- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- eA2-64-760/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00601-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Pareiškėjas
- D. A., G. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. A. patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. A. ir G. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. A. prašo atnaujinti civilinę bylą Nr. 2YT-2060-385/2018, kurioje buvo priimtas Tauragės apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimas.
Nurodo, kad Tauragės apylinkės teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 2YT-2060-385/2018 nusprendė nutraukti santuoką tarp D. A. ir G. A. (S.), įregistruotą 1998-01-24 Šilutės r. sav. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime taip pat nuspręsta, kad prievolė pagal 2011-01-29 Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą N2-2430-750/2010 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. S. priteisimo, po santuokos nutraukimo yra laikoma asmenine D. A. prievole. 2018-02-21 duomenimis, skolos likutis sudaro 2854,62 Eur ir 86,89 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2011-02-14. Prievolė pagal 2012-01-26 Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-147-351 dėl 357,19 EUR skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo UAB „Gelvora“ naudai, po santuokos nutraukimo yra laikoma asmenine D. A. prievole. Tuo pačiu sutuoktiniai patvirtino, kad kitų kreditorių jie neturi, tačiau po santuokos nutraukimo į D. A. kreipėsi skolų išieškojimo įmonė UAB „Intrum Lietuva“ ir nurodė, kad jis privalo sumokėti šiai įmonei 1224 Eur skolą pagal 2010 m. vasario 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skolos pradinis kreditorius tuo metu buvo UAB „Ūkio banko lizingas“. D. A. gavęs UAB „Intrum Lietuva“ pranešimą dėl 1224 Eur skolos padengimo susisiekė su G. A., kuri pripažino, kad tokia skola buvo, bet jos nuomone, tai buvo ne paskola, o skolos likutis, kuris nebuvo iki galo apmokėtas, kaip galima suprasti, už šalių bendrai turėto buto baldų pirkimą. G. A. nurodė, kad savo dalį 500 Eur skolą, išminusuotų iš rankpinigių, kuriuos D. A. neva turėjo gauti, tačiau taip ir negavo. Taigi pareiškėjas D. A. buvo priverstas UAB „Intrum Lietuva“ sumokėti visą reikalaujamą 1224 Eur skolą. Ši suma buvo bendra dar tuo metu buvusių sutuoktinių D. A. ir G. A.. D. A. sumokėjo ne tik savo 612 Eur skolos dalį, tačiau ir likusią 612 Eur skolos dalį už G. A.. Todėl būtina 2010 m. vasario 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukti į santuokos nutraukimo civilinę bylą ir tokią prievolę nustatyti D. A. ir G. A. solidaria prievole.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. A. prašo netenkinti pareiškėjo D. A. pareiškimo; taikyti pareiškėjo reikalavimui ieškinio senatį ir tuo pagrindu taip pat atmesti pareiškimo reikalavimą; priteisti suinteresuotam asmeniui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo.
Nurodo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnyje numatytus naikinamuosius terminus. 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2060-385/2018 nutraukta santuoka tarp D. A. ir G. A.. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gegužės 31 d., todėl 5 metų senaties terminas suėjo 2023 m. gegužės 31 d. Pareiškėjo patikslintas prašymas, kuriame suformuluotas būtent prašymas atnaujinti procesą parengtas ir pateiktas teismui 2024-05-31. Pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nuo 2023-02-28, todėl yra praleidęs ir 3 mėnesių senaties terminą. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta 2010-02-11, sudarė tik kredito gavėjas D. A. ir tik jis vienasmeniškai ją pasirašė. G. A. vartojimo kredito sutartyje nepasirašė ir jokio savo rašytinio sutikimo prie sutarties nepridėjo. Pagal vartojimo kredito sutartį pardavėjas buvo UAB „Gintaro baldai“. Taigi, D. A. sudarė vartojimo kredito sutartį dėl baldų įsigijimo. Būtent D. A. nuslėpė nuo teismo aplinkybes apie tai, kad jis yra sudaręs vartojimo kredito sutartį, kurią jis vienasmeniškai pasirašė. Pareiškėjas žinojo, kad yra skolingas kreditoriui, todėl turėjo sutarties laikytis, bet nesilaikė. Skolą sumokėjo pagal paties vienasmeniškai sudarytą sutartį ir ją savavališkai išskaičiavo iš vaiko išlaikymo lėšų, t. y. jis paskaičiavo, kad neva G. A. yra jam skolinga 500 Eur, ir tai, kad jis skolą sumokėjo už ją, jis atitinkamai nemokėjo vaikui išlaikymo. Pirkti baldai liko jo buto dalyje. Kreditorius jokių reikalavimų G. A. niekada nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Dėl pagrindo atnaujinti procesą (ne)buvimo
Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-2060-385/2018, kurioje Tauragės apylinkės teismas 2018-04-30 sprendimu nutraukė santuoką sutuoktinių bendru sutikimu tarp pareiškėjo D. A. ir suinteresuoto asmens G. A. Priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2018-04-30.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalimi, tačiau nenurodė konkretaus prašymo atnaujinti procesą pagrindo (CPK 336 straipsnio 1 dalies 1-10 punktai). Teigia, kad priimant minėtą sprendimą tarp sutuoktinių padalintas ne visas turtas ir tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį 2010 m. vasario 11 d., t. y. santuokos metu, sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukta į kreditorinių reikalavimų sąrašą, todėl procesas šioje byloje turi būti atnaujintas ir prievolė pagal šią sutartį turi būti pripažinta solidariąja prievole. Suinteresuotas asmuo G. A. su pareiškėjo prašymu nesutinka ir nurodo, kad 2010 m. vasario 11 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vienašalis D. A. sandoris, G. A. sutartyje nepasirašė ir jokio savo rašytinio sutikimo prie sutarties nepridėjo. Būtent D. A. nuslėpė santuokos nutraukimo teisme metu aplinkybes apie tai, kad jis yra sudaręs vartojimo kredito sutartį. Be to, pareiškėjas D. A. praleido CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą 5 metų senaties terminą. Teismas, įvertinęs pateiktus šalių paaiškinimus bei rašytinę byloje esančią medžiagą, pareiškėjo D. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo laiko nepagrįstu ir pritaria suinteresuoto asmens pozicijai dėl įstatyme apibrėžtų imperatyvių terminų pažeidimo.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas D. A. ir suinteresuotas asmuo G. A. 1998-01-24 sudarė santuoką Civiliniame metrikacijos skyriuje Šilutės r. sav. 2010-02-11 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ (toliau – kreditorius) ir D. A. (toliau - kredito gavėjas) dėl 998 Lt kredito suteikimo ir 36,78 Lt sutarties mokesčio 9 mėnesių terminui, mokant 126,74 Lt mėnesines įmokas, pardavėjas UAB „Gintaro baldai“. Taigi pareiškėjas jau nuo sutarties sudarymo momento (2010-02-11) turėjo žinoti apie savo piniginę prievolę kreditoriui, tačiau aplinkybių dėl kokių priežasčių prievolės kreditoriui pagal savo vardu sudarytą sutartį neįvykdė ir neįtraukė šios prievolės į kreditorinių reikalavimų sąrašą teikiant teismui santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį patikslintame prašyme nenurodo.
Siekiant užtikrinti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą bei įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą, CPK įtvirtina ne tik konkrečius proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 366 straipsnio 1 dalis), kurių (bent vieno iš jų) egzistavimą privalo įrodyti į teismą dėl proceso atnaujinimo besikreipiantis asmuo, bet ir proceso atnaujinimo sąlygas: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
2018-04-30 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-2060-385/2018, kuriuo nutraukė santuoką sutuoktinių bendru sutikimu tarp pareiškėjo D. A. ir suinteresuoto asmens G. A.. Pareiškėjas teigia, kad po santuokos nutraukimo į jį kreipėsi skolų išieškojimo įmonė UAB „Intrum Lietuva“ ir nurodė, kad jis privalo sumokėti šiai įmonei 1224 Eur skolą pagal 2010 m. vasario 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau konkrečios datos teismui nenurodo. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad dėl šios skolos dalinio apmokėjimo pareiškėjas kreipėsi į suinteresuotą asmenį G. A. 2023-02-28. Iš pareiškėjo patikslinto prašymo bei UAB „Intrum“ rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad D. A. įvykdė 1224 Eur prievolę, tačiau nėra aišku kada buvo atliktas atsiskaitymas. Taigi darytina išvada, kad apie prievolės neįvykdymo faktą UAB „Intrum Lietuva“ pareiškėjas sužinojo 2023-02-28. Teismui dokumentai dėl proceso atnaujinimo pateikti 2024-05-10, patikslintas pareiškimas priimtas 2024-05-31 (Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams), t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po naujų aplinkybių sužinojimo momento, pareiškėjas nenurodė jokių CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino praleidimo priežasčių bei neprašė jo atnaujinti. Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą, todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Nors teismas nurodė, kad šiuo pagrindu terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas ir neprašoma jo atnaujinti, taip pat pasisako dėl pareiškėjo galimybės apskritai pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu bei paties pareikšto prašymo esmės, siekdamas atskleisti sprendžiamo klausimo esmę.
CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Kadangi CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų naikinamasis terminas skaičiuojamas nuo teismo procesinio sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo, svarbu nustatyti tokio termino pradžios momentą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėta vartojimo kredito sutartis sudaryta paties D. A. vardu. Sutartyje nėra minima G. A. ar galima kreditoriaus reikalavimo teisė jos atžvilgiu tinkamai nevykdant prievolės. Pareiškėjų santuoka nutraukta praėjus daugiau nei aštuoneriems metams nuo minėtos vartojimo kredito sutarties sudarymo, pagal sutartyje nustatytą 9 mėnesių terminą matyti, kad paskutinę įmoką D. A. turėjo atlikti 2010-11-15. Sudarius sutartį D. A. žinojo tiek apie pačios prievolės sudarymo faktą, tiek jos įvykdymo sąlygas, todėl byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad šis kreditorinis reikalavimas į santuokos nutraukimo bylą neįtrauktas dėl suinteresuoto asmens G. A. kaltės. Pateikiama aplinkybė, kad apie skolą pareiškėjas sužinojo tik su juo susisiekus UAB „Intrum Lietuva“ atstovams laikytina nepagrįsta ir paneigta byloje esančia rašytine medžiaga.
Patikslintu prašymu prašoma atnaujinti 2018-04-30 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų civilinę bylą Nr. 2YT-2060-385/2018, kuriuo nutraukta santuoka tarp pareiškėjo D. A. ir suinteresuoto asmens G. A.. Priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2018-04-30, todėl būtent nuo šios datos prasidėjo penkerių metų naikinamojo termino eiga. Vėliausias terminas iki kurio galėjo būti teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2060-385/2018, buvo 2023 m. gegužės 31 d. (įskaitytinai). Nors tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suteikia asmenims teisę į teisminę gynybą, tačiau ši suteikta teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kaip nustatyta, pareiškėjas prašymą teismui pateikė 2024-05-10, t. y. po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo praėjus daugiau nei šešeriems metams, taigi pareiškėjas pateikė prašymą praleidęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą penkerių metų naikinamąjį terminą, prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas ir šiuo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėjas D. A. prašo priteisti patirtas 847 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 200 Eur išlaidas patirtas ikiteisminiuose teisiniuose santykiuose. Suinteresuotas asmuo G. A. pateikė rašytinius dokumentus, patvirtinančius 600 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje neatlygintinos, o suinteresuotam asmeniui patirtos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“) nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl teismas neturi pagrindo jų mažinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 334 straipsniu,370 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo D. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.