- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- 1-1083-1104/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22805-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Kaltinamasis
- D. P.
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams; 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą, gydytis nuo alkoholizmo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, 7 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą, gydytis nuo alkoholizmo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, 7 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1714-984/2018 paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, 7 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė į 90 parų arešto; 3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė 90 parų areštas, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. P., 2020 m. birželio 11 d. apie 19:35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių girtumas) J. A., tai yra asmens, su kuriuo gyvena neįregistravęs santuokos, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio su J. A. konflikto metu, jai rankomis tyčia sudavė po vieną kartą į abi ausis ir vieną kartą į pakaušį, tuo sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. birželio 11 d. atsimena, kad tą dieną išgėrinėjo, gavosi konfliktas. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad tą dieną jis pas draugus išgėrinėjo. Vienas gėrė, J. A. negeria. Neatsimena kada grįžo namo, gerti pradėjo apie pietus. Grįžus namo įvyko konfliktas, ji priekaištavo, kad jis išgėrinėja. Ir tada, gerai neatsimena, sako, kad sudavė jis jai, pareigūnai pasakė. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis taip pat patvirtino, kad galėjo būti, kad jis sudavė tuos smūgius. Nepamena kiek buvo išgėręs, gėrė degtinę ir alų. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi, prisipažįsta pilna apimtimi. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad būdavo ir mėnesį negeria, o kai užsikabina, ir tris dienas geria, ir vieną dieną. Nežino, kodėl tokie dalykai kartojasi, per gėrimą viskas kartojasi, visada tik išgėręs naudoja smurtą. Reikia nebegerti visai. Bausmę atlikinėja nuo 2020 m. rugsėjo 9 d., baigs apie 2020 m. gruodžio 8 d., 90 parų arešto bausmę atlikinėja. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad sutiktų dėl privalomo gydymosi nuo alkoholizmo. Nurodė, kad nori atsiprašyti nukentėjusiosios, atsiprašo, labai gailisi, daugiau taip nebus.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
4. Be kaltinamojo D. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5. Kaltinamasis D. P., apklaustas 2020 m. birželio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. A. gyvena bendrai apie 2 metus, veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai. Abu oficialiai niekur nedirba, registruoti darbo biržoje, J. gauna socialinę pašalpą. Gyvena iš šios pašalpos ir atsitiktinių uždarbių. Abu gyvena J. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis, 2020 m. birželio 11 d., namie gėrė alkoholinius gėrimus. J. negėrė, ji buvo blaiva. Vakare, kažkur po 19 val., abu susiginčijo dėl buitinių reikalų. Šio konflikto metu jis jai ranka sudavė po vieną kartą į abi ausis ir į galvą. Smūgių sudavimo metu J. sudejavo. Kaltinamasis suprato, kad jai tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Jis gailisi, kad būdamas girtas, konflikto metu, nesusivaldė ir sudavė savo sugyventinei J.. Dėl jam pareikšto įtarimo kaltu pripažįsta visiškai (b. l. 66-67).
6. Nukentėjusioji J. A., teismo posėdžio metu, sakydama baigiamąją kalbą, nurodė, kad norėtų, kad būtų sutrumpinta bausmė kaltinamajam, paskirti gydymą nuo alkoholio ir viskas.
7. Nukentėjusioji J. A., apklausta 2020 m. birželio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. birželio 11 d., apie 19:35 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis D. P., be jokios priežasties pradėjo prie jos kabinėtis, dėl ko kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu, J. A. sėdint virtuvėje ant kėdės, sugyventinis D. P. vienos rankos kumščiu trenkė jai į dešinę ausį, o kitos rankos kumščiu į kairį skruostą ir dar vieną smūgį sudavė į galvą (pakaušio srityje), dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po šių smūgių ji nuo kėdės atsistojo ir sugyventinį nuo savęs atstūmė, tuomet jis sugriebė jai už drabužių krūtinės srityje ir sakė žodžius: „gal tave pasmaugti“, bet nesmaugė (b. l. 2).
8. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad: 2020 m. birželio 11 d., 19:38 val., dirbant kartu su Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK vyriausiąja patrule K. A., tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), radijo šaukinys „4075“, iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus draugas konfliktuoja, atsisako išeiti iš pranešėjos buto. Nuvykus nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), juos pasitiko J. A., kuri paaiškino, kad ją sumušė jos sugyventinis D. P.. Jis ranka trenkė jai per veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą. D. P. buvo nustatytas 2.33 promilių girtumas, J. A. buvo blaivi. D. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į PK. J. A. apžiūrėjo medikų brigada 0819, kurie nustatė dešinės pusės veido patinimą (b. l. 26).
9. Iš 2020 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad apžiūra pradėta 21:54 val., o baigta – 22:10 val., protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo eiga – įėjimas į butą yra iš vidinės kiemo pusės per ketvirtą (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės) laiptinę. Pakilus laiptais į ketvirtą aukštą, dešinėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą yra koridorius, jo gale (kairėje pusėje) yra niša, pro kurią patenkama į virtuvės patalpą. Įėjus į virtuvę, kairėje pusėje, prie sienos, yra šaldytuvas, šalia jo trys kėdės (viena apkrauta drabužiais) ir stalas. Šioje virtuvės vietoje įvyko smurtas. Pėdsakų, turinčių reikšmės bylai, nerasta. Padarytos fotonuotraukos (b. l. 1-13).
10. Iš byloje esančios Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad J. A. diagnozuotas veido patinimas. Žaizdų ar hematomų nėra, vykti į ligoninę atsisakė (b. l. 32-33)
11. Iš byloje esančio alkotesterio tikrinimo rezultato kvito matyti, kad J. A. nustatytas 0.00 promilių girtumas, o D. P. – 2.33 promilių girtumas (b. l. 24, 44).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
13. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. P., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.33 promilių neblaivumas, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia rankomis sudavė po vieną kartą į abi ausis ir vieną kartą į pakaušį savo sugyventinei ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai sugyventinei J. A. fizinį skausmą, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami D. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
14. Teismas pažymi, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra nukreipta prieš artimą giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kas yra nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai. Pagal teismų praktiką konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vieno kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių, santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, Nr. 2K-383-1073/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji J. A. yra nesusituokę, tačiau palaiko ir nusikalstamos veikos padarymo metu palaikė artimus ir glaudžius santykius. Kartu gyvena nukentėjusiosios namuose ir kartu veda bendrą ūkį, gyvena kaip šeima 2 metus.
15. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz. LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
16. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Nukentėjusiajai J. A. buvo sukeltas fizinis skausmas – tą patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad po smūgių J. A. sudejavo ir kaltinamasis suprato, kad jai skaudėjo.
Dėl bausmės skyrimo
17. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.33 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
18. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę D. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. D. P. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas tris kartus už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskutinį kartą 2020 m. birželio 1 d., visus tris kartus nukentėjusioji buvo J. A. (b. l. 71-87), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2020 m. birželio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 1 dalį, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 89-90). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 66-67), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis – 2,33 promilių girtumas (b. l. 44) ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Nuolatinis smurtinių nusikalstamų veikų, sistemingas administracinių nusižengimų darymas rodo kaltinamojo nenorą taisytis, keisti savo elgesį, priimti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
19. Kaltinamasis D. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla išnagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
20. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kaltinamajam 2020 m. birželio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant neatlikusios bausmės dalį ir skirtina galutinė subendrina 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.
21. BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju D. P. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą. Kaltinamajam paskirta bausmė neviršija 4 metų terminuoto laisvės atėmimo. Iš byloje esančių įrodymų ir kaltinamojo duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu galima daryti išvadą, kad kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiosios, teisiamojo posėdžio metu sutiko gydytis nuo alkoholizmo, nukentėjusioji teismo prašė neskirti realaus laisvės atėmimo bausmės. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam atidėtinas laisvės atėmimo bausmės vykdymas dviem metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ir tęsti darbą, o nutrukus darbo santykiams, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir ieškoti darbo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko gydytis nuo alkoholizmo, įpareigoti kaltinamąjį gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, kaltinamasis įpareigotinas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, kaltinamasis įpareigotinas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
22. Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas nukreiptas prieš kitų asmenų sveikatą. Kadangi kaltinamasis D. P. jau buvo baustas dėl nusikalstamų veikų prieš žmogaus sveikatą, D. P. įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
23. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatyti nemokami darbai sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo D. P. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant D. P. išklausyti visą programų kursą per 8 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 70 straipsnis, 72² straipsnis).
24. Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 11 d., 19:55 val., iki 2020 m. birželio 12 d., 10:52 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (b. l. 47-48) (BK 66 straipsnio 2 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 9 dalis). Taip pat į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamąjį įsakymą.
25. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. birželio 12 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant D. P. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-53), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
26. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu D. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 90 parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendriną 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaičiuojant 2020 m. birželio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės laiką, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 11 d., 19:55 val., iki 2020 m. birželio 12 d., 10:52 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 8, 10 punktais, D. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant D. P. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti ir tęsti darbą, o nutrukus darbo santykiams, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir ieškoti darbo; 2) gydytis nuo alkoholizmo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu ir 72² straipsniu paskirti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti D. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį išklausyti visą programų kursą per 8 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant D. P. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.