- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-2965-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29527-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- notarė Regina Rasimavičienė
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties ieškinio priėmimo klausimu civilinėje byloje pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai valdant turtą – nustatymo ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, su trečiuoju asmeniu byloje notarė Regina Rasimavičienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti esant nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovo sesuo S. J. po savo sutuoktinio A. J. mirties nuo 2013 m. gegužės 2 d. pastarojo testamentu nepaskirstytą jo palikimo dalį priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti bei pripažinti iš dalies negaliojančiu, 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto 3 –iajame notarų biure atsakovui V. P. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti. Teismas nustatė, kad:
2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12085-534/2014 patenkino B. P. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti 2013-05-02 mirusio sutuoktinio A. J. palikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje Nr. 2-12085-534/2014, 2014-11-14 sprendimu panaikino 2014-04-02 sprendimą ir B. P. pareiškimą atmetė. Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22389-595/2014 patvirtino A. J. 2007-02-13 asmeninį testamentą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-12 nutarties, nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-45270-141/2014 atnaujino terminą V. P. palikimui po A. J. mirties priimti, teismo nutartis yra įsiteisėjusi. A. J. palikimas yra priimtas pagal patvirtintą asmeninį testamentą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7845-466/2017 priėmė ieškovo B. P., atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl S. J. teisės į privalomą sutuoktinio A. J. palikimo dalį ir bylą toje dalyje nutraukė, kitoje dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2018-05-10 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-15 sprendimą palikti nepakeistą;
2.2. ieškovo reikalavimas pripažinti esant nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą siejamas su „neparskirstytu turtu“, tačiau teismas jau yra išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti mirusio sutuoktinio A. J. palikimą. Pareiškėjas abejais reikalavimais siekia tų pačių teisinių pasekmių. Teismas yra išnagrinėjęs ir reikalavimą dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, minėto reikalavimo pagrįstumas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
2.3. ieškinys grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nurodytos civilinėje byloje Nr. 2-7845-466/2017 bei kitose bylose. Ieškovas nenurodo naujų argumentų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-14 sprendime civilinėje byloje Nr.2 -24499-833/2014 nurodė, kad tikėtina, jog S. J. žinojo apie A. J. valią perleisti jam priklausančią palikimo dalį sesers vaikams, dėl ko S. J. sąmoningai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties. Taip pat teismas konstatavo, jog negalima teigti, kad S. J. priėmė A. J. palikimą faktiškai pradėjusį jį valdyti, nes tai prieštarautų testatoriaus valiai. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose pasisakyta ir dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, nurodyta, jog CK 5.61 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas B. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad:
3.1. civilinėje byloje Nr. 2-12085-534/2014 klausimas buvo žymiai platesnės apimties, nei šioje byloje. Ankstesnėje byloje buvo sprendžiama dėl viso po A. J. mirties atsiradusio palikimo priėmimo. Ieškovas, realizuodamas S. J. paveldėjimo teises, siekė priimti mirusiojo turtą, t. y. ½ dalį buto. Šioje byloje ieškovas siekia tik teisių į A. J. palikimo dalį, kuri liko nepaskirstyta po testamentinio įpėdinio K. P. mirties;
3.2. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-12085-534/2014 ir vėlesnes bylas, nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl K. P. subjektiškumo, nevertinta, kad jis mirė iki palikimo atsiradimo. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-30 nutartyje pasisakė, jog S. J. veiksmai turėtų reikšmę tik tada, jei testamentinis įpėdinis nebūtų priėmęs palikimo. K. P. mirė iki palikimo atsiradimo ir negali būti laikomas paveldėtoju. A. J. nepaskyrus antro įpėdinio, liko nepaskirstyta palikimo dalis. Likusios nuo paveldėjimo, laisvos ir nepaskirstytos dalies paveldėtojais tampa įstatyminiai įpėdiniai. S. J. turėjo teisę paveldėti su pirmosios eilės įpėdiniais, todėl mirus testamentiniam įpėdiniui K. P., ji turėjo pirmumo teisę prieš testamentinį įpėdinį K. P., kuris yra tik 6 eilės įstatyminis įpėdinis. Ieškovas, būdamas S. J. įpėdiniu, siekia įgyvendinti jai suteiktą paveldėjimo teisę, kurios ji būdama gyva nespėjo realizuoti;
3.3. teismas nenustatė aplinkybių, kurios kliudo S. J. pretenduoti į A. J. testamentu likusią nepaskirstytą palikimo dalį, kuri turi būti paveldima pagal CK 5.11 straipsnį. Nėra priežasčių ieškinius laikyti tapačiais. Ankstesnėse bylose reikalavimas buvo kildinamas iš CK 5.11 straipsnio, o šioje byloje – iš CK 5.21 straipsnio. Byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o ne dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ankstesnėje byloje reikalavimas buvo atmestas dėl ieškovo netinkamumo. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad ieškovas nėra tiesioginis A. J. įpėdinis, todėl neturi teisės kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Ginčas byloje vyksta dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, konstatavus ieškinio tapatumą, pagrįstumo.
7. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti esant nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovo sesuo S. J. po savo sutuoktinio A. J. mirties nuo 2013 m. gegužės 2 d. pastarojo testamentu nepaskirstytą jo palikimo dalį priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti bei pripažinti iš dalies negaliojančiu 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto 3 –iajame notarų biure atsakovui V. P. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą.
8. Ieškinį atsisakyta priimti CK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, remiantis tuo, jog jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog civilinėje byloje, proceso numeris 2-68-3-05230-2014-6, buvo išnagrinėtas reikalavimas tapatus šioje byloje reiškiamam reikalavimui dėl juridinio fakto pripažinimo. Šio reikalavimo faktinis pagrindas, kurį sudaro S. J. veiksmų, kuriais faktiškai priimtas palikimas, įrodinėjimas, yra tapatus nagrinėjamoje byloje išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, kad S. J. atnaujino virtuvę ir tualetą, įsigijo naują buitinę techniką, išvežė nereikalingus daiktus, pakeitė kai kuriuos baldus ir pan.
9. Nustatyta, kad civilinėje byloje, proceso numeris 2-68-3-05230-2014-6, B. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sesuo S. J. po sutuoktinio A. J. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo turtą pradėdama jį faktiškai valdyti. Ieškinio pagrindu buvo nurodyta kad S. J. po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo mokesčius, atnaujino patalpas – vonią, virtuvę, t. y. faktiniu valdymu priėmė mirusio sutuoktinio buto dalį. pareiškėjas teigė, jog siekia paveldėti po sesers likusį turtą – butą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-02 sprendimu pareiškimą patenkino. Suinteresuotas asmuo V. P. paprašė atnaujinti procesą byloje, panaikinti teismo sprendimą ir pareiškimą atmesti. Nurodė, kad A. J. 2007-02-13 surašė asmeninį testamentą, kuriuo jam priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko savo sesers V. J.-P. sūnums V. ir K. P. Pastarasis mirė (duomenys neskelbtini), iki A. J. palikimo atsiradimo momento. Vilniaus miesto apylinkės teismas atnaujintoje byloje 2014-11-14 priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškimą atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad sutuoktinė S. J. priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Vilniaus apygardos teismo 2015-11-30 nutartimi nurodyta, kad nustačius, jog palikėjas butą testamentu buvo palikęs V. P., šis, teismui atnaujinus palikimo priėmimo terminą, palikimą priėmė, teisiškai nereikšmingi tampa pareiškėjo argumentai dėl S. J. atliktų turto priežiūros veiksmų. Pastarieji teisinę reikšmę turėtų tik tuomet, jeigu suinteresuotas asmuo, būdamas testamentinis įpėdinis, nebūtų priėmęs jam paskirto palikimo.
10. Pareiškėjo reikalavimas dėl paveldėjimo liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia išnagrinėtas civilinėje byloje, proceso numeris 2-68-3-16975-2016-6. Šioje byloje pareiškėjas įrodinėjo savo teisę paveldėti tą A. J. palikimo dalį, kurią paveldėtų sesuo S. J. testamentiniam įpėdiniui K. P. mirus. Nustatyta, kad civilinėje byloje, proceso numeris 2-68-3-16975-2016-6, B. P. prašė atnaujinti terminą S. J. vardu jos sutuoktinio A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti; panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės Reginos Rasimavičienės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į S. J. priklausančią po A. J. mirties privalomąją palikimo dalį; iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą 2016-06-09 Vilniaus miesto 3-ojo notarų biure V. P.. Teismas ieškinį atmetė ir nurodė, kad, nenustačius pagrindo pratęsti (atnaujinti) terminą S. J. priimti sutuoktinio A. J. palikimą po jo mirties, nėra pagrindo pripažinti notarės atsisakymą neteisėtu bei nėra pagrindo panaikinti V. P. 2016-06-09 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į ¼ dalį buto (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-15 sprendimu aiškiai pasisakė, jog byloje taikytina CK 5.61 straipsnio 2 dalis, pagal kurią tuo atveju, kai palikėjas visą turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Atskirojo skundo argumentai, jog teismai nevertino aplinkybės dėl palikimo paskirstymo, mirus vienam iš testamentinių įpėdinių K. P., yra neteisingi. Vilniaus apygardos teismo 2018-05-10 nutartyje pažymėta, kad pareiškėjas nėra A. J. įstatyminis ar testamentinis įpėdinis, dėl ko galėtų prašyti atnaujinti terminą A. J. palikimui priimti. Tokia teise galėjo naudotis S. J. Toks teismo nurodymas nereiškia, jog teismas konstatavo B. P. teisę dar kartą kreiptis į teismą dėl to paties reikalavimo nagrinėjimo.
11. Tai, kad pareiškėjas iš dalies keičia pareiškimo dėstymo būdą, neturi įtakos ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo vertinimui. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžiama, jog apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, todėl jo naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo B. P. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą.