Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiojo -civilinio ieškovo -Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovui Aivarui Batūrai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, veikos padarymo metu buvo nedirbantis, šiuo metu dirbantis UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ,nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, taikant BK 93 str. 1 d. 1 ir 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. sausio 19 d. apie 19:00 val. tyčia spyrė koja į Varėnos rajono savivaldybės administracijai priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklo paketą, tuo jį sunaikindamas (išdauždamas stiklą), t. y. tuo sunaikino 233,70 Eur vertės svetimą - Varėnos rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą.

Tokiais veiksmais D. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str.3d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, o tik prašė juos išvardinti, t. y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokuroras dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko. Kadangi kaltinamasis D. K. kaltinamas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, todėl įrodymai byloje buvo tiriami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. K. paaiškino, kad patvirtina duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-09 apklausos metu ir prašė jais remtis. Parodė, jog 2023 m. sausio 19 d. buvo blogos nuotaikos ,kadangi prieš tai susipyko su drauge. 2023 m. sausio 19 d. apie 19:00 val.buvo kiek išgėręs ir vaikščiojo Varėnos miesto parke. Būdamas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apimtas kokio tai pykčio, tyčia spyrė dešine koja į pastato lango stiklo paketą. Paketo du stiklus išdaužė bei stiklo šukėmis susižalojo koją. Spirdamas koja į stiklą jis susižalojo koją, kuri stipriai kraujavo ir dėl to greitosios medicinos pagalbos buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam suteikė pagalbą. Po to vakare būnant namuose atvyko policijos pareigūnai, kurie pradėjo jo klausinėti dėl lango sudaužymo. Tuokart neprisipažinęs dėl lango išdaužymo, bet kodėl neprisipažinęs nežino. Vėliau apklausiamas prisipažinęs, kad išdaužęs lango stiklą spirdamas koja. Sutinka, jog sunaikino Varėnos rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą. Gailisi, kad nusikalto, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka ir stengsis atlyginti padarytą žalą.

Įtariamasis D. K. savo parodymus dėl lango išdaužymo aplinkybių patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 93-96).

Civilinio ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sudaužant lango stiklo paketą savivaldybei buvo padaryta 270 Eur turtinė žala, įskaitant lango stiklo paketo pakeitimo 30 Eur dydžio išlaidas. Kadangi kaltinamasis iki bylos nagrinėjimo pradžios neatlygino padarytos žalos, tai savivaldybė pateikė ieškinį žalai atlyginti. Pirmojo teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė bylos nagrinėjimą atidėti nurodydamas, kad jis iki kito posėdžio atlygins žalą. Tačiau kaltinamasis žalos neatlygino ir dėl to prašo tenkinti savivaldybės pareikštą ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo savivaldybei 270 Eur žalos atlyginimo.

Be visiško kaltinamojo D. K. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo įrodoma ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 17 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (UAB "Pietų Megrame" PVM sąskaitos faktūros Nr. PMS Nr. 0018419) (b. l. 50-53) ir 2023 m. kovo 8 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54) matyti, jog 2023 m. sausio 19 d.buvo sunaikintas Varėnos rajono savivaldybės administracijai priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklo paketas (išdaužtas stiklas). Sunaikinto lango stiklo paketo vertė 233,70 Eur, stiklo paketo pakeitimo darbų vertė - 36,30 Eur, t. y. bendrai padaryta 270 Eur turtinė žala (su PVM).

Iš 2023 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra pastate, esančiame Parko g. 8, Varėnos mieste. Apžiūros metu užfiksuota, jog išdaužtas prie įėjimo į pastatą durų esančio lango stiklas (sunaikintas lango stiklo paketas). Prie lango ant betoninės dangos nukritusios stiklo šukės, prie stiklo šukių rasta raudonos spalvos dėmių, panašių į kraujo, kurios pavyzdys, panaudojus medvilninę šluotelę, paimtas (raudonos spalvos dėmės nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 1) (b. l. 15-20).

Liudytoja E. K. parodė, jog jos darbo vieta (Varėnos visuomenės sveikatos biuro vadovės) yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 19 d. apie 17:15 val. pasibaigus darbui išėjo iš darbovietės, užrakino išėjimo duris, pastato langai buvo nesugadinti. Apie 20:00 val. buvo informuota, jog atvykusi į darbą darbuotoja (valytoja) D. S. rado išdaužtą pastato lango stiklą. Pastatas priklauso Varėnos miesto savivaldybės administracijai (b. l. 23-26).

Liudytoja D. S. parodė analogiškai kaip liudytoja E. K. (b. l. 29-35).

Liudytojai E. Č. (b. l. 102-103) ir R. K. (b. l. 105-106) parodė, jog dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnais. 2023 m. sausio 19 d. dirbant pagal patvirtintą grafiką apie 19 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjo draugas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), stiklu persipjovė koją. Apie 19:20 val. buvo gautas Varėnos ligoninės pranešimas, kad į įstaigą kreipėsi D. K., kuriam diagnozuota dešinės blauzdos muštinė žaizda, dešinės blauzdos ir plaštakos sumušimas, kuris gydytojams paaiškino, jog susižalojo spirdamas koja į savo automobilio stiklą (pacientui nustatytas 2.33 promilių neblaivumas).Apie 23 val. nuvykus patikrinti gauto pranešimo į D. K. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad D. K. dešinė blauzda sužalota (buvo aprišta tvarsčiu). D. K. paaiškino, kad koją susižalojo spirdamas į stiklą.

Dėl kvalifikacijos

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas.

Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje(iki 2023-06-01 galiojusia redakcija) buvo numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal veikos padarymo metu galiojusį 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

2023-04-27 priimto įstatymo Nr.XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023-06-01, BK 190 str.2d. redakcija numato, kad turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Šiuo atveju D. K. padarytos veikos metu buvo sunaikintas kiek didesnio ,nei 4,5 MGL dydžio vertės turtas. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindų, kurie nurodytų, jog būtų reikalinga kaltinamojo padarytą veiką perkvalifikuoti dėl sunaikinto turto vertės viršutinio dydžio padidinimo iki 10 MGL.

Taigi šiuo atveju atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį(nuo 2023-06-01 galiojančia redakcija) kyla sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (500 Eur).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad visi įrodymai įrodo, jog D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes kaltinamąjį pristačius į ligoninę jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas ir aplinkybė dėl neblaivumo turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis nenurodė jokių motyvų ,kodėl sudaužė stiklą ir matosi, kad būtent kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio sukėlė jo agresiją ir neadekvačius susidariusių aplinkybių vertinimus, tiesiogiai įtakojo svetimo turto sunaikinimą.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų ir kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.) .

Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Kaltinamasis yra darbingas, šiuo metu dirba. D. K. praeityje neteistas, bet daug kartų buvo baustas dėl įvairių administracinių nusižengimų, tame tarpe ir dėl numatytų ANK 108 str.1d, ir 485 str., padarymo, daugelis nuobaudų yra galiojančios, baudų nesumokėjęs( b.l.63-74).

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t. y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

Teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo padaręs šį baudžiamąjį nusižengimą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismas, spręsdamas dėl D. K. skirtinos bausmės įvertina ir tai, kad pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaip jau minėta, D. K. nebuvo teistas, todėl teismas, įvertindamas visas prieš tai jau minėtas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, lengvinančią ir sunkinančią atsakomybę aplinkybes, neįžvelgia pagrindo skirti griežtesnio pobūdžio sankcijoje numatytų bausmių ir laiko, kad tinkama bausmė būtų viešųjų darbų bausmės paskyrimas. Skiriant bausmę už nustatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes D. K. prisipažino dėl padarytos veikos ir teismas išnagrinėjo bylą atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl civilinio ieškinio

Deliktinė civilinė atsakomybė galima, tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę – išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N. , bylos Nr. 3K-3-166/2009).

Varėnos rajono savivaldybės administracija 2023 m. gegužės 16 d. pareiškė 270,00 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 126-128). Savo reikalavimus grindžia 2023-01-25 UAB „ Pietų Megrame“ gaminių konstrukcijos pasiūlymu ir sąskaita faktūra PMS Nr.0018419. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti, tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad civilinis ieškovas pilnai įrodė pareikštą ieškinį, ši nurodyta suma pagrįsta, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamasis D. K. BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo sulaikytas.

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti viešuosius darbus 6(šešiems) mėnesiams, nustatant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30(trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant, kad D. K. paskirta viešieji darbai 4(keturiems)mėnesiams, nustatant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30(trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendis įsiteisės, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui -Varėnos rajono savivaldybės administracijai (es.Vytauto g.12, 65184 Varėna, juridinio asmens kodas 188773873, banko sąskaita Nr. LT93 71812 0000 213 0126 AB Šiaulių banke ) 270(du šimtus septyniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.

2023 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros metu (prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) lango) ant betoninės dangos prie stiklo šukių rasta raudonos spalvos dėmių, panašių į kraujo, kurios pavyzdys, panaudojus medvilninę šluotelę, paimtas (raudonos spalvos dėmės nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 1) bei saugomą Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK (b. l. 15-20),po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).