Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2.3.3.4.; 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

2020 m. gruodžio 17 d.

dalyvaujant ieškovei K. N., atsakovui L. S., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui, institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Bikinienei,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui L. S. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas L. S. po atliktos DNR ekspertizės giminystės ryšiui nustatyti su ieškiniu sutiko iš dalies. Ieškovas sutiko, kad būtų nustatyta vaiko tėvystė, nes ją patvirtino genetinis DNR tyrimas. Atsakovas taip pat sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, nes jis neturintis galimybių, o iš esmės ir noro, vaiką augintis pats. Ieškovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – Atviroje kolonijoje, į laisvę turėtų būti išleistas po metų, be to, ieškovas turintis dar dvi dukteris, kuriomis turi rūpintis, todėl šios savo dukters neketinantis auginti pats.

Atsakovas iš dalies sutiko su išlaikymu, kadangi jis yra tėvas, tai turi išlaikyti savo vaikus, tačiau pagal savo dabartinę padėtį didelių galimybių teikti išlaikymą neturi ir laiko, kad iš jo galėtų būti priteista 50 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis. Atsakovas visiškai nesutiko, kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nurodė, kad tokių lėšų neturintis ir jų sumokėti negalintis. Be to, jos negali būti priteistos, nes ieškovė tik dabar kreipėsi į teismą.

Institucija, teikianti byloje išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2020-08-03 pateikė išvadą Nr. 6SD-4351, kurioje nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų patenkintas ieškovės ieškinys (37-38 b. l.). Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiai yra pagrįsti, o atsakovo tėvystė įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (18 b. l.) matyti, kad L. N. motina įrašyta ieškovė, duomenų apie tėvą nėra. Ieškovė teigia, kad dukters biologinis tėvas yra atsakovas L. S.. Pirmajame parengiamajame posėdyje ieškovė tėvystei nustatyti prašė skirti DNR ekspertizę.

Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato CK 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (DNR tyrimas) ir šiai įrodymų grupei turi būti teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 18 punktas). DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Be to, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, o būtent: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pripažino tėvystę ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. N. gimė ieškovei, jai nesant santuokoje su atsakovu ar su kitu asmeniu. Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi skyrė byloje DNR ekspertizę, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, ar atsakovas yra vaiko L. N. tėvas, ar tėvas yra kitas asmuo (61, 62 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 96/2020(01) (75-78 b. l.) išvadoje nurodyta, kad L. S. yra minėto vaiko tėvas su 99,9999999999 proc. tikimybe. Šioje byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada neabejotinai patvirtino atsakovo tėvystę ieškovės dukters atžvilgiu. Be to, ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu artimai bendravo. Atsakovas bendravimo su ieškove iki vaiko gimimo neneigė. Todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ir į ieškovės nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, teismas sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, t. y. nustatytina, jog atsakovas yra vaiko L. N. tėvas, o L. N. yra atsakovo duktė (CPK 392 straipsnis). Vaiko gimimą įregistravusi civilinės metrikacijos įstaiga – Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyrius - įpareigotinas nurodyti vaiko gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą.

Dėl šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą paprastai vertina kiekvieno iš tėvų aplinką ir buitines sąlygas, kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku, vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, nuomonę ir kitus kriterijus. Tačiau šiuos aspektus teismas vertina esant šalies (šalių) valiai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ta šalimi. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepareiškė, kad norėtų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Nesant atsakovo reikalavimo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismas iš esmės nagrinėja, ar esama duomenų, dėl kurių šalių dukters gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove. Ieškovė prašo teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, be to, duktė nuo pat gimimo faktiškai gyvena su ja, ieškovė rūpinasi vaiku, jo auklėjimu, sveikata ir ugdymu. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neprieštaravo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Teismas, vertindamas tai, kad ieškovė motinos valdžios turinį sudarančias pareigas įgyvendina tinkamai, tai, kad atsakovas dėl reikalavimo nustatyti dukters gyvenamąją vietą neprieštarauja, vertindamas tai, kad atsakovas nei valios, nei realios galimybės vaiką auginti pats neturi, nes šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, sprendžia šį ieškovės reikalavimą tenkinti (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti, numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymas vaikui nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, jis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Kaip minėta, norminis reguliavimas numato du esminius kriterijus, taikomus sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą: 1) vaiko poreikiai ir 2) tėvų turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad tėvų turtinė padėtis neturi būti suprantama kaip statiškai fiksuojamas tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos bylos nagrinėjimo metu, o veikiau kaip realios ir adekvačios tėvų galimybės ir siekiai maksimaliai užtikrinti vaiko poreikius, nes priešingu atveju sąmoningas tėvų apsisprendimas negauti jokių pajamų sukurtų situaciją, kai tėvai iš esmės galėtų nevykdyti pareigos vaikams. Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti.

Teismas šioje byloje surinkęs įrodymus nustatė, kad atsakovas jokio registruotino turto (nekilnojamųjų daiktų ar transporto priemonių) neturi, atsakovas taip pat šiuo metu gauna menkas pajamas dirbdamas apie 20 valandų per mėnesį pataisos namuose, atsakovas taip pat yra kitų dviejų dukterų I. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, kurias privalo išlaikyti. Atsakovas nurodė pataisos namuose dirbantis tik tokį darbą, kurį moka, kito darbo neketinantis ieškoti, nors tokia galimybė ir yra, nes jam gerai ten kur jis yra.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas pasirinko pasyvią laikyseną savo kaip tėvo pareigų, tame tarpe ir pareigos teikti išlaikymą vaikui atžvilgiu, negali būti pagrindu atsakovui šios pareigos nevykdyti. Atsakovas turėdamas vaikus turėjo imtis adekvačių ir pakankamų priemonių užsidirbti lėšas, reikalingas vaikams išlaikyti.

Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nusikaltimą, t.y. veikdamas sąmoningai pats sukūrė aplinkybes, dėl kurių jo laisvė, o tame tarpe ir ekonominės galimybės, buvo apribotos. Todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas atsakovą atleisti nuo vaiko išlaikymo pareigos ar tą pareigą esmingai mažinti.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nes vaikui reikalingas išlaikymas per mėnesį yra 520 Eur. Teismas šią sumą pagrįsta pripažįsta tik iš dalies. Ieškovė pateikė vaiko poreikių suvestinę ir parduotuvių kvitus išlaidoms pagrįsti.

Pagal ieškovės pateiktas ir teismo posėdžio metu paaiškintas pajamas ieškovei kiekvieną mėnesį turėjo trūkti po 200 Eur, jau visiškai neskaičiuojant pačios ieškovės poreikių maistui, rūbams, higienai ir t.t. Ieškovės pajamos iki vaikui sukako vieneri metai įskaitant ir 100 Eur „vaiko pinigus“ sudarė 330 Eur, o vien tik vaikui ieškovė nurodė išleidžianti 520 Eur kiekvieną mėnesį.

Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis L. N. poreikiai gali būti apibūdinti kaip iš esmės vidutinio tokio amžiaus vaiko normalūs poreikiai. Teismas laiko, kad sanitarinės ir higienos prekės po 120 Eur per mėnesį, 50 Eur vaistams, po 30 Eur baldams yra kiek per didelės, todėl teismas jas sprendžia mažinti. Teismo vertinimu, realūs vaiko poreikiai yra apie 400 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad vaikui būtų reikalingos specialios priemonės ar speciali priežiūra, susijusios su vaiko specialiais sveikatos poreikiais. Priteisiant išlaikymą teismas vertina, kad ieškovei yra teikiama ir socialinė valstybės pagalba „vaiko pinigai“ po 60 Eur, nuo 2021 metų po 70 Eur, o iki vaikui sukako vieneri metai - po 100 Eur, vertinant tai, kad atsakovas turi dar du vaikus, kuriuos turi išlaikyti, sprendžia iš atsakovo priteisti po 170 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Iš atsakovo priteisiama 170 Eur suma ir valstybės parama „vaiko pinigais“ (30 Eur, o nuo 2021 m. sausio 1 d. - 35 Eur) ir sudaro teismo realiais vaiko poreikiais pripažintos sumos pusę.

Teismas pažymi, kad tokį išlaikymą teismas priteisia vertindamas ne tik statišką vaiko poreikių būseną bylos nagrinėjimo metu, tačiau ir vertindamas jų kitimą artimoje ateityje. Teismas pažymi, kad vaikui pradėjus lankyti darželį atsiras didesni lavinimo ir ugdymo priemonių, aprangos ir pan. poreikiai. Priimamu sprendimu turi būti sukurtas tam tikras teisinio santykio stabilumas ateičiai, kad neesminis vaiko poreikių pasikeitimas nebūtų pagrindu kiekvieną kartą naujoms bylos pradėti. Teismas priimdamas tokį sprendimą vertina ir tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti.

Ieškovė teigia, kad atsakovas iš viso neteikia jokio išlaikymo, jokios paramos vaikui. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad gimus vaikui atsakovas rūpinosi vaiku ar jį išlaikytų. Teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis nuo vaiko gimimo taip pat iš dalies mažintinas. Iš esmės visą šį laiką atsakovas turėjo ir kitų išlaikytinių, ieškovei buvo mokama didesnė „vaiko pinigų“ išmoka po 100 Eur per mėnesį, be to kūdikio iki vienerių metų poreikiai, teismo vertinimu, yra mažesni, todėl už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo teismas iš atsakovo sprendžia priteisti po 130 Eur per mėnesį; viso 1040 Eur (8 mėn. x 130 Eur). Teismas laiko, kad abiejų tėvų išlaikymas po 1040 Eur iki vaikui sukako 8 mėn. ir valstybės parama 800 Eur; viso 2880 Eur, atitinka realumo kriterijų ir kūdikiui nuo gimimo iki 8 mėn. 2880 Eur išlaikymo suma yra reali. Todėl teismas iš atsakovo priteisia 1040 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki dukters pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas vertindamas, kad abi šalys buvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, vertindamas, kad priteisus išlaidas jų dalimi galimai būtų mažinami vaiko poreikiai, sprendžia jų nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės K. N. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o L. N. yra jo duktė.

Nustatyti L. N. gyvenamąją vietą su vaiko motina K. N..

Priteisti iš atsakovo L. S. išlaikymą nepilnametei dukrai L. N. mokamą periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2020 m. liepos 14 d. - iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo L. S. nepilnametei dukrai L. N. išlaikymo įsiskolinimą 1040 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų).

K. N. paskirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Šis sprendimas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą - įrašyti duomenis apie tėvą L. S..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.