- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- A15.-184-269/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00032-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Pažeidėjas
- N. O.
- Nukentėjusysis
- T. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje N. O. (N. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), atliekančio arešto bausmę Kauno nepilnamečių Pataisos namuose, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. O. 2018-12-16, apie 19.02 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1.54 prom.) ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešos važiuojančių automobiliu ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-kitas automobilis), iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9., 14., 126. ir 219. punktuose nustatytą tvarką, kai padaryta 740 Eur žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. O. teismo posėdžio metu nusižengimą pripažino. Nurodė, kad protokole nurodytu metu ir vietoje, vairavo automobilį, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į kitą automobilį. Buvo girtas, už tai nuteistas. Iš įvykio vietos pasišalino. kelio ženklus. Sutinka atlyginti žalą. Gailisi dėl padaryto nusižengimo.
Motyvuojamoji dalis
Be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimo, jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, nukentėjusios T. V. (toliau-nukentėjusioji) paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad protokole nurodytu metu ir vietoje, vairavo jai priklausantį automobilį. Iš priešpriešinės eismo juostos labai greitai atvažiavo automobilis, kuris atsitrenkė į jos automobilį. Automobilis po susidūrimo išvažiavo. Jai už sugadintą jos automobilį draudimo kompanija išmokėjo 740 eurų turtinės žalos išmoka. Automobilis po eismo įvykio nepataisomas ir pardavė už 180 eurų dalims. Po avarijos dvi savaitės turėjo nedarbingumo lapelį, skaudėjo ranka ir krūtinės ląsta, nedirbo, todėl patytė dar turtinę žalą. Prašo iš N. O. priteisti 1000 eurų turtinės žalos; išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, informacija iš VĮ „Regitros“ duomenų bazės, E. I. SE Lietuvos filiale pranešimas apie draudimo išmoką, išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamoji byla Nr. 1-263-834/2019 (toliau-byla Nr. 1-263-834/2019), kita bylos medžiaga. Lietuvos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo‘‘ pakeitimo 2017-08-30 (toliau-nutarimas) nutarta patvirtinti bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 Eur ir šio nutarimo įsigaliojimą numatyti 2018-01-01. Nors nutarimas jau nuo 2018-01-01 galioja. Pagal teismo praktiką kuri taikoma nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą preziumojama, kad ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomas, kai keičiasi bazinis bausmių ir nuobaudų dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra ekonominis rodyklis ir nustatytas ne Įstatymu, o poįstatyminiu aktu, todėl nepriskyriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavo sričiai ir vertinamas atsižvelgiant į tai, koks jis buvo veikos padarymo metu. Tokiu būdu N. O. inkriminuoto nusižengimo padarymo metu šis dydis sudarė 37, 66 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-31 nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-519/2006 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-04 nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2011). Nukentėjusiajai padaryta dėl jos automobilio apgadinimo reali žala yra 740 Eur, kas atitinka 740 Eur : 37,66=19, 65 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad N. O. vairavo automobilį nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio bei atsitrenkė į kitą automobilį, dėl ko apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET nustatytą tvarką, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šie N. O. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
N. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, byloje Nr. 1-263-834/2019 įsiteisėjusiu šio teismo rūmų 2019-01-10 baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-2 metų uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonės ir automobilio konfiskavimas), esant jo atsakomybę vienai lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina sankcijoje numatyta arčiau minimalios piniginė nuobauda ir vadovaudamasis ANK 426 straipsnio 7 ir 8 dalimis neskiriant administracinio poveikio priemonių-atėmimo teisės vairuoti transporto priemonės ir automobilio konfiskavimo.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, jog nori, kad jai N. O. atlygintų 1000 eurų už tai, kad ji dvi savaitės turėjo nedarbingumo lapelį, jai skaudėjo ranka ir krūtinės ląsta, nedirbo, tačiau neginčytinų įrodymų dėl padarytos dar padarytos žalos nukentėjusioji teismui nepateikė, todėl nukentėjusiajai pripažintina teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
N. O. (N. O.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti 900 (devynių šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti, kad nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. 1-263-834/2019 bei nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 18095623676.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Vadovaudamasis ANK 665 straipsnis nukentėjusiajai T. V. pripažintina teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-išnagrinėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamąją bylą Nr. 1-263-834/2019 palikti šiuose rūmuose.
Nutarimas per 20 dienų nuo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.