Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-356-804/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-23
Bylos Nr.
1-356-804/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32032-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-356-804/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32032-2024-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4;1.1.10.1;1.1.8.1.1;1.2.4.4.1;2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2025 m. gegužės 23 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Vilenai Antonovičei

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui Gediminui Vilučiui,

kaltinamajam A. B., jo gynėjai adv. Jolantai Teresei Litvinskienei,

nukentėjusiajam E. P.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu nedirbantis, kaltinamojo akto surašymo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyv. vietos, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, neturintis galiojančių administracinių nusižengimų, teistas:

1) 2024-07-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., paskiriant sumažintą galutinę bausmę - 6 mėnesių laisvės apribojimą, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, asmuo yra recidyvistas, asmuo laikomas teistu

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2024-08-18 apie 10.00 val. savo buvusios sugyventinės J. K. gyvenamosios vietos - daugiaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), - kieme, apimtas pavydo, kad E. P. bendrauja su jo buvusia sugyventine J. K., tyčia mušdamas E. P. - suduodamas dešiniu kumščiu ne mažiau kaip du smūgius E. P. į galvą - mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarė E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas veido dešinėje ir viršugalvio dešinėje, kurios visumoje ir kiekviena atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, po ko toliau tyčia mušdamas E. P. - spirdamas ne mažiau kaip du kartus E. P. į dešinį šoną - sukėlė E. P. fizinį skausmą. Taip jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė žmogui fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Baudžiama byla nagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.)

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusysis su jo buvusia sugyventinę J. K. dažnai girtuokliauja. Tą dieną t.y. 2024-08-18 jis atidavė vaikus buvusiai sugyventinei, kadangi vaikai per išeigines būna pas jį. Tą dieną jis vaikus grąžino ryte ir pamatė, kad pas buvusią sugyventine namuose yra jos draugas E. P.. Vyriausiai dukrai 7 metai, mažesnei 6 metai. Vaikai nuo penktadienio vakaro būna pas jį ir iki sekmadienio.

Būna kartais, kad reikia linkti darbe ir dirbti savaitgaliais, bet taip tai dukros kaip taisyklė savaitgaliais būna pas jį. Savo pinigais išlaiko vaikus. Yra sutarimas J. K. duoti pinigus, bet jai pasakė, kad neduos, nes jis už tuos duotus pinigus perka viską sau t.y., drabužius, batus.

Tos dienos t.y. 2024-08-18 d. ryte atvedęs vaikus pas J. K. ten buvo mažas vaikas, kuris atidarė duris, o nukentėjusysis jį pamatė, pradėjo šokti muštis. Tada jis (A. B.) jam pasakė, kad čia yra vaikai einame į lauką, būtent pats jis užvedė visą situaciją. Vaikų akyse puolė. Jis (A. B.) tikrai nesimuš ten kur yra vaikai, todėl iš buto išėjo, tačiau pasąmonėje turėjo minčių, kad reikia jį sumušti, toks jo (A. B.) charakteris. Taip buvo tokios mintys, kad jei jį pagaus tai sumuš. Susimušė dėl buvusios sugyventinės. Psichas paėmė, todėl sumušė. Įvykis buvo 9.30 val. ryte tuo metu kai atidavė vaikus. Pamatė, kad buvusi draugė keistai elgiasi. Nukentėjusysis buvo pas ją namuose ir pradėjo lysti prie jo muštis. Atvedęs vaikus vaikų daiktus atidavė buvusiai draugei. Dalis vaikų daiktų, kuriuos užmiršo paimti dar buvo likusi pas jį namuose. Jis sugrįžęs pas save namo greitai paėmė likusius daiktus ir ėjo atgal pas buvusią sugyventinę. Kai antrą kartą ėjo pas buvusią draugę (jis gyvena netoliese) tai nukentėjusįjį sutiko kieme. Prieš tai jis (A. B.) pats nukentėjusiojo daug kartų prašė, kad jis paliktų jo buvusią ir jos negirdytų. Jis (A. B.) nenorį, kad jo vaikai matytų girtą motiną. Prieš tai rašė E. P. žinutes, visokias nesąmones. Abu su E. (nukentėjusiuoju) yra kaimynai. E. gyvena kitoje laiptinėje. Konflikto metu jis (A. B.) truputi pastūmė E. ir sudavė kumščiu į galvą. Gali būti kad sudavė du smūgius. Niekas to įvykio nematė. Buvusi draugė buvo pas save namuose su vaikais. Gailisi, supranta, kad muštynės nėra sprendimas, supranta, kad buvusi sugyventinė gali gyventi asmeninį gyvenimą. Ji (buvusi sugyventinė) dukrų atžvilgiu negražiai elgiasi. Vaikų teisės nieko nedaro.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad telefono jis nelaužė, todėl dėl telefono sugadinimo jis nepripažįsta, taip pat nesutinka su civiliniais ieškiniais. Dėl ieškinio sumos nesutinka, kadangi pats gauna tik 700 Eur minimalią algą. Reikia nuomą mokėti. Už nuomą moka 600 Eur. Vienam vaikui skiria po 120 Eur.

Nukentėjusysis E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš du metus susipažino su J. K. ir pradėjo su ją bendrauti. Po to, kai kaltinamasis sužinojo, kad su ją bendrauja pradėjo jam rašyti per „Messenger“ grasinančias žinutes. Rašydavo: „ji mano“. Jis (E. P.) į žinutes nereagavo, nieko neatsakinėjo. Po to, kai jau nusibosdavo, tai parašydavo: „atsiknisk. Nerašinėk man nieko.“ Po to prasidėjo grasinimai dėl automobilio. Jo (E. P.) automobilis buvo apmėtytas šiukšlėmis. Po to prasidėjo grasinimai, kad nužudys. Tada jis (E. P.) parašė pareiškimą policijai. A. B. buvo kažkoks apribojimas, A. B. nebuvo galima vaikščioti šalia jo. Bet kaltinamasis to nesilaikė. Kai parašė pareikšimą „Facebook“ programėlėje jis A. B. užblokavo.

Įvykio dieną buvo taip. Grįžo iš užsienio iš Latvijos. Tą naktį kai grįžo atvežė ir dovanėlių. Atėjo pas J. K. (kaltinamojo buvusią sugyventinę). Jis (E. P.) turį du savo vaikus ir iš ryto tyrėjo juos pasiimti pas save. Jis negalėjo gerti, kadangi kaip minėjo ryte turėjo pasiimti vaikus, o be to, po įvykio buvo medicinos įstaigoje ir jie galėjo matyti, ar buvo girtas, ar ne. Jam atliko tyrimus, ir neįrašė, kad buvo girtas. Buvo visiškas blaivas, nes iš ryto kaip ir minėjo turėjo važiuoti pasiimti savo vaikų. Jis (kaltinamasis) atvyko galima sakyti į svetimus namus, kadangi jis ten nebegyvena. Tuo metu kai A. B. atvedė savo vaikus jis (E. P.) buvo kambaryje, o A. B. buvo koridoriuje. A. B. pats priėjo prie kambario durų rėmo. Žodis po žodžio ir jie abu apsibarė. Po to A. B. išėjo, o jis (E. P.) turėjo važiuoti vaikų pasiimti, todėl turėjo grįžti namo, pasiimti mašiną ir važiuoti vaikų. Išėjus einant netoli laiptinės rankoje laikė telefoną ir akinius, kadangi tuo metu juos nešiojo. Pamatęs, kad A. B. eina į jo pusę net nespėjo sureaguoti kaip pajuto smūgį į veidą, po ko iš karto nukrito jo akiniai ir iškrito telefonas. Kol gaudė krentančius akinius ir kėlė telefoną gavo dar vieną smūgį iš viršaus. Tada nusiėmė savo daiktus (su savimi turėjo kuprinę), nes kuprinėje gulėjo brangūs daiktai, pasidėjo kuprinę su daiktais prie laiptinės, nes galvojo, kad dar A. B. lys muštis ir atsisukdamas pamatė, kad A. B. kažkur nubėgo. Tada susirinko daiktus, eidamas namo paskambino draugui, kad greičiau jį iki poliklinikos pavežtų. Nuo kaltinamojo gavo nuo 4 iki 6 smūgių, visus maždaug į tą pačią vietą. Nuo suduotų smūgių ant veido atsirado didelis guzas, galvojo, kad skilo žandikaulis. Ir poliklinikoje tą patį pagalvojo, nes išsiuntė į Žalgirio kliniką, kur teko praeiti visą gydymo kursą. Iš pradžių pasakė, kad yra skruostikaulio ir žandikaulio lūžis, o po to pasakė, kad po savaitės ar po dviejų atvažiuoti ir iš naujo padaryti nuotrauką ir pasižiūrėti, kai praeis tas visas guzas. Antrą kartą, kai patikrino tai pasakė, kad gyja gerai ir įskylimo ar lūžio nematyti. Negalį pasakyti, ar spyrė su koja. Šito dabar neprisimena. Kad mušė į veidą tai taip, bet kad spyrė, tai šiuo metu tikrai neprisimena.

Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis parodė,

kad prisiminė, taip A. B. buvo spyręs. Prisiminė, kad kai buvo pasilenkęs už nugaros stovėjo baltas automobilis ir matėsi jo veidrodėlis, tai kaip spyrė atrodo ir tą veidrodį užkabino. Ar kas matė įvyki nežino. Ieškinį įvertino sąžiningai. Telefono ekranas maždaug 100 Eur kainuoja, jis ir parašo tokios sumos. Visą kitą sumą parašo dėl to, nes irgi turį du vaikus, moka alimentus, moka paskolas. Per jį buvo nedarbingume. Jam (E. P.) tai sukėlė didelių nemalonumų. Turėjo pasiaiškinti prieš vaikus - dukrai 13 metų, sūnui 7 metai, tai jie vis klausinėjo, o jis turėjo paaiškinti vaikams kas atsitiko. Lentvaryje kaltinamasis daro jam didžiulę gėdą.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad telefono ekrano nekeitė. Laukia kol viskas išaiškės ir paliko viską taip kaip yra. Moralinę žalą įvertina dėl to, nes irgi turį du vaikus, moka alimentus. Dirba per du darbus. Turį paskolas ir tam, kad viską susimokėti turį dirbti per du darbus. Savo darbe jis negalėjo rodytis, nes darbas yra susijęs su klientu aptarnavimu, tai negalį būti su mėlynėmis, apdaužytas. Savaitę buvo atostogų, tai panaudojo savo atostogas gydymuisi ir vieną savaitę dar turėjo nedarbingumo paprašęs poliklinikoje. Atostogų metu galėtų kitais darbais užsiimti o ne gydymusi. Per A. B. jis negalėjo dirbti.

Kiti byloje ištirti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-08-28 kaltinamasis A. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 2 d., 138 str. 1 d., parodė, kad jam įteiktą pranešimą apie įtarimą jis perskaitė, kuo yra įtariamas suprato, kaltę pripažįsta iš dalies. Kaltę pripažįsta tik dėl vienos nusikalstamos veikos, t. y. tik dėl E. P. sužalojimo, o kaltės dėl E. P. terorizavimo nepripažįsta visiškai. Lietuvių kalbą moka ir supranta gerai, vertėjas jam nereikalingas. Galvos traumų neturėjęs, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrinėse ligoninėse nėra gydytas. Yra teistas, šiuo metu yra registruotas probacijoje, 2024-09-03 yra planuojama uždėti jam apykoję 3 mėn. laikotarpiui. Kaltės dėl terorizavimo jis nepripažįsta, kadangi SMS žinutes jis parašė būdamas labai piktas dėl to, kad jo vaikų motina J. (J. K.) sėdi su tuo E. P., geria alkoholį, kiek žino, naktimis palieka vienus vaikus. Pripažįsta, kad tai jis parašė 2024-08-05 ir 2024-08-09 SMS žinutes iš savo "Facebook" paskyros "A. B." į E. P. paskyrą "E. P." per "Messenger" programėlę. Tačiau tai nebuvo realus grasinimas, jis neturėjo jokio realaus tikslo E. P. nužudyti ar kažkaip pastarajam pakenkti. Šias SMS žinutes išsiuntė spontaniškai iš pykčio, nepagalvojęs. Į klausimą: Jeigu teigiate, kad grasinimas jūsų nebuvo realus, kaip tuomet galėtūmėte paaiškinti, kad po grasinimų sumušėte E. P.? atsakė: Šis sumušimas 2024-08-18 niekaip nėra susijęs su siųstomis mano žinutėmis. Šias žinutes išsiunčiau iš pykčio ir tiek, net neketinau aš E. nieko daryti. Tačiau, kai atvedžiau vaikus ir pajutau nuo J. (J. K.) apie 09.00 - 09.30 val. ryto alkoholio pirigarą (alkoholio kvapas), labai supykau, supykau ant E. P., kad, kai susidėjo J. (J. K.) su juo, tai ji pradėjo vartoti alkoholį ir palikinėti vienus vaikus. E. SMS žinutes esu siuntęs 2024 m. rugpjūčio pr., kelias dienas aš ten jam nusiunčiau keletą žinučių ir tiek, daugiau aš jam jokių žinučių nesu siuntęs ir šiuo metu nesiunčiu. Dėl to, kad 2024-08-18 10.00 val. (duomenys neskelbtini),., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini),, sudavė smūgius E. P. jis pripažįsta pilnai. Atvedęs vaikus pas J. (J. K.) į namus (duomenys neskelbtini),., jau pas ją namuose jie susikonfliktavo su E. P., nes, kaip minėjo, jis supyko pajutęs J. (J. K.) pirigaro kvapą (alkoholio kvapas), pyko ant jo, kad jis veda J. (J. K.) iš kelio. Gal kiek ir pavydi. Tačiau namuose buvo maži vaikai ir jis E. pasikvietė išeiti į lauką vyriškai pakalbėti. E. neišėjo, kodėl, nežino, gal neleido J. (J. K.). Palikęs vaikus jis išėjo, tačiau grįžęs į automobilį pamatė paliktą dukros žaislą. Pasiėmė minėtą žaislą ir grįžinėjo atgal pas J. (J. K.) į namus, kad grąžinti dukrai. Ir ties (duomenys neskelbtini), namu pamatė iš J. (J. K.) einantį E. P., ir jis jam gražiai pasakė, kad jis nelįstų prie J. (J. K.), o E. šoko ant jo, žinoma, jis nestovėjo ir iš dešinės rankos sudavė kelis smūgius E. į veido sritį, kiek tiksliai smūgių sudavė, neskaičiavo, nes viskas labai greitai įvyko, galėjo būti, kad ne mažiau 4 smūgius, ir 2 kartus iš kojos įspyrė pendelį (spyris) į šoną. Jis jam sakė, kad jam ne 12 ir ne 15 metų, kad jis tikrai su juo nežais. Sudavęs smūgius nuėjo į automobilį. Kai sudavė smūgius E. , aplinkui žmonių nebuvo ir nieks to nematė. Dėl padarytų sužalojimų E. kaltę pripažįsta. Atlyginti žalą jis neturi galimybės, kadangi šiuo metu niekur nedirba. (T. 1, b. l. 164-167)

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-01-09 kaltinamasis A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., parodė, kad jam įteiktą pranešimą apie įtarimą jis perskaitė, kuo yra įtariamas, suprato, kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo E. P. jis pripažįsta pilnai ir dėl to nesigaili visiškai. Pripažįsta, kad 2024-08-18 apie 10.00 val. prie savo buvusios sugyventinės J. K. namų sumušė E. P. padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Jis pastarąjį sutikęs jo paklausė, kaip su juo kalbėti, kad pastarasis suprastų, nes jis buvo supykęs dėl to, kokią pastarasis turi teisę svetimame bute prie jo vaikų prieš jį šokinėti būdamas neblaivus, nes jautė nuo pastarojo alkoholio kvapą, žemindamas jį jo vaikų akivaizdoje. O tuo tarpu E. P. pradėjo jį gąsdinti, kad jam visai bus "šakės", todėl jis pastarajam ir davė iš kumščio į galvą. Kiek smūgių sudavė pasakyti negali, nes tuo metu buvo labai įpykęs, pas jį toks charakteris, labai greitai užsidega, greitai sudavė smūgius tiek rankomis, tiek kojomis. Sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimų, tačiau nesutinka, kad tai padarė iš pavydo. Jam nėra ko pavydėti. Pagrindinė priežastis dėl ko jis davė E. P. į galvą yra ta, kad pastarasis jam prikaišioja jo vaikus, kad jis jų neprižiūri, o jį tai pykdo ir žeidžia. Tiek E. P., tiek J. K. nuolat jam kaišioja vaikus, kad, kai reikia, jų nepasiima ir nesirūpina jais. Laikosi ankstesnėje apklausoje dėl įvykio aplinkybių duotų parodymų. Nesutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kadangi nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais byloje, jo manymu E. P. pareiškė per didelį civilinį ieškinį dėl dviejų padarytų mėlynių pastarajam. O taip pat nesutinka mokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir "Sodrai", čia iš viso nesąmonė, kodėl turi mokėti už E. P. suteiktas medicinos paslaugas ar E. P. mokėtą biuletenį. (T. 1, b. l. 173-176)

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-08-18 nukentėjusysis E. P. parodė, kad jis šiandien (2024-08-18) apie 01.00 val., grįžus iš kelionės į namus, nusprendė nueiti pas savo draugę J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), su kuria yra pažįstami apie 1 metus laiko, susipažino socialiniuose tinklapiuose. Ėjo su tikslu, kad aplankyti ir nešė parvežtas lauktuves. Apie 09.40 val., jam dar būnant pas draugę, pas ją atėjo jos buvęs sugyventinis A. B.(kartu jie nebegyvena ir santykių nepalaiko jau apie 3 metus) ir atvedė du jų bendrus vaikus. Jis tuo metu buvo bute, kambaryje, ir A. B. jį pamatė bei jam pasakė, kad einam į lauką ir pasikalbėsim, kaip vyras su vyru. Jis pastarajam nieko nesakė, tik iš emocijų truputį atsispyrė nuo kojų, tačiau tuomet priėjo J. K. ir jį nuramino, kad nelįstų. Tuomet A. B. dar kartą jam pasiūlė išeiti pasikalbėti į lauką, tačiau jis į tai nereagavo ir pastarasis išėjo. Jam dar pabuvus pas J. K. apie 15 min., jis nusprendė jau eiti į savo namus. Išėjus į kiemą, ėjo link savo namų pusės, jam praėjus maždaug vieną laiptinės tarpą, pamatė iš priekio ateinantį A. B., kuris ėjo jam iš priekio link jo. Priėjęs jau arčiau jo, A. B. jam kažką pasakė, tačiau ką, jis nesuprato, priartėjęs dar arčiau jo, A. B. jam dešiniu kumščiu trenkė į kairės pusės veido sritį, arčiau akies. Nuo smūgio jam pradėjo kristi akiniai, tuomet jis juos gaudė, taip pat kairėje rankoje laikė telefoną. Tuo metu, kai gaudė akinius, A. B. jam dar trenkė nenustatyta skaičių smūgių, bet mano, kad tai buvo 2 arba 3 smūgiai į dešinės pusės veido sritį, arčiau akies. Po šitų smūgių pajuto didelį fizinį skausmą ir, atrodo, kad trumpam prarado sąmonę, tačiau ant žemės nenukrito. Po smūgių į veido sritį iškart dar A. B. spyrė 2 arba 3 kartus į dešinės pusės šoną. Tuomet jis bandė pasidėti savo daiktus ant žemės, juos pasidėjęs, atsistojo ir pamatė, kad A. B. jau nuo jo pabėgo. Tada susirinko savo asmeninius daiktu ir ėjo greičiau šaldyti sumuštų vietų. Pašaldžius savarankiškai su draugu vyko į Trakų ligoninę. Trakų ligoninėje gydytojas jam konstatavo galimai dešinės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį bei davė siuntimą į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. Ten nuvykus, apžiūrėjusi gydytoja A. R. konstatavo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį. Po ko dar davė siuntimą į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl smegenų sutrenkimo, tačiau ten apžiūrėję gydytojai nieko įtartino nepastebėjo. Tuomet sulaukė skambučio iš policijos, jam nurodė atvykti į Trakų rajono policijos komisariatą dėl procesinių veiksmų atlikimo. Dėl civilinio ieškinio dar nėra apsisprendęs. Taip pat nori paminėti, kad A. B. maždaug prieš 2 savaites rašė grasinančias žinutes, teigė, kad ant jo yra parašęs pareiškimą, kvietė ne kartą išsiaiškinti santykius, teigė, kad, jeigu jis bendraus su J. K., tai turės problemų, dėl to jis yra parašęs pareiškimą, tačiau atsakymo dar nėra gavęs jokio. Ankščiau su A. B. nėra turėjęs jokių reikalų, tiesiog žinojo pavardę B.ir kur maždaug gyvena. Kai pradėjo bendrauti su J. K., tuomet A. B. jam pradėjo rašinėti visokias nesąmones, tada ir sužinojo apie pastarąjį. Taip pat nori paminėti, kad, kai buvo užpultas, kažkokiu būdu, tačiau nepastebėjo kaip, kurį momentą dužo jo mobiliojo ryšio telefono "Samsung S9+" ekranas. (T. 1, b. l. 40-43)

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-08-26 nukentėjusysis E. P. parodė, kad jis laikosi ankstesnėje apklausoje duotų parodymų ir nori juos papildyti. 2024-08-18, iš karto po įvykio, jam Žalgirio klinikoje buvo nustatytas žandikaulio lūžis, tačiau, kiek medikai sakė, buvo labai didelis patinimas, todėl tiksliai įvertinti sužalojimo jie negalėjo, todėl jam buvo paskirtas papildomas vizitas Žalgirio klinikoje, kur buvo 2024-08-23, ir po apžiūros jam buvo nustatytas sumušimas be lūžio. 2024-08-20 jis kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus, kurie jį apžiūrėjo ir turi pateikti specialisto išvadą, tačiau tuo metu jis dar neturėjo patikslinto išrašo 2024-08-23 dienos, kad lūžio nėra. 2024-08-18 įvykio metu, kai jis buvo sumuštas A. B., jam buvo sudaužytas jo mobiliojo ryšio telefono "Samsung S9+" ekranas, kurį vertina 100 Eur sumai. Telefoną yra įsigijęs 2019 m. už 594 Eur, tačiau įsigijimo dokumentų nėra išsaugojęs. Telefonas veikia, reikia pakeisti sudaužytą ekrano stiklą. Taip pat šio įvykio metu jis patyrė taip pat ir neturtinę žalą. Dėl jam suduotų smūgių ir padarytų sužalojimų ant veido, dėl jam sukelto fizinio skausmo jis patyrė daug nepatogumų. Dėl sužalojimų veido srityje, smilkinyje jam labai skaudėjo, dar ir šiuo metu jaučia dešiniame smilkinyje skausmą. Sumušimas buvo labai stiprus, kad gydytojai dėl stipraus patinimo ir sumušimo negalėjo nustatyti, ar yra lūžis. Teko apvažiuoti daug gydymo įstaigų. Dėl šio sumušimo buvo pažemintas, jo psichologinė ir emocinė būsena yra nusmukusi. Atsirado nepasitikėjimas savimi. Su matomais sužalojimais ant veido (kraujosruva) jis privalo vesti vaikus į būrelius, turi dengti veidą, dėtis akinius nuo saulės, nes jam gėda. Turi pasiaiškinti pažįstamiems ir giminaičiams bei savo mažamečiams vaikams, iš kur pas jį šie sužalojimai. Savo išgyvenimus vertina 1 300 Eur sumai. Taigi jam buvo padaryta turtinė žala 100 Eur ir neturtinė žala 1 300 Eur, į šią sumą taip pat jis įskaičiuoja ir patirtus išgyvenimus, baimes, nepatogumus dėl jam siųstų grasinimų jį pakasti, kuriuos jis įvykdė. Todėl iš viso jam buvo padaryta 1 400 Eur žala, prašo šiai sumai jį pripažinti civiliniu ieškovu. A. B. prie jo pradėjo kabinėtis nuo to laiko, kai jis pradėjo bendrauti su pastarojo vaikų mama J. K., jie kartu apie 3 metai laiko negyvena. Nuo 2024 m. balandžio mėn. A. B. pradėjo jam rašinėti žinutes ir siųsti balso pranešimus per "Messenger" programėlę. Balso pranešimuose A. B. daugiau jį keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, o SMS pranešimuose yra ir realiai grasinančių žinučių. 2024-08-05 23.00 val. A. B. jam atsiuntė SMS žinutę į "Messengerį" su tekstu: "Klausyk dabar, aš dar kartą sužinosiu, tu kalbi su Lenku, aš tave užmušiu ir palaidosiu. Pamiršk ją, ji mano, o ne tavo." Šioje žinutėje, kur rašo "... tu kalbi su L., ...", A. B., kiek jis supranta, turėjo omenyje L., t. y. jo draugę J. (J. K.), su kuria jis pabendrauja. Tuomet jis A. B. atsakė, kad SMS žinutes perduos policijai, o pastarasis atrašė, kad nei jo, nei policininkų nebijo. 2024-08-09, penktadienį, A. B. vėl jam atsiuntė daug balso pranešimų, kuriuose pastarasis keikiasi, jį vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais (balso pranešimų jis neišsaugojęs), ir po to atsiuntė vėl SMS žinutę 2024-08-09 su tekstu: "Tai taip pat Ride atsargiai. Nufotografuos jūsų automobilį ir išsiųs žmonėms". Jis šią žinutę suprato, kad atsargiai jis riedėtų/važiuotų su savo automobiliu. O sekančią dieną išėjęs į lauką pamatė ant savo automobilio išverstas šiukšles. Taigi ką A. B. jam grasina, tą realiai įvykdo. Jam yra nesaugu vaikščioti, bijo eiti vienas, bijo vaikščioti kai sutemsta. Bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Jam kyla realus pavojus. A. B. tyčia jį provokuoja, eidamas gatve iš tolo jam rodo nešvankius rankų gestus (fakus), siūlo eiti vienas ant vieno, niekaip jo nepalieka ramybėje. Jis bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes A. B. grasinimas yra realus, jau tai pastarasis įrodė, 2024-08-18 jį sumušęs dienos metu savo grasinimus pastarasis įvykdė. Ekrano nuotraukas su SMS žinučių tekstais jis atsiųs el. paštu tyrėjai. Apie tai, kad A. B. jam grasino, žino ir gali patvirtinti jo draugė J. (J. K.). (T. 1, b. l. 44-47)

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-11-21 liudytoja J. K. parodė, kad ji lietuvių kalbą supranta gerai, vertėjas nereikalingas. Maždaug apie 1 metus ir 4 mėnesius laiko ji artimiau draugauja su E. P., tačiau jie kartu negyvena. Ji gyvena su savo 3 mažamečiais vaikais adresu (duomenys neskelbtini). E. P. pas juos užsuka maždaug 1 ar 2 kartus į savaitę. Su A. B. yra išsiskyrusi 3,5 metų laiko. Nuo 2024 m. kovo mėn. jos buvęs sugyventinis A. B., su kuriuo turi 2 vaikus (mergaites), pradėjo persekioti tiek ją, tiek jos draugą E. P.. Pradėjo rašinėti įvairias grasinančias žinutes, jai konkrečiai parašė SMS: "Aš tau vieną dieną kojas ir rankas sulaužysiu pamatysi", ir SMS: "Jam buvo liepta nebūti šalia mano vaikų". Ji taip suprato, kad A. B. pradėjo pavydėti E. P., kadangi jos vaikai labiau linkę bendrauti su E. P. nei su tėčiu A. B.. Ji mano, kad A. B. supyko ir pradėjo jai bei E. P. rašinėti, kai ji jam pasakė, kad paduos antstoliams dėl alimentų mokėjimo. E. P. A. B., kiek žino, rašė SMS, kad užmuš ir pakas, jie tuo metu buvo kartu su E. P., kai A. B. siuntė grasinančio pobūdžio žinutę. Vieną vėlų vakarą, apie 22.00 - 23.00 val., tikslios datos neprisimena, jei gerai prisimena, tai buvo rugpjūčio pr., kai pas ją buvo namuose E. P., išgirdo lauke kažkokį triukšmą, jie su E. P. išėjo į lauką pasižiūrėti, kas ten vyksta. Ir ant E. P. automobilio rado išverstas šiukšles. Nors lauke jau nieko nebuvo, tačiau suprato, kad tai padarė A. B.. Po to, kiek žino, A. B. lyg rašė E. P., kad saugok savo automobilį, tada jau tikrai suprato, kad tai A. B. darbas išverstos šiukšlės ant E. P. automobilio. Su A. B. išsiskyrė dėl to, kad pastarasis buvo linkęs smurtauti. 2024-08-18 naktį E. P. grįžo iš Latvijos ir atvažiavo pas ją, norėjo paduoti parvežtas lauktuves. Buvo, kiek pamena, savaitgalis. Dukras savaitgaliui buvo pasiėmęs A. B., kurias turėjo grąžinti į namus sekmadienį vakare. Ryte atsikėlus, geriant jiems su E. P. kavą, išgirdo skambutį į duris, atidariusi pamatė stovintį A. B. su dukromis. Mergaitės užėjo, nusirenginėjo striukes, batus, ji paklausė, kodėl ne vakare, kaip tarėsi, pastarasis atvežė vaikus, jis atsakė, kad mergaitės norėjo namo. O pamatęs pas ją E. P., A. B. pasakė: "Aš tavęs lauksiu apačioj išsiaiškinsim vyriškai", ir išėjo. Ji išgėrė su E. P. kavą ir pastarasis išėjo iš jos namų. Praėjus keletai minučių pas ją į butą atbėgo A. B. rėkdamas, kad jis visus užmuš, ir vėl išbėgo į lauką. Po to iš karto jai paskambino E. P. ir pasakė, kad jį ką tik užpuolė ir sumušė A. B.. Kur visa tai įvyko, ji nežino, kaip suprato iš E. P. kalbų, kad tai įvyko Bažnyčios g., kieme, netoli jos namų. A. B. yra neprognozuojamas, konfliktiškas, jeigu jam yra pykčio priepuolis, pastarasis galėtų bet ką padaryti. A. B. ją tiek yra įbauginęs, kad ji bijo atidaryti buto duris, kai suskamba skambutis. A. B. ją apskundė vaikų teisių specialistams, kad ji neprižiūri vaikų, ir jiems dėl to pradėjo atvejo vadybą. Dėl to, kad tarp jos ir vaikų tėčio A. B. yra nesutarimai, kenčia ir vaikai. Šiuo metu A. B. maždaug mėnuo laiko yra aprimęs, nepersekioja, vieną kitą repliką numeta jos atžvilgiu ir tiek. (T. 1, b. l. 148-151)

2024-08-18 nukentėjusiojo E. P. skundo apie nusikalstamą veiką duomenimis 2024-08-18 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini),, einant namo jį užpuolė ir sumušė iš matymo pažįstamas A. B. trenkdamas jam apie 3-4 smūgius į veido sritį ir 1-2 smūgius į šoną. Tokiais savo veiksmais A. B. sukėlė jam fizinį skausmą. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytoja A. R. jam konstatavo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėto A. B. poelgio. (T. 1, b. l. 1-4)

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis Trakų ligoninė informavo, kad 11.19 val. (2024-08-18 )pats atvyko E. P., kuris paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstamas. E. P. diagnozuota dešinio skruostikaulio lūžis, nukreiptas į Žalgirio kliniką. (T. 1, b. l. 23-27)

2024-08-18 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra daugiaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinis kiemas. Šalia daugiabučio matomas šaligatvis ir šalia priparkuoti automobiliai, kairėje - automobilių stovėjimo aikštelė. Daugiabutyje yra butų Nr. 61-68 laiptinė. Vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. (T. 1, b. l. 28-35)

2024-10-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr. pG 3330/2024 (01) duomenimis: 1. E. P. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos veido dešinėje, viršugalvio dešinėje. 2024-08-23 dienos radiologinio tyrimo duomenimis viršutinio žandikaulio lūžis ir dešinio skruostikaulio lūžis nepatvirtintas. Todėl sužalojimu nėra vertinamas. 2. E. P. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos veido dešinėje ir viršugalvio dešinėje padarytos mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. 3. E. P. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos veido dešinėje ir viršugalvio dešinėje visumoje ir kiekviena atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 4. Sužalojimai padaryti 1-3 paros iki apžiūros, atliktos 2024-08-20 08.45 val., o tai atitinka užduotyje nurodyta įvykių laikotarpį. Sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl tikėtina yra padaryta neilgai trukus vienas po kito. Pasisakyti, kuris padarytas anksčiau, kuris vėliau, nėra galimybės. 5. E. P. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos veido dešinėje ir viršugalvio dešinėje visumoje nėra būdingos griuvimui. 6. Sužalojimai padaryti 1-3 paros iki apžiūros, atliktos 2024-08-20 08.45 val. (T. 1, b. l. 102-106)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.). LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Taigi teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, jog byloje esančiais, aukščiau nurodytais įrodymais, o būtent paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažinimu, nukentėjusiojo E. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, med. dokumentų išrašais esančiais byloje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG3330/2024(01) yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasi A. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 d.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. B. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2024-08-18 apie 10.00 val. savo buvusios sugyventinės J. K. gyvenamosios vietos - daugiaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), - kieme, apimtas pavydo, kad E. P. bendrauja su jo buvusia sugyventine J. K., tyčia mušdamas E. P. - suduodamas dešiniu kumščiu ne mažiau kaip du smūgius E. P. į galvą - mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarė E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas veido dešinėje ir viršugalvio dešinėje, kurios visumoje ir kiekviena atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, po ko toliau tyčia mušdamas E. P. - spirdamas ne mažiau kaip du kartus E. P. į dešinį šoną - sukėlė E. P. fizinį skausmą. Taip jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė žmogui fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė savo poziciją, kad dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi, tačiau teismo vertinimu tokia kaltinamojo pozicija yra deklaratyvi ir jo gailėjimasis nėra nuoširdus, todėl tai nelaikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

A. B. nusikalstama veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). jis ankščiau yra teistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu yra nedirbantis, psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Taigi, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus, kriterijus bei nusikalstamos veikos padarinius mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai A. B. atžvilgiu bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, jo dydį nustatant ženkliai didesnį nuo minimumo.

Civilinių ieškinių išsprendimas

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 328,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys dėl 239,93 Eur. turtinės žalos ir nukentėjusiojo E. P. ieškinys 1300 Eur dėl neturtinės žalos ir 100 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo.

LR BPK 109 str., numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį dėl turinės žalos atlyginimo bei ieškiniuose nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 328,26 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys dėl 239,93 Eur yra įrodyti ir tenkintini pilnai.

Įvertinęs nukentėjusiojo E. P. civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, o taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais surinktais ir ištirtais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. P. turi teisę reikalauti jam atlyginti neturtinę žalą, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. P. priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 1000,00 (vieno tūkstančio) Eur.

Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam E. P. yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes.

Vertindamas nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimą dėl 100,00 Eur. turtinės žalos priteisimo dėl telefono Samsug S9 plius ekrano sudaužymo teismas konstatuoja, kad šis reikalavimas byloje nėra pagrįstas jokiais įrodymais pagrindžiančiais atsiradusią žalą, todėl yra netenkintinas.

Išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos byloje nėra pateiktos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti; nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 2 d. 305 str., 307 str. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jam 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 5 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros paskiriant visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su E. P..

Priteisti iš A. B. nukentėjusiojo E. P. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.

Priteisti iš A. B. 239,93 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 93 cnt) civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Priteisti iš A. B. 328,26 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 26 cnt) civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas