Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-7886-797/2014 pagal pareiškėjo K. N. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tretiesiems asmenims E. N. ir A. N., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, D. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Tretieji asmenys E. N. ir A. N. nurodė, kad pareiškėjo prašymą palaiko (1 t. 173-174 b.l.)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad LR FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. LR FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Remiantis LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad fizinių asmenų bankroto įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Pagal Lietuvoje pasirinktą LR FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Vadovaujantis LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalimi, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios; nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto skoliniai įsipareigojimai formaliai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas MMA, kurių terminai yra suėję, tačiau atsižvelgęs į tai, kad nemokus pareiškėjas tapo dėl savo žalingų įpročių, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodyta sąlyga, dėl kurios fizinio asmens bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama. Teismas išvadą dėl pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių (žalingų įpročių) padarė remdamasis aplinkybėmis, kad pareiškėjas būdamas neblaivus 2010-02-27 sukėlė eismo įvykį, po kurio prarado darbą, buvo nuteistas, bausmę atliko pataisos darbų kolonijoje bei, kad pareiškėjui dar iki minėto eismo įvykio 2008-09-12 buvo paskirta bauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi jis stabdomas nestojo, vengė neblaivumo patikrinimo. Pareiškėjas su teismo nutartimi nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas - LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apelianto nemokumą sukėlusių priežasčių padarė tinkamai neįvertinęs bylos įrodymų ir nenustatęs visų reikšmingų aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-06-06 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-220-885/2011, pareiškėją K. N. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 4 dalyje ir skyrė jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą, paskirtą bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Minėtoje baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad K. N., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW TRANSPORTER, nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, nebuvo atidus ir atsargus, važiuodamas ne mažesniu nei 81 km/h greičiu ir viršijo leistiną gyvenvietėse 50 km/h važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, iškilus grėsmei eismo saugumui, nelėtino greičio ir neapvažiavo kliūties pirmąją eismo juosta, lenkė automobilį TOYOTA YARIS, esant ta pačia važiavimo kryptimi dviem eismo juostoms, kirto dvigubą ištisinę liniją, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, ir dėl to susidūrė su apsisukančiu automobiliu, dėl ko kilo eismo įvykis, kuriuo metu buvo sužaloti nukentėjusieji. Teismas taip pat nustatė, kad avariją pareiškėjas padarė vairuodamas tarnybinį inkasatorių automobilį „VW Transporter“, kuris priklauso „Snoro“ bankui, neturėdamas teisėto pagrindo ir ne darbo metu paimdamas šį inkasacinį automobilį pažeidė darbovietės vidaus tvarkos instrukcijas bei, kad kaltinamasis įvykio metu buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 3,59 % etilo alkoholio). Spręsdamas K. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas anksčiau teistas nebuvo, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio kilo sunkūs padariniai, savo kaltę kaltinamasis pripažino tik iš dalies, nedėjo jokių pastangų sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti dalį padarytos žalos nukentėjusiesiems. Įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą teismas nustatė, kad buvusioje darbovietėje banke „Snoras“ K. N. buvo charakterizuojamas patenkinamai, darbovietėje A. Z. įmonėje charakterizuojamas teigiamai, VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra įrašytas, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre tikrintas dėl tinkamumo dirbti apsaugos darbuotoju, pripažintas psichiškai sveiku, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau ne kartą šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles (1 t. 54-64 b.l.). 2012-06-14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, nuteistojo K. N. apeliacinis skundas atmestas (1 t. 65-71 b.l.). Iš nagrinėjamoje byloje pateikto 2014-04-07 medicininio pažymėjimo matyti, kad pareiškėjas nėra psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje (1 t. 86 b.l.). Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro matyti, kad nors pareiškėjas 2003 m. ir 2007 m. buvo baustas dėl administracinės teisės pažeidimų, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų pareiškėjas neturi (1 t. 130 b.l.). 2014-10-29 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad nėra priklausomas nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų (2014-10-29 teismo posėdžio garso įrašas).

Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas savo nemokumo priežastimi nurodo su netyčiniu nusikaltimu susijusias pasekmes - prarastą darbą, paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš duomenų matyti, kad realiai pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti po 2012 m. birželio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio priėmimo, kuriuo atmestas jo skundas. Be to pažymėtina, kad teismas akcentavo tai, kad pareiškėjas kaltės nepripažino, neatlygino nei visiškai, nei iš dalies nukentėjusiajai žalos, nebuvo pagrindo manyti, kad ateityje nepriekaištingai laikysis įstatymų, ir nesant šių būtinų atleidimo nuo bausmės sąlygų, nors ir buvo teisiamas pirmą kartą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atleistas iki nuosprendžio priėmimo, duomenų kokiu pagrindu ir nuo kada pareiškėjas buvo atleistas iš AB banko SNORAS, kuriame dirbo iki eismo įvykio, byloje nėra pateikta.

2008-04-28 pareiškėjas su AB banku SNORAS sudarė būsto paskolos sutartį Nr. 031-58592, pagal kurią pareiškėjui buvo suteikta 250000,00 Lt paskola, kurią pareiškėjas įsipareigojo grąžinti iki 2048-04-21, kas mėnesį mokėdamas vienodo dydžio įmokas (1 t. 44-48). 2010-05-11 AB bankas SNORAS su A. N. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo solidariai atsakyti už paskolos gavėjo K. N. įsipareigojimų įvykdymą (1 t. 49-50 b.l.). Iš BAB banko SNORAS byloje pateikto atsiliepimo matyti, kad būsto paskolos sutartis Nr. 031-58592 su pareiškėju nutraukta 2012-11-12 (1 t. 160 b.l.). Kokio dydžio įmokas kas mėnesį turėjo mokėti pareiškėjas, koks buvo mokėjimo grafikas, nuo kada pareiškėjas nebevykdė įsipareigojimų kreditoriui, kas konkrečiai tai įtakojo, rašytinių duomenų byloje nėra pateikta. Nors iš pateiktų pareiškėjo darbo sutarčių matyti, kad nuo 2010-12-14 pareiškėjas dirbo A. Z. įmonėje vairuotoju – ekspeditoriumi, darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis sudarė 1041,00 Lt (1 t. 72 b.l.). Nuo 2014-02-21 pagalbiniu darbininku pareiškėjas dirbo D. B. įmonėje, sutartyje numatytas darbo užmokestis - Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (1 t. 14-15 b.l.). Nuo 2014-05-12 pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudaro 1100,00 Lt (1 t. 16-17 b.l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014-01-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas patvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2013-11-26 priimtą nutarimą Nr. 93-798 taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas pataisos namuose nuo 2012-07-30 dirbo Valstybės įmonėje darbininku. Iš 2014-01-22 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pažymėjimo apie paleidimą matyti, kad pareiškėjo bausmės vykdymo pradžia – 2012-06-21, bausmės vykdymo pabaiga – 2014-12-20, paleistas – 2014-01-22 (1 t. 83 b.l.). Iš 2014-02-24 pareiškėjo pranešimo kreditoriams matyti, kad pareiškėjas praėjus dviem dienoms po įsidarbinimo D. B. įmonėje, pranešė kreditoriams, kad yra nemokus ir ketina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (1 t. 84, 92 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad byloje pateikti duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių – alkoholio vartojimo, kadangi konkrečiu atveju byloje nėra pateikta ir nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną pareiškėjo priklausomybę nuo alkoholio, taip pat nenustatyta ir duomenų dėl šios aplinkybės tiesioginės įtakos pareiškėjo nemokumui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad iš skundžiamos nutarties motyvų yra pagrindo spręsti, kad konkrečiu atveju byloje nebuvo objektyviai ir išsamiai ištirtos ir įvertintos pareiškėjo nemokumą sukėlusios priežastys, neanalizuota ar pareiškėjas neatliko veiksmų, kurie LR CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo gautas pajamas būsto paskolos su sutarties su AB banku SNORAS sudarymo ir paskolos mokėjimo metu, nepateikta darbo sutartis su AB bankas SNORAS, kaip minėta, nenurodyta dėl kokių konkrečių priežasčių ir kada darbo sutartis buvo nutraukta. Tai pat byloje nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo mokėtas įmokas kreditoriui AB bankas SNORAS, nepateiktas paskolos mokėjimo grafikas, nėra duomenų apie pareiškėjo iki jo sulaikymo gautas pajamas, laisvės apribojimo metu pataisos namuose gautas pajamas. Byloje nėra jokių duomenų apie trečiojo asmens A. N., kaip laidotojo, prievolių vykdymą. Atkreiptinas tiek pareiškėjo, tiek pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad LR FABĮ nuostatos numato pareigą pareiškėjai teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nurodyti fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastis, pridėti šį nemokumą pagrindžiančius dokumentus, pateikti fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinančius dokumentus, fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir kita (LR FABĮ 4 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (LR CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju pareiškėjas siekdama įrodyti sąžiningus tikslus atkurti savo mokumą bei tinkamai pagrįsti nurodytas aplinkybes, sukėlusias pareiškėjo nemokumą, privalėjo teismui pateikti visus objektyvius duomenis apie savo finansinę padėtį, t.y. banko sąskaitos išrašą apie lėšų judėjimą nuo paskolos gavimo iš kreditoriaus AB bankas SNORAS iki pareiškimo pateikimo teismu dienos (nuo 2008 metų iki 2014-09-02), VSDFV, kitų institucijų pažymas apie gautas pajamas nuo 2008-04-28 iki pareiškimo pateikimo dienos, duomenis apie minėtu laikotarpiu įsigytą bei parduotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (transporto priemones, akcijas ir kita), su paskolos mokėjimu susijusias aplinkybes (mokėjimo grafikus, duomenis apie sumokėtas įmokas) bei kita. Kaip jau minėta, pareiškėjas išsamių šių duomenų teismui nepateikė, o pirmosios instancijos teismas, nors 2014-10-29 teismo posėdžio metu šias aplinkybes ir aiškinosi, tačiau neįpareigojo pareiškėjo pateikti jo nurodytas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad 2014-10-29 teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad paskolos paėmimo metu jo pajamos sudarė virš 2000,00 Lt, įmokos bankui sudarė apie 700,00 Lt, paskolos nebemokėjo nuo nuosprendžio priėmimo, bei, kad išskaitos iš laiduotojos darbo užmokesčio nėra daromos, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra pateikta ( LR CPK 178 straipsnis).

Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjo nemokumą sukėlusias priežastis, aplinkybių, susijusias su kreditorinių įsipareigojimų vykdymu, nevertino ir neanalizavo kokiu konkrečiu laikotarpiu apeliantas tapo nemokus bei kas remiantis objektyviais duomenimis galėjo įtakoti pareiškėjo nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes – pareiškėjo finansinę padėtį prisiimant kreditorinius įsipareigojimus bei jų vykdymo metu, taip pat pareiškėjo veiksmų sąžiningumą (nesąžiningumą) ir šių veiksmų galimą įtaką jo nemokumo susidarymui, galima nuspręsti ar konkrečiu atveju pareiškėjui gali būti taikomos LR FABĮ nuostatos ir jam keliama fizinio asmens bankroto byla.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.