- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-829-880/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29635-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- UAB „Baltijos spalva“
- Atsakovas
- B. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos spalva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltijos spalva“ ieškinį atsakovui B. Z. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Baltijos spalva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. Z., kuriuo prašė priteisti iš pastarojo 4 285,97 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. sudarė darbo sutartį su atsakovu, sutartyje numatytos pareigos – vadybininkas, ieškovės veikla – reklamos ir spaudos paslaugos. 2020 m. liepos 28 d. darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. liepos 28 d. ieškovė atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, pervedė 5 886,15 Eur, skirtus padengti su ieškovės veikla susijusioms išlaidoms. Taip pat atsakovas priėmė iš ieškovės klientų už ieškovės jiems suteiktas paslaugas 587,65 Eur grynais pinigais, kurių neįnešė į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke ir negrąžino ieškovei. Bendra atsakovo iš ieškovės gautų piniginių lėšų suma – 6 473,80 Eur. Atsakovas pateikė išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus 2 187,83 Eur sumai, t. y. pagrindė tokio dydžio išlaidas, o likusiai sumai jokių duomenų nepateikė. Tokiu būdu liko skolingas ieškovei 4 285,97 Eur, nes jokių apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų šių pervestų piniginių lėšų panaudojimą ieškovės veikloje ir jos interesais, atsakovas nepateikė.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad nėra skolingas ieškovei. Paskutinę darbo dieną darbdavys turi galutinai atsiskaityti su darbuotoju, todėl darbo sutarties nutraukimo dieną turėjo būti pasirašytas oficialus dokumentas dėl to, kad yra skola. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnio nuostatos numato galimybę darbdaviui padaryti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, tuo susigrąžinant darbuotojui išmokėtas ir pagal paskirtį jo nepanaudotas sumas. Tačiau ieškovė to nepadarė, kas, anot atsakovo, rodo, kad ji nelaikė atsakovo esant skolingu ieškovei. Be to, pati ieškovė yra skolinga atsakovui, kadangi pilnai su juo neatsiskaitė. Ieškovė buvo nesąžininga ir kitų darbuotojų atžvilgiu, liko skolinga jiems darbo užmokestį, kas konstatuota darbo ginčų komisijos priimtais sprendimais. Atsakovo teigimu, ieškovės kreipimąsi į DGK su nagrinėjamo turinio reikalavimu sąlygojo atsakovo sūnaus atsakovės atžvilgiu iškeltas ginčas. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktos avansinės apyskaitos, kurios yra jos reikalavimo pagrindu, yra tik pačios ieškovės sudarytas antrinis buhalterinis dokumentas. Jokių pirminių duomenų joms suformuoti nėra pateikta. Avansinės apyskaitos nėra aiškios. Ieškovė nepagrįstai į jas įtraukė tariamai avansu išmokėtą 2 187,83 Eur sumą ir 2 918,58 Eur sumą, išleistą medžiagų įsigijimui, viso – 5 106, 41 Eur. Dalies nurodytų lėšų atsakovas iš viso nėra gavęs. Nėra jokios takoskyros tarp gautomis su darbo užmokesčiu susijusiomis pajamomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nurodė, kad:
3.1. Byloje kilęs ginčas dėl darbuotojui perduotų ir nepanaudotų piniginių lėšų grąžinimo po darbo santykių su juo nutraukimo, todėl yra svarbu nustatyti, ar atsakovui buvo realiai išmokėtos ieškinyje nurodytos avanso sumos, skirtos su įmonės veikla susijusių prekių ir medžiagų įsigijimui, t. y. ar atsakovui buvo duotas pavedimas, ar jis yra atsiskaitęs už gautų lėšų panaudojimą, įvertinus su tuo susijusius byloje esančius rašytinius įrodymus. Susipažinęs su bylos medžiaga bei šalių argumentais, teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su ieškovės byloje pareikštais reikalavimais ir juos patenkinti laikant juos esant objektyviai įrodytais.
3.2. Vertinant byloje ieškovės pateiktas suformuotas avansines apyskaitas matyti akivaizdūs neatitikimai ir skirtumai tarp jose užfiksuotų sumų. Vieningoje (bendroje) avansinėje apyskaitoje už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. liepos 28 d., t. y. per visą atsakovo darbo laiką ieškovės įmonėje, užfiksuota reikalavimo pagrindu esanti atsakovo skola ieškovei 4 285,97 Eur, kai tuo tarpu susumavus tarpinėse, už atskirus laikotarpius pateiktose avansinėse apyskaitose ieškovės nurodytus atsakovo įsiskolinimus: 2018 m. liepos 31 d. – 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 1 d. - 2020 m. birželio 30 d., tame tarpe ir skaidant vėliau laikotarpius mėnesiais, ši suma už tą patį laikotarpį nurodoma 11 191,44 Eur dydžio. Neatitikimas ženklus, paaiškinti jo kilmės ieškovė negalėjo. Be to, avansinės apyskaitos nėra pasirašytos ieškovės vadovo, nėra ir buhalterių parašų, nėra įvardinti jas rengę asmenys, nenurodytos suformavimo datos, todėl visiškai neaišku, kas jas suformavo ir kuriuo metu.
3.3. Teismo vertinimu, jokie rašytiniai įrodymai ir jokios aplinkybės, išskyrus ieškovės vadovo teiginius, nepatvirtina, kad atsakovui buvo mėginama jo atleidimo iš darbo dieną įteikti ieškovės suformuotas avansines apyskaitas, kad buvo keliamas klausimas dėl netinkamo atsakovui patikėtų lėšų panaudojimo, atskaitomybės duomenų stokos ir pan., kas duotų pagrindą išvadai, kad atsakovas žinojo savo elgesio neteisėtumą. Teismas nurodė, kad tikėtina, jog avansinės apyskaitos atsakovo darbo pas ieškovę metu nebuvo formuojamos ir yra surašytos ieškovei inicijavus ginčą DGK, nes: 1) nėra jokio oficialaus rašytinio įrodymo, jog atsakovas atsisakė priimti avansines apyskaitas jo atleidimo dieną, 2) nėra duomenų, kad avansinės apyskaitos, suformuotos per visą atsakovo darbo pas ieškovę laikotarpį, buvo nors kartą jam teikiamos (už tam tikrą mėnesio darbo periodą taip pat), 3) nėra duomenų, kad ieškovė per visą darbo laiką ar tuoj po darbo sutarties nutraukimo bet kokia forma reiškė atsakovui pretenzijas dėl netinkamo lėšų panaudojimo.
3.4. Ieškovė nepasirūpino grynųjų pinigų tinkama apskaita, tinkamų ir saugių sąlygų grynųjų pinigų laikymui sudarymu. Ieškovė nebuvo nustačiusi jokios rašytinės tvarkos ar taisyklių, kaip pinigai turi būti įnešami, laikomi, apskaitomi ir panaudojami. Teismas nurodė, kad labai kritiškai vertintinas ieškovės nurodomas grynųjų pinigų laikymo momentas – mobili, niekaip neapsaugota, skirtingose patalpos vietose laikoma dėžutė, priėjimą prie kurios turi kiekvienas darbuotojas ir ne tik jis, o ir, tikėtina, lankytojas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas neįdėjo į dėžutę iš įmonės klientų gautų pinigų, kad juos paėmė ir panaudojo. Šiuo išreikšta ieškovės pozicija nagrinėjamoje byloje išskirtinai formali ir deklaratyvi. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo jokių faktinių aplinkybių tokiai byloje išreikštai pozicijai pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad per visą atsakovo darbo laiką jam ar kuriam kitam įmonės darbuotojui būtų reiškiami priekaištai dėl netinkamo šio mobilaus seifo, kaip įvardijo ieškovė, ar jo turinio naudojimo. Be to, dalis grynųjų pinigų priėmimo kvitų, iš viso nėra įtraukti į avansines apyskaitas, kas dar labiau patvirtina ieškovės nenuoseklią ir chaotišką poziciją byloje bei aplaidų finansinių reikalų tvarkymą.
3.5. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 12 dalis numato, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pastarajam tenka pareiga ir atsakomybė už tinkamą įmonės veiklos dokumentų tvarkymą. Kiekvienas asmuo privalo veikti protingai, apmąstant savo veiksmų padarinius. Teismo vertinimu, būtent įmonės direktorius buvo atsakingas už tai, kad įmonėje būtų tinkamai tvarkoma tiek įmonės buhalterinė apskaita, tiek įmonės veiklos dokumentai santykiuose su asmenų įdarbinimu, jiems patikėtų užduočių vykdymu (tame tarpe ir pavedimo santykiuose), to apimtimis ir pagrindu, atskaitomybės teikimu, patikėtų grynųjų pinigų panaudojimu ir to atskaitomybe ir pan., grynųjų pinigų laikymo sąlygomis ir saugumo tam užtikrinimu, aiškia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir to atspindėjimu buhalteriniuose dokumentuose ir bankiniuose pavedimuose. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tokios pareigos įmonės vadovas tinkamai neatliko, todėl visa to pasekmių rizika, tame tarpe ir šio ieškinio atmetimo rizika esant virš išdėstytai argumentacijai, tenka pačiai įmonei ir jos vadovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą nagrinėjo kaip darbo bylą. Vien tik pareiginės instrukcijos nebuvimas neduoda pagrindo spręsti apie pavedimo teisinių santykių nebuvimą ir / ar neegzistavimą, juolab tiek ieškovė, tiek atsakovas bylų nagrinėjimo metu pripažino, kad tarp šalių buvo susiklostę šie santykiai ir kad atsakovas gavo pinigines lėšas skirtas ieškovės reikmėms.
4.2. Apeliantė yra pateikusi visas patvirtintas avansines apyskaitas byloje, bankų išrašus (tarp bankinių pavedimų ir avansinių apyskaitų nėra jokių neatitikimų), išlaidas pagrindžiančius dokumentus, PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu ir kodėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą konstatavo ženklų neatitikimą, kaip apskaičiavo ir nustatė skirtumą. Pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje nebuvo nustatyta jokių neatitikimų. Todėl priimtas sprendimas nėra motyvuotas ir pagrįstas.
4.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad finansinės apyskaitos nėra pasirašytos. Vieningą (bendrą) avansinę apyskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. liepos 28 d. elektroniniu parašu patvirtino ir pasirašė buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės buhalterė (apskaitininkė) A. D.. Apeliantės apskaita yra vedama profesionalios, kompetentingos buhalterinės apskaitos įmonės laiku ir tinkamai, priešingai byloje nėra įrodyta. Be to, pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad atleidimo dieną ieškovas pateikė eilę dokumentų, susijusių ne tik su darbo santykių pasibaigimu, bet ir kitus dokumentus, kurių atsakovas nepriėmė ir nepasirašė.
4.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ir įvertinti aplinkybes, t. y. įvertinti, ar atsakovo nurodyti mokėjimai iš tikrųjų gali būti laikomi pateisinančiais avanso tikslinį panaudojimą, nerinko papildomos informacijos, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nepanaudojo kokios nors avanso dalies pagal paskirtį. Ieškovė neprivalėjo įrodinėti – pareiga teikti ataskaitą apie pavedimo vykdymą ir pateisinti panaudotas lėšas tenka įgaliotiniam, ir būtent jis privalo šias aplinkybes įrodyti. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir taikydamas įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklę ir priimdamas sprendimą padarė esminių klaidų, neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes nustatytas pradinėje bylos nagrinėjimo fazėje, o taip pat į Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį šioje byloje ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą.
4.5. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad „šiuo atveju byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas žinojo, kad jis turi pareigą atsiskaityti už darbdavio jam patikėtas pinigines lėšas ir periodiškai teikė darbdaviui išlaidas pateisinančius dokumentus. Taigi atsakovas negali remtis nežinojimu apie skolą. Tokie atsakovo argumentai nešalina atsakovo kaltės dėl patikėtų lėšų negrąžinimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė lėšų panaudojimą pagrindžiančių aplinkybių, nepasisakė dėl didžiosios dalies bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir todėl neatskleidė ginčo esmės.
4.6. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė tinkamai nevedė išmokėto avanso apskaitos, kadangi ieškovės apskaitos registrai buvo sudarinėjami tinkamai ir laiku, kaip to reikalauja teisės aktai, nėra jokių neatitikimų tarp teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų, buhalterines paslaugas teikiančios įmonės patvirtintų avansinių apyskaitų, bankinių išrašų, PVM sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų. Nėra jokių faktinių aplinkybių ar įrodymų, kad ieškovė tinkamai nevedė išmokėto avanso apskaitos. Ieškovė tinkamai įformina, apskaito lėšų išdavimo faktą, remiantis BAĮ, kitais teisės aktais bei nusistovėjusiu apskaitos standartu, ką patvirtino teismui pateiktos buhalterines paslaugas teikiančios įmonės avansinės apyskaitos, pirminiai apskaitos dokumentai, todėl reikalavimai iš kiekvieno darbuotojo gauti parašą už kiekvieną išduotą avansą, kai avansas yra pervedamas per banką, yra pertekliniai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovė turi visas galimybes tinkamai įvertinti, ar darbuotojai pilnai atsiskaitė už jiems skirtą avansą medžiagų įsigijimui.
4.7. Teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino aplinkybes, kad pervedimai per kelis skirtingus bankus, nurodant skirtingus pavedimų pavadinimus yra pagrindinė priežastis, kodėl ieškovo ir atsakovo byloje pateikti skaičiavimai skiriasi, nėra galimybės nustatyti tikslių tikrųjų perduotų ir grąžintų pinigų sumų, gražintų atsiskaitymo už išlaidas dokumentų. Mokėjimo paskirties įvardijimas („dalinis mokėjimas“) neįrodo mokėjimo paskirties, tuo labiau – neįrodo, kad tos lėšos buvo skirtos darbo užmokesčiui. Įstatymai neįpareigoja bankinio mokėjimo pavedime nurodyti mokėjimo paskirtį, o nenurodžius mokėjimo paskirties mokėtojas vis tiek gali įrodinėti konkrečią mokėjimo paskirtį remiantis kitais mokėjimo pagrindą patvirtinančiais įrodymais. Šiuo atveju, iš visų bylos aplinkybių matyti, kad ginčo šalys buvo susijusios tik dviejų rūšių piniginiais santykiais, t. y. avanso išmokėjimu medžiagoms įsigyti ir darbo užmokesčio išmokėjimu. Byloje ieškovė atskirais dokumentais pateikė teismui aibę įvairių dokumentų, kaip, kad avanso apyskaitas, PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, iš pateiktų tiek sąskaitų faktūrų, tiek pinigų priėmimo kvitų galima identifikuoti visas ūkines – komercines operacijas, bankiniais pavedimais pervesto avanso dydį, išlaidas bendrovės medžiagų įsigijimui, reikalingų bendrovės veiklai vykdyti.
4.8. Iš teismui pateiktų banko išrašų yra galimybė tinkamai nustatyti pavedimų paskirtį, t. y. kur pavedimas yra darbo užmokesčiui, o kur avansui medžiagoms įgyti. Atsakovo paaiškinimai, kad tai dalis jam priklausiusio darbo užmokesčio yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl teismas vien jais vadovaujantis negalėjo priimti sprendimo. Be to, atsakovo argumentai, kad jam priklausė didesnis darbo užmokestis yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžiai šiais teisiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Apeliantė nepagrįstai daug remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties nuostatomis, nes šia nutartimi byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo ir teismas nagrinėdamas bylą iš naujo pats nustatinėjo svarbias bylai aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas negali nurodinėti, kaip derėtų išspręsti bylą nagrinėjant iš naujo.
5.2. Iš ieškovės direktoriaus P. K. paaiškinimų teismui, akivaizdu, kad atsakovo darbo vietoje vyravo visiška anarchija tiek direktoriaus santykiuose su pavaldiniais, tiek pavaldinių atsakomybės ir kontrolės srityse, tiek grynųjų pinigų apskaitos ir saugojimo srityse. Ieškovės direktoriaus paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė nevedė jokios grynųjų pinigų apskaitos, liepdavo darbuotojams iš klientų už paslaugų suteikimą gautus pinigus dėti į visiems prieinamą nerakinamą ir neturinčią nuolatinės vietos kilnojamą dėžutę, gaudavo iš buhalterijos finansines apyskaitas apie darbuotojų uždarbį be jokių jų surašymo datų ir periodiškumo, todėl visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog jos apskaita buvo vykdoma tinkamai.
Šalies argumentai
5.3. Ieškovė viso bylinėjimosi metu ne iš karto su pateikiamu ieškiniu, o vis naujais prašymais dozuotai teikė teismui papildomus buhalterinius dokumentus ir įrodymus pagrindžiančius reikalavimą, tačiau niekada nepateikė teismui jokių atsakovo skolos dydį pagrindžiančių skaičiavimų (lentelių), iš kurių būtų galima suvesti balansą ir įsitikinti ieškovės reikalavimų pagrįstumu.
5.4. Ieškovės direktorius parodymai, kad jis dalies sąskaitų į apskaitą neįtraukė, nes jos neatitiko turinio ir formos reikalavimų, t. y. buvo be įmonės rekvizitų ar pavadinimo, leidžia daryti išvadą, kad pati ieškovė atliko netinkamą išlaidų apskaitą, nes vienu atveju priimdavo sąskaitas faktūras, o kitu - ne. Be to, atsakovas nepasilikdavo sąskaitų kopijų, todėl jam dabar sunku atsikirsti.
5.5. Įmonės direktorius buvo atsakingas už tai, kad įmonėje būtų tinkamai tvarkoma tiek įmonės buhalterinė apskaita, tiek įmonės veiklos dokumentai santykiuose su asmenų įdarbinimu, jiems patikėtų užduočių vykdymu (tame tarpe ir pavedimo santykiuose), to apimtimis ir pagrindu, atskaitomybės teikimu, patikėtų grynųjų pinigų panaudojimu ir to atskaitomybe ir pan., grynųjų pinigų laikymo sąlygomis ir saugumo tam užtikrinimu, aiškia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir to atspindėjimu buhalteriniuose dokumentuose ir bankiniuose pavedimuose. Šios pareigos ieškovės direktorius nevykdė, todėl visa pasekmių rizika tenka pačiai ieškovei.
5.6. Apeliacinio skundo teiginiai dėl nepagrįstos teismo išvados, kad atsakovas už gautą avansą nebuvo įpareigotas kaip nors atsiskaityti, yra išgalvoti, nes teismas tokių išvadų sprendime nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
9. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde prašė skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė šio prašymo priežasčių.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė jokių aplinkybių, kodėl prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis. Pažymėtina ir tai, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą
12. Apeliantė UAB „Baltijos spalvos“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 285,97 Eur skolą, kurią sudaro jam kaip darbuotojui perduotos medžiagų pirkimui ir nepanaudotos piniginės lėšos. Apeliantė nurodo, kad tarp šalių buvo susiklostę pavedimo santykiai, tačiau pirmosios instancijos teismas kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip darbo, todėl neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė pavedimo santykiai, kuomet darbuotojas įsipareigoja atlikti tam tikrus veiksmus darbdavio sąskaita, t. y. jo perduotais pinigais nupirkti darbdaviui reikalingas prekes ir medžiagas. Pagal CK 6.764 straipsnio 4 dalį, pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui. Neįvykdžius susitarimo ir negrąžinus patikėtų lėšų, darbuotojui taikytina civilinė atsakomybė, tokia kaip įprastai taikoma už sutarties pažeidimą, t. y. taikant lūkesčio intereso gynybą, o ne asmens grąžinimą į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto.
14. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad analogiškai šalių tarpusavio santykius vertino ir pirmosios instancijos teismas, todėl apeliantės argumentai, jog teismas šalių tarpusavio santykius vertino kaip darbo yra nepagrįsti.
15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šio ginčo išsprendimui yra svarbu nustatyti faktą, ar atsakovui buvo realiai išmokėtos ieškinyje nurodytos avanso sumos, skirtos su įmonės veikla susijusių prekių ir medžiagų įsigijimui, t. y. ar atsakovui buvo duotas pavedimas, ar jis yra atsiskaitęs už gautų lėšų panaudojimą.
16. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, kokią konkrečiai sumą perdavė medžiagoms ir prekėms įsigyti atsakovui ir kokią sumą jis grąžino ieškovei.
17. Ieškovė ieškinį grindė ieškovės buhalterinės apskaitos avansine apyskaita už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. liepos 28 d. ir grynųjų pinigų priėmimo dokumentais. Vieningoje (bendroje) avansinėje apyskaitoje už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. liepos 28 d., t. y. per visą atsakovo darbo laiką ieškovės įmonėje, užfiksuota atsakovo skola ieškovei 4 285,97 Eur. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo, nes jos patikimumas kelia daug pagrįstų abejonių.
18. Pirmiausia, tiek vieninga (bendra) avansinė apyskaita už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. liepos 28 d., tiek 2018 m. liepos 31 d. suformuota avansinė apyskaita, tiek avansinės apyskaitos už atskirus ginčo laikotarpius, tame tarpe ir už kiekvieną atsakovo darbo mėnesį ieškovės įmonėje, nėra pasirašytos ieškovės vadovo, nėra ir buhalterių parašų, nėra įvardinti jas rengę asmenys, nenurodytos suformavimo datos, todėl visiškai neaišku, kas jas suformavo ir kuriuo metu.
19. Antra, nei ant vienos apyskaitos nėra atsakovo parašo, taip pat nėra duomenų, kad jos būtų siųstos jam elektroniniu paštu ar kitu būdu, kas leistų daryti išvadą, jog atsakovas buvo su jomis susipažinęs.
20. Trečia, teismui pateiktų mėnesinių avansinių apyskaitų metaduomenyse nurodyta, kad jos sukurtos 2022 m. vasario 7 d. ir juos sukūrė UAB B1.lt., t. y. po daugiau nei 1,5 metų po atsakovo ir ieškovės darbo santykių pabaigos. Tai leidžia daryti išvadą, kad jos nebuvo formuojamos, jų nebuvo ir atsakovo atleidimo iš darbo momentu, o šių duomenų suformavimą lėmė poreikis teisme pagrįsti ieškinį.
21. Ketvirta, iš AB SEB banko ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. sausio 12 d. – 2018 m. gegužės 10 d. atsakovui B. Z. pervesta 610 Eur medžiagų įsigijimui. Iš UAB „Mistertango“ ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui B. Z. 2018 m. balandžio 16 d. – 2019 m. rugpjūčio 21 d. pervesta 3 854,50 Eur įvairių išmokų, tarp jų nurodyti 14 pavedimų kaip avansas medžiagoms 1 745 Eur sumai, 1 pavedimas kaip darbo užmokestis ir 8 pavedimai kaip dalinis mokėjimas. Iš „Revolut Busines“ ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui B. Z. 2019 m. spalio 17 d. – 2020 m. balandžio 17 d. pervesta 5 300 Eur įvairių išmokų, tarp jų nurodyti 19 pavedimų kaip avansas medžiagoms 1 347 Eur sumai. Tokiu būdu, pagal bankinių įstaigų išrašus atsakovui B. Z. iš viso pervesta 3 702 Eur kaip avansas medžiagoms. Tuo tarpu ieškovės avansinėse apyskaitose nurodoma, kad atsakovui buvo pervesta 6 473,80 Eur suma. Net ir pridėjus ieškovės nurodomas sumas (1 690 Eur), kurios pavedimuose nurodytos kaip dalinis mokėjimas, ką atsakovas įvardija kaip darbo užmokestį, gaunama 5 392 Eur, o tai taip pat nesutampa su avansinėse apyskaitose nurodoma 6 473,80 Eur suma.
22. Penkta, ieškovės vadovas apklausos teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui buvo privalu teikti sąskaitas - faktūras su ieškovės įmonės rekvizitais, to jis nedarė, be rekvizitų ar blogai užpildytų sąskaitų - faktūrų ieškovė nepriimdavo ir į apskaitą neįtraukdavo. Be to, išduotą avansą, nepriklausomai nuo to, ar už jį darbuotojai atsiskaitė, ieškovė įtraukė į sąnaudas. Tai leidžia daryti išvadą, kad avansinės apyskaitos neatspindi realiai atsakovo ieškovės naudai išleistų pinigų sumų.
23. Remiantis šios nutarties 17-22 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai avansinių apyskaitų nelaikė pakankamu įrodymu pagrindžiant ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, nes jose duomenys yra netikslūs, jos suformuotos po ilgo laiko tarpo šalims nutraukus darbo santykius, su jomis niekuomet nebuvo supažindintas atsakovas, į jas nebuvo įtraukta dalis išlaidų.
24. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai vertinami visumoje, o ne atsietai vienas nuo kitų, ir kad nė vienas iš įrodymų teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Šiuo atveju svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui išeinant iš darbo ir atsiskaitant su ieškove būtų pateiktas reikalavimas grąžinti nepanaudotas lėšas, kad būtų pildomos kokios nors apyskaitos ir dėl to pasirašęs atsakovas, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovė per visą darbo laiką ar tuoj po darbo sutarties nutraukimo bet kokia forma reiškė atsakovui pretenzijas dėl netinkamo lėšų panaudojimo. Visa tai leidžia daryti pakankamai tikėtiną atsakovo nurodomą aplinkybę, kad šį procesą lėmė ieškovės ir atsakovo sūnaus teisminiai procesai, kurie remiantis Liteko duomenimis ir bylos medžiaga sutampa laike, o ne reali atsakovo skola ieškovei.
25. Ieškovė byloje taip pat įrodinėja, kad atsakovas priėmė iš ieškovės klientų už suteiktas paslaugas 587,65 Eur grynųjų pinigų, kurių neįnešė į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke ir negrąžino ieškovei. Atsakovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad lėšas gautas iš klientų įdėjo į dėžutę. Pasak atsakovo, dėžute, kurioje buvo laikomi grynieji pinigai, galėjo naudotis bet kas, dėžutė neturėjo pastovios vietos – ji buvo ir stalčiuje, ir ant stalo, ir ant palangės, o ir pačios dirbtuvės, kur ji buvo laikoma, buvo bendra gamybos patalpa, kur už pertvaros sėdėjo jis ir ieškovės vadovas. Kuomet klientai atsiskaitydavo grynais, išrašydavo kasos pajamų orderį ir įdėdavo pinigus į dėžutę. Tą darė ne tik jis. Grynųjų pinigų apskaitos jokios nebuvo. Atsakovas taip pat negaudavo atsiskaitymo lapelių, tik paskutinį išėjimo iš darbo dieną. Faktą, kad pinigai buvo laikomi dėžutėje be pastovios vietos, patvirtino ir ieškovės atstovas.
26. Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas negrąžino jam perduotų klientų 587,65 Eur, nes tokių pinigų apskaita nebuvo vykdoma ir dabar negalima tiksliai nustatyti, ar pinigai buvo įdėti į dėžutę.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nors sprendžiamas skolos priteisimas pagal pavedimo sutartį, t. y. taikant CK normas, tačiau vertinant įrodymų patikimumą, šalių galimybę įrodyti jų argumentus, būtina įvertinti, kad pavedimo santykiai susiklostė šalis siejant darbo santykiams. Šiuo atveju ieškovė kaip darbdavė neužtikrino tinkamos piniginių lėšų apskaitos, nebuvo teikiamos ataskaitos apie darbuotojų skolas, nebuvo jokios atsiskaitymo tvarkos, pagal kurią įmonėje turėjo būti vykdoma lėšų, panaudotų medžiagoms, apskaita, dalis lėšų likusi neapskaityta, ieškovė netgi buvo bausta už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o visa tai apsunkina įrodinėjimą šioje byloje. Tuo pačiu pažymėtina, kad nesant atsiskaitymo tvarkos, ieškovei niekuomet nereiškiant atsakovui jokių pretenzijų dėl skolos ar netinkamos lėšų apskaitos, nepateikiant skolos apyskaitos nei kas mėnesį, nei jį atleidžiant, o ieškinį pareiškiant po vienerių metų trijų mėnesių po darbo santykių nutraukimo, atsakovo galimybės įrodyti, kad jis perdavė lėšas ar pinigus panaudojo ieškovės reikmėms yra labai apribotos, nes jis nežinojo, jog reikia kaupti, daryti sąskaitų faktūrų kopijas, dėl kurių dirbant niekuomet nekilo ginčų. Taip nebūtų atsitikę, jeigu ieškovė būtų kas mėnesį ar rečiau teikusi atsakovui avansines ataskaitas apie susidariusią skolą.
28. Apibendrinant darytina išvada, kad remiantis bylos medžiaga neįmanoma nustatyti, ar atsakovas visas lėšas grąžino ieškovei. Tai yra ieškovės tinkamos buhalterinės apskaitos, grynųjų pinigų išdavimo, grąžinimo ir saugojimo tvarkos nebuvimo pasekmė, ir šių pasekmių rizika tenka ieškovei. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
30. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
31. Teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismas nesprendžia apeliantės (ieškovės) bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.
34. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 420 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bei pridėjo jų patyrimą pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos spalva“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Baltijos spalva“, juridinio asmens kodas 304406439, atsakovo B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.