- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-04
- Bylos Nr.
- 1-92-632/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40677-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustinas Mitkus
- Kaltinamasis
- A. P., E. U.
- Civilinis ieškovas
- T. G., M. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. P. 2023 m. spalio 22 d. apie 04.04 val. automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su T. G., tyčia vieną kartą sudavė kumščiu T. G. į galvą, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
2. E. U. 2023 m. spalio 22 d. apie 04.04 val., automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su T. G., A. P. tyčia vieną kartą sudavus kumščiu T. G. į galvą, ir taip jam sukėlus fizinį skausmą, E. U. spyrė teisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nugriuvusiam T. G. į galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam T. G. sužalojimus – (duomenys neskelbtini), kurie visumoje, tai yra, dėl (duomenys neskelbtini), remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 ir 6.6.4 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra padarė T. G. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
3. Kaltinamasis E. U. kaltu neprisipažino, ir parodė teismui, kad 2023-10-22 apie 3 val. su A. P. užsuko į (duomenys neskelbtini), kur girdėjo automobilių gausmą ir muziką. Užėję sutiko nukentėjusįjį, M. K., N. K., G. K.. Atėjo neblaivūs, viduje dar išgėrė, pabendravo, po to susiruošė išeiti. Nukentėjusysis T. G. jam juokais sudavė plastikine kėde per nugarą, ir jie su A. P. išėjo, A. P. ėjo atsilikęs, abu ėjo link vartų. Beeinant prie jų pribėgo T. G. ir M. G., su A. P. kalbėjo T. G., su juo (E. U.) – P. G.. Kalbėjosi piktai, pribėgusi G. K. irgi juos vijo lauk. Išeidamas niekam nespyrė ir nesudavė, nematė, ar kam nors sudavė A. P., kuris kalbėjosi 3-4 metrai nuo jo. Gali būti, teritorijoje prie eglės buvo nugriuvęs nukentėjusysis, tačiau dėl to nėra tikras, nes ten galėjo būti ir šiukšlės. Teismo išklausytame garso įraše, telefoniniame pokalbyje, balsas yra jo, A. P. sakė, kad jis (E. U.) spardė. Iš teritorijos išėjo ne kartu, nes jis laikė M. K., kuris jis vijosi A. P.. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus.
4. Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai, ir parodė teismui, kad 2023 m. rudenį apie 3-4 val. ryto su E. U. eidami pro šalį užsuko į (duomenys neskelbtini), kur pradžioje juos sutiko šaltai, po to kažkaip užėjo M. K., jis juos pasitiko draugiškai, jie apžiūrėjo sportinius automobilius, kartu prisėdo prie stalo, toliau vartojo alkoholį. Pasėdėjus nutarė išeiti, nukentėjusysis netgi varė juos su kėde. Paėjus apie 15 metrų prie eglės juos pavijo nukentėjusysis T. G. su broliu P. G., jie piktai apsižodžiavo, ir kaltinamasis, iš kūno laikysenos, agresyvaus balso tono supratęs, kad T. G. tuoj jam suduos, pirmas jam kaire ranka, kumščiu sudavė į apatinį žandikaulį, tačiau matė, kaip nukentėjusysis nenugriuvo, tik žengė žingsnį atgal. Kairėje stovėjęs P. G. sugriebė jį (A. P.) už kapišono ir lenkdamas prie žemės sudavė į veidą, dėl ko jis suklupo ant kelių, sekundei prarado sąmonę, ir puolė bėgti iš teritorijos. Nematė, ką tuo metu darė E. U., tačiau kaltinamasis išbėgo pirmas. Jį vijosi P. G., ir prie sankryžos jie apsižodžiavo, šalia dar buvo M. K.. Nuėjo tolyn link „(duomenys neskelbtini)“, jį pavijo E. U., abu stebėjosi, kodėl juos užsipuolė, jie išsiskyrė, ir neilgai trukus vėl susitiko. T. G. nespardė, savo smūgiu jis galėjo jam padaryti mėlynę ar prakirsti odą. Ryte skambino E. U. pasiaiškinti, nes girdėjo, kad nukentėjusysis ligoninėje. Jo tėtis I. B. savo iniciatyva jų skambutį įrašė vaizdu ir garsu telefonu. Anksčiau duotus parodymus tvirtina. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, tiek kiek priteis teismas.
5. Nukentėjusysis T. G. parodė teismui, kad 2023 m. spalio 22 d. apie 3 val. linksminosi vakarėlyje (duomenys neskelbtini) su broliu P. G., M. K., G. K. ir N. K., kai atėjo kaltinamieji. Jie šiek tiek pabuvo, ir išėjo, jis su P. G. juos palydėjo. Po to patyrė pirmą smūgį į veidą, ir nukrito, o po to patyrė smūgį į galvą, ten kur dabar sužalojimas. Smūgio metu gulėjo ant žemės, todėl mano, kad jam spyrė koja. Pradžioje negalvojo, kad tai rimta, bet po to ėmė nerišliai kalbėti, ir jį išvežė į ligoninę. 15 dienų praleido komoje, dar mėnesį – reabilitacijoje. Tik dar po 3 savaičių ėmė vaikščioti ir praėjo pusė metų, kol pradėjo rišliai kalbėti. Į darbą grįžo sausį. Šiuo metu dažnai skauda galvą, negali pasilenkti žemyn, negali daryti staigių judesių, pakelti vaiko ant rankų, negali važinėti dviračiu, žaisti krepšinio, bijo nugriūti. Dėl dalies kaukolės pašalinimo bus dedamas implantas. Nebuvo mokama Sodros išmoka, nes įvykio metu buvo neblaivus.
6. Nukentėjusioji M. G. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo T. G. sutuoktinė, įvykio naktį buvo išjungusi telefoną, apie sužalojimą sužinojo ryte. Ligoninėje sužinojo, kad jos sutuoktinis operuojamas, pagrindinis klausimas buvo, ar jis gyvens? Po 5 valandų operacijos nukentėjusysis buvo komoje 2 savaites, atsimerkė tik po 3 savaičių, nekalbėjo. Valgyti pradėjo po mėnesio, ji jį maitino, nes ligonis savo ranka negebėjo išlaikyti vandens buteliuko. Po mėnesio atsistojo, dar po savaitės išvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, mokėsi vaikščioti. (duomenys neskelbtini) (po 3 mėnesių) pradėjo eiti į darbą, ir dabar negali džiaugti gyvenimu, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį, negali dukros nuo žemės kelti. Ji iš (duomenys neskelbtini) visą gydymo laikotarpį važinėjo į (duomenys neskelbtini), budėjo, tvarkė dokumentus, palaiko savo civilinį ieškinį, nes turėjo atsiduoti sutuoktinio priežiūrai, jai pakriko psichinė sveikata, dar ir dabar negali užmigti be vaistų.
7. Specialistas L. J. visiškai palaikė savo medicinos specialisto išvadą, nurodė, kad išvadą pateikė remdamasis pateiktais dokumentais, patvirtino, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti objekto, kuriuo padarytas sužalojimas, tačiau toks sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant koja; sudavimas kumščiu tokios apimties sužalojimui nebūdingas. Sužalojimas galėtų būti padarytas nugriuvus, bet su papildoma jėga kontaktuojant su kietu, buku paviršiumi, nes vien krentant būna linijiniai lūžiai, kurie nepajuda iš savo vietos, o šis sužalojimas būdingas sudavimui trauminiu poveikiu didele energija paveikus galvos pusę. Taip pat tai galėtų būti patirta nugriuvus kaire puse, kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai akmeniu, tačiau smūgiui į lygų paviršių tai nebūdinga.
8. Liudytojas P. G. parodė, kad jis yra nukentėjusiojo brolis, 2023 m spalį (duomenys neskelbtini) naktį, į vakarėlį atėjo kaltinamieji, su kuriais pradžioje visi bendravo draugiškai, po to, visi jiems siūlė išeiti, T. G. juokais vijosi vieną jų kėde, visi pasijuokė. Nuėjus kaltinamiesiems jie šlapinosi prie eglės, ir liudytojas su broliu T. G. nuėjo link jų, liepė viską susirinkti. A. P. trenkė T. G. į galvos šoną, po smūgio nukentėjusysis iš karto nukrito. Liudytojas bandė trenkti A. P., tada E. U. jį pargriovė pakišęs koją, pribėgo prie A. P., mušusio T. G., ir jį spardė bei trankė; liudytojas atsistojęs matė spyrį į brolio krūtinę. Dėl E. U. spardymo yra garantuotas, o A. P. irgi turėjo galimybę spardyti, bet dėl to liudytojas negali tvirtinti. Spardymas truko iki jis atsistojęs pribėgo, apie minutę laiko, ir kaltinamieji nuo liudytojo bėgo, jis juos vijosi. Broliui ėmė strigti kalba, todėl kvietė medikus. Gydymas truko 4 mėnesius. Atsakydamas į klausimus tvirtino, kad smūgį, nuo kurio nukentėjusysis iš karto nugriuvo, A. P. sudavė dešine ranka. Pirmas nuo jo bėgo A. P., paskui – E. U.. Tvirtina savo parodymus, tame tarpe, kad vaikinas žalsva striuke (E. U.) spardė daug smūgių, tačiau tikslina, kad pirmas smūgis T. G. galėjo būti suduotas į kairę pusę.
9. G. K. parodė, kad 2023 m spalį 2-3 val. nakties (duomenys neskelbtini) švenčiant vakarėlį atėjo abu kaltinamieji, nors jų niekas nekvietė, bet trumpai parodė sportinius automobilius, jie pasėdėjo, ir ji paprašė jų išeiti. Jiems nuėjus išgirdo šūksnius, bet per tamsą nieko nematė. Nuėjusi pamatė, kad kaltinamieji šalinasi iš ten, T. G. kėlėsi nuo žemės, o P. G. vijosi kaltinamuosius. Liudytoja smūgių nematė. Vėliau T. G. vežė į ligoninę, po šio įvykio jis daugiau negali lankytis sporto salėje.
10. Liudytojas N. K. davė tokius pačius parodymus: kaltinamiesiems išėjus jų nematė, nors buvo lauke, maždaug už 50 metrų, girdėjo šurmulį, pamatė besistojantį T. G., einantį link ofiso, jis atrodė apsibrozdinęs. Liudytojas po pusvalandžio išvyko.
11. Liudytojas M. K. davė tokius pačius parodymus, įvykio nematė, matė grįžtantį T. G. su nubrozdinta galva. Skambino broliui Ž. K., kad nuvežtų T. G. į ligoninę.
12. Liudytojas Ž. K. parodė, kad įvykyje nedalyvavo, po jo vežė nukentėjusįjį į ligoninę. Ryte peržiūrėjo vaizdo įrašą, nes įvykis buvo jo teritorijoje, telefonu skambino I. B. paklausti, ar žino, kad žmogaus sužalojime dalyvavo jo posūnis A. P.. Neilgai trukus I. B. perskambino, liudytojas girdėjo A. P. balsą sakant, kad jis nekaltas, nespardė.
13. Liudytojas I. B. parodė, kad A. P. jo posūnis, iš Ž. K. sužinojęs, kad posūnis galėjo sužaloti žmogų liepė jam skambinti E. U., o liudytojas pokalbį filmavo telefonu, nepranešė, kad filmuoja.
14. Laiduotoja J. B. parodė, kad ji ir jos sūnus A. P. nustebo sužinoję apie kaltinamojo sužalojimo mastą, sūnų charakterizuoja kaip atsakingą, krašto apsaugoje dirbantį pareigūną, jis dėl savo smūgio nukentėjusiajam į veidą labai pergyvena, tačiau jo nespardė. Dalį žalos kaltinamasis atlygino iš savo pajamų, todėl prašo leisti už jį laiduoti atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės.
15. Įvykio vietos apžiūros protokolu įrodoma, kad 2023-10-22 18.20 val. apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini) matyti aptverta teritorija, danga prie eglės šlapia, nelygi, žvyruota, kraujo dėmių nėra (I t., 20-31 b.l.).
16. Iš pranešimo policijai matyti, kad 2023-10-22 M. G. pranešė apie T. G. sumušimą, kuris paguldytas į ligoninę. Slaugytojos A. K. pranešimu 5.49 val. kreipėsi neblaivus T. G., kuris griuvo ant grindinio ir susižalojo galvą, skundų neturi (I t., 33, 38 b.l., II t., 2-4 b.l.).
17. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta:
1. T. G. nustatyti sužalojimai: (duomenys neskelbtini).
2. Sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje (kelių valandų laikotarpyje), galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku.
3. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi energija paveikus kairę galvos pusę tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus.
4. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.
5. T. G. padaryti sužalojimai visumoje (dėl (duomenys neskelbtini)), remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 ir 6.6.4 punktais kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
6. T. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus su papildomos jėgos poveikiu, kaire galvos puse kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi.
7. Dešinėje galvos/kaklo srityje išorinių sužalojimo požymių nenustatyta.
8. T. G. visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi didele energija paveikus kairę galvos pusę tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus (sužalojimai labiau būdingi tiesioginiam trauminiam poveikiui) (II t., b. l. 25- 26).
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą kompaktiniame diske „I. B. pateiktas vaizdo įrašas“, jame matyti telefonu kalbantis A. P., pirmomis sekundėmis girdimas jam atsakantis vyriškas balsas: „B..., aš ten neatsimenu, iš kur aš spardžiau“.
Teisinė kvalifikacija ir motyvai
19. Nors kaltinamasis E. U. neprisipažįsta kaltu ir visiškai neigia savo kaltę, tokie jo parodymai vertinami kritiškai ir paneigiami kitais, baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais ir ištirtais įrodymais. Atsižvelgiama į didelį kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, nes ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą 2023-12-18 apklaustas E. U. parodė, kad po T. G. smūgio jam suduota kėde susilenkė, jautė fizinį skausmą, kažkiek apsvaigo, atsigavus žmonių jau nebuvo, ir jis eidamas link vartų, artėjant link pušies pamatė kažką gulintį ant žemės, tuo momentu nežinojo, kas ten guli. M. K. žmona jį apšaukė, jis nuėjo link vartų, ir tik ten susistumdė su M. K.. T. G. jokių smūgių rankomis ir kojomis nesudavė (IV t., 12-14 b.l.). 2023-12-20 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur jam T. G. sudavė kėde, kryptį, kur A. P. su visais nuėjo, ir kad jis ėjo jiems iš paskos, sutiko M. K. žmoną, ir prie eglės parodė vietą, kur kažkas gulėjo (IV t., 18-28 b.l.). Taip pat 2024-05-22 akistatos su A. P. metu kaltinamasis E. U. nurodė, kad pirmas iš teritorijos ėjo A. P., ir jis (E. U.) nematė, kaip A. P. sudavė kumščiu T. G. prie eglės, nes dar buvo prie pastato, kur jam buvo suduotas smūgis kėde (III t., 129-132).
20. Iš tokių jo parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apskritai neigė buvęs tikslioje įvykio vietoje prie eglės, tvirtino, kad buvo paliktas, ir tik vėliau nuėjo link vartų, prie eglės net nebuvo sustojęs. Taip pat, apklausiamas teisme neigė kažką matęs gulint prie eglės, arba tai buvo šiukšlės, kai ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, ir parodymų patikrinimo vietoje metu ranka parodė matęs kažką gulint prie eglės, ir iš jo parodymų matyti, kad jis turėjo omenyje ne šiukšles ar daiktą, o žmogų (IV t., 19, 26 b.l.). Esant tokiam dideliam parodymų nenuoseklumui teismas juos vertina kritiškai, ir atsižvelgia tik į tas aplinkybes, kurias patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
21. Liudytojas P. G. nuo pirmos apklausos momento nurodė, kad E. U. spardė T. G., ir nors kaltinamojo E. U. gynėjas nurodo, kad liudytojo parodymai nenuoseklūs, teismas su tuo nesutinka. Iš esmės, liudytojo parodymai dėl to, kad E. U. spardė T. G., nesikeitė niekada, o keitėsi tik aplinkybė, kokiu būdu kaltinamasis liudytoją P. G. pargriovė žemės: pastumdamas ar pakišdamas jam koją ir stumdamas, kas iš esmės neturi reikšmės. Iš paskutinių kaltinamojo parodymų, kaltinamojo A. P., nukentėjusiojo T. G. ir liudytojo P. G. parodymų matyti, kad kaltinamasis E. U. buvo mažu atstumu nuo nukentėjusiojo T. G., piktai ginčijosi su juo ir jo broliu, ir kaip tiesiogiai nurodo liudytojas P. G., po A. P. smūgio kumščiu į veidą, spyrė nugriuvusiam nukentėjusiajam į galvą. Nors kitas kaltinamasis A. P. nurodo nematęs E. U. spyrio koja, atsižvelgiama, kad jis, kaip buvo minėta, buvo šalia, tačiau pasišalino pirmas, taip pat dėl tamsos galėjo nepamatyti E. U. spyrio koja. Liudytojo P. G. parodymai apie tai, kad E. U. koja spyrė nukentėjusiajam į galvą, nekito viso proceso metu, todėl teismas laiko juos teisingais ir remiasi.
22. Teismo posėdyje apklaustas specialistas paneigė kaltinamojo E. U. gynėjo keltą versiją, kad nukentėjusysis sužalojimą galėjo patirti krisdamas, ir parodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas spirtas koja, arba, kaip kelis kartus akcentavo specialistas – veikiant sužalotą vietą papildoma energija. Jis paneigė sužalojimą atsitrenkus į lygų paviršių, ir nors kaip galimybę jis nurodė, kad taip galima buvo susižaloti nebent atsitrenkus galva į akmenį, įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad įvykio vietoje akmenų nėra, tik nelygus žvyruotas paviršius. Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiojo galvoje rastas 9x5 cm impresinis lūžis, 6 mm gylio (II t., 26 b.l.), ir laikoma, kad tai turėtų būti didelis, sunkus akmuo aštria briauna, tai gi toks ar panašaus dydžio akmuo būtų surastas įvykio apžiūros metu, kuri atlikta tuoj pat po įvykio.
23. Pirminiuose medicininių dokumentų įrašuose nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis susižalojo krisdamas ant grindinio (16 nuosprendžio punktas), teismas vertina kaip visiškai pirminę, skubotą ir neišsamią, be to ji vėliau argumentuotai buvo paneigta specialisto išvada bei jo paaiškinimais.
24. Liudytojo I. B. pateiktame įraše girdėti E. U. balsas: „B... , neatsimenu, iš kur aš spardžiau“, tačiau tai negalima laikyti prisipažinimu, nes tai gali būti suprantama ir kaip samprotavimas, kai kalbantysis bando atsiminti atliktą jo veiksmą, o taip pat ir neigimą, nuostabą, kad jis neatsimena, kad taip būtų elgęsis. Atmetus šį įrodymą, aukščiau aptartų kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojo P. G. parodymų analizė leidžia kategoriškai tvirtinti, kad kaltinamasis E. U. mažiausiai vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į galvą, kurio metu šis patyrė specialisto išvadoje konstatuotą sužalojimą, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.
25. Kaltinamasis A. P. taip pat kaltinamas spardęs nukentėjusįjį, tačiau detaliai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, teismo nuomone, tokie kaltinamojo veiksmai šioje byloje neįrodyti.
26. Kaltinamasis nuo pirmosios apklausos nurodė visiškai tokias pačias aplinkybes, kurias pateikė teismui: 2023-10-23 apklaustas pirmą kartą (III t., 98-100 b.l.), 2023-11-17 tai parodęs patikrinimo vietoje metu (III t., 104 -115 b.l.) ir 2024-05-22 akistatos su E. U. metu (III t., 129-132). Jis tvirtina, kad vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam T. G., ir vėliau, įsikišus liudytojui P. G. – pasišalino. Nukentėjusysis T. G. teisme nurodė apskritai neatsimenąs įvykio po jam suduoto smūgio į veidą, tačiau 2023-12-27 pačioje pirmoje apklausoje nurodė, kad jam klūpant ant žemės kažkuris iš kaltinamųjų koja spyrė į galvos ir veido sritis daugiau nei 1 kartą (I t., 73 b.l.). Tai gi, nukentėjusysis paminėjo tik vieno asmens spyrį. Tokie nukentėjusiojo parodymai iš esmės visiškai sutampa su liudytojo P. G. 2023-10-22 16.33 val. apklausos duomenimis, kur jis nurodė, kad baltu megztiniu vilkintis vaikinas (A. P.) trenkė kumščiu T. G., šis pargriuvo, o liudytojui priėjus arčiau, žalsva striuke apsirengęs vaikinas (E. P.) jį pastūmė, ir liudytojas nugriuvo. Atsistojęs pamatė, kad vaikinas žalsva striuke (E. P.) spardo T. G., šalia jo buvo vaikinas baltu megztiniu, kuris galėjo taip pat spirti T. G., tačiau dėl to liudytojas nėra tikras (I t. 142 b.l.). Ir tik vėliau, papildomai apklaustas 2024-04-09 liudytojas parodė, kad A. P. kumščiu sudavė arčiausiai jo stovinčiam T. G. į galvą, kuris nugriuvo ant šono. Liudytojas kumščiu užsimojo A. P., tačiau pajuto smūgį iš E. U. į blauzdą pastūmimą, nuo ko nugriuvo. Keliantis matė, kaip E. U. staigiai pribėgo prie gulinčio ant žemės T. G., šalia stovinčio A. P., ir abu kartu su A. P. pradėjo jį spardyti (I t., 149 b.l.). Tai gi, tik per 2024-04-09 apklausą, ir vėliau, 2024-05-09 parodymų patikrinimo vietoje metu, su manekenu parodė, kad A. P. dešine ranka sudavė T. G. į veidą, šis nukrito ant šono. Liudytojas užsimojo A. P., tačiau E. U. pakišo jam koją ir sugriebęs rankomis už pečių jį pargriovė žemėn. Jis kėlėsi, ir keldamasis matė abu kaltinamuosius stovint prie T. G. (dėl tamsos nematė, kuris iš jų stovėjo arčiau galvos) ir abu kojomis spardė T. G. galvą, smūgius kojomis sudavė trypdami iš viršaus ir spirdami (kaip į kamuolį). Atsistojęs bandė juos sulaikyti (I t., 155 b.l.). Akistatos su A. P. metu tvirtino, kad po A. P. smūgio T. G. jį pargriovė E. U., ir jam (P. G.) keliantis E. U. paėjo link brolio (T. G.) ir ėmė jį spardyti. A. P. veiksmai buvo tokie patys, jis irgi spardė T. G. (III t., 167 b.l.). Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas pirmiausiai spardžiusįjį asmenį nurodo E. U.. 2024-08-19 akistatos su E. U. metu parodė, kad po A. P. suduoto smūgio T. G. E. U. jį (P. G.) pagriovė ir kol jis atsistojo, E. U. buvęs prie brolio (T. G.) pradėjo jį kartu su A. P. spardyti (IV t., 47-50 b.l.).
27. Tai gi, kaip matyti iš liudytojo P. G. parodymų, sekant apklausas chronologiškai, jos keitėsi A. P. atžvilgiu. Pradžioje liudytojas nurodė nematęs, kad A. P. spardė nukentėjusįjį, vėliau pradėjo sakyti, kad jis taip pat galėjo spirti, ir tik paskutinėse apklausose ėmė tvirtinti, kad nukentėjusįjį spardė ir E. U., ir A. P..
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas atsižvelgia į tokią liudytojo parodymų raidą, ir teisingais laiko jo pačius pirmuosius parodymus, kurie visiškai sutampa su parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kur jis nurodė, kad A. P. trenkė T. G. į galvos šoną, po smūgio nukentėjusysis iš karto nukrito, E. U. jį pargriovė pakišęs koją, pribėgo prie T. G. ir jį spardė bei trankė. Dėl E. U. spardymo yra garantuotas, o A. P. irgi turėjo galimybę spardyti, bet liudytojas to negali tvirtinti.
29. P. G. tvirtinimą, kad nukentėjusysis T. G. galvos traumą galėjo patirti nuo A. P. smūgio kumščiu, paneigė specialistas posėdžio metu, tačiau dėl to liudytojo parodymai nelaikomi nepatikimais, nes jis tik reiškia savo įsitikinimą, kadangi jis taip parodė teismo posėdžio metu, kai buvo paklaustas, ar jis mano, kad A. P. smūgiu kumščiu buvo padarytas kaukolės sužalojimas nukentėjusiajam.
30. Taip pat specialistas apklausoje patvirtino, kad apžiūrint T. G. patirtą traumą kaukolės srityje kiti sužalojimai, pavyzdžiui veido dalyje, galėjo būti neužfiksuoti, tačiau akivaizdu, kad jei nukentėjusysis nuo A. P. smūgio kumščiu į veidą nukrito, jis dėl to patyrė fizinį skausmą.
31. Tai gi, A. P. prisipažino, kad kumščiu sudavė nukentėjusiajam T. G. į veidą, pastarasis taip pat patvirtino, kad tokį smūgį patyrė, jį patvirtina ir liudytojo P. G. parodymai, todėl teismas laiko įrodytą šį A. P. nusikalstamą veiksmą. Nei kaltinamieji, nei nukentėjusysis nenurodė, kad kaltinamasis A. P. spyrė koja į nukentėjusiojo galvą, tokie liudytojo P. G. tvirtinimai atsirado gerokai vėliau, todėl teismas, atsižvelgęs į parodymų raidą, šioje dalyje nelaiko jų patikimais, ir daro išvadą, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad A. P. tyčia spyrė ar kitaip sudavė nukentėjusiajam T. G. į kairę galvos sritį, dėl kurios jam padarytas sunkus kūno sužalojimas, kaltinamojo A. P. veika perkvalifikuojama į lengvesnę, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, laikant, kad kaltinamasis A. P. kumščiu suduodamas į veidą nukentėjusiajam T. G. sukėlė fizinį skausmą.
32. Kaltinamasis A. P. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant mamos laiduotojos J. B. atsakomybėn be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).
33. Perkvalifikavus A. P. veiksmus į nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, matyti, kad jis pirmą kartą gyvenime padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurį pati griežčiausia bausmė numatyta laisvės atėmimas 1 metams, jis nuo pirmosios apklausos momento, vėliau ikiteisminiame tyrime, o taip pat apklausiamas teisme visiškai pripažino kaltę dėl vieno jo suduoto smūgio T. G. į veidą, todėl, teisme konstatavus, kad jis atliko tik šiuos veiksmus, laikoma, kad jis nuo pat pradžių visiškai pripažino savo kaltę, savanoriškai davė parodymus, bendradarbiavo atliekant ikiteisminį tyrimą, ir nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu negalėjo būti žinoma apie nusikaltimo perkvalifikavimo aplinkybes, tuo pačiu, nebuvo žinomas nukentėjusiajam padarytas turtinės ir neturtinės žalos dydis, todėl pozityviai vertinamas ir priimtinas kaltinamojo A. P. pateiktas dalinis 300 Eur žalos atlyginimas nukentėjusiajam T. G.. Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad atleidžiant kaltininką pagal laidavimą žala turi būti atlyginama visiškai, arba turi būti konkretus ir protingas terminas, per kurį kaltininkas gebės visiškai atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, todėl įvertinus, kad kaltinamasis A. P. yra dirbantis, be to už jį yra pasirengusi laiduoti moki laiduotoja, laikoma, kad kaltinamasis yra pasirengęs visiškai atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiajam. Kaltinamasis A. P. yra jauno amžiaus, niekada neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (III t., 10-15 b.l.), dirbantis, iš jo elgesio visame ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylą teisme matyti, kad jis atsakingai vertina savo poelgį, baudžiamasis procesas jam padarė didelį auklėjamąjį poveikį, todėl teismas daro išvadą, kad A. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
34. Išklausius laiduotojos J. B. matyti, kad ji nuo pat pradžių, vos sužinojus apie nukentėjusiajam padarytą sužalojimą įtakojo kaltinamąjį A. P. padėti nustatyti reikšmingas aplinkybes ikiteisminiam tyrimui, yra jo mama ir gyvena kartu su kaltinamuoju, tai gi bendrauja su juo kiekvieną dieną, charakterizuojama puikiai, todėl laikoma, kad ji ir toliau teigiamai įtakos kaltinamąjį, ir parenkama jo laiduotoja. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. P. asmenybę, laiduotojos J. B. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė A. P..
35. Atsižvelgus į kaltinamojo ir už jį laiduojančio asmens giminystės ryšį, gyvenimą kartu, turtinę būklę, laikoma, kad galimas laidavimas be užstato.
36. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo smurtiniai, atsižvelgiama, kad nusikaltimo vietoje jis pirmas pradėjo smurtauti, negalėjo paaiškinti, kodėl jis paprasčiausiai nepasišalino iš įvykio kilus konfliktui, nors buvo svetimoje teritorijoje, todėl jam parenkama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), taip pat jis įpareigojamas per 2 mėnesių laikotarpį atlyginti visą iš jo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Bausmės parinkimas kaltinamajam E. U.
Motyvuojamoji dalis
37. Skiriant bausmę E. U. atsižvelgiama, kad jo padarytoje veikoje yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, tyčia sunkiai sužalojo kitą žmogų, suduodamas jam mažiausiai vieną smūgį į labai jautrią kūno vietą – galvą, spardė gulintį žmogų, kuris dengėsi galvą, todėl teismo vertinimu, kai jis koja, avima batu spyrė į nukentėjusiojo galvą, suprato, kad taip sukels sunkias pasekmes nukentėjusiajam, ir to siekė. Taip pat itin neigiamai vertinama tai, kad kaltinamasis smurtavo svetimoje teritorijoje, žinojo ir suprato, kad vyksta privatus vakaras, apie tokius jo veiksmus neišvengiamai sužinos kiti vakaro dalyviai, kurių buvo daug. Kaltinamasis, tyčia sužalojęs nukentėjusįjį nepasidomėjo jo sveikata nei tuoj pat po įvykio, nei viso ikiteisminio tyrimo metu, neigė savo veiksmus, keitė parodymus. Padarytas nusikaltimas yra baigtas, jo pasekmės itin sunkios jaunam žmogui, kurios tęsis ilgą laiko tarpą, ir patirti sužalojimai, kūno subjaurinimas, neišnyks visą likusį gyvenimą.
38. Tuo pačiu įvertinama, kad kaltinamasis smurtavo tik po to, kai smurtauti pradėjo kitas kaltinamasis, jo veiksmai truko ne ilgą laiko tarpą. Kaltinamasis E. U. niekada anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (III t., 38-50 b.l.), dirbantis, (III t., 57 b.l.), darbovietėje charakterizuojamas gerai, todėl jam, pirmą kartą teisiamam asmeniui, parenkama vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, laikotarpiui, šiek tiek mažesniam už jos vidurkį.
39. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pagrindų, kuriais remiantis laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra, tačiau, tačiau, teismo vertinimu, E. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą, įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas visam laikotarpiui neabejotinai prieštarautų teisingumo principui, kadangi kaltinamasis apskritai niekada nėra teistas, yra jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis, turi ir privalo kuo anksčiau pradėti atlyginti nusikaltimu padarytą žalą civiliniams ieškovams, todėl, siekdamas, kad kaltinamasis būtų nubaustas, ir tuo pačiu galėtų savo darbu kuo anksčiau pradėti šalinti nusikaltimu padarytą žalą, iš dalies atideda paskirtos bausmės vykdymą (BK 54 straipsnio 3 dalis, 75 straipsnio 4 dalis).
40. Nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, atsižvelgiama į jauną kaltinamojo amžių ir tai, kad jis niekada nebuvo teistas ir netgi nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant baudžiamojo poveikio priemones. Dėl šios priežasties šis laikotarpis nustatomas minimalus – 6 mėnesiai, ir nustatomas dviejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminas (BK 75 straipsnio 3 dalis), su griežtomis pareigomis: tęsti darbą, netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas, 7 dalis), siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis gautų pastovias pajamas, ir taip galėtų atlyginti žalą; dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas), nes padarytas smurtinis nusikaltimas; ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 9 punktas), nes nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio.
41. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
42. Šiaulių teritorinė ligonių kasa A. P. ir E. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 369,04 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo T. G. gydymą. 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu, Šiaulių teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove (1 tomas, b. l. 113-121, 122-127). Šiaulių teritorinė ligonių kasa teismui 2024 m. lapkričio 20 d. pateiktu pranešimu, civilinį ieškinį palaikė.
43. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. P. padaryta nuskalstama veika perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip skausmo sukėlimas, nes baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, jog kaltinamasis A. P. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, t. y. ne į nukentėjusiojo galvos galinę pusę, kur buvo padarytas esminis sužalojimas, kitų veiksmų jis nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nenurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai veido srityje dėl kaltinamojo A. P. veiksmų, dėl kurių būtų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad dėl kaltinamojo E. U. kaltų veiksmų, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. G. sveikata ir jam buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, T. G. gydymo išlaidas padengė Šiaulių teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (E. U.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad T. G. gydymo išlaidos yra 15 369,04 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl pripažinus E. U. kaltu dėl T. G. sužalojimų – (duomenys neskelbtini), ši suma Privalomojo sveikatos draudimo fondui priteistina iš kaltinamojo E. U..
44. Baudžiamojoje byloje 2024 m. lapkričio 19 d. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. G. ir M. G. atstovas advokatas D. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo: priteisti nukentėjusiojo T. G. naudai solidariai iš kaltinamųjų A. P. ir E. U. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti civilinės ieškovės M. G. naudai solidariai iš kaltinamųjų A. P. ir E. U. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti T. G. naudai solidariai iš kaltinamųjų A. P. ir E. U. 9 089,73 Eur turtinės žalos atlyginimui; priteisti T. G. ir M. G. naudai solidariai iš kaltinamųjų A. P. ir E. U. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo jiems priteistų sumų, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo; priteisti T. G. naudai iš kaltinamųjų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
45. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų (nusikalstamų) kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė reikšmingas neigiamas pasekmes tiek pačiam nukentėjusiajam, tiek jo šeimai. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo praradęs darbingumą, patyrė gydymo išlaidų, po to kai buvo baigtas jo stacionarinis gydymas ir dėl jam reikalingo papildomo operacinio gydymo numatomos papildomos išlaidos. Taipogi dėl šio itin sunkaus sužalojimo, dėl kurio nukentėjusysis 16 parų praleido komoje, dėl kurio jis jaučia neigiamas fizines pasekmes ir dabar, jis patyrė ir vis dar patiria sunkius nematerialinio pobūdžio, fizinius ir dvasinius išgyvenimus.
46. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.
47. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
48. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-300-222/2017, 2K-212-489/2020, 2K-45-719/2022 ir kt.). Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra labiau žalingi, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.).
49. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad tyčiniais kaltinamojo E. U. veiksmais nukentėjusiajam T. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 11 straipsnio 5 dalis), pasireiškęs be kita ko (duomenys neskelbtini), bei kaltinamojo A. P. veiksmais buvo padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) dėl fizinio skausmo sukėlimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. G. po įvykio atsidūrė reanimacijoje, jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo šalinta (duomenys neskelbtini). Po operacijos dėl galvos traumos T. G. buvo taikomas medikamentinis slopinimas, tai yra, sukelta (duomenys neskelbtini). Daugiau nei mėnesį, nuo 2023-10-22 iki 2023-11-30, dėl savo sveikatos būklės T. G. praleido Šiaulių ligoninėje, vėliau dar beveik du mėnesius, nuo 2023-11-30 iki 2024-01-20, nukentėjusysis praleido Palangos reabilitacinėje ligoninėje. Ieškinyje nurodė, kad nukentėjusiajam T. G. padarytas sunkus sveikatos sutrukdymas ne tik paliko aiškius fizinius ženklus jo kūne (likęs randas jo galvoje, dalis galvos esanti be kaukolės, įdubusi), bet patirti sužalojimai atsiliepia ir jo kasdieniame gyvenime, tame tarpe ir darbe: dėl patirtos traumos jo judesiai yra sulėtėję, kas sunkina jo galimybę atlikti darbines funkcijas efektyviai, kaip iki traumos, patyrė ir vis dar patiria sunkius neigiamus fizinius bei dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad T. G. jautė ir jaučia fizinį skausmą, jam buvo padaryti sužalojimai gyvybiškai svarbioje kūno dalyje – galvoje, likęs randas galvoje, dalis galvos be kaukolės, teismui nekyla abejonių, kad jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, baimę dėl savo ateities, gyvybės.
50. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, į neigiamus sveikatai padarinius, į išliekančius randus, į padarytos turtinės žalos sveikatai dydį, į kaltinamųjų tyčią, veiksmų pavojingumą suduodant smūgius į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, taip pat į kaltinamųjų turtinę padėtį bei finansines galimybes atlyginti padarytą neturtinę žalą, į formuojamą teismų praktiką sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam iš kaltinamojo E. U. priteistina 14 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus formuojamą teismų praktiką fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam iš kaltinamojo A. P. priteistina 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Tokie dydžiai, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, šios sumos neturtinei žalai atlyginti priteistinos iš kaltinamųjų, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų kaltais veiksmais. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad A. P. atlygino 300 Eur žalos T. G., todėl priteistina likusi neatlyginta suma – 700 Eur. Atsižvelgiant į tai ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje atmestinas (BPK 115 straipsnis).
51. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. G. prašo solidariai iš kaltinamųjų jai priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju smurtiniai veiksmai buvo padaryti prieš T. G., M. G. yra T. G. sutuoktinė, pati įvykio vietoje nebuvo, kaltinamųjų smurtinių veiksmų jos sutuoktinio atžvilgiu nematė. Teismų praktikoje nuosekliai plėtojama pozicija dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų šeimos nariams, tik išimtiniais atvejais. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje tokie atvejai yra itin reti ir netgi pavieniai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą sužaloto vaiko motinai, nes eismo įvykio metu buvo sunkai sužalotas vos dviejų mėnesių vaikas, dėl ko jo motina turėjo nuolatos jį slaugyti, motina išgyveno dėl sūnaus patirto skausmo, dėl jo galimybės išgyventi, o išgyvenus – dėl tolesnio gyvenimo kokybės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Taip pat byloje dėl tyčinio sunkaus sveikatos sužalojimo priteista neturtinė žala motinai, tėvui, močiutei ir seseriai, įvertinus tai, kad nukentėjusysis jau daugiau nei dvejus metus yra komoje, jo pasveikimo (sąmonės atgavimo, savarankiško apsitarnavimo) prognozės yra mažai tikėtinos dėl pakankamai didelės apimties galvos smegenų negrįžtamų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020)). Teismas sutinka, kad M. G. dėl nagrinėjamo įvykio patyrė neigiamų emocijų, vis tik baudžiamojoje byloje nustatyta situacija negali būti prilyginama jau aptartoms ir pavienėms situacijoms. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. G. ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos jai atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl atmestinas. Tai neužkerta galimybės tinkamam subjektui reikšti ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo CPK nustatyta tvarka.
52. Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
53. Civiliniu ieškiniu be kita ko prašoma priteisti 5026,28 Eur negauto darbo užmokesčio, 117,26 Eur privalomojo socialinio draudimo įmokos skolos. Iš kartu su ieškiniu pateiktų Sodros žinučių matyti, kad T. G. darbo užmokestis iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2023-10-01 iki 2023-10-31 sudarė 1611,27 Eur (neatskaičius mokesčių), 2023-11-01 iki 2023-11-30 sudarė 0,00 Eur, 2023-12-01 iki 2023-12-31 sudarė 0,00 Eur, 2024-01-01 iki 2024-01-31 sudarė 762,45 Eur (neatskaičius mokesčių), susikaupusi mokėtino privalomojo sveikatos draudimo įmoka - 117,26 Eur. Ieškinyje nurodė, kad nuo 2023-10-22 iki 2024 -01-21, negavo jokių darbo pajamų ir nedarbingumo išmokos, nes įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Iki įvykio nukentėjusiojo darbo užmokestis vidutiniškai sudarė 1850 Eur atskaičius mokesčius, taip už 2023 m. 10 mėn. negavo darbo užmokesčio 238,73 Eur, 2023 m. 11 mėn. - 1850 Eur, 2023 m. 12 mėn. - 1850 Eur, 2024 m. 01 mėn. - 1087,55 Eur, iš viso 5026,28 Eur. Byloje esantys atlyginimų lapeliai patvirtina nukentėjusiajam laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės iki rugsėjo mėn. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.
54. Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti 87,94 Eur išlaidas susijusias su taikyto specialaus maisto įsigijimu ir 228,25 Eur išlaidas kuro įsigijimui, vykstant sutuoktinei jo lankyti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškinyje pažymėjo, kad maistas ir kuras buvo perkamas iš šeimos pajamų, šias išlaidas pagrindžia kartu su ieškiniu pateikti mokėjimo dokumentai. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad jam po 2023-10-22 atliktos operacijos buvo pašalinta dalis jo kaukolės, todėl buvo reikalinga sudėtinga (duomenys neskelbtini), naudojant (duomenys neskelbtini). Iš su ieškinio pateiktos 2024-11-11 UAB (duomenys neskelbtini) išankstinės sąskaitos matyti, kad (duomenys neskelbtini), pacientui T. G., kaina su PVM – 3630 Eur. 2024-11-11 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad T. G. 2024-11-11 atliko mokėjimą UAB (duomenys neskelbtini), 3630 Eur sumai. Nukentėjusiojo T. G. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė 9 089,73 Eur turtinės žalos, kurios dydį pagrindžia kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai, todėl šis turtinės žalos dydis priteistinas nekentėjusiajam iš kaltinamojo E. U., nes paminėtoji turtinė žala kilo tik dėl jo padaryto sunkaus kūno sužalojimo.
55. Sprendžiant dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų – 5 proc. dydžio priteisimo, paminėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamųjų A. P. ir E. U. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
56. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
57. Nukentėjusiojo atstovas advokatas D. D. prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimo išlaidas. Iš kartu su ieškiniu teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad nukentėjusysis patyrė 1500 Eur išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, t. y. dalyvavimą ikiteisminiame tyrime, prašymų rengimą, konsultavimą, susipažinimą su bylos medžiaga, civilinio ieškinio rengimą. Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį proceso teisme trukmę (baudžiamoji byla išnagrinėta per penkis teisiamuosius posėdžius), sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra adekvati ir proporcinga, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamųjų priteisiama nukentėjusiajam lygiomis dalimis (po 750 Eur) advokato paslaugoms apmokėti.
58. Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 tomas, b. l. 181-184), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikintina.
59. Kaltinamajam E. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (4 tomas, b. l. 53-61), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikintinos.
60. E. U. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti voke prie bylos viršelio (4 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina E. U..
61. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti:
1) Tuščias alkoholinio gėrimo butelis „(duomenys neskelbtini)“ 0,7 litro talpos, 1 litro talpos plastikinis alkoholinio gėrimo butelis su užrašu „Margarita taste“ su raudonos spalvos skysčiu, paimti įvykio vietos 2023-10-22 apžiūros metu, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (3 tomas, b.l. 4-5), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai;
2) A. P. savanoriškai pateikti daiktai: striukė, sportinės kelnės, sportiniai bateliai, sportinis džemperis, marškinėliai, 2024-05-22 grąžinti A. P., įpareigojant daiktus saugoti iki galutinio teismo sprendimo (2 tomas, b. l. 140-143), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti daiktai paliktini A. P. neribotam disponavimui;
3) A. P. ir nukentėjusiojo T. G. DNR (seilių) ėminiai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 147-148), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;
4) CD ir DVD-R laikmenos, 6 vnt., kuriose įrašyti vaizdo, garso įrašai, esančios vokuose prisegtuose prie bylos 4 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 235 straipsniu, 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą perduodant jį 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laiduotojos J. B. atsakomybėn pagal laidavimą be piniginio užstato, baudžiamąją bylą A. P. nutraukti.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam T. G., šią priemonę įvykdant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi ir 75 straipsnio 4 dalimi, E. U. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – (šešis) mėnesius, ir nustatyti 2 (dviejų) metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, paskiriant pareigas: 1) viso bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atidėjimo vykdymo pradžios; ir 3) viso bausmės atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.
Kaltinamajam E. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.
E. U. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią voke prie bylos viršelio (4 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. U..
Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš E. U. priteisti 15 369,04 Eur (penkiolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 04 ct) žalos atlyginimą už nukentėjusio gydymą. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. P. priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. G. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (700 Eur), palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. U. priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. G. 9 089,73 Eur (devynis tūkstančius aštuoniasdešimt devynis eurus 73 ct) turtinės žalos, 14 000 Eur (keturiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 089,73 Eur), palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti nukentėjusiajam T. G. iš A. P. ir E. U. po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) Tuščią alkoholinio gėrimo butelį „(duomenys neskelbtini)“ 0,7 litro talpos, 1 litro talpos plastikinį alkoholinio gėrimo butelį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ su raudonos spalvos skysčiu, paimtus įvykio vietos 2023-10-22 apžiūros metu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius;
2) A. P. savanoriškai pateiktus daiktus: striukę, sportines kelnes, sportinius batelius, sportinį džemperį, marškinėlius, 2024-05-22 grąžintus A. P., įpareigojant daiktus saugoti iki galutinio teismo sprendimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintus daiktus palikti A. P. neribotam disponavimui;
3) A. P. ir nukentėjusiojo T. G. DNR (seilių) ėminius, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
4) CD ir DVD-R laikmenas, 6 vnt., kuriose įrašyti vaizdo, garso įrašai, esančias vokuose prie bylos 4 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti A. P., kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. P., kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis atsako pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Išaiškinti laiduotojai J. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.