Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

1. panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių DGK 2021 m. lapkričio 4 d. darbo byloje Nr. APS-116-19724/2021 sprendimą iš dalies;

2. Pripažinti ieškovės M. T. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytojos pareigų neteisėtu;

3. Negrąžinti ieškovės į darbą į slaugės pareigas ir atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) laikyti neteisėtu;

4. Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos (2021 m. rusėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

5. Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovei 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir turtinės žalos atlygimą 58,97 Eur;

6. Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti;

7. Perskaičiuoti už laikotarpį nuo 2021-01 iki 2021-08 M. T. išdirbtas valandas pagal faktines aplinkybes, taip pat perskaičiuoti atlyginimą pagal realiai išdirbtas valandas ir neapskaitytas darbo valandas, iš jų ir viršvalandžius ir šias apmokėti.

Vėliau žodžiu ieškovės atstovė parengiamajame teismo posėdyje patikslino reikalavimus ir nurodė, kad nepalaiko 1 reikalavimo, 2 reikalavimą tikslina ir prašo pripažinus atleidimą neteisėtu, pripažinti, kad ieškovė buvo atleista iš pareigų savo noru, t. y. prašė pakeisti atleidimo pagrindą, taip pat patikslino 7 reikalavimą ir prašė įpareigoti darbdavį perskaičiuoti už laikotarpį nuo 2021-01 iki 2021-08 M. T. išdirbtas valandas pagal faktines aplinkybes, o taip pat perskaičiuoti atlyginimą pagal realiai išdirbtas valandas ir neapskaitytas darbo valandas iš jų ir viršvalandžius ir šias apmokėti.

8. Ieškovė M. T. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir prašė: pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu; negrąžinti ieškovės į darbą; atleidimą skaičiuoti nuo 2021-09-13; išieškoti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už 6 mėn.; išieškoti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 58,97 Eur turtinės žalos atlygimą, taip pat prašė perskaičiuoti ieškovės faktiškai išdirbtas valandas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio iki rugpjūčio mėn., perskaičiuoti atlyginimą pagal realiai išdirbtas valandas, iš jų viršvalandžius ir jas apmokėti.

9. Darbo ginčų komisija 2021-11-04 priėmė sprendimą ieškovės M. T. prašymą tenkinti iš dalies ir pakeisti ieškovės M. T. darbo sutarties nutraukimo datą pas atsakovę (duomenys neskelbtini) iš 2021-09-08 į 2021-09-13, paliekant darbo sutarties nutraukimo pagrindą Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. Atsakovė įpareigojama pateikti nustatytos formos pranešimą Sodrai apie pasikeitusią ieškovės M. T. darbo sutarties nutraukimo datą. Kitus ieškovės M. T. reikalavimus atmetė.

10. Darbo ginčo šaliai, nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 231 str. 1 d.). Darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 4 dalis numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Ieškovės atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino reikalavimus ir nurodė, kad nepalaiko reikalavimo - panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių DGK 2021 m. lapkričio 4 d. darbo byloje Nr. APS-116-19724/2021 sprendimą iš dalies, šis reikalavimas nenagrinėjamas, tai yra numatyta įstatyme (DK 231 str. 4 d.).

11. Iš bylos duomenų nustatytos šios faktinės aplinkybės: šalys (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą Darbo sutartį Nr. 3, pagal kurią ieškovė M. T. buvo priimta į bendrosios praktikos slaugytojos pareigas (duomenys neskelbtini), mokant jai 625 Eur, nustatant 8 val. darbo dienos trukmę. 2017-06-01 Darbo sutartis buvo pakeista ir nurodyta, jog pagal direktoriaus įsakymą mokamas priedas. Darbo sutarties pakeitimai yra 2019-03-01, nustatomas 1005 Eur atlyginimas, 2020-02-01 Darbo savaitės trukmė 38 val., 2020-03-01nustatomas darbo užmokestis 1055,25 Eur, Adm. priedas 50 Eur; 2021-01-01 darbo užmokestis 1270 Eur. Darbo sutartyje yra įrašas, kad ji nutraukta nuo 2021-09-08 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 2 d. 11 p. (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo atsakovė (duomenys neskelbtini) 2021-11-15 priėmė įsakymą Nr. P-21/15, iš kurio matyti, jog yra pakeista ieškovės M. T. darbo sutarties nutraukimo data iš 2021-09-08 į 2021-09-13. Laikoma, kad Darbo sutartis su M. T. buvo nutraukta 2021-09-13.

12. Tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Ieškovė atleidimą iš darbo prašo pripažinti neteisėtu, nes prieš ją buvo naudojamas mobingas, atsakovė neištyrė pažeidimo, o atsakovė nurodo, jog ieškovė buvo atleista pagrįstai, ji prisipažino, jog jos atneštuose vakutaineriuose yra ne tų asmenų kraujas, nors pagal Bendrosios praktikos gydytojų pareiginių nuostatų 34.2 p. ji yra atsakinga už teisingą duomenų suvedimą. Atsakovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris yra pradėtas, du kraujo mėginiai dar neištirti.

13. Nagrinėjant bylą teisme buvo apklausti liudytojai. Liudytoja V. P. parodė, kad yra baigusi kolegiją, dirba (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytoja (toliau – BPS) daugiau nei dveji metai. Kai ieškovė M. T. buvo pagauta padariusi pažeidimą, maždaug prieš savaitę ieškovės tėvas atvežė į kliniką tris kraujo mėginius, kuriuos ji perdavė į laboratoriją nieko neįtardama, bet jos kolegė R. K. pasakė jai, kad M. T. anksčiau prašė paimti kraują iš jos, bet R. K. atsisakė tai padaryti, ji garsiai pasakė, kad ,,gal M. užsiima klastojimu“. Vėliau po savaitės pati M. T. atvažiavo su kraujo mėginiais, o liudytoja tą dieną dirbo procedūriniame. Prieš tai liudytojai buvo skambinusi kolegė R. K. ir sakė, kad M. T. prašė parvežti kelis mėginius į kliniką, bet ji atsisakė, todėl įspėjo liudytoją, kad tai, ką daro M., ji tuo neužsiimtų. Liudytoja dirbo per kelis kabinetus, todėl ji išėjo į kitą kabinetą, M. liko tame kabinete, kur sudėti kraujo mėginiai. Liudytojai grįžus į kabinetą, ji pastebėjo, kad yra padėti du kraujo mėginiai, užrašyti ne jos ranka, ir kadangi R. K. jau buvo įspėjusi ją, liudytoja nuėjo į registratūrą, pasitikrino per sistemą, kurioje buvo registruoti dviejų žmonių antikūnų užsakymai, bet tų žmonių klinikoje nebuvo, o jie buvo užregistruoti jos - V. P. vardu. Tada ji kolegės G. V. paklausė, ką jai daryti, kad ji paskui neliktų kalta, kolegė pasiūlė apie tai informuoti klinikos vadovą, ir tuo metu į kliniką atėjo vadovas A. K., kurį ji pasikvietė į kabinetą ir viską papasakojo. Vadovas, liudytoja ir M. T. nuėjo į procedūrinį, kur vadovas M. T. paklausė, kokius kraujo tyrimus ji atlikinėjanti atostogų metu, o M. T. atsakiusi, kad antikūnų. Po to vadovas paprašė surašyti vardus ir pavardes tų asmenų, tada M. T. pasakė, kad kraujas yra draugų, giminaičių ar brolio draugų, po ko vadovas pasakė, kad tie žmonės turės atvykti į kliniką pakartoti tyrimą, tačiau M. T. pasakė, kad tie žmonės neatvažiuos, o vadovas paklausė M. T. ,,Ką tu darai?“. M. T. minėjo, kad tai ne tų asmenų kraujas ir jie neatvyks, tą liudytoja tikrai girdėjo, po to M. T. paprašė liudytojos palikti ją su vadovu vienus procedūriniame ir ji išėjo. Liudytoja patvirtino, kad kraujas gali būti paimamas tik klinikoje ir tik užregistruotiems žmonėms, jie atvyksta į kliniką, o namuose gali būti paimamas kraujas tik gydytojo nurodymu tam tikriems pacientams: slaugomiems, sergantiems, vyresnio amžiaus, tai klinikoje daro R. K.. Atostogų metu niekas kraujo namuose neima. Dėl psichologinės atmosferos darbe liudytoja patvirtino, kad vadovas yra geras, M. T. labai pasitikėjo vadovas ir gydytoja V. K., buvo išskirtinis pasitikėjimas ja, liudytoja nieko nėra girdėjusi, kad ieškovė būtų pašiepiama, ar engiama, tik pati M. T. sukurdavo intrigas, o be jos dabar darbe nebėra intrigų. M. T. liudytoja apibūdino kaip darbščią, ji dirbdavo viršvalandžius savo sutikimu, jos noras buvo visada būti, matyti, girdėti. Liudytoja yra girdėjusi M. T. sakant, kad atsibodo, pavargo, ilgai dirba, bet kad ją kas nors engtų, tyčiotųsi, nėra girdėjusi. Liudytoja patvirtino, kad yra davusi tuščius vakutainerius ieškovės prašymu, tačiau neklausė, kokiems tikslams. Ji vadovo šaukiant apskritai nėra girdėjusi, ji negirdėjo jo šaukiant ir tą dieną ant M. T.. Ieškovė buvo klinikos pacientė iki jos atleidimo iš darbo, kraują iš M. T. paimdavo liudytoja, nes ieškovės venos yra sudėtingos. Kilo įtarimų dėl klastojimo, nes R. K. ieškovė paprašė paimti kraują iš jos, o kraujas ištirti jos nebuvo atneštas vakutaineriuose. Anksčiau konflikto su ieškove nebuvo, tai buvo tik pasitikėjimo praradimas ieškove, bet ir po to normaliai bendravo su M. T.

14. Liudytoja G. V. parodė, kad ji yra įgijusi universitetinį išsilavinimą, pusantrų metų dirba pas atsakovę. 2021 m. rugsėjo mėnesį M. T. buvo atleista iš darbo, nes galimai klastojo kraujo tyrimų rezultatus, toks įtarimas kilo kolegėms. Tą dieną ji pamena, kad dirbo registratūroje, ji pamatė, kad įėjo M. T., kuri nešėsi rankoje kraujo mėginius, ji nuėjo į procedūrinį kabinetą, gal po 15-20 min. atėjo V. P. ir paprašė atidaryti sistemą ir pažiūrėti, kieno vardu yra registruotas kraujo tyrimo užsakymas. Ji atidarė ir sistemoje pamatė, kad yra užregistruota V. P. vardu, tai sukėlė įtarimą, nes M. T. atnešė du mėgintuvėlius atostogų metu. Yra nustatyta tvarka, kaip galima paimti kraują klinikoje: turi registruotis dėl vizito, žmogus atvyksta į kliniką ir jam atliekama procedūra. S. V. ir P. P. 2021-09-07 klinikoje nebuvo. Visi tyrimai buvo mokami. Mobingo iš vadovo ji nejuto ir nejaučia, noriai eina į darbą. Negirdėjusi triukšmo, negirdėjo, kad vadovas šauktų ant M. T. M. T. buvo gera darbuotoja, ją vertino administracija, buvo savo srities profesionalė, bet už savo klaidas turi atsakyti.

15. Liudytoja R. K. parodė, kad jos išsilavinimas spec. vidurinis, dirba pas atsakovę apie 3-4 metus BPS. Santykiai su bylos šalimis geri. M. T. ieškovės atostogų metu prašė jos paimti kraują iš venos dėl antikūnų, ji atsisakė, nes ieškovės prastos venos. Gal po savaitės M. T. prašė atvažiuoti paimti vakutainerius su krauju iš ieškovės namų, tada liudytoja jai atsakiusi, kad ji daro nusikaltimą. Liudytojai grįžus iš ligonių, ji pamatė, kad 3 vakutaineriai buvo procedūriniame padėti, tarp jų M. T. vardu kraujo nebuvo, nors prieš tai ieškovė buvo prašiusi paimti iš jos kraują. Kraujo dėl antikūnų namuose neima, važiuoja tik pas kitus asmenis - ligotus, su specialiaisiais poreikiais, senyvo amžiaus ligonius ir tik gydytojų nurodymu. Pas sveikus žmones į namus nevyksta. Be gydytojo nurodymo nėra vykusi į namus pas pacientus, o ieškovė ją pavaduoti gali tik liudytojos atostogų metu. Darbinė atmosfera kolektyve yra gera, nėra girdėjusi ir mačiusi patyčių ieškovės atžvilgiu. Ieškovę ji apibūdina kaip gerą darbuotoją, ji imli, administracija džiaugėsi ieškovės darbu, nors ieškovė buvo intrigų mėgėja. Patvirtino, kad vakutaineriai yra skirtingų spalvų, antikūnams ištirti yra gelsvas kamštelis. 3 vakutaineriai procedūriniame kabinete ir buvo su gelsvais kamšteliais.

16. Liudytoja V. K. parodė, kad dirba pas atsakovę klinikoje šeimos gydytoja, klinikos vadovas yra jos sūnus. M. T. pasitikėjimą turėjo, dirbo puikiai, todėl tokio elgesio iš ieškovės nesitikėjo. Ieškovė nesiskundė jai dėl patyčių, dėl jos engimo darbe, to nebuvo. M. T. pažįsta nuo mažų dienų, su jos tėvais pažįstami. 2017 m. kai kūrėsi klinika, M. dar mokėsi, pasisiūlė atlikti praktiką jos kitoje darbovietėje, ją priėmė, ir M. stengėsi išmokti kuo geriau atlikti darbą, norėjo dirbti, stengėsi, todėl ji buvo priimta ir klinikoje dirbo nuo pat jos įkūrimo. Pasitikėjo ieškove, kol sužinojo iš vadovo apie tai, kad M. T. atvežė mėginius su krauju, kurie nėra tų asmenų, kurie nurodyti ir norėjo išvežti į laboratoriją, kad tie žmonės gautų galimybių pasą. Vadovas sukvietė akcininkų susirinkimą, kuriame visi priėmė sprendimą kreiptis į policiją dėl galimo tyrimų klastojimo. Ieškovė pati pripažino, kad mėginiuose yra ne tų asmenų kraujas. Akcininkai įžvelgė nusikaltimą, nes ieškovė pati prisipažino, o klinika netoleruoja nesąžiningų darbuotojų. BPS gydytojų nurodymu vyksta į namus paimti kraują, atlikti kitas paslaugas slaugos paslaugų gavėjams, o antikūnų tyrimas nėra būtinoji pagalba, dėl to žmonės turi atvykti į kliniką. Liudytojos kabinetas yra šalia, todėl ji girdi bet kokį garsą, tačiau jokio ginčo tą dieną ji negirdėjo, ji nėra pasišaipiusi iš ieškovės ir to nėra girdėjusi darbe iš kitų. Pagal nuostatus ieškovė turėjo atlikti tas paslaugas, kurios numatytos slaugos įstatyme ir jos nuostatuose. BPS darbą reglamentuoja pareigybių aprašymai, higienos normos. Ieškovė už papildomą atlygį sutiko daryti ataskaitas. Covid punkte pati ieškovė norėjo ir prašėsi viena ten dirbti ir už tai jai buvo mokama. Gydytojų konsultacija būtina, jei būtina parinkti konkretų kraujo tyrimą, o kraujas gali būti paimamas, žmogui užsiregistravus ir atėjus į kliniką.

17. Teisme buvo apklausti ir tie asmenys, iš kurių ieškovė M. T. tvirtino kraują paėmusi jų namuose (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. M. patvirtino, kad yra vidurinio išsilavinimo, dirbantis, kad pažįsta M. T. per savo sutuoktinę A. M. Jis nėra persirgęs Covid ir 2021 m. rugpjūčio mėnesį skiepytas nebuvo. Jam kraują ėmė du kartus - pirmą kartą jo namuose kraują paėmė ieškovė M. T. dėl įdomumo, antrą kartą paėmė (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad pirmą kartą jį paskiepijo nuo Covid 2022 m. sausio mėn., jį pasiskiepyti privertė valstybė, nes be galimybių paso net valgyt negalėjo nusipirkti. Jis po ieškovės paimto kraujo pasitikrino rezultatus e- sveikatoje, tyrimas atliktas-antikūnų rasta. Ieškovė jo neinformavo apie tyrimų anuliavimą, po tyrimo jis gavo galimybių pasą. Iš paimto kraujo jis atsakymą gavo 2021-10-29 (teismo posėdžio metu liudytojas naudojosi savo telefonu, ieškodamas e. sveikatos duomenų), iš kur gautas atsakymas, kad rezultatas neigiamas, antikūnų nerasta.

18. Liudytoja A. M. patvirtino, jog yra medicininio išsilavinimo, dirba gydymo įstaigoje, ieškovę M. T. pažįsta, nes kartu mokėsi. Pirmu skiepu ji buvo paskiepyta nuo Covid 2021-08-24 Janssen vakcina, galvojo, kad imunitetas susiformavo po savaitės. Kraują jos namuose paėmė atvykusi ieškovė M. T. dėl įdomumo, vakutaineris buvo violetinės spalvos. Ieškovė paprašė asmens kodų, užsirašė, bet ant ko nepamena. Nepamena, kada gavo galimybių pasą, bet rugpjūčio mėnesį jo neturėjo. Jos sutuoktinis J. M. pamatė, kad paėmė kraują iš jos, taip pat užsinorėjo, kad ir iš jo kraują paimtų. Du tyrimai kainavo 40 Eur. Ieškovė jai neskambino dėl kraujo tyrimo anuliavimo, skambino laborantė lyg iš (duomenys neskelbtini), pranešė, kad testas bus panaikintas.

19. Liudytoja E. K. parodymus davė nuotoliniu būdu. Ji patvirtino, jog jos išsilavinimas aukštasis, dirba gamybos srityje, kad ieškovė M. T. yra jos draugė ir kaimynė. Liudytoja nebuvo ir nėra pasiskiepijusi, nepersirgus Covid virusu, galimybių paso neturėjo ir jam nepritarė. Kraują ieškovės namuose iš jos paėmė M. T. gal 2021-08-30 ar 31 d. Indelis buvo su geltonu kamšteliu, asmens dokumento neprašė, kadangi ji yra klinikos pacientė, todėl ieškovė jos duomenis turėjo. Ar ieškovė užsirašė po kraujo paėmimo, ji neprisimena. Tyrimas buvo atliktas, gavo atsakymą. Ieškovė jai paskambino ir pasakė, kad turi anuliuoti tyrimą, nes kraujas buvo imtas namie. Jai žinoma tvarka, kad kraują turi paimti klinikoje, sutinka, kad suklydo, bet mano, kad slaugytoja turi teisę paimti kraują ir namuose.

20. Liudytojas P. P. parodė, kad M. T. nepažinojo, kad per J. M. sužinojo apie ją. J. M. sakė, kad yra moteris, kuri gali paimti kraują, todėl gavo iš J. telefono numerį, pasiskambino ieškovei ir ji atvyko į jo namus (duomenys neskelbtini). Kraują paėmė į geltonos spalvos indelį, kraujo neištyrė, jis nemokėjo už tyrimą, ieškovė sakė, kad po tyrimo susimokės. Patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį pasiskiepijęs nebuvo, nebuvo persirgęs, galimybių paso neturėjo. Tą pačią dieną kraują paėmė ir iš jo draugės S. V.

21. Liudytoja S. V. parodė, kad yra vidurinio išsilavinimo, kad ieškovės M. T. nepažįsta, bet draugo P. P. prašymu ieškovė atvyko iš (duomenys neskelbtini) paimti kraujo, tikslas buvo tas, kad reikėjo testuotis dėl darbo, norėjo pasitikrinti, ar yra persirgusi. Kraują iš jos paėmė, indelio ji neprisimena, ant indelio pati liudytoja užsirašė vardą, pavardę, asmens kodą, nes ten yra lipdukas, tačiau kas užrašė ant P. P. mėgintuvėlio, ji negali atsakyti. Kraujas neištirtas, pinigų ji nemokėjo. Patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesį nebuvo paskiepyta, nebuvo persirgusi, galimybių paso neturėjo.

22. Ieškovė M. T. buvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) atsakovės (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymu Nr. P-21 pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą - darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuoto kaltės už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, sumokant jai kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo atsakovė (duomenys neskelbtini) 2021-11-15 priėmė įsakymą Nr. P - 21/15, iš kurio matyti, jog pakeista ieškovės M. T. darbo sutarties nutraukimo data iš 2021-09-08 į 2021-09-13. Laikoma, kad Darbo sutartis su M. T. buvo nutraukta 2021-09-13. Į darbo bylą pateiktas 2021-08-06 atsakovės (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. A-21/13, iš kurio matyti, jog M. T. buvo suteiktos atostogos nuo 2021-08-23 iki 2021-09-10 15 darbo dienų. Į darbą ieškovė turėjo grįžti 2021-09-13.

23. Ieškovė prašo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, nurodo, jog pranešime pateikti paaiškinimą yra ne jos parašas, atsakovė neatliko tyrimo, nesurašė akto dėl galimo pažeidimo, tuo buvo pažeista įstatyme numatyta procedūra, ji nežino, ką pažeidė. Darbo sutarties nutraukimo Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnyje nurodytais pagrindais procedūros, kurių darbdavys privalo laikytis, nurodytos šio straipsnio 4–6 dalyse. DK 58 straipsnio 4 dalis darbdaviui nustato pareigą pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Nurodyto DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo rašytinio paaiškinimo iš darbuotojo tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimui nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priimti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės.

24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė (darbdavys) 2021-09-07 pateikė ieškovei Reikalavimą pasiaiškinti. Jame buvo nurodyta, kad ieškovė 2021-08-31 ir 2021-09-07 pažeidė Bendrosios praktikos slaugytojo pareiginių nuostatų 34.2 p. reikalavimus - teisingą duomenų suvedimą, tyčia klaidingai nurodant kraujo mėginių dėl SARS-COV2 antikūnų nustatymo savininkų asmens duomenis, t. y. kraują paimant iš kito asmens, nei kad nurodyta ant vakutainerio. Nustatė terminą pasiaiškinti raštu iki 2021-09-07 17:00 val.

25. Ieškovė M. T. pasirašė, kad 2021-09-07 reikalavimą gavo, nurodydama savo vardą, pavardę, ir parašą. Ieškovė teigia, kad tai yra ne jos parašas ant reikalavimo, bet teismas neturi abejonių, kad tai yra ieškovės ranka padaryti įrašai ir jos pasirašytas. Po reikalavimo jai įteikimo, ieškovė parašė pasiaiškinimą, kur taip pat nurodytas jos vardas, pavardė ir parašas, parašytas taip pat ir šio parašo ieškovė neginčija. Ji nepateikė duomenų, kad jos parašas ir kiti įrašai yra suklastoti (CPK 178 str.).

26. Nustatyta, jog atsakovė laikėsi Darbo kodekse numatytos pareigos – paprašyti darbuotojo pateikti rašytinį paaiškinimą ir toks paaiškinimas ieškovės buvo pateiktas (CPK 178, 185 str.).

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė įvykdė ir kitus Darbo kodekse nurodytus reikalavimus – ištirti pažeidimą. Gavęs informaciją iš darbuotojų, vadovas išklausė V. P. paaiškinimus, aiškinosi situaciją, išklausė ieškovę M. T., gavo ieškovės žodinį prisipažinimą, kad tai ne tų asmenų kraujas vakutaineriuose, kurie nurodyti ir jie neatvyks pakartoti kraujo tyrimo, skubiai sušaukė akcininkų susirinkimą, kurie priėmė sprendimą kreiptis į policiją ir kad ieškovė nebegali dirbti klinikoje. Po to paprašė ieškovės paaiškinimo, kurį ieškovė pateikė. Vadovas ištyrė pažeidimą, gavo paaiškinimą, prieš tai buvo gavęs žinutę iš ieškovės, todėl buvo laikytasi ir šio įstatyme numatyto reikalavimo (CPK 178, 185 str., DK 58 str. 4-6 d.).

28. Ieškovė nurodo, jog ieškovės paaiškinimą vadovas išgavo pasitelkęs psichologinį smurtą, diktuodamas, ką jai rašyti. Atsakovės vadovas tai neigia, nurodo, jog ieškovė jo tik paklausė ką rašyti, o jis atsakė, kad ji rašytų taip, kaip buvo. Iš pateikto pasiaiškinimo matyti, jog jame ieškovė rašo, kad 2021-08-31 buvo neteisingai pateikti duomenys, nurodo tris pavardes, kad ji nesugeba paaiškinti savo poelgio, nes tai padarė tiesiog, kad gautų galimybių pasą. Tekstas pakankamai nerišlus, tai tik įrodo, jog ieškovė pati rašė pasiaiškinimą, nes jei tekstas būtų diktuojamas, jis būtų konkretus, jame būtų nurodyta data, išvardintos visos pavardės, nes nurodytos tik trys, būtų parašyta ir dėl kitų dviejų mėginių, kurie buvo atnešti į kliniką 2021-09-07 ir kurie vadovo nebuvo išmesti, ko prašė ieškovė, o pasilikti. Ieškovė neįrodė, kad ji prieš savo valią, jį diktuojant, parašė paaiškinimą (CPK 178 str.).

29. Tai, kad ieškovė pati parašė pasiaiškinimą, leidžia teigti ir ieškovės 12:23 val. išsiųsta žinutė vadovui, kurioje ji nurodo: „As zinau, kad ziauriai prisidirbau, ir to nebepakeisiu, yra kaip yra. Tik pati esu kalta. Tik vieno begalo prasau, kad leistum paciai iseit is darbo, nes nelabai tikiu kitokiu sprendimu. Prasau labai tik del to, kad lietuvoi galečiau, rast darba, bet esu gal kazka ir gero padarius. Ir zinau, kad ir kaip gailesiuos sios situacijos niekad nebepakeis“ (tekstas netaisytas). Ieškovė nurodo, jog „žiauriai prisidirbau“. Žinutė įrodo, kad buvo pokalbis su vadovu, kurio metu jis išsiaiškino ieškovės padarytą pažeidimą, kad ji prisipažino, po ko ji vadovui išsiuntė tokio turinio žinutę, tikėdamasi, kad būtų atleidžiama iš darbo savo noru. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad žinutėje nurodė, kad prisidirbo dėl to, nes vadovas buvo labai supykęs ant jos, kad kraują ji ėmė namuose, o ne dėl to, kad pateikė kitų asmenų kraują ištirti. Ieškovė šiuo teiginiu teismo neįtikino, nes ji savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo laikėsi pozicijos, jog kraują imti namuose ji turėjo teisę bet kam ir nelaikė tai pažeidimu, o ir pats žinutės turinys neatitinka jos nurodyto teiginio (CPK 185 str.).

30. Ieškovė visą laiką laikėsi pozicijos, jog jokio tyčinio pareigų pažeidimo nepadarė, ji asmenų kraują jų namuose ėmė pagal darbdavio rašytinį nurodymą, suteikiantį jai teisę tai daryti. Darbo ginčų komisijai prašyme nurodė, kad tą padaryti jos atostogų metu paprašė kažkas iš klinikos, konkrečiai neįvardino, kad ji, būdama pervargusi ir išsekusi dėl nuolat dirbamų viršvalandžių ir patiriamo mobingo darbe, galimai padarė žmogišką klaidą - tarpusavyje sumaišė paimtus kraujo mėginius, tačiau savo klaidą ištaisė, duomenis anuliuodama. Tuo tarpu teismui raštu ir žodžiu nurodė kitas aplinkybes, kad kraują ji ėmė atostogų metu, atvykdama pas A. M., kaip pas draugę, o kaimynei E. K. paėmė kraują savo namuose. Tos aplinkybės, kad buvo gautas iš klinikos prašymas paimti kraują atostogų metu, jau nebenurodė.

31. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta tokia įvykių seka: ieškovei buvo suteiktos atostogos nuo 2021-08-23 iki 2021-09-10, tačiau ieškovės tėvas jos atostogų metu buvo atvykęs į kliniką dėl tuščių vakunainerių, kuriuos gavo; ieškovė prašė kolegės R. K. paimti jai kraują iš venos dėl antikūnų ištyrimo, tačiau kolegė atsisakė tai padaryti; R. K. atsisakė iš ieškovės namų paimti ir vakutainerius su krauju, įspėjo kolegę V. P. dėl M. T. elgesio, po ko 2021-08-31 į kliniką ieškovės tėvas atvežė 3 vakutainerius su krauju, kurie buvo ištirti, vėliau pagal ieškovės M. T. prašymą anuliuoti; 2021-09-07 į kliniką atvyko ieškovė M. T., kuri procedūriniame paliko du vakutainerius su krauju, ant kurių buvo užrašyti S. V. ir P. P. duomenys. Kadangi V. P. jau buvo įspėta kolegės R. K., kad galimai M. klastoja kraujo tyrimus, pastebėjusi, kad į kliniką atostogų metu atvyko ieškovė, po kurios apsilankymo procedūriniame rado du vakutainerius su krauju ir jie sistemoje buvo užregistruoti V. P. vardu, nors ji to nedarė ir jokių žmonių klinikoje nebuvo registruota ir nebuvo atvykę dėl kraujo paėmimo, ji kreipėsi patarimo į kolegę G. V., kaip elgtis. Kolegė jai pasiūlė, kad reiktų informuoti klinikos vadovą. Tuo metu į kliniką atėjo vadovas A. K., kuriam V. P. papasakojo apie susiklosčiusias aplinkybes ir įtarimus. Kadangi ieškovė buvo klinikoje, vadovas nedelsiant pasikvietė ieškovę pokalbiui į procedūrinį, kur dalyvavo ir V. P. Pokalbio metu, ieškovė žodžiu jam prisipažino, kad vakutaineriuose yra ne tų asmenų kraujas ir jie neatvyks pakartoti kraujo tyrimo, t. y. ji žodžiu prisipažino apie tai ir tą aplinkybę teisme patvirtino liudytoja V. P., kuri, paprašyta ieškovės, vėliau išėjo iš procedūrinio. Vadovas dėl paaiškėjusio pažeidimo nutarė pasitarti su akcininkais. Ieškovė liko procedūriniame kabinete. Pasitarimas vyko apie valandą, o ieškovė 12:23 val. parašė žinutę vadovui, kurios turinys yra nurodytas aukščiau, kurioje nurodė, kad ,,žiauriai prisidirbau“. Akcininkai nusprendė neslėpti padaryto pažeidimo, kad galimai padaryta nusikalstama veika, todėl turi apie tai pranešti policijai, atlikti pažeidimo tyrimą, paprašant pasiaiškinimo, po ko buvo paruoštas Reikalavimas pasiaiškinti, kurį ieškovė pasirašė. Ieškovė parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „2021-08-31 buvo neteisingai pateikti duomenys, dėl kraujo paėmimo. E. K., A. M., J. M.. Savo poelgio paaiškinti nesugebu, nes tai padariau tiesig, kad gautų galimybių pasą“ (tekstas netaisytas). Ieškovės paaiškinimo turinys leidžia teismui spręsti, jog ji prisipažįsta, kad neteisingai pateikė duomenis, kad tai padarė tam, jog nurodyti asmenys gautų galimybių pasą. Iš jos pasiaiškinimo ir žinutės, išsiųstos vadovui, matyti, jog ieškovė suprato, ką blogai padarė, kad padarė darbo pareigų pažeidimą, o tokio savo poelgio paaiškinti nesugeba. Vėliau po šių įrodymų gavimo ieškovė pradėjo neigti viską, net ir tai, kas yra akivaizdu ir jos pasirašyta, teigdama priešingai ir kaltindama atsakovę.

32. Jau minėta, kad ieškovė pasiaiškinime nurodė, kad buvo pateikti neteisingi duomenys tam, kad asmenys gautų galimybių pasą. 2021 m. rugpjūčio mėnesį įsigaliojo gyventojams aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso ir ribojimų jo neturint. Vyriausybė 2021-08-11 nutarimą, kuriame numatė, kad nuo 2021-09-13 galioja galimybių pasai ir jį gauti gali tuo atveju:

1. Kai asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID–19 ligos vakcinų: praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą; praėjus 2 savaitėms nuo „COVID–19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo; praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo; po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą; praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“, ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID–19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS–CoV–2 PGR tyrimo rezultatu; Galimybių pasą galės gauti ir asmenys, kurie skiepijosi pilna vakcinos schema, jei vakcinos miksuojamos;

2. Kai asmuo persirgo COVID–19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS–CoV–2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas);

3. Kai asmuo, kuriam atlikus COVID–19 tyrimą gautas neigiamas rezultatas, – ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikus SARS–CoV–2 PGR tyrimą;

4. Asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti–S, anti–S1 arba anti–RBD IgG antikūnai prieš SARS–CoV–2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą, išskyrus atvejus, kai serologinis tyrimas atliekamas po skiepijimo COVID–19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina;

5. Yra vaikas iki 16 metų.

Buvo nustatyta, jog nuo rugpjūčio 16 dienos nebebus galimybės nemokamai atlikti PGR testo, jei to reikia „pramogoms, veiklos ir kitiems dalykams“.

33. Nuo 2021-08-11 Lietuvoje buvo pranešta ir žinoma, kad be galimybių paso yra nustatyti dideli ribojimai. Kraujas ištirti ieškovės pirmą kartą buvo pateiktas 2021-08-31, o antrą kartą – 2021-09-07, t. y. iki 2021-09-13, nuo kurios privalomi galimybių pasai. Teisme apklaustas liudytoju J. M. patvirtino, kad be galimybių paso net valgyt negalėjo nusipirkti, kad jis nėra persirgęs Covid ir 2021 m. rugpjūčio mėnesį skiepytas nebuvo, pirmą kartą jį paskiepijo nuo Covid 2022 m. sausio mėn., nes privertė valstybė, o kraują jo namuose paėmė M. T. 2021 m. rugpjūčio mėn., kraują ištyrė, po to gavo galimybių pasą. Kiti liudytojai tvirtino, kad persirgę Covid nebuvo, pasiskiepiję nebuvo, išskyrus A. M., kuri buvo pasiskiepijusi 2021-08-24, galimybių pasų neturėjo, todėl galimybių paso gavimas šiems asmenims buvo aktualus.

34. Liudytojais apklausti A. ir J. M., E. K., S. V. ir P. P. tvirtino, jog ieškovė M. T. paėmė iš jų kraują, tik kraujo paėmimo tikslai išsamiai nebuvo nurodyti - tai dėl įdomumo, tai, kad pasitikrintų, ar yra persirgę, ar turi antikūnų, jie negalėjo paaiškinti, kodėl kraują paimti iš jų turėjo ieškovė, atvykdama iš (duomenys neskelbtini), kodėl jie nesikreipė į savo klinikas. Pati ieškovė paaiškino, kad kraują paėmė iš minėtų asmenų, bet galimai sumaišė mėginius, nes buvo verčiama dirbti atostogų metu, buvo pervargusi. Vėliau aiškino, kad paimti kraujo vyko ne klinikos verčiama, o paimti kraują iš draugų, pažįstamų. Dar vėliau ieškovė tvirtino, kad ant paimto A. ir J. M., E. K. vakutainerių užsirašė jų duomenis pieštuku, kuris galimai nusitrynė, ir kadangi vadovas pyko dėl to, kad ji ima kraują atostogų metu, o vėliau jau teigė, kad vadovas buvo nepatenkintas, kad kraują paėmė namuose, todėl ji anuliavo pirmus tris kraujo tyrimus. Prašyme DGK komisijai ieškovė nurodė kitą aplinkybę, kad klinikos vadovas pyko ant ieškovės, jog ji vyko į namus kraujo paimti, jo neatsiklausus.

35. Ieškovė teigia, kad jokio pažeidimo nepadarė, nes jai teisę vykti į namus suteikė atsakovės priimtas įsakymas, todėl ji laiko, kad galėjo vykti į namus ir paimti kraują iš bet kurio asmens, kuris tik jai paskambina. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė dėl karantino Lietuvoje 2020 m. priėmė įsakymus dėl pacientų lankymo namuose. 2020-12-15 priimtas įsakymas ,,Dėl pacientų lankymo namuose“ ir M. T., kuri buvo įpareigota vykti į iškvietimus į pacientų namus pagal jų gyvenamąją vietą. Atsakovė nurodė, kad vykti pas pacientą reikia šeimos gydytojo nurodymo ir pacientas turi būti senyvo amžiaus, ligotas ar su spec. poreikiais. Iš įsakymo matyti, jog tam, kad ieškovė, kaip BPS, galėtų vykti į namus paimti kraujo, reikia dviejų sąlygų – iškvietimo (gydytojo nurodymo) ir asmuo turi būti pacientas. Ieškovė tuo metu atostogavo, nurodymo vykti į namus gydytojai nedavė. Aiškinantis paciento reikšmę, ji Lietuvių kalbos žodyne nurodyta taip, kad pacientas yra sergantis asmuo, kuris kreipiasi į gydytoją; gydytojo gydomas ligonis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė vyko pas nurodytus penkis asmenis (draugus ar pažįstamus) savo iniciatyva ir/ar jų prašymu, savo atostogų metu, nesant gydytojo nurodymo ir ne pas tuos asmenis, pas kuriuos vykstama į namus dėl paslaugų suteikimo - kraujo paėmimo (CPK 185 str.).

37. Ieškovės nurodyti penki asmenys, iš kurių ieškovė teigia paėmusi kraują, nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą sąrašą asmenų, iš kurių būtų galima paimti kraują namuose, todėl A. ir J. M., E. K., S. V. ir P. P. turėjo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą tam, kad jie būtų užregistruoti ir iš jų būtų paimtas kraujas antikūnams ištirti. Ieškovė, teikdama tokias paslaugas atostogų metu, ne tiems asmenims jų namuose, be gydytojų nurodymo, neturėdama tokios teisės, pažeidė nurodytuose teisės aktuose išvardintas pareigas, atsakovės priimtas Darbo tvarkos taisykles, Bendrosios praktikos slaugytojo pareiginius nuostatus, ir pagal juos klinikoje taikomą tvarką (CPK 178, 185 str.).

38. Ieškovė teigia, kad su (duomenys neskelbtini) Darbo tvarkos taisyklėmis, Bendrosios praktikos slaugytojo pareiginiais nuostatais nėra susipažinusi, tik pasirašiusi, kad susipažino. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) 2019-04-15 įsakymas Nr. DS-13 patvirtina, kad su pareiginiais nuostatais turi būti supažindinti dirbantieji, registruojant žurnale. M. T. su pareiginiais nuostatais buvo supažindinta 2017-05-19, o su naujais - 2019-04-15. Atsakovės 2019-04-15 Įsakymu Nr.DS-2 buvo patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės, taip pat pasirašant darbuotojams žurnale. Ieškovė M. T. su Darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindinta 2017-05-12, o, patvirtinus naujas, pasirašė, kad susipažino 2019-04-18. Darbo tvarkos taisyklių 38 punktas numato, kad ,,Įmonėje laikoma, kad darbuotojas, savo parašu dokumente ar prie dokumento pridedamuose lapuose arba supažindinimo lapuose ar kitur patvirtinęs savo susipažinimą su dokumentu, taip pat patvirtina (išskyrus atvejus, kai šis darbuotojas nurodo kitaip), kad šį dokumentą perskaitė, jį suprato, žino, sutinka su jo turiniu ir įsipareigoja jo nuostatų laikytis“. Taigi, su atsakovės nurodytais lokaliniais teisės aktais ieškovė yra laikoma supažindinta ir susipažinusi, ji klinikoje dirba nuo 2017 m., nuo pat jos įkūrimo pradžios, todėl teismo įsitikimu, jai buvo žinomos taisyklės (CPK 178, 185 str.).

39. Ieškovė nurodo, jog ji nežino, ką yra pažeidusi. Darbo tvarkos taisyklių 37 punktas nustato darbuotojo pareigas, tarp kurių yra pareiga dirbti dorai ir sąžiningai, kurti ir palaikyti gerą psichologinę atmosferą įmonėje, puoselėti pasitikėjimo ir atvirumo aplinką, susipažinti su jam pateiktais įmonės lokaliniais norminiais teisės aktais pasirašytinai ir kt. Darbo tvarkos taisyklių 61 punktas numato darbo pareigų pažeidimus: nerūpestingas savo pareigų atlikimas, dokumentų, duomenų klastojimas, instrukcijų, standartų, būtinų procedūrų, reikalingų teisingam darbo atlikimui atitinkamose darbo vietose, nesilaikymas ar netinkamas laikymasis, pareiginių nuostatų nesilaikymas ir kt. 62 punktas numato, kas yra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, tarp kurių yra darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

40. Bendrosios praktikos slaugytojų pareiginių nuostatų II skyriuje numatytos slaugytojos pareigos. 24 punktas numatyta BPS pareiga laikytis įmonėje nustatytų taisyklių, darbo tvarkos taisyklių, saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, higienos bei sanitarijos norminių aktų reikalavimų. Pareiginių nuostatų IV skyrius numato BPS atsakomybę už teisingą duomenų suvedimą (34.2 p.), už darbo tvarkos taisyklių laikymąsi (34.6 p.). Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumos matyti, jog ieškovė pažeidė ne tik teismo anksčiau nurodytas darbuotojo pareigas, numatytas Darbo tvarkos taisyklėse (61, 62 p.), bet ir BPS slaugytojos pareigas, numatytas 24 p., 34.2 p., 34.6 p., už kuriuos taikoma atsakomybė.

41.Visi 5 liudytojai ir ieškovė tvirtina, kad kraują iš jų ieškovė paėmė jų namuose, E. K. - savo namuose, tačiau nežinoma, kurių asmenų ar savo kraują ieškovė atnešė į kliniką ištirti, nes jau minėta anksčiau, kad apskritai namuose paimti kraujo ji negalėjo iš bet kurio asmens, ji atostogavo, neturėjo gydytojo nurodymo vykti pas konkretų pacientą, o tie asmenys, iš kurių teigia paėmusi kraują, nepriklauso grupei asmenų, iš kurių kraujas gali būti paimamas namuose. Tačiau tie 5 vakutaineriai su krauju 2021-08-31 ir 2021-09-07, paimtu ne klinikoje, sudarant galimybę piktnaudžiauti, ieškovės ir jos tėvo buvo atnešti į kliniką ištirti ir tai yra pažeidimas. Tai, kad ji teikė vakutainerius su krauju ištirti nurodydama neteisingus duomenis, įrodo ieškovės pasiaiškinimas, kuriame ji teigia, kad ji 2021-08-31 pateikė neteisingus duomenis dėl kraujo paėmimo, nurodydama tris pavardes E. K., A. M., J. M., kad jie gautų galimybių pasus. Apie kitus du asmenis ieškovė nutyli. Pastarieji du ieškovės buvo užregistruoti V. P. vardu, kas taip pat įrodo ieškovės nesąžiningą elgesį, siekį pakenkti savo kolegei, nes nustatyta, kad klinikoje ant vakutainerių nurodytų asmenų kraujas nebuvo paimtas. Ieškovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad galimai buvo sistemos klaida, todėl užsakymai pateikti V. P. vardu, tačiau iš visų ieškovės raštu ir žodžiu teiktų paaiškinimų matyti, jog jie nenuoseklūs, vis nurodomos kitokios ar naujos aplinkybės. Teismo neįtikino toks ieškovės paaiškinimas, kadangi tokių prieštaravimų, nenuoseklumo iš ieškovės paaiškinimų teismas yra nurodęs ir daugiau.

46. Ieškovė nurodo, jog klinikos vadovas ir gydytoja V. K. ne vieną kartą žemino ieškovę bendradarbių akivaizdoje, piktai į ją žiūrėdavo, replikuodavo, kad: „Tu neturi vyro, vaikų“, ,,Tu neturi nieko gali dirbti ir viršvalandžius“, užkraudavo daug papildomų darbų: ataskaitų, didelės atsakomybės darbus su skiepais ir kitus darbus, priemonių užsakymą, buvo nenormuotos darbo valandos. Nurodo, jog vyko sisteminis psichologinis terorizavimas - piktžaizdė - mobingo požymis, kuris apibūdinamas kaip ilgalaikis sisteminis psichologinis teroras, kuris taikomas dažniausiai vienam asmeniui. Ieškovė kaltina klinikos vadovą ir buvusią jos šeimos gydytoją jos engimu, žeminimu, patyčiomis, netinkamu darbo organizavimu, prieš ją naudojamu ilgalaikiu mobingu, kuris apibūdinamas kaip tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis elgesys kolektyve, kurio dažniausias tikslas - pažeminti, pasityčioti iš darbuotojo, atitolinti arba net atskirti jį nuo kolektyvo.

Atsakovė nurodo, jog tai yra melas, su ieškove vadovas pažystamas nuo vaikystės, jų santykiai buvo draugiški, ja pasitikėjo ir jokio mobingo nenaudojo.

47. Teisme apklaustos liudytojos V. P., R. K., G. V., V. K. apibūdino ieškovę M. T. kaip darbščią, imlią naujovėms, greitai susigaudančią situacijoje, jos noras buvo visada būti, matyti, girdėti. Jos nėra mačiusios ar girdėjusios ieškovės atžvilgu patyčių, ieškovė buvo gerbiama, ja visiškai pasitikėjo vadovas, atmosfera darbe yra gera, noriai eina į darbą. Liudytoja V. K. patvirtino, kad ieškovę pažįsta nuo jos mažų dienų, pažįstama su M. tėvais, kad M. T. klinikoje dirba nuo pat klinikos įkūrimo dienos, nes buvo priimta į darbą už tai, kad tuo metu, kai M. atliko praktiką pas ją, nustatė, kad yra tinkamas M. požiūris į darbą, ji norėjo kuo daugiau išmokti, stengėsi, viską atlikdavo puikiai. Liudytojos taip pat patvirtino, kad ieškovė už papildomą atlygį sutiko dirbti viršvalandžius, dirbti Covid punkte, teikti ataskaitas, kurias teikti yra numatyta pareiga ir teisės aktuose.

48. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė kompensavo pusę ieškovės studijų kainos Klaipėdos universitete (mokėjimo pavedimai ieškovei, mokėjimo paskirtyje nurodant „dalinė kompensacija už mokslą“), vadovo iniciatyva ieškovei buvo pareikšta savivaldybės mero padėka už sunkų darbą dirbant mobiliajame punkte, testuojant žmones dėl Covid-19 ligos; ieškovės vidutinis darbo užmokestis, lyginant su kitomis bendrosios praktikos slaugytojomis, yra didesnis, jai mokami įvairūs priedai.

49. Ieškovė nurodo, jog darbdavys nesuteikdavo jai ilgesnių atostogų, nerašydavo dėl jų įsakymų, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2021-07-12 ir 2021-08-06 ieškovės rašyti prašymai buvo patenkinti, 2021-07-12 ir 2021-08-06 įsakymai dėl atostogų ieškovei priimti ir ieškovės pasirašyti 2021-07-12 ir 2021-08-06, kad susipažino. Ieškovė nurodo, jog ji atostogų metu buvo verčiama teikti ataskaitas. Iš byloje esančių kitų įrodymų matyti, jog ji sutiko daryti ataskaitas, dar prieš rugpjūčio mėn. atostogas ieškovė informavo vadovą, jog kompiuteris išsijungia, kaista, ventiliatorius neveikia, tada vadovas pasiūlė iš savo kompiuterio prisijungti prie sistemos ir tokiu būdu sutvarkyti ataskaitas, ir kol ji nebuvo atleista iš darbo, nekėlė klausimo dėl ataskaitų, vykdė šalių susitarimus, už kuriuos atsakovė jai mokėdavo priedą po 100 Eur kiekvieną mėnesį. Nustatyta, kad kitos slaugytojos ataskaitų nerengia, nes visą laiką jas darydavo ieškovė, o iš pateiktų įrodymų matyti, jog kitoms slaugytojoms ir toks priedas nemokamas.

50. Į bylą yra pateiktas ieškovės ir vadovo susirašinėjimas dėl darbo užmokesčio. Iš susirašinėjimo su klinikos vadovu matyti, kad ieškovė rašo: ,,Jei rasite skaičiavimo klaidų labai laukiu paaiškinimo, tik žinoma tik raštu. Darbo dienų skaičius-22; Reikia išdirbti valandų per mėnesį-167; Išdirbtas valandų skaičius sausio mėnesį -185 (Į valandų skaičius neįskaičiuotas savaitgalis už kurį tartasi mokėti 25 Eur į rankas); Išmokėta i rankas 723,31eur; Atimkime atlyginimą į rankas 664,49 Eur; (maždaug toks turėtų gautis, nekaupiant pensijų pagal algalapį); Atimkime savaitgalio 25 Eur; Lieka 33,82 Eur; Iš reikiamo išdirbti valandų skaičiaus atimkime išdirbtas 185-167=18 Tai paskaičiuokime viršvalandžių apmokėjimą 33,82/18=1,87 tai viršvalandžio kaina į rankas? Kai darbo valandos kaina į rankas atlyginimą padalinkime iš reikiamų išdirbti valandų 3,97eur Tai galima teigti, įstaigoje viršvalandžiai yra pusę sumos? Jei šie skaičiavimai teisingi. Ar tai Jūsų manymu yra sąžininga, Garbinga? Kad taip vyksta pastebėjau jau ne pirmą mėnesį, bet pagaliau paskaičiavau su konsultantų pagalba. Po to kai viską apskaičiavau ir supratau kas vyksta, nuo to darosi bloga. To niekada tikrai nesitikėjau, bet gyvenimas yra toks kokie yra realus faktai. Jei nuo šios dienos niekas nepasikeis tada pasikeisiu. Supraskite ir galite išvartyti šį laišką kaip tik norite. Nepasirašėte atostogų, bet manęs nebus dvi savaites. (jei netinka galite rašyti pravaikštas už neatėjimą į darbą ir atleisti, nes galbūt to ir siekiate tokias veiksmais, bet taip šiuo metu jaučiuosi aš po šio atlyginimo)“. Tekstas netaisytas.

51. Atsakovės vadovas į žinutę ieškovei atsakė: „Labas, M. Šiuo metu aiškinuosi su buhaltere dėl atlyginimo ir viršvalandžių paskaičiavimo. Kai tik turėsiu atsakymą, iš karto informuosiu. Visi susitarimai galiojo ir galioja, lygiai taip pat kaip ir įstatymuose numatyti tarifai. Jokių kitokių sprendimų ar nurodymų nebuvo ir negali būti. Visos galimos klaidos bus ištaisytos ir atstatytos. Atostogų prašymas yra pasirašytas.“ Toks susirašinėjimas įrodo, kad ieškovė darbe jaučiasi tvirta, sugeba pareikšti pastabas, prieštaravimus darbdaviui, nėra baimės ar susikaustymo rašant tekstą, moralizuoja vadovą, drąsiai dėsto mintis ir tai patvirtina priešingas aplinkybes, nei teigia ieškovė dėl mobingo naudojimo. Iš vadovo atsakymo matyti, kad dėl padarytos klaidos jis išsiaiškins, kad visos klaidos bus ištaisytos ir atstatytos. Šis atsakymas patvirtina pagarbų, taktišką, dalykišką elgesį ieškovės atžvilgiu, padarytos klaidos buvo ištaisytos. Teismas šio susirašinėjimo nevertina kaip tikslinio, sisteminio psichologinio teroro, smurto ieškovės atžvilgiu (CPK 185 str.).

52. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl mobingo naudojimo darbe jos atžvilgiu teismas vertina kaip ieškovės gynybos priemonę prieš atsakovę, kadangi savo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui ji neturi pateisinimų, ji supranta susidariusią situaciją, ką ji ir pripažino savo pasiaiškinime ir žinutėje, išsiųstoje vadovui 2021-09-07. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškove darbe buvo pasitikima, ją laikė gera darbuotoja ir jei ieškovei būtų buvusios sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ieškovė, nenorėdama tęsti darbo teisinių santykių nuo 2017 m. darbo sutarties sudarymo, turėjo galimybę rinktis - pateikti prašymą dėl atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu, šalių susitarimu ir/ar kt. pagrindais. To nebuvo. Ieškovė neįrodė, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas mobingas, o ji buvo atleista iš darbo ne dėl to, kad norėta susidoroti su ieškove, o tik dėl pačios padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurį yra pati atsakinga (CPK 178, 185 str., DK 30 str.).

53. Atmetus reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir mobingo naudojimo ieškovės atžvilgiu, atmestini ir reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, dėl atleidimo pagrindo pakeitimo.

54. Ieškovė pareiškė reikalavimą - įpareigoti darbdavį perskaičiuoti už laikotarpį nuo 2021m. sausio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. M. T. išdirbtas valandas pagal faktines aplinkybes, o taip pat perskaičiuoti atlyginimą pagal realiai išdirbtas valandas ir neapskaitytas darbo valandas iš jų ir viršvalandžius ir šias apmokėti. Nurodo, jog ieškovei neteisingai paskaičiuoti viršvalandžiai, darbo valandos, kurios buvo dirbtos viršijant savaitės darbo laiką ir susidarė neapskaitytų valandų:

1. 2021 m. sausio mėn. (išdirbta: 105.30 val., neapskaitytas laikas Covid punkte valandomis 8 kartus per mėnesį dirbta vidutiniškai po 4-5 val., o tai sudaro vidutiniškai dar 35-40 neapskaitytų darbo valandų);

2. 2021 m. vasario mėn. (išdirbta 108 val., nepaskaičiuotos 3 val., dirbtos per išeigines: neapskaitytas laikas valandomis Covid 19 punkte 8 kartus per mėnesį dirbta vidutiniškai po 4-5 val., o tai sudaro vidutiniškai dar neapskaitytų 35-40 darbo valandų);

3. 2021 m. kovo mėn. (išdirbta 175,30 val., (nors norma 152 val.), be pagrindo neapmokant be įsakymo neapmokėtos 9 val., teigiant, kad išeiginė: neapskaitytas laikas valandomis Covid 19 punkte valandomis 9 kartus per mėnesį dirbta vidutiniškai po 4-5 val., tai sudaro 18-22 val.);

4. 2021 m. balandžio mėn. (išdirbta 163 val., nurodytos tik 160 val., neskaičiuoti viršvalandžiai, neapskaitytas laikas valandomis Covid 19 punkte, o tai sudaro vidutiniškai dar neapskaitytų 35-40 darbo valandų);

5. 2021 m. gegužės mėn. (išdirbta 167 val., 60 min. (turbūt 168 val.), darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad išdirbta 159 val., neapskaitytos nurodytos po 30 min. darbo laiko valandos, o tai sudaro 8 val., o atsiskaitymo lapelio detalizavime nurodyta, kad išdirbta 169.60 (170 val.) val., neapskaitytas laikas valandomis Covid 19 punkte 8 kartus per mėnesį dirbta vidutiniškai po 4-5 val., o tai sudaro vidutiniškai dar neapskaitytų 35-40 darbo valandų);

6. 2021 m. birželio mėn. (išdirbta 170 val., darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 159 val., o atsiskaitymo lapelio detalizavime nurodyta, kad išdirbo 165,60 (166) val., neapskaityta - 11 val., viršvalandžių šeštadieniais, neapskaitytas laikas valandomis Covid 19 punkte valandomis 9 kartus per mėnesį dirbta vidutiniškai po 4-5 val., tai sudaro neapskaitytų darbo valandų 36-45 val.);

7. 2021 m. liepos išdirbta 123.15 val., neapskaitytos dirbtos 7.13 val. lapelio detalizavime. 121.30 val. - o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje - išdirbta 121 val. neapskaitytos dirbtos 7.13 val., neapskaitytas laikas valandomis Covid 19 punkte 7 kartus per mėnesį dirbta vidutiniškai po 4-5 val., o tai sudaro vidutiniškai dar neapskaitytų darbo valandų - 28-35 val.;

8. 2021 m. rugpjūčio mėn. išdirbta 129 val. 50 min. atsiskaitymo lapelio detalizavime nurodyta, kad išdirbta 122.30 min., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad išdirbta 122 val. 30 min. neapskaitytos nurodytos po 30 min. darbo laiko valandos, o tai sudaro 4.5 val., neapskaitytas laikas valandomis Covid 19 punkte 7 kartus per mėnesį dirbta vidutiniškai po 4-5 val., o tai sudaro vidutiniškai neapskaitytų darbo valandų - 28-35 val.

Nurodo, jog atsakovė privalėjo sumokėti už Covid punkte šiomis valandomis dirbtą laiką, kuris nebuvo įtrauktas ir apskaičiuotos išdirbtos valandos, ir viršvalandinis darbas neatsispindi išdirbtos valandos, turėjo būti apmokėta didesniu (1.5) tarifu už darbą šeštadieniais.

55. Atsakovė atsikerta ir nurodo, jog su ieškove už jos atliktą darbą yra atsiskaityta, kad žiniaraštyje yra žyma ,,pc“ reiškia, kad ieškovė dirbo Covid-19 mobiliajame punkte ir ten darbo trukmė negali viršyti 4 valandų, kad kartais mobiliajame punkte darbo laikas nesiekdavo 4 valandų, tačiau su ieškove buvo sutarta už vieną nuvykimą mokėti 50 Eur (atskaičius mokesčius) ir tai matyti iš atlyginimo lapelio; Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje esant pažymėtam 5 val. laikui, reiškia, kad ieškovė klinikoje dirbo 5 val., o sutartiniu ,,pc“ žymėjimu pažymėtą dieną ieškovė dirbo papildomai 4 arba 2 valandas. Valandos nesumuojamas, nes už darbą mobiliajame punkte buvo sutartas atskiras konkretus mokėjimas, o susitarimo dėl papildomo darbo sutartimi nėra įforminę. Žiniaraštyje nurodytas žymėjimas „3“ tai yra budėjimai šeštadieniais nuo 9 val. iki 12 val., jie apmokami pagal įsakymą po 40 Eur (neatskaičius mokesčių), tai yra klinikos darbo laikas, jam netaikomas dvigubas apmokėjimo tarifas, nes klinika dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. iki 19 val., o šeštadieniais nuo 9 val. iki 12 val. Ieškovė dirbo odontologijos klinikoje, ruošiant instrumentus, ką ji daro ir procedūriniame kabinete, už šią papildomą funkciją ieškovei buvo sumokėta, nurodytas, kaip priedas M. Š. atostogų metu. Klinikos žiniaraščiai sutampa su ieškovės pildytais duomenimis.

56. Nustatyta, kad darbuotojai pildydavo Darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos vėliau perduodavo buhalterei. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė nebuvo paskyrusi atsakingo asmens už Darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, bet tai paneigia į bylą pateiktas 2019-04-15 vadovo įsakymas Nr. DS-20, iš kurio matyti, jog R. V. buvo paskirta atsakingu asmeniu už laiku ir teisingą įmonės darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė pildydavo žiniaraščius, o atsakingas asmuo ieškovės pildytus sutikrindavo ir užpildydavo Darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Iš ieškovės pateiktų ir buhalterės užpildytų žiniaraščių matyti, jog jie sutampa, tai buvo išsiaiškinta ir teismo posėdžio metu. Ieškovė savaip skaičiuoja ir nurodo išdirbtų valandų skaičių, neatsižvelgdama į tai, kad minutės po 30 yra įskaičiuotos į dirbtų valandų skaičių.

57. Ieškovė teigia, kad už darbą šeštadieniais jai turėjo būti mokama dvigubu tarifu kaip už darbą poilsio dieną. Atsakovės Darbo tvarkos taisyklių 11 punktas numato, kad įmonės darbo laikas I-V nuo 8 val. iki 19 val., VI – nuo 9 val. iki 12 val. Šalys buvo sutarusios, kad už darbą šeštadieniais atsakovė mokės 40,00 Eur iki mokesčių. Ieškovė su 2021-01-04 įsakymu Nr. P-21/1supažindinta pasirašytinai ir ji sutiko. Įsakymas buvo priimtas ir kitų darbuotojų atžvilgiu. Darbo kodekso DK 124 straipsnio 1 dalis numato, kad poilsio diena - diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Kadangi šeštadienis yra klinikos darbo diena (dalis dienos), šalys susitarė dėl budėjimo šeštadieniais nuo 9 val. iki 12 val., už tai mokant konkretų atlyginimą, todėl laikoma, kad ieškovė šeštadieniais dirbo sutartu laiku pagal klinikos darbo laiko režimą, todėl jai tinkamai paskaičiuotas atlyginimas už šį darbą (CPK 185 str.).

58. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė vienintelė iš darbuotojų sutiko ir dirbo Covid-19 mobiliajame punkte, o atsakovė įsipareigojo mokėti po 50 Eur (atskaičius mokesčius). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Covid punkte darbas vykdavo ne ilgiau kaip 4 val., būdavo, kad dirbdavo 2 ar 3 val., bet atsakovė mokėjo sutartą užmokestį. Šis pakeitimas į šalių Darbo sutartį nebuvo įrašytas, tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė dirbo punkte, t. y. šalys vykdė priimtą įsakymą, o atsakovė mokėjo už šį darbą. Tai patvirtina į bylą pateikti atsiskaitymo lapeliuose detalizacija, kur už darbą ,,pc“ mokama už dieną 50 Eur po mokesčių (DGK bylos medžiaga).

60. Ieškovei, kaip bendrosios praktikos slaugytojai, yra nustatyta sutrumpinta 38 val. per savaitę darbo laiko norma (DK 112 str. 4 d., LRV 2017-06-28 nutarimas Nr. 534). Įstatymas nedraudžia susitarimų dėl papildomo darbo ar darbų masto. Darbas Covid-19 punkte ir budėjimai šeštadieniais buvo numatyti šalių susitarimu, apskaitomi ir apmokami atskirai, šie laikotarpiai į įprastą 38 val. per savaitę darbo laiko normą buvo neįtraukti pagrįstai.