už tvoros. Jis pamatė, kad T. S. dešinėje rankoje laiko stiklinį alaus butelį 0,5 l., kuris buvo pilnas alaus. S. jam nieko nesakęs metė rankoje laikytą butelį į jį, pataikydamas į dešinės rankos vidurinį pirštą ir taip sužalodamas. Butelis nukrito ant žemės ir sudužo. Jis S. pasakė: "ką tu čia darai?". T. S. nubėgo link automobilio, kuriuo buvo atvažiavęs. Pamatė, kad T. S. atbėga vėl su stikliniu alaus buteliu 0,5 l. talpos, kuris buvo pilnas alaus, ir būdamas nuo jo apie 4 metrų atstumu už tvoros, į sodybos teritoriją įėjęs nebuvo, laikydamas dešinėje rankoje butelį metė į jį ir pataikė tiesiai į kairę veido pusę, iškrito danties karūnėlė. Jis jautė stiprų skausmą, pajuto, kad veidas kraujuoja, jautė, kad dantys, žandas yra nutirpę. Kai pataikė į jį antrą butelį, šis nukrito ant žolės, jis suklupo ant kelių ir girdėjo, kaip T. S. sušuko: "Bėgam". Jie visi susėdo į automobilį ir išvažiavo, kas automobilį vairavo, jis nematė. Išvažiuodami jie įjungė ilgas automobilio šviesas, taip juos akindami, kad nepastebėtų valstybinio numerio. N. pribėgo prie merginų ir pasakė, kad jūs matėt, ką padarė draugui, privalot nurodyti bent vieną iš jų. Kažkuri iš merginų nurodė, kad vienas iš vaikinų buvo T. S.. Merginos išvažiavo paskui juos. Kai šiek tiek atsigavo socialiniame tinkle "Facebook" nusprendė panaršyti ir paieškoti pagal vienos iš merginų nurodyto vaikino T. S.. Pamatęs nuotrauką, jis atpažino, kad T. S. yra tas pats vaikinas, kuris jį 2020-05-03 sužalojo. ( t.1. b.l. 31-34). 2020-05-03 d. jis kreipėsi į VšĮ Varėnos ligoninė priėmimo skyrių ir kai jį apžiūrėjo gydytojas, tai paklaustas, kaip jis susižalojo, jis tikrai pasakė gydytojui, kad susižalojo krisdamas nuo laiptų. Taip pasakė norėdamas jį sužalojusiam asmeniui duoti laiko viską apgalvoti ir su juo susitaikyti, kad nereikėtų kreiptis į policiją. Taip, jis po įvykio bandė susisiekti su jį sužalojusiu T. S. per Messenger-į. Parašė, kad jis jį prisimena, kad tai jis jį sužalojo ir kad gali tartis. T. S. jam atrašė, kad dabar švenčia gimtadienį ir jam parašys kitą dieną. Bet nei kitą dieną, nei vėliau, net ir iki dabar T. S. su juo nesusisiekė, jo neatsiprašė ( t.1. b.l. 65-67).

Liudytojas N. N., kaip buvo sužalotas M. S. ir kas tai padarė, paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis M. S. - vienas geriausių jo draugų. 2020-05-02 nuvažiavo į sodybą pabūti draugų kompanijoje. A. buvo pasikvietęs paneles, atvyko tos panelės, po pusvalandžio laiko prisistatė vyriškiai, vienas iš jų bandė įeiti. Tuo metu kaip tik išėjo į kiemą ir jį išprašė. Jis neatrodė labai patenkintas, keikėsi, sakė, kad atvažiavo draugiškai, nors to nesimatė. Pamatė prie tvoros stovinčius dar tris jo draugus, kurie buvo priešiškai nusiteikę. Pakvietė iš vidaus M. S., jis atėjo, atsistojo prie vartelių, rankos buvo už nugaros. Vienas iš vaikinų, tas pats, kuris buvo įėjęs, nuėjo prie mašinos, kažką pasiėmė, ką pasiėmė - nelabai mačiau, matėsi, kad kažką meta į M. S.. Tas kažkas pataikė M. į ranką ir sudužo, iš to mano, kad tai buvo stiklinis butelis. Po to dar kartą grįžo prie mašinos, vėl paėmė kažką ir metė M. S. į veidą. Tą aiškiai matė, tai buvo stiklinis butelis, jis nukrito ant žemės ir sudužo. Po to tas pats vaikinas, kuris metė, sako - “bėgam“ ir visi vaikinai pasišalino. Į teritoriją buvo įėjęs vaikinas, kuris metė butelį. M. S. stovėjo 1- 2 m nuo vartelių, prie įėjimo. Vartai neaukšti - 1.20 m aukščio. Vaikiną atsimena iš sudėjimo, iš pečių, iš ūgio. Ūgis - apie 1.70 m, vaikinas platesnių pečių. Tą žmogų atpažintų iš kūno sudėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu nerodė asmenų atpažinti. Tik viena iš A. draugių rodė nuotraukas. Šioje posėdžių salėje yra asmuo, kuris metė butelį į M. S. (liudytojas parodė ranka į kaltinamąjį T. S.). Matomumas prie vartų - matėsi, kas stovi prie vartų, užteko apšvietimo. Matė, kaip jis atrodė, veidų nelabai atsimena. Kiti vaikinai stovėjo 1- 2 m atstumu. Kai buvo metamas butelis, visi buvo kartu, toje pačioje vietoje, išskyrus vieną, kuris ėjo paimti butelio - tai buvo T. S..Vienas butelis pataikė į dešinės rankos plaštaką, kitas butelis pataikė į veidą. Kaltinamasis - tas pats vaikinas, kuris bandė patekti į namelį. Įsižiūrėjo į jį, tas pats vaikinas po to mėtė butelius. Iš pradžių kalbėjo turbūt su T.. Į asmens veidą nežiūrėjo, bet tas pats asmuo metė butelius. Su tuo asmeniu kalbėjosi, kad sodyba priklauso draugui, kad jie išeitų, kad nieko nepriims. Iš pradžių su tuo asmeniu kalbėjosi 1- 2 m atstumu, M. buvo arčiausiai, prie pat vartelių. Iš karto po įvykio nuėjo pas vieną iš merginų ir paklausė, kad pasakytų, kas čia buvo atvykę. Kai visi pabėgo - keturi asmenys - ir merginos, liko tik viena, nuėjo pas tą merginą paklausti, kas čia buvo, ji pasakė T. S. pavardę. Po įvykio tą patį vakarą visi viską aptarė. Aptariant buvau jis, M. S., R. R., L. B.. Atsidarė „Facebook“, S. iš veido nepažino. Buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, pasakė, kad butelį metė T. S., prisiminė iš to, kaip jis atrodė nuotraukoje, atpažino iš pečių - kūno sudėjimo. Kažkuri iš panelių pasakė po įvykio, kad buvo T. S.. Nepamena, kaip kiti trys vaikinai atrodė, juos matė tik sodyboje. Nežino ar iš jų nėra asmens platesnių pečių. Po įvykio aptarė viską, kas įvyko, su M. S., dar atskirai žiūrinėjo nuotraukas. A. draugė rodė „Facebook“ S. profilį ir nuotrauką (t.3, b.l. 124-125).

Ikiteisminio tyrimo metu N. N., kaip buvo sužalotas M. S. ir kas tai padarė, parodė, kad jis išėjo į kiemą vienu momentu, pamatė prie tvoros tą vaikinų kompaniją, iš jų vienas bandė įeiti į kiemą pro vartus, kurie tikrai buvo uždaryti, bet neužrakinti spyna. Vienas vaikinas jau buvo įėjęs pro vartus į kiemą, priėjęs prie namo ir norėjo eiti į vidų. Jis tam vaikinui pasakė, gražiai, be keiksmažodžių, be užgauliojimų, kad jis nepažįstamas, kad čia privatus vakaras, ir kad jis išeitų. Vaikinas sureagavo labai priešiškai, tačiau apsisuko ir išėjo iš teritorijos, bet necenzūriškai keikėsi.Vaikinas išėjo iš teritorijos, už tvoros, tuo metu į kiemą jau išėjo R. R. ir L. B.. Pakvietė iš patalpų vidaus M. S., šis išėjo, nekreipė dėmesio ar į kiemą išėjo minėtos atvykusios panelės. Išėjęs į kiemą M. S. atsistojo prie tvoros, rankas susidėjo už nugaros, kad net nesudaryti konfliktiško įvaizdžio. Prie pat tvoros, 1-2 metrų atstumu, sodybos kieme stovėjo jis su draugais, o už tvoros, irgi 1-2 metrų atstumu nuo tvoros, ant gatvės stovėjo atvykusių vaikinų kompanija. Už kokių 10 metrų ant gatvės, jau už sodybos tvoros pabaigos stovėjo automobilis, baltos spalvos džipas, ir vienas vaikinas nuėjo prie to automobilio, tas pats vaikinas, kuris buvo įėjęs į sodybos teritoriją ir kurį jis išprašė, kad išeitų iš teritorijos. Tas vaikinas, atsidaręs automobilio galines dureles, pasiėmė kažkokį daiktą, koks tai buvo daiktas nematė, nes toje vietoje buvo tamsu. Vietoje prie sodybos vartų, kur vyko žodinis barnis, irgi buvo tamsu, bet kažkiek šviesiau negu prie vaikinų automobilio. Paėmęs kažką iš automobilio, vaikinas grįžo atgal, prie tvoros, kur ir stovėjo abi kompanijos, skirtingose tvoros pusėse, ir matė kad vaikinas įsibėgėjęs ir artėdamas prie tvoros metė rankoje laikytą daiktą M. S. kryptimi, nes M. stovėjo arčiausiai. Pataikė, matė, kad būtent pataikė M. į ranką, sakytų kad į plaštaką. Kai M. neparodė reakcijos į patirtą smūgį mestu daiktu, tas pats vaikinas, kuris metė į M. butelį, grįžo prie to pačio automobilio vėl kažką pasiėmė, po to grįždamas atgal vėl įsibėgėjo ir būdamas prie pat tvoros vėl kažką metė į M. S.. Iš keturių atvykusių merginų liko tik būtent A. kviesta draugė. Jis iš karto atėjo prie tos merginos ir pasakė, kad nori ji ar nenori, turės pasakyti bent vieną iš vaikinų, kurie čia buvo atvažiavę. Mergina iš karto, net negalvodama, nesvarstydama parodė „Facebook“ socialinio tinklo asmens profilį, kuriame buvo vaikinas. Tai buvo vaikino, pasivadinusio T. S. profilis. Profilyje buvusi nuotrauka vaikino buvo ne to vaikino, kuris metė butelius į M., iš nuotraukos jis metusio butelius vaikino neatpažino, bet negali teigti, kad tai tikrai ne tas pats vaikinas, kuris metė butelius ir pataikė į M.. Vaikiną, metusį butelius, pamatęs gyvai turėtų atpažinti. Tas vaikinas jam įsiminė kaip apie 170 centimetrų ūgio, stambesnio sudėjimo, veido bruožai kaip stambesnio kūno sudėjimo žmogaus. Vaikino veido bruožų neįsidėmėjo, mano, kad atpažintų vaikiną iš ūgio, sudėjimo. Vaikino aprangos neatsimena. Kitų trijų vaikinų negali apibūdinti, tik įsidėmėjo kažkaip, kad metęs butelius vaikinas buvo stambesnis už kitus tris vaikinus. A. draugė, kuri įvardino T. S., nematė pačio konflikto, nematė, kaip buvo mesti buteliai. Jis jos tiesiog paprašė įvardinti bent vieną iš buvusių vaikinų ir ji įvardino T. S.. Kitų asmenų mergina neįvardino, kažką sakė, kad žino ar pažįsta būtent T. S. ( t.1. b.l. 115-119).

Liudytojas R. R., kaip buvo sužalotas M. S. ir kas tai padarė, parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje. Lauke buvau jis, L., N. ir M.. Kitoje pusėje buvo T. S. ir jo draugai, buvo paleistas butelis į M. S.. Matė, kad butelį metė T. S.. Matė, nes tuo metu nukentėjusysis buvo šalia, jo dešinėje. Nukentėjusysis buvo sodybos teritorijos pusėje, o T. S. - iš kitos pusės. Kaip jis buvo apsirengęs - neprisimena. Pataikė buteliu nukentėjusiajam į pirštą ir į veidą. Viskas vyko labai greitai, buvo vienas mestas butelis. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo keletos metrų atstumas. Kaltinamasis nesakė, dėl ko meta butelį. Buvo keli 3- 4 asmenys, atėję prie tvoros, tačiau liko vienas, kuris metė butelį. Teritorija buvo šiek tiek apšviesta nuo namelio pusės. Tiksliai neprisimena fakto, ar butelį metė vieną kartą ar du kartus. Metė vieną kartą ir buvo pataikyta į ranką ir veidą- žandikaulį. Kai jo paklausė ar metė vieną kartą, ar du, jis suglumo. Kiti asmenys rankose nieko nelaikė.Su nukentėjusiuoju kartu išėjo iš pastato ir visą laiką buvo kartu, stovėjo šalimais. Aplinkybes geriau prisiminė, kai buvo apklausiamas policijoje. Asmuo, kuris metė butelį, yra šioje salėje (parodo į kaltinamąjį T. S.). Iš atvykusių vaikinų nei vienas nebuvo įėjęs, varteliai buvo uždaryti. Kiek kartų metė butelį - fakto negali prisiminti, nes buvo tamsu, praėjo daug laiko ir yra po operacijos. T. S. mato antrą kartą, pirmą kartą matė įvykio vietoje. Tyrimo metu nebuvo atliekamas asmens atpažinimas. Iš veido atpažino T. S., jį matė įvykio vietoje. T. S. žinojo iš „Facebook“. Negali pasakyti, kada buvo atsidaręs „Facebook“ T. S. profilį. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), į parodymų patikrinimą, lapkričio mėnesį, buvo paklausta, kuris asmuo metė butelį, pasakė, kad T. S., nes buvo matęs „Facebook“ jo profilį. Prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) įėjo į „Facebook“ ir pasižiūrėjo T. S. profilį. T. S. profilį atsekė iš atvykusių merginų kontaktų (t.3, b.l. 92-93).

Ikiteisminio tyrimo metu R. R., kaip buvo sužalotas M. S. ir kas tai padarė parodė, kad atvyko jaunuoliai baltu džipu. Bandė eiti į teritoriją, bet jie gražiai jaunuolius išprašė. Netikėtai vienas iš atvykusių jaunuolių, mažesnio ūgio, su snapeliu kepure, stambesnio kūno sudėjimo, metė butelį, kuris pataikė į M. S.. Atsitrenkęs į M. sudužo ant žemės. M. S. nuo jaunuolio stovėjo vieno metro atstumu. Vėl įsivyravo pokalbis, visi ėmė skirstytis, tačiau vėl tas mažesnio ūgio jaunuolis grįžo su buteliu rankoje, kalbėjo, kad negerai, jog neįleido, kad šašlykų nupirko. Išeidamas metė tą butelį į M. S. veidą ir tuoj pasišalino. M. S. bėgo kraujas iš veido, lūžo dantis. Galėtų atpažinti jaunuolį, kuris metė butelį M. S., pagal bendrus veido ir kūno bruožus. Kitas jaunuolis buvo apie 190 ūgio, liesas, su kapišonu, veido nesimatė. Kiti du stovėjo toliau, veidų nesimatė. Visas konfliktas kilo todėl, kad atvykę nekviesti jaunuoliai, nebuvo įleisti į sodybą. ( t.1., b.l. 130-133).

Liudytojas L. B., kaip buvo sužalotas M. S. ir kas tai padarė parodė, kad kaltinamojo T. S. nepažįsta, nukentėjusįjį M. S. pažįsta, yra draugai, santykiai su juo geri. Išgirdo, kad kieme vyksta sumaištis. Kai išėjo į kiemą, buvo N. ir šnekėjo, buvo atvažiavę vaikinai, buvo penkiese ar keturiese, norėjo užeiti į vidų. T. S. pradėjo kažką rėkti ir nuėjo prie savo mašinos, sugrįžo, toliau tęsėsi konfliktas. Kažkas atskrido ir trenkėsi M. į ranką ir sudužo ant žemės. Toliau stovėjo, vyko konfliktas. Tada atskrido antras butelis, kuris pataikė tiesiai M. į veidą, M. žengė kelis žingsnius ir nukrito, buvo visas kruvinas. Tada visa grupelė greitai pasišalino. Iš vaikinų grupelės pusės atskriejo pirmas butelis ir trenkėsi M. į ranką. Buvo gal 4- 5 vaikinai. Vaikinai nuo nukentėjusiojo buvo 2- 3 m atstumu. Juos skyrė tvora. T. S. metė butelį. Matė jo veido bruožus, po to ieškojo jo nuotraukų. Labiau matė apatinę T. S. veido dalį, buvo strazdanotas - toks matėsi veidas. Iš veido formos ir sudėjimo atskyrė T. S.. Vienas vaikinas buvo aukštas, labai trumpai apsikirpęs, kitų neprisimena. Nė vienas nebuvo užėjęs už tvoros, nebuvo peržengę tos linijos mūsų teritorijos. Antras butelis atskriejo, kai įsibėgėjo žmogus ir metė - M. buvo priešais jį. Antrą butelį metė T. S., pataikė tiesiai M. į veidą, M. nukrito. Nematė, iš kur buvo paimti buteliai, tik matė, kai T. rėkdamas nubėgo prie mašinos, todėl padarė išvadą, kad jie buvo paimti iš mašinos. Matė nukentėjusįjį, kai butelis pataikė į veidą: buvo kruvinas veidas, išmuštas dantis. Apšvietimas buvo iš namo pusės, buvo apšviesta, kur stovėjo. Šviestuvas pritvirtintas ant namelio, nukreiptas į tą pusę, kur stovėjo ir į dalį kelio. Šviestuvas švietė į aikštelę, kur vyko konfliktas. Buvo vienas prie kito, vieni sakė savo mintis, kiti savo kalbėjo. Buvo apšvietimas, kuris šiek tiek apšvietė kelią, buvo įžiūrimi veidai. Kaltinamasis buvo (nurodo į kaltinamąjį T. S.). T. S. matė per įvykį ir dabar mato antrą kartą. Ikiteisminiame tyrime atpažinimo nebuvo. Patvirtina asmens sudėjimą, iš nuotraukų pasirodė, kad metė T. S.. Jis atitiko pagal tuos bruožus, kai žiūrėjo „Facebook“ nuotraukas. Nuotraukų ieškojo su M.. Nuotraukas žiūrėjo jau po apklausos. Parodymų patikrinimo vietoje tyrėja rašė tai, ką sakė. Po įvykio nieko nežiūrėjo, pakvietė duoti parodymus, praėjo kiek tai laiko po tų parodymų davimo, pradėjo žiūrėti per socialinius tinklus nuotraukas, ieškoti, kas tai padarė, kas kaltas. Kalbino paneles, jos atsiuntė duomenis, kokia publika buvo vakarėly. Nukentėjusysis tuo metu nežinojo, kad tai buvo T. S., bet žiūrėjo nuotraukas. Iš panelių sužinojo apie T. S.. Po apklausos kalbėjo su panelėmis, tada žiūrinėjo nuotraukas „Facebook“. S. buvo vakarėlyje su kepure, atsimena strazdanas, kūno sudėjimą. Kai žiūrėjo nuotraukas „Facebook“, suprato, kad tai buvo T. S.. Tai buvo po pirmos apklausos ( t.3,b.l. 123-124).

?Ikiteisminio tyrimo metu L. B., kaip buvo sužalotas M. S. ir kas tai padarė, parodė, kad išėjo į kiemą. Pamatė, kaip N. N. bendrauja su už tvoros stovinčiais jaunuoliais, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jaunuolių buvo keturi. Atvykę su baltos spalvos džipu. Girdėjo, kaip jaunuoliai buvo piktai nusiteikę, prašėsi į sodybos vidų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, siūlė išsiaiškinti santykius muštynėmis. Matė, kaip žemesnis už visus jaunuolis, stambesnio sudėjimo, su snapeliu kepure, juodos spalvos, neatsimena kitų požymių, nežino ar galėtų atpažinti, kažką metė į M. S. ir pataikė į ranką. Tuoj išgirdo dūžtančių šukių garsą. Suprato, kad tai butelis. M. S. nuo tų jaunuolių stovėjo vieno metro atstumu, prie vartelių. Matė, kaip antrą kartą į M. S. kažkas metė butelį ir pataikė į galvą. Antrą kartą kas metė negali pasakyti. M. S. žengęs kelis žingsnius atgal, sukniubo ant žemės, sąmonės neprarado. Matėsi kraujas. Jaunuoliai tuoj nubėgo į savo automobilį ir nuvažiavo apsisukę į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę. Vieną iš tų kompanijos jaunuolių jis atpažintų pagal bendrus bruožus. Jaunuolis pats minėjo, kad yra (duomenys neskelbtini) metų. Tai 188 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, atsimena jaunuolio veido bruožus ( t.1. b.l. 145-148).

Liudytojas A. Š., kaip buvo sužalotas M. S. ir kas tai padarė parodė, kad buvo pasisėdėjime, atvažiavo vaikinai, kurių nenorėjo įsileisti. Pakvietė draugas, pasakė, kad reikia nusileisti į apačią. Atbėgęs pamatė vieną vaikiną, bėgantį į mašiną, po to visi susėdo ir išvažiavo. Paties įvykio, kaip metė, kaip tiksliai viskas vyko, nematė, bet matė du sudaužytus butelius, M. kraujuojantį veidą ir kažką bėgantį į mašiną. Sodybos apšvietimas yra iki tvoros, už tvoros jau nėra ( t.3, b.l. 93-94).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š., kaip buvo sužalotas M. S. ir kas tai padarė parodė, merginos atvyko 2020-05-03 apie 01 valandą. Praėjus kokiai valandai, kai bendravo su merginomis, atėjo R. R. iki kambario, kuriame jis buvo su G., ir pasakė, kad galimai vyks konfliktas, nes atvažiavo kažkokie nekviesti žmonės. G. liko kambaryje, jis išėjo į kiemą pažiūrėti kokia yra situacija. Kieme pamatė už sodybos tvoros, gatvėje stovinčius keturis vaikinus, nepažįstamus ir anksčiau nematytus. Vietoje buvo tamsu, veidų matėsi tik kontūrai, bet suprato kad čia nepažįstami asmenys. Atsimena tik, kad vienas iš vaikinų buvo žemesnio ūgio, negu kiti trys, ir kad vienas iš jų buvo su kepure su snapeliu. Vaikinai stovėjo už tvoros, kuri yra apie 1 metro aukščio, medinė, ties vartais į sodybos kiemą. Jo draugai M., L. ir R. bei N. stovėjo irgi prie pat tvoros, tik sodybos kieme. Trys vaikinai, kurie buvo gatvėje už tvoros, nuėjo prie savo automobilio, kurio jis nematė, tik gali pasakyti, kad vaikinų automobilis buvo panašus į džipą. Vienas iš vaikinų liko prie tvoros, toliau kalbėjo, klausė, kodėl jie neįleidžia, kodėl nesielgia kaip bachūrai. Jis vėl nuėjo į kambarį, ir po kokių 15 minučių jam telefonu paskambino R., pasakė, kad ateitų ieškoti M. danties. Jis išbėgo į kiemą, gatvėje jau nebuvo jokių automobilių, nebuvo nei merginų nei vaikinų. M. tuo metu susilenkęs stovėjo netoli vartų, laikėsi už veido, veidas kraujavo, kažkur iš žando srities. M. nekalbėjo, L. ir R. sakė, kad į M. metė du butelius, pamatė ant trinkelių sudužusius du stiklinius butelius. Jau po šio įvykio bendravo su G., klausė G., kas čia buvo per vaikinai, G. sakė, kad jos draugė G. bendrauja su T. iš (duomenys neskelbtini), kitų vaikinų ji nežino. G. parodė socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą asmens, pasivadinusio T. S.. G. sakė, kad G. su T. S. bendrauja, ir kad vienas iš tų vaikinų buvo T. S. ( t.1. b.l. 109-112).

Liudytojas M. G. paaiškino, kad kaltinamasis T. S. yra jo draugas, santykiai geri. T. S. paprašė palaikyti kompaniją nuvažiuoti pas draugę. Atvažiavo į kaimo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, mašiną pastatė 10 - 20 m nuo vartų, su T. dviese išlipo iš mašinos. Jis sustojo prie vartelių, o T. įėjo į kiemą, ėjo link durų. Tuo tarpu išbėgo 6 ar 8 vaikinukai ir įvyko konfliktas, papurškė dujų. Sėdo į mašiną ir išvažiavo. G. G. važiavo kartu, jis sėdėjo gale, jis turbūt gal net nebuvo išlipęs iš mašinos. Važiavo iš T. S. sodybos, esančos netoli (duomenys neskelbtini), ir važiavome link Varėnos į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo T. S.. Ties Merkine, netoli esančios sankryžos, paėmė pakeleivį. Negali pasakyti ar vėliau iš automobilio buvo išlipęs pakeleivis, iš automobilio išlipo su T.. Su niekuo nekalbėjo išėjusių iš sodybos pastato (t.3, b.l. 139-140).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad jis kartu su T. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie sodybos vartelių. Jis liko stovėti prie vartelių, o T. nuėjo į sodybos teritoriją, net nespėjo prieiti prie sodybos namo durų, kaip išbėgo iš namo daug žmonių, apie 6-7, pagal išorinius požymius jie visi buvo neblaivūs, pribėgo prie T., pradėjo ant šio rėkti. T. pasitraukė, nenorėjo jokio konflikto. Tada išėjo iš namo T. draugė G.. T. priėjo prie vartelių, tada vienas iš tų vaikinų su dujų balionėliu papurškė ir pataikė jam tiesiai į akis. Tada T. padėjo jam greitai įlipti į automobilį, T. draugė nubėgo prie savo automobilio ir jie visi iš ten apie 01:00 val išvažiavo. Tų vaikinų, kurie išbėgo tada iš namo ir pradėjo rėkauti, jis visiškai nepažįsta. Tikrai nežino, tarp kokių asmenų įvyko konfliktas, jis nieko daugiau nematė, jis net nežinojo, kad ten buvo įvykęs kažkoks konfliktas. Vienintelis konfliktas, kai jam papurškė kažkoks nepažįstamas vaikinas iš dujų balionėlio ir viskas. Jokių muštinių nebuvo. Jie tiesiog išvažiavo, nenorėjo jokių konfliktų. Kas buvo konflikto iniciatoriumi irgi nežino, nieko nematė. Išvažiavo kartu su G. G. ir T. S. ( t.1. b.l. 181-184).

Liudytojas G. G. paaiškino, kad 2020- 05- 02 buvo talkoje Veisiejuose pas L. S., šventė, baliavojo, dirbo. Po to T. S. paprašė palaikyti kompaniją, vykti pas jo merginą. Vežėsi alaus. Nuvažiavo į kaimą, ten gėrė alų ir palaikė kompaniją. Buvo išlipęs iš automobilio parūkyti ir alaus atsigerti. Vaikščiojo rūkydamas ir gėrė „Kalnapilio“ alų iš stiklinės taros. Automobilyje buvo 5-6 buteliai.T. S. buvo nuėjęs nuo automobilio, kai atvyko. Išlipęs iš automobilio gėrė alų, išgėręs butelį paleido kažkur į žmones. Numetė vieną butelį. Prie sodybos vartelių nebuvo priėjęs. Žmonės buvo apie 30 m atstumu. Metė pustuštį butelį. Metė tą butelį priešais vartelius nuo tos pusės, kur stovėjo, nemetė per vartelius. Pakeleivis kažkur dingo (t.3, b.l. 127-128).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, važiavo jie su T. S. automobiliu. Dar kažkokį jam nepažįstamą pakeleivį T. paėmė ten važiuojant. Paskui atvažiavo maždaug už pusvalandžio į kažkokį kaimą. T. kažkur nuėjo, o jis kartu su M. ir nepažįstamu pakeleiviu liko prie automobilio. Paskui grįžo T. S. ir jie išvažiavo atgal į namus. Jokių kitų vaikinų ir merginų jis ten nematė. Kaip minėjo, tik išlipo iš automobilio parūkyti ir išgerti. Jie su T. S. ir M. G. draugai, jokių kitų žmonių jis ten nematė. Buvo stipriai neblaivus ir nieko daugiau nepamena. Išvažiavo kartu su M. G. ir T. S.. Tik jau nebuvo jam nepažįstamo pakeleivio ( t.1., b.l. 191-194).

Liudytoja G. Č. paaiškino, kad į sodybą prie (duomenys neskelbtini) ežero važiavo su E., B. ir G.. Konfliktas buvo naktį. Buvo sodyboje kartu su A.. Paties konflikto nematė. B. paaiškino, kad kažkoks konfliktas, apie kurį ji nieko nežino, ir kad reikia išvykti iš sodybos. Ryte, kai atsibudo, buvo pasakyta, kad susimušė vaikinai, pačios situacijos nežino, buvo pasakyta, kad M. sumuštas, kaip ir kas - niekas nežino. G. pasakė, kad konfliktas vyko tarp T., M. ir T. draugų.T.- tai T. S.. Ryte L. ar tai A. manęs paklausė, kas tie žmonės, pasakė, kad tai G. pažįstami. O tada link vakaro A. paskambino ir jau norėjo gauti informaciją, aš turėjau vienintelį kontaktą - T.. Prašė facebook jo vardo, pavardės. Man per „Facebook“ siųsdavo nuotraukas ir klausdavo. Iš sodybos išvažiavo į (duomenys neskelbtini), vakare susiskambino su A., jis norėjo susižinoti visus kontaktus, kurie su T. buvo tą vakarą. Davė T. kontaktus ir pasakė, kad per jį gali susirasti kitus. Ryte pasakė, kad pažįsta T., o vakare, apie 19 val., pasakė jo „Facebook“ kontaktus (t.3, b.l. 88-89).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. Č. parodymais, kad 2020-05-03 atvažiavo į kaimo turizmo sodybą, kurioje jas pasitiko A. Š.. Apie 02.00 val. į kambarį užėjo L., kuris pasakė A. Š., kad apačioje vyksta konfliktas, ir paprašė jo nusileisti į pirmą pastato aukštą, ką pastarasis netrukus ir padarė. Kokio pobūdžio konfliktas vyksta, L. nepasakė. Maždaug po penkių minučių nusileido ir ji. Tuo metu pastate nieko nematė. Suprato, kad konfliktas vyksta kažkur lauke. Tačiau lauke buvo tamsu, ji nieko nematė ir negirdėjo, todėl vėl grįžo į kambarį antrajame pastato aukšte. Po pusvalandžio į kambarį užėjo B. Z., kuri pasakė, kad ruošiasi važiuoti namo ir pasiūlė važiuoti kartu. Ji namo važiuoti atsisakė ir liko kambaryje miegoti. Apie konfliktą ji neklausinėjo, o pati B. Z. apie tai nieko nepasakojo. Draugei išėjus iš kambario, ji netrukus užmigo, o prabudo apie 10.00 val. ryte. Kai nusileido į pirmą aukštą, ten buvo A. ir L.. A. jai pasakė, kad naktį buvo atvykę vaikinai iš (duomenys neskelbtini), kurie konflikto metu sumušė M.. Nei pačio M., nei kitų asmenų, ji sodyboje daugiau nematė ( t.2. b.l. 28-31).

Liudytoja E. V. paaiškino, kad maždaug valandos atvažiavo T. su draugais. Vienoje tvoros pusėje buvo vaikinai iš sodybos, kitoje pusėje - vaikinukai, kurie atvažiavo, kilo kažkoks lyg ir ginčas. Vaikinukai iš sodybos nenorėjo įsileisti kitų vaikinų. Kai praeidinėjo pro vartelius, kažkas iš sodybos panaudojo dujas. Dujos buvo panaudotos vaikinams už tvoros, kurie buvo atvažiavę. Buvo atvykę gal 4 vaikinai. Nematė, kad kuris iš atvykusių būtų užėjęs į sodybą. Tą vakarą S. atpažino, nes prisiminė jo veidą. Buvo priėjusi prie T. pasisveikinti, prie jo buvo apie 4 žmones. Sodybos pusėje buvo apie 5 vaikinus, jų nepažinojo. Girdėjosi, kad vaikinai garsiau šnekasi, suprato, kad konfliktas paaštrėjo. Turi „Facebook“ žinutę iš M. S., ją gavo gegužės 4 d. Žinutėje M. S. klausė, kas metė butelį. Nežino, kaip jos kontaktiniai duomenys atsirado pas S.. Žinutė rašyta turbūt 2020 metais, perskaitė tik dabar, prieš keturias dienas. Apie perskaitytą žinutę pranešė T.. T. nusiuntė žinutę, kai ją pamatė - 2021 metais birželio mėnesį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. V. paaiškino, kad atvykus G. vaikinui su draugais sodyboje buvę vaikinai pasipiktino, visi buvo išėję į lauką prie sodybos tvoros, vienoje tvoros pusėje buvo vieni vaikinai, kitoje kiti. Tarp vaikinų įvyko konfliktas. Joms išeinant konfliktas lauke paaštrėjo, vienas iš sodybos vaikinų išsitraukė dujų balionėlį ir jį panaudojo, dėl to ji ir jos draugės išėjo iš sodybos į B. automobilį ir išvažiavo. Kaip buvo sužalotas M. S. nežino, nematė ( t.2. b.l. 6-9).

Liudytoja B. Z. paaiškino, kad T. S. atvažiavo su kita kompanija. Matė tik T. šešėlį, dar buvo 2- 3 šešėliai. Pirmame aukšte buvo šiek tiek šviesos. Virš durų lempa nedegė. Baltą džipą matė, kai pirmą kartą ėjo link mašinos. Džipas stovėjo 50 m atstumu. Matė T. šešėlį prie kelio, jis ėjo link tvoros. Iki tvoros buvo 5 m atstumu, iki vartelių – 10 - 15 m atstumu. Žmonių siluetai buvo išsibarstę prie tvoros nuo kelio pusės. 6 - 7 asmenys buvo sodyboje, už tvoros matė T. ir dar kokius du šešėlius (t.3, b.l. 89-91).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. Z. paaiškino, kad iš atvykusių vėliau į sodybą vaikinų pažinojo tik G. R. vaikiną T.. Vaikinai atvyko trise, kartu su minėtu T. su baltu visureigiu. Konfliktas tarp vaikinų įvyko lauke, dėl ko nežino. Automobilyje G. R. paaiškino, kad įvyko kažkoks nesusipratimas tarp vaikinų, konflikto nedetalizavo. Ji nematė, kas, kaip ir kokiu būdu sužalojo M. S.. Ji nežino, kas galėjo matyti, kaip buvo sužalotas M. S., buvo labai tamsu, sodybos teritorija nebuvo apšviesta ( t.2. b.l. 16-19).

Liudytoja G. R. paaiškino, kad 2020-05-03 buvo su draugėmis B., E. ir G.. Atvyko jos vaikinas T., nuėjo pasitikti ir pamatė, kad jis buvo dar su dviem - trim draugais. Nepraėję vartelių pamatė, kad į lauką išbėgo iš sodybos vaikinai, prasidėjo žodinis konfliktas. Kai atvyko su draugėmis į sodybą, lauke nebuvo šviesos. Prie tvoros buvo 2- 3 atvykę vaikinai, nepastebėjo, kad kuo išsiskirtų savo ūgiu, apranga. Kai atvažiavo T. S. ir nuo mašinos atėjo iki vartelių, subėgo visas pulkas vaikinų. Kuo baigėsi konfliktas - nematė. Kadangi G. liko sodyboje, ji kitą rytą susisiekė ir pranešė, kad yra sužalotas vaikinukas (t.3, b.l. 125-127).

Ikiteisminio tyrimo metu G. R. paaiškino, kad važiavo į kaimo turizmo sodybą, esančią Varėnos r., nes joms pasiūlė ten nuvažiuoti G. Č.. T. S. atvyko iš (duomenys neskelbtini) apie 1 val. nakties automobiliu, kartu su juo buvo dar trys vaikinai, kurių ji nepažinojo. Jiems išlipus iš automobilio, iš sodybos išėjo joje buvę vaikinai ir prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas. Tai pastebėjusi ji pasikvietė savo drauges ir jos ruošėsi važiuoti namo. Išėjusi iš sodybos, girdėjo, kad kažkas kažką purškė (galimai ašarines dujas), nes matė, kad jai nepažįstamas vaikinas buvo rankomis susiėmęs už akių ( t.1. b.l. 170-173).

Liudytoja R. B. paaiškino, kad ji prižiūri nurodytos sodybos teritoriją. Buvo šukių, kelių butelių - negali įvertinti, bet buvo kelių butelių. Šukės buvo prie pagrindinio įėjimo, ant trinkelių. Pora kartų prašlavė šukes ir viskas - buvo skaidrių ir žalios spalvos šukių. Šukės buvo vienoje vietoje kelių metrų atstumu. Ateina anksti ryte, apžiūri teritoriją (t.3, b.l.94).

2020-07-02 specialisto išvada Nr. G 515/2020 (06), kurioje nurodyta, kad pil. M. S. kliniškai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės priekinės ir užpakalinės dalių lūžimas, dešinės plaštakos III piršto pamatinio pirštakaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant veido kairę pusę ir kairę plaštaką kitais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės priekinės ir užpakalinės dalių lūžimo bei dešinės plaštakos III piršto pamatinio pirštakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t.1., b.l. 59-60).

2020-09-15 specialisto išvada Nr. pG 766/2020 (06), kurioje nurodyta, kad pil. M. S. kliniškai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės priekinės ir užpakalinės dalių lūžimas, dešinės plaštakos III piršto pamatinio pirštakaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant veido kairę pusę ir dešinę plaštaką (specialisto išvada Nr. G 515/2020(06) akte duotos išvados 1 punkto dalyje, aptariančioje sužalojimų padarymo mechanizmą, yra korektūros klaida - įrašyta "kairę plaštaką") kitais bukais žalojančiais daiktais. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Stiklinis alaus butelis gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl sužalojimų padarymo galimybė, smūgio stikliniu alaus buteliu pasėkoje, neatmestina. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir veido kaire puse bei dešine plaštaka atsitrenkiant į kietą pagrindą, mažai tikėtina ( t.1. b.l. 64).

Nukentėjusiojo M. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, kuriuose nurodyta, jog T. S. pokalbio metu stovėjo 4 metrų atstumu iki vartelių ir metė butelius į jį (t.1, b.l. 68-74).

Akistatos protokolo duomenimis, atliktos tarp nukentėjusiojo M. S. ir įtariamojo T. S., kuriuose M. S. nurodė, jog T. S. į jį metė butelius ir sužalojo, o T. S. tokių aplinkybių nepripažino ir paaiškino, kad iš viso M. S. negalėjo įžiūrėti, nes toje vietoje, kur stovėjo buvo tamsu (t.1, b.l. 78-81).

Liudytojo N. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, parodė vietą kur stovėjo M. S. (2 m. nuo tvoros) ir kur stovėjo T. S. (t.1, b.l. 122-127).

Liudytojo R. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, parodė vietą kur stovėjo M. S. (2 m. nuo tvoros) ir kur stovėjo T. S. (1 m. nuo tvoros) ( t.1, b.l. 136-142).

Liudytojo L. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, parodė vietą kur stovėjo M. S. ir kur stovėjo T. S. (1.5 m. nuo tvoros) ( t.1, b.l. 143-156).

Įtariamojo T. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, parodė vietą kur stovėjo nuo vartelių ( 1 m. atsumu), sodybos kieme prie tvoros stovėjo keli vaikinai (t.1, b.l. 69-75).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, apžiūrint įvykio vietą 2021-08-18, kuriame nurodyta, jog sodyba atverta 1 m aukščio tvora, ant pastato priekinės dalies yra du šviestuvai, kairėje pusėje virš lango ir dešinėje – virš durų, įjungiami jungikliais iš vidaus (t.4, b.l. 3-12).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, nukentėjusysis M. S. neatpažino parodyto asmens L. S. (t.4, b.l. 13-15).

Liudytojos R. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, parodė vietą, kur rado sodybos kieme butelio šukes (5 m. atstumu nuo tvoros)(t.4, b.l. 16-20).

Liudytojo L. S. apklausos protokolu, kuriame jis nurodė, jog 2020-05-03 Varėnos rajone nebuvo ir nieko apie įvykį nežino (t.4, b.l. 32-33).

Liudytojo R. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, parodė vietą 3.4 m. atstumu nuo tvoros, kur įvykio metu surado M. S. dantį ( t.4, b.l. 34-38).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K-24/2014, 2K-232/2014 ir kt.).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-266/2009, 2K-450/2010, 2K-32-511/2017).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo T. S. kaltė, buvo pagrįsta nukentėjusiojo M. S., liudytojų N. N., R. R., L. B., A. Š., R. B., G. R., E,V., B. Z., G. Č., M. G., G. G. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, įtariamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, akistatos tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo duomenimis.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020-05-19 pagal nukentėjusiojo M. S. atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus 2020-05-11 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje gautą pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2020-05-03 įvykio metu buvo sužalotas M. S.. Pareiškime nurodyta, jog draugų ir „Facebook“ pagalba M. S. atpažino ir identifikavo asmenį, kuris jį sužalojo, tai T. S.. M. S. draugų teigimu, visų atvykusių merginų ir vaikinų duomenis žino mergina G. R., gyvenanti Vilniuje (t.1, b.l. 9-12).

Tokios aplinkybės nurodo, jog įtariamasis/kaltinamasis buvo nustatytas ne pagal faktines aplinkybes, kurias matė nukentėjusysis ar liudytojai, o pagal bendrai nukentėjusiojo ir jo draugų aptartas ir įvertintas aplinkybes, pasitelkiant ir socialinį tinklą „Facebook“.

Kaltinamasis T. S. kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje, nepripažino ir paaiškino, kad atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, pastatė automobilį ir su M. G. išlipo. Ėjo per vartelius, praėjus kokius 3- 4 m, iš sodybos išėjo kokie 6 vaikinukai, apstojo, pradėjo rėkaut. Nenorėjo konfliktų, išėjo per vartelius. Kažkas iš vaikinukų nupurškė dujom. Gavo šiek tiek į petį, o M. G. gavo tiesiai į akis. Pamatęs, kad jis susilenkęs, paėmė už rankos ir nuvedė į mašiną, pats atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Kai sodybos durys atsidarydavo, apšviesdavo kokį metrą. Nežino, kodėl nukentėjusysis ir liudytojai teigia, kad jis metė butelį. Iš jo draugų niekas nelaikė rankose butelių. Gal G., gal pakeleivis - sunku pasakyti. G. alaus pasiėmė iš kaimo. Buteliai buvo stikliniai, nes barškėjo. Prie vartelių atėjo dviese, po to gal arčiau vartelių atėjo ir G.. G. buvo pasiėmęs butelį alaus, tai tikrai. Kai privažiavo prie tvoros ir pastatė automobilį 15 m nuo tvoros, buvo stiklinių butelių automobilyje.

Asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, priimant apkaltinamąjį nuosprendį byloje esantys įrodymai turi neginčijamai patvirtinti asmens kaltę.

Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė, kaip nustatė asmenį, kuris jį sužalojo: „kai šiek tiek atsigavo socialiniame tinkle "Facebook" nusprendė panaršyti ir paieškoti pagal vienos iš merginų nurodyto vaikino T. S.. Pamatęs nuotrauką, jis atpažino, kad T. S. yra tas pats vaikinas, kuris jį 2020-05-03 sužalojo“. Tačiau nei pagal kokius individualius požymius atpažino, nei daugiau kitų vaikinų nuotraukų socialiniuose tinkluose neieškojo, tai apklausos protokole nėra nurodyta. Tokiems nukentėjusiojo M. S. duotiems parodymams patikrinti nebuvo atliktas – asmens parodymas atpažinti.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. S. jau plačiau paaiškino, jog atpažino kaltinamąjį iš kūno sudėjimo ir veido bruožų. N. N. atsiuntė „Facebook“ profilį, tuo metu blankiai atsiminė, kaip atrodė vaikinas, bet iš „Facebook“ nuotraukų atpažino asmenį, kuris tą vakarą metė į jį butelį. Nei vienas iš jų to asmens nepažinojo, merginos nurodė. N. N. gegužės 4 d. atsiuntė T. S. „Facebook“ profilį. Prieš vykstant į ligoninę jau buvo matęs T. S. profilį. N. atsiuntė S. profilį parašęs: “čia vienas iš jų, kuris dalyvavo“. Kaip ir nurodyta nukentėjusiojo M. S. parodymuose, po įvykio jis blankiai atsiminė, kaip atrodė vaikinas, kuris metė butelius į jį. Toliau nukentėjusysis M. S. paaiškino, jog akistatos metu atpažino kaltinamąjį, tai tas pats asmuo. Pagal nurodytas nukentėjusiojo aplinkybes atpažįstant kaltinamąjį, galima daryti išvadą, jog nuomonę apie kaltinamąjį jis susidarė iš socialiniuose tinkluose esančios nuotraukos, taip sužinodamas šio asmens vardą ir pavardę bei veido bruožus.

Aiškindamas su įvykiu susijusias aplinkybes, nukentėjusysis M. S. parodė, jog vaikinas, kuris buvo užėjęs į teritoriją, ir kuris metė butelį - ne tas pats asmuo. Tas, kuris buvo įėjęs į kiemą, buvo gerokai aukštesnis už T. S.. Asmens, kuris įėjo, bendravimas nuo S. skyrėsi - buvo grubesnis balsas.

Dėl tokių nukentėjusiojo M. S. parodymų visiškai priešingos nuomonės yra liudytojas N. N., kuris parodė, jog į teritoriją buvo įėjęs vaikinas, kuris metė butelį. Liudytojas N. N. parodė, kad „ ... iš pradžių kalbėjau turbūt su T.. Į asmens veidą nežiūrėjo, bet tas pats asmuo metė butelius. Su tuo asmeniu kalbėjosi, kad sodyba priklauso draugui, kad jie išeitų, kad nieko nepriims. Iš pradžių su tuo asmeniu kalbėjosi 1- 2 m atstumu“... . Tokiu būdu duoti nukentėjusiojo M. S. ir liudytojo N. N. parodymai prieštaringi – metė butelius tas pats asmuo, kuris buvo įėjęs į sodybos teritoriją ar kitas asmuo.

Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo neišsamūs, paviršutiniški, o jau teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pradėjo išsamiai dėstyti aplinkybes, kaip atpažino kaltinamąjį. Tačiau ir teisiamajame posėdyje jo duoti parodymai prieštarauja kitų liudytojų duotiems parodymams (liudytojo N. N.) atpažįstant ir nustatant asmenį, kuris metė butelius ir sužalojo nukentėjusįjį.

Liudytojas N. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog jis iš karto atėjo prie tos merginos, ir pasakė, kad nori ji ar nenori, turės pasakyti bent vieną iš vaikinų, kurie čia buvo atvažiavę. Mergina iš karto, net negalvodama, nesvarstydama parodė „Facebook“ socialinio tinklo asmens profilį, kuriame buvo vaikinas. Tai buvo vaikino, pasivadinusio T. S. profilis. Profilyje buvusi nuotrauka vaikino buvo ne to vaikino, kuris metė butelius į M., iš nuotraukos jis metusio butelius vaikino neatpažino, bet negali teigti, kad tai tikrai ne tas pats vaikinas, kuris metė butelius ir pataikė į M.. Vaikiną, metusį butelius, pamatęs gyvai turėtų atpažinti. Tas vaikinas jam įsiminė kaip apie 170 centimetrų ūgio, stambesnio sudėjimo, veido bruožai kaip stambesnio kūno sudėjimo žmogaus. Vaikino veido bruožų neįsidėmėjo, mano, kad atpažintų vaikiną iš ūgio, sudėjimo. Šio liudytojo parodymai, kad jis neatpažino vaikino, metusio butelius iš socialiniame tinkle esančios nuotraukos ir vis tik tvirtina, jog tai buvo T. S., kelia pagrįstas abejones šio liudytojo parodymų patikimumu ir objektyvumu. Parodymas atpažinti asmenį ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas, taigi negalima pagal šio liudytojo parodymus vienareikšmiškai teigti, kad būtent kaltinamasis T. S. atliko nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Liudytojas N. N. akcentavo, jog kitų trijų vaikinų negali apibūdinti, tik įsidėmėjo kažkaip, kad metęs butelius vaikinas buvo stambesnis už kitus tris vaikinus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytas vienas iš buvusių vaikinų, o tai kelia pagrįstas abejones dėl šio liudytojo parodymų patikimumo, kad būtent T. S. metė butelius į nukentėjusįjį.

Teisiamajame posėdyje liudytojas N. N. paaiškino, kad vaikiną atsimena iš sudėjimo, iš pečių, iš ūgio. Ūgis - apie 1.70 m, vaikinas platesnių pečių. Tą žmogų atpažintų iš kūno sudėjimo. Liko tik viena mergina, nuėjo pas tą merginą paklausti, kas čia buvo, ji pasakė T. S. pavardę. Po įvykio tą patį vakarą visi viską aptarė. Aptariant buvo jis, M. S., R. R., L. B.. Tokios aplinkybės patvirtina, jog tiek jis, tiek nukentėjusysis bei liudytojai R. R., L. B. aptarinėjo įvykio aplinkybes tarpusavyje, tame tarpe ir koks asmuo sužalojo nukentėjusįjį. Liudytojo N. N. parodymuose nėra užtikrintumo duodamais savo parodymais: „kaltinamasis - tas pats vaikinas, kuris bandė patekti į namelį. Aš įsižiūrėjau į jį, tas pats vaikinas po to mėtė butelius. Aš iš pradžių kalbėjau turbūt su T.“.

Teisiamajame posėdyje liudytojas N. N. nurodė, jog atsidarius „Facebook“, S. iš veido nepažino. Buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, pasakė, kad butelį metė T. S., prisiminė iš to, kaip jis atrodė nuotraukoje, atpažino iš pečių - kūno sudėjimo. Kažkuri iš panelių pasakė po įvykio, kad buvo T. S.. Pagrįstai galima abejoti šio liudytojo duodamais parodymais dėl asmens, kuris metė butelius į nukentėjusįjį M. S. teisingu asmens nustatymu (nurodant, kad butelius metė kaltinamasis T. S.). Be to, liudytojas N. N. nurodė, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje, pasakė, kad butelį metė T. S., prisiminė iš to, kaip jis atrodė nuotraukoje, atpažino iš pečių - kūno sudėjimo, tačiau tuo pačiu jis nežino ar iš jų (buvusių su T. S. vaikinų) nebuvo asmens platesnių pečių. Tokie liudytojo N. N. parodymai nėra įtikinami ir išsamūs ir dar labiau kelia pagrįstas abejones ar teisingai jis nurodo asmenį, metusį butelius į nukentėjusįjį. Liudytojas N. N. pradžioje, po įvykio aptarė įvykio aplinkybes su M. S., dar atskirai žiūrinėjo nuotraukas. A. draugė rodė „Facebook“ S. profilį ir nuotrauką, o tik po to jis davė parodymus ir nurodė, jog butelį į nukentėjusįjį metė kaltinamasis T. S., abejodamas ar su T. S. kalbėjosi šiam įėjus į sodybos kiemą, o atpažinimas pagal pečius - kūno sudėjimą, yra labai sąlyginis dalykas, ką pripažino ir pats liudytojas, teigdamas, jeigu nebuvo kito asmens platesniais pečiais. Iš to galima daryti išvadą, jog liudytojo N. N. parodymai nelaikytini patikimais ir objektyviais įrodymais, kadangi jis susidarė tokią nuomonę, stebėdamas kaltinamįjį socialiniuose tinkluose, aptardamas įvykio aplinkybes su kitais proceso dalyviais.

Liudytojo N. N. parodymai, kad šioje posėdžių salėje yra asmuo, kuris metė butelį į M. S. (liudytojas parodė ranka į kaltinamąjį T. S.), nesudaro pagrindo besąlygiškai tikėti šio liudytojo parodymais dėl kaltinamojo veiksmų atlikimo, kadangi teismo posėdžių salėje yra tik vienas kaltinamasis T. S., kurio nuotrauką liudytojas yra matęs iš socialinių tinklų iki tokių parodymų davimo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. aiškino, jog netikėtai vienas iš atvykusių jaunuolių, mažesnio ūgio, su snapeliu kepure, stambesnio kūno sudėjimo, metė butelį, kuris pataikė į M. S.. Vėl įsivyravo pokalbis, visi ėmė skirstytis, tačiau vėl tas mažesnio ūgio jaunuolis grįžo su buteliu rankoje, kalbėjo, kad negerai, jog neįleido, kad šašlykų nupirko. Galėtų atpažinti jaunuolį, kuris metė butelį M. S., pagal bendrus veido ir kūno bruožus. Išeidamas metė tą butelį į M. S. veidą ir tuoj pasišalino. Jis galėtų atpažinti jaunuolį, kuris metė butelį M. S., pagal bendrus veido ir kūno bruožus. Kitas jaunuolis buvo apie 190 ūgio, liesas, su kapišonu, veido nesimatė. Kiti du stovėjo toliau, veidų nesimatė.

Tokie liudytojo R. R. parodymai neatskleidė asmens tapatybės, kuris metė butelius ir sužalojo nukentėjusįjį. Tik parodymų patikrinimo vietoje metu šis liudytojas įvardijo, kad T. S. metė butelius į nukentėjusįjį. Iš kur sužinojo, kad tokius veiksmus atliko T. S., ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta, kaip ir nebuvo atliktas parodymas atpažinti asmenį, kai liudytoju apklausiamas asmuo nurodė, jog galėtų atpažinti jaunuolį, kuris metė butelį į M. S..

Liudytojas R. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog iš veido atpažino T. S., jį matė įvykio vietoje. Apie T. S. sužinojo iš „Facebook“, o kontaktus sužinojo iš atvykusios merginos. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), į parodymų patikrinimą, lapkričio mėnesį, buvo paklaustas, kuris asmuo metė butelį, pasakė, kad T. S., nes buvo matęs „Facebook“ jo profilį. Prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) įėjo į „Facebook“ ir pasižiūrėjo T. S. profilį. Todėl daroma išvada, jog kaltinamojo atpažinimo procedūra kildinama iš socialiniuose tinkluose stebėto asmens profilio, o ne paties stebėtų įvykio aplinkybių. Liudytojas R. R. kartu su kitais įvykio dalyviais (nukentėjusiuoju, liudytojais N. N., L. B.) iš karto po įvykio bendrai aptarė įvykio aplinkybes, pagal atvykusios merginos pasakymą stebėjo socialiniuose tinkluose esančią informaciją apie kaltinamąjį T. S., to pasekoje nurodė ir asmenį – T. S., kaip metusį butelį į nukentėjusįjį.

Liudytojo R. R. parodymas teismo posėdžių salėje į kaltinamąjį T. S., kaip asmenį, kuris metė butelį, nesudaro pagrindo besąlygiškai tikėti šio liudytojo parodymais dėl kaltinamojo veiksmų atlikimo, kadangi teismo posėdžių salėje yra tik vienas kaltinamasis T. S., kurio nuotrauką liudytojas yra matęs iš socialinių tinklų iki tokių parodymų davimo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. B. paaiškino, jog matė, kaip žemesnis už visus jaunuolis, stambesnio sudėjimo, su snapeliu kepure, juodos spalvos, neatsimena kitų požymių, nežino ar galėtų atpažinti, kažką metė į M. S. ir pataikė į ranką. Antrą kartą kas metė negali pasakyti. Šios apklausos metu šis liudytojas iš vis nenurodė, kad tai buvo kaltinamasis T. S. ir tik jo parodymų patikrinimo vietoje metu jau nurodė, kad būtent T. S. metė butelius į M. S.. Parodymas atpažinti asmenį ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas.

Liudytojas L. B. teisiamajame posėdyje jau parodė, kad T. S. metė butelį : „ ... iš nuotraukų man pasirodė, kad metė T. S.. Jis atitiko pagal tuos bruožus, kai žiūrėjom „Facebook“ nuotraukas. Nuotraukų ieškojom su M.“. Labiau matė apatinę T. S. veido dalį, buvo strazdanotas - toks matėsi veidas. Iš veido formos ir sudėjimo atskyrė T. S..

Teisminio nagrinėjimo metu L. B. duoti parodymai apie T. S. labai išsamūs – matė net strazdanotą veidą, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu tvirtino „ ... žemesnis už visus jaunuolis, stambesnio sudėjimo, su snapeliu kepure, juodos spalvos, neatsimena kitų požymių, nežino ar galėtų atpažinti ...“. Todėl išsamesnių asmens veido bruožų nurodymas, labiau panašu į nuotraukose matytų vaizdų atpasakojimus. Vis tik tamsiuoju paros metu, esant prastam apšvietimui, pastebėti tokias detales kaip strazdanos ant veido, stebint asmenį tam tikru atstumu, praktinių galimybių nėra. Liudytojas nepagrįstai sureikšmina tam tikras aplinkybes (matė kas metė butelį, o nematė kam papurškė dujų), ir kuo daugiau praėjus laiko po įvykio, vis smulkiau nupasakoja įvykio aplinkybes. Tokie šie liudytojo parodymai nėra patikimi ir įtikinami.

Be to liudytojo L. B. parodymai yra prieštaringi, jeigu ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad nematė kas metė antrą kartą buteliu į nukentėjusįjį, tai jau teisiamajame posėdyje kategoriškai nurodė, jog tai padarė T. S.. Kaip ir prieštaringi parodymai, jog nė vienas atvykęs asmuo nebuvo užėjęs už tvoros, nebuvo peržengę tos linijos teritorijos. Liudytojo L. B. parodymus įtakojo socialiniuose tinkluose matyti vaizdai („kai žiūrėjom nuotraukas „Facebook“, supratau, kad tai buvo T. S.), be to nuotraukų ieškojo su M. (S.), t.y. su nukentėjusiuoju aptarė ir įvykio detales. Pagal liudytojo N. N. parodymus po įvykio tą patį vakarą kartu visi viską aptarė. Aptariant buvo jis, M. S., R. R., L. B.. A. draugė rodė „Facebook“ S. profilį ir nuotrauką. Daroma išvada, jog nuomonė ir aplinkybės apie butelį metusį asmenį susiformavo ne tik stebint įvykio aplinkybes, bet ir žiūrint socialiniuose tinkluose kaltinamojo T. S. duomenis, neįvardijant T. S. individualių požymių, kaip atskyrė, jog būtent šis asmuo metė butelį.

Iš nukentėjusiuojo M. S., liudytojo N. N. parodymų matyti, jog vienas asmuo buvo įėjęs į sodybos teritoriją, kai tuo tarpu liudytojas L. B. teigia, jog niekas nebuvo įėjęs. Jeigu nukentėjusiojo M. S. ir liudytojo N. N. parodymai dėl asmens, užėjusio į sodybos kiemą išsiskiria (nukentėjusysis teigia, kad metė butelį ne tas asmuo, kuris buvo užėjęs, o liudytojas N. N. – priešingai teigia, kad metė tas, kuris buvo užėjęs), tai pagal kaltinamojo T. S. parodymus, jis buvo užėjęs į sodybos kiemą. Kiti, kartu su nukentėjusiuoju buvę liudytojai R. R., A. Š., L. B., tokių aplinkybių nenurodė ir dėl to galima daryti išvadą, kad šie liudytoji nematė tokių aplinkybių ( į kiemą išėjo vėliau).

Liudytojas N. N. nurodė, kad iš pradžių kalbėjosi turbūt su T. (S.). Į asmens veidą nežiūrėjo. Asmuo, kai prašė pasišalinti ir su juo kalbėjosi, stovėjo 1- 2 m atstumu. Tačiau ir tokiu atstumu buvęs liudytojas N. N. besikalbančio asmens veido bruožų nepastebėjo ir neįsiminė, todėl iš didesnio atstumo stebint asmens veidą, tuo labiau tamsiu paros metu, dar sunkiau jį įžiūrėti ir įsiminti kokius nors individualius bruožus.

Liudytojas A. Š., kaip buvo sužalotas M. S. ir kas tai padarė parodė, kieme pamatė už sodybos tvoros, gatvėje stovinčius keturis nepažįstamus vaikinus. Vietoje buvo tamsu, veidų matėsi tik kontūrai, bet suprato kad čia nepažįstami asmenys. Atsimena tik, kad vienas iš vaikinų buvo žemesnio ūgio, negu kiti trys, ir kad vienas iš jų buvo su kepure su snapeliu. Vaikinai stovėjo už tvoros, kuri yra apie 1 metro aukščio, medinė, ties vartais į sodybos kiemą. Jo draugai M., L. ir R. bei N. stovėjo irgi prie pat tvoros, tik sodybos kieme. Trys vaikinai, kurie buvo gatvėje už tvoros, nuėjo prie savo automobilio. Vienas iš vaikinų liko prie tvoros, toliau kalbėjo, klausė, kodėl jie neįleidžia, kodėl nesielgia kaip bachūrai. Po to, L. ir R. sakė, kad į M. metė du butelius, pamatė ant trinkelių sudužusius du stiklinius butelius. G. sakė, kad G. su T. S. bendrauja, ir kad vienas iš tų vaikinų buvo T. S..

Todėl šis liudytojas pats tiesiogiai nematė įvykio aplinkybių, tik nurodė, kad prie tvoros buvo keturi vaikinai, po to trys nuėjo, o vienas liko. Iš jo aiškinimų galima suprasti, jog dėl tamsos matėsi tik veidų kontūrai, todėl įžiūrėti individualius veido bruožus nebuvo galimybės. Tai tik patvirtina faktines aplinkybes, kad įžiūrėti asmens, metusio butelius į nukentėjusįjį individualius veido bruožus, prakiškai nebuvo galimybių.

Liudytoju apklaustas M. G. parodė, jog su T. dviese išlipo iš mašinos. Jis sustojo prie vartelių, o T. įėjo į kiemą, ėjo link durų. Tuo tarpu išbėgo 6 ar 8 vaikinukai ir įvyko konfliktas, papurškė dujų. G. G. važiavo kartu, jis sėdėjo gale.Ties Merkine, netoli esančios sankryžos, paėmė pakeleivį. Negali pasakyti ar vėliau iš automobilio buvo išlipęs pakeleivis, kai iš automobilio išlipo su T..

Šio liudytojo parodymai tik patvirtina faktus, kad į įvykio vietą buvo atvykę keturiese ir į kiemą buvo įėjęs T. S..

Liudytoju apklaustas G. G. parodė, kad buvo išlipęs iš automobilio parūkyti ir alaus atsigerti. T. S. buvo nuėjęs nuo automobilio, kai atvyko. Išlipęs iš automobilio gėrė alų, išgėręs butelį paleido kažkur į žmones. Numetė vieną butelį. Prie sodybos vartelių nebuvo priėjęs. Metė tą butelį priešais vartelius nuo tos pusės, kur stovėjo, nemetė per vartelius. Pakeleivis kažkur dingo.

Šio liudytojo parodymai patvirtina faktą, kad į įvykio vietą buvo atvykę keturiese.

Liudytoja apklausta G. Č. parodė, konfliktas buvo naktį. Buvo sodyboje kartu su A.. Ryte, kai atsibudo, buvo pasakyta, kad susimušė vaikinai, pačios situacijos nežino, buvo pasakyta, kad M. sumuštas, kaip ir kas - niekas nežino. G. pasakė, kad konfliktas vyko tarp T., M. ir T. draugų. T. - tai T. S.. Ryte L. ar tai A. paklausė, kas tie žmonės, pasakė, kad tai G. pažįstami. A. paskambino ir jau norėjo gauti informaciją, aš turėjau vienintelį kontaktą - T.. Prašė „Facebook“, jo vardo, pavardės. Per „Facebook“ siųsdavo nuotraukas ir klausdavo. Davė T. kontaktus ir pasakė, kad per jį gali susirasti kitus.

Šios liudytotjos parodymai patvirtina, jog ji suteikė informaciją iš socialinių tinklų apie vieną iš atvykusių vaikinų – T. S..

Liudytoja E. V. parodė, kad vaikinukai iš sodybos nenorėjo įsileisti kitų vaikinų. Buvo atvykę gal 4 vaikinai. Tą vakarą S. atpažino, nes prisiminė jo veidą. Buvo priėjusi prie T. pasisveikinti, prie jo buvo apie 4 žmones. Sodybos pusėje buvo apie 5 vaikinus, jų nepažinojo. Girdėjosi, kad vaikinai garsiau šnekasi, suprato, kad konfliktas paaštrėjo. Turi „Facebook“ žinutę iš M. S., ją gavo gegužės 4 d. Žinutėje M. S. klausė, kas metė butelį. Nežino, kaip jos kontaktiniai duomenys atsirado pas S..

Šios liudytojos parodymai patvirtina faktą, kad į įvykio vietą buvo atvykę keturiese.

Liudytoja B. Z. parodė, kad T. S. atvažiavo su kita kompanija. Matė tik T. šešėlį, dar buvo 2- 3 šešėliai. Virš durų lempa nedegė. Matė T. šešėlį prie kelio, jis ėjo link tvoros. Žmonių siluetai buvo išsibarstę prie tvoros nuo kelio pusės. 6 - 7 asmenys buvo sodyboje, už tvoros matė T. ir dar kokius du šešėlius.

Šios liudytojos parodymai patvirtina faktą, kad į įvykio vietoje buvo T. S. ir dar 2-3 asmenys.

Liudytoja G. R. paaiškino, kad prasidėjo žodinis konfliktas. Kai atvyko su draugėmis į sodybą, lauke nebuvo šviesos. Prie tvoros buvo 2- 3 atvykę vaikinai, nepastebėjo, kad kuo išsiskirtų savo ūgiu, apranga. Kuo baigėsi konfliktas - nematė.

Šios liudytojos parodymai patvirtina faktą, kad į įvykio vietoje buvo 2-3 atvykę vaikinai.

Liudytojos R. B. parodymai, siekiant nustatyti kas metė butelius ir sužalojo nukentėjusįjį, nereikšmingi.

Kaltinimas T. S. grindžiamas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Tokiu atveju svarbi kiekviena detalė, įtakojanti patikimų ir įtikinamų, objektyvių parodymų davimui. Viena iš tokių aplinkybių, kadangi nusikalstama veika padaryta tamsiu paros metu, koks buvo apšvietimas įvykio vietoje.

Nukentėjusysis M. S. aiškino, kad vieta, kurioje buvo, buvo labai gerai apšviesta, ne kartą yra buvęs toje sodyboje, nesimatė tik ten, kur buvo pastatyti automobiliai. Kuo puikiausiai atsimena veidus, kas atliko kokius veiksmus.

Liudytojas L. B. paaiškino, kad apšvietimas buvo iš namo pusės, buvo apšviesta, kur jie stovėjo. Šviestuvas pritvirtintas ant namelio, nukreiptas į tą pusę, kur stovėjo ir į dalį kelio. Šviestuvas švietė į aikštelę, kur vyko konfliktas.

Liudytojas N. N. paaiškino, kad matomumas prie vartų - matėsi, kas stovi prie vartų, užteko apšvietimo.

Liudytojas R. R. paaiškino, teritorija buvo šiek tiek apšviesta nuo namelio pusės.

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad sodybos apšvietimas yra iki tvoros, už tvoros jau nėra. Matėsi už tvoros buvusių vaikinų tik veidų kontūrai.

Liudytoja G. R. paaiškino, kad lauke buvo tamsu, jokio apšvietimo nebuvo, sodybos viduje buvo sujungtos minimalios šviesos.

Liudytoja B. Z. paaiškino, kad matė T. šešėlį prie kelio, jis ėjo link tvoros. Iki tvoros buvo 5 m atstumu, iki vartelių – 10 - 15 m atstumu. Žmonių siluetai buvo išsibarstę prie tvoros nuo kelio pusės. Matė judančius siluetus.

Pagal liudytojų parodymus galima daryti išvadą, kad apšvietimas buvo minimalus tos vietos, kurioje stovėjo kaltinamasis T. S., todėl įžiūrėti veido bruožus nebuvo galimybių. Nukentėjusysis ir liudytojai, kurie teigia, kad butelius metė kaltinamasis T. S. nenurodė individualių kaltinamojo veido bruožų (pvz., akių formos, nosies, bendrų veido bruožų), teigdami kad įsiminė kaltinamąjį pagal kūno sudėjimą. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apšvietimas toje vietoje, kurioje buvo kaltinamasis buvo nepakankamas, kaip tai ir nurodė liudytojai R. R., A. Š., G. R., B. Z.. Tamsiu paros metu apšvietimo nepakankamumas įtakoja ir nukentėjusiojo bei liudytojų duodamiems parodymams, t.y. tiksliai nematė asmens veido, kuris metė butelius į nukentėjusįjį, o tai sudaro prielaidas dėl duodamų parodymų patikimumo.

Svarbi detalė yra ir ta, kokią žinutę nukentėjusysis M. S. parašė ir išsiuntė 2020-05-04 liudytojai E. V., o būtent: „ Na ką su tuo butelio metimu man į veidą ir piršta sulaužė piršta ir žandikaulį gresia baudžekas, dar kantrybės turiu, tai laukiu kol pasakysi kuris ten tiksliai metė iš jų“ (t.3, b.l. 135). Liudytoja E. V. parodė, kad į gautą žinutę neatsakė.

Nukentėjusysis M. S. į tai paaiškino, kad kai šią žinutę rašė E., tuo metu jau žinojo, kas yra kaltininkas, tik norėjo pasitikslinti informaciją, rinko liudytojus, norėjo pasitikslinti, ar jie žino, kas yra kaltininkas (t.3, b.l. 140-141). Tokie nukentėjusiojo M. S. aiškinimai nėra įtikinami. Pirma, nukentėjusysis nėra tyrėjas, todėl tikslinti informaciją ar tai žino kiti proceos dalyviai, jam nebuvo pagrindo. Antra, noras patikslinti informaciją nukentėjusiajam atliekant liudytojo apklausą, nėra priimtinas veiksmas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Trečia, ne nukentėjusiojo pareiga rinkti liudytojus, kurie paliudytų vieną ar kitą aplinkybę. Ketvirta, ikiteisminis tyrimas 2020-05-04 nebuvo pradėtas, todėl iš anksto aiškintis aplinkybes, kažkokiu būdu gauti liudytojos asmens duomenis susisiekti, nebuvo priimtinas būdas tokiems santykiams aiškintis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. Č. nenurodė aplinkybių, kad buvo domimasi kontaktais apie atvykusius vaikinus. Teisiamajame posėdyje liudytoja G. Č. parodė, kad A. per ją domėjosi, kas tie žmonės, realiai aš jų nepažinojo, tik žinojo T., todėl per T. sužinojo, kas tie kiti žmonės. Ryte L. ar tai A. klausė, kas tie žmonės, pasakė, kad tai G. pažįstami. O tada link vakaro A. paskambino ir jau norėjo gauti informaciją, turėjo vienintelį kontaktą - T.. Prašė „Facebook“, jo vardą, pavardę. Jai per „Facebook“ siųsdavo nuotraukas ir klausdavo. Byloje nustatytos aplinkybės, kad socialinių tinklų kontaktai apie kaltinamąjį T. S. tapo pasiekiami, kai liudytoja G. Č. pateikė šiuos duomenis liudytojui A. Š..

Byloje minimas dar vienas asmuo, kuris buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą Varėnos r., tiriamo įvykio metu, kartu su kaltinamuoju T. S., ir kurio asmenybė nenustatyta bei neapklaustas byloje. Kaltinamasis T. S. paaiškino, kad ties Merkine, žiedine sankryža, paėmė pakeleivį - šviesių plaukų, neaukštą, apie 1.72 m, stamboką. Jis įsėdo į automobilio galą ( t.3, b.l. 141-143). Liudytojas M. G. parodė, kad ties Merkine, netoli esančios sankryžos, paėmė pakeleivį. Pasakė, kad važiuoja link (duomenys neskelbtini), vaikinui tas tiko, pasakė, kad pavešime. Su pakeleiviu daugiausia kalbėjo G.. Negali pasakyti ar vėliau iš automobilio buvo išlipęs pakeleivis (t.3, b.l. 139-140). Liudytojas G. G. parodė, kad važiavo T., M. ir jis, dar buvo kažkoks tai pakeleivis, kuris susistabdė mašiną. Jis norėjo vykti į kažkokį parką. Jam nežinomas pakeleivis. Vėliau jis pabėgo (t.3, b.l. 127-128).

Kad egzistavo tokios aplinkybės patvirtina sekantys įrodymai: nukentėjusysis M. S. parodė, kad prie tvoros pamatė keturis priešiškai nusiteikusius vaikinus, kaip ir tokias aplinkybes patvirtino liudytojas N. N.. Liudytojas R. R. parodė, kad buvo keli 3 - 4 asmenys, atėję prie tvoros. Liudytoja B. Z. parodė, kad matė tik T. šešėlį, dar buvo 2- 3 šešėliai. Liudytoja E. V. parodė, kad buvo atvykę gal 4 vaikinai. Liudytojas L. B. parodė, kad buvo gal 4 - 5 vaikinai.

Byloje yra Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos A. J. 2020-11-30 tarnybinis pranešimas, kad nepavyko surasti ir nustatyti asmenį, kuris su T. S. 2020-05-03 naktį važiavusio į (duomenys neskelbtini) kaimą Varėnos r. ir galimai mačiusį įvykį. Visų pirma, toks tarnybinis pranešimas neinformatyvus, nes nenurodyti kokie veiksmai buvo atlikti siekiant nustatyti minėtą asmenį, kokios užduotys ir kokioms tarnyboms buvo pateiktos. Antra, vyriausioji tyrėja yra veiklos skyriaus, o ne kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė, todėl daroma išvada, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai siekiant nustatyti nurodomą asmenį, nebuvo atliekami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pateiktas policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas yra deklaratyvaus pobūdžio ir įrodomosios reikšmės neturi.

2021-07-19 nutartimi, atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo nurodyta, kad tirtinos šios aplinkybės. Buvo apsiribota asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmu, kur nukentėjusiajam M. S. buvo parodyta atpažinti L. S. ir nukentėjusysis neatpažino (t.4, b.l. 13-15). Be to liudytoju apklaustas L. S. parodė, kad nieko nežino apie 2020-05-03 įvykį, kartu su sūnumi nebuvo Varėnos rajone ( t.4, b.l. 32-33).

Iš to galima daryti išvadą, kad ne visi įvykio metu kartu su kaltinamuoju T. S. buvę asmenys nustatyti, o būtent kaltinamojo ir kartu su juo važiavusių liudytojų minimas asmuo.

Analizuojant ir vertinant liudytojo G. G. parodymus, kad metė pustuštį butelį (kai grįžo T. su G., kiek suprato, kad vejasi žmonės), todėl metė tą butelį priešais vartelius nuo tos pusės, kur stovėjo, nemetė per vartelius, galima teigti ir daryti išvadą, jog šiuo veiksmu niekas nebuvo sužalotas. Be to niekas nesurado ir liudytojo G. G. mesto butelio (tiek sveiko, tiek sudužusio).

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad nukentėjusiojo M. S., liudytojų N. N., R. R., L. B. parodymai atpažįstant asmenį, metusį butelius į nukentėjusįjį, nėra patikimi ir objektyvūs.

Atpažįstantysis apklausos metu ne visada gali nurodyti visus individualius atpažintino objekto požymius arba tiksliai juos apibūdinti. Tik kai pamato objektą, jis gali prisiminti ir nurodyti tokius požymius, kurių nepaminėjo apklausoje. Tai psichologiškai paaiškinamas procesas, todėl tokiais atvejais atpažinimo pagrįstumas neturėtų kelti abejonių. Parodymo atpažinti veiksmu siekiama nustatyti, ar asmuo davė parodymus apie parodomus atpažinti asmenis ar daiktus. Veiksmas prasmingas tik tuomet, kai parodymai duodami apie apklausiamajam nepažįstamą asmenį. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atliktas veiksmas – parodymas atpažinti asmenį, t.y. kaltinamąjį pagal BPK 192 straipsnyje nustatytą tvarką, ir tai sukėlė pagrįstas abejones dėl kaltinamojo atpažinimo būdo (liudytojų parodymais, peržiūrėjus „Facebook“ paskyrą apie T. S., tarpusavyje nukentėjusiajam ir jo draugams (įvykyje dalyvausiems liudytojams) aptarus įvykio aplinkybes).

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

Teismas išnaudojo visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinko neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime T. S. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusįjį M. S.. Vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, abejonės turi būti aiškinamos T. S. naudai. Pripažinus neįrodytu, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, eliminuojamos bet kokios asmens sąsajos su inkriminuota veika, tačiau pripažįstama, kad nusikalstama veika buvo padaryta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi 1232.67 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (t.1, b.l. 93-94).

Nukentėjusysis M. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, prašydamas priteisti 856.70 Eur turtinės žalos ir 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašė priteisti atstovavimo išlaidas – 2000 Eur (t.3, b.l. 35-52,1360.

BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Kaip numato BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš šios teisės normos seka, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti gali būti išieškotos tik iš asmenų, kuriuos bylą išnagrinėjęs teismas pripažįsta kaltais jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme. Nagrinėjamu atveju priimant išteisinamąjį nuosprendį T. S. atžvilgiu, 2000 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš T. S. nepriteistinos.

2020-07-10 d. vyr. tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t.2. b.l. 57-59), kurio galiojimas pratęstas 2021-03-10 teismo nutartimi perduodant bylą naginėti teisiamajame posėdyje (t.3, b.l. 18-19), taikytina iki įsiteisės nuosprendis.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinai nuosavybės teisės T. S. nebuvo apribotos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straispnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Išteisinti T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kai neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 6 dalimi, baudžiamąją bylą perduoti prokurorui imtis priemonių nusikalstamą veiką padariusiems asmenims nustatyti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Atmesti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 1232.67 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Atmesti civilinio ieškovo M. S. ieškinį, priteisti iš kaltinamojo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 856.70 Eur turtinės žalos ir 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 2000 Eur atstovavimo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Dalis Žilionis