- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-06
- Bylos Nr.
- 1-220-885/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-55-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- K. N.
- Nukentėjusysis
- D. Š., L. Š.
- Advokatai
- Valdas Kairys, Egidijus Morkūnas
- Kategorijos
- 1.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 4 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N. 2010 metų vasario 27 dieną, apie 21.01 valandą, Šiauliuose, Vilniaus gatve vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,59 promilių girtumo laipsnis), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 123, 133, 134, 135, 145.5, punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Vilniaus gatve nuo Daukanto link Žemaitės gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, važiavo ne mažesniu nei 81 km/h greičiu ir viršijo leistiną gyvenvietėse transporto priemonėms leidžiamą 50 km/h greitį, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kelyje kliūčiai – ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiuojančiam automobiliui TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam D. Š., ir pradedančiam apsisukimo manevrą Vilniaus gatvėje, prie Vilniaus g. 212 pastato esančių įvažiavimų, kur baigiasi Vilniaus gatvės priešingas eismo kryptis skirianti dviguba ištisinė linija, bei iškilus grėsmei eismo saugumui, nelėtino greičio ir neapvažiavo kliūties pirmąją eismo juosta, lenkė automobilį TOYOTA YARIS, esant ta pačia važiavimo kryptimi dviems eismo juostoms, kirto dvigubą ištisinę liniją (pažymėtą Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.3 p.), įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, ir dėl to susidūrė su apsisukančiu automobiliu TOYOTA YARIS, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužaloti:
vairuotoja D. Š., kuriai buvo padaryti sužalojimai: dvigubas kryžkaulio lūžis, abiejų pusių gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiai (dešinės pusės apatinės šakos dvigubas lūžis), stuburo kryžmeninės dalies pirmo slankstelio lūžis, uodegikaulio lūžis, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir meniskų plyšimai, dešinio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir medialinio menisko plyšimai, kairio šlaunikaulio lateralinio antkrumplio atskilimas, stuburo juosmeninės dalies penkto slankstelio poslinkis, dešinės krūtinės ląstos pusės antro šonkaulio skilimas, galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės šešto danties vainiko nuskėlimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo ir šešto, kairės pusės pirmo dantų kramtomųjų kraštų nuskėlimas, abiejų ausų sumušimas, poodinės kraujosruvos smilkiniuose, odos nubrozdinimai rankose, krūtinėje, tai yra D. Š. dėl dvigubo kryžkaulio lūžio bei abiejų pusių gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžių suardžiusių dubens žiedo vientisumą padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; ir
keleivis L. Š., kuriam buvo padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose, juosmens kairės pusės nubrozdinimas, krūtinės kairės pusės ir kairės šlaunies sumušimas, tai yra L. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui,
Apklaustas teisme kaltinamasis K. N. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2010-02-27 apie 21.00 val. važiavo išgėręs alaus bei 0,7 litro brendžio butelį, minėta gatve ir padarė autoavariją. Avariją padarė vairuodamas tarnybinį automobilį „VW transporter“, kuris priklauso (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už automobilį. Pagal darbo sutartį per išeigines jis irgi buvo atsakingas už automobilį, jo techninę būklę, todėl ir buvo pasiėmęs automobilį paremontuoti. Pagal vidaus tvarkos instrukcijas, automobiliui buvo skirtas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kur reikėdavo pajungti signalizaciją ir priduoti apsaugos tarnybai. Jis parodė, kad jis pažeidė nustatytą tvarką, nes pasiėmė automobilį. Dėl šios instrukcijos pažeidimo ir autoįvykio jį atleido iš darbo. Automobilis stovėdavo prie namų dažnai, nes dažnai pažeisdavo instrukciją. Tuo metu turėjo ir savo automobilį. Valdišku automobiliu naudojosi dėl kuro. Autobusiuko svoris 3 tonos. Jei būtų padaręs avariją su nuosavu automobiliu, pasekmės būtų buvusios ne tokios skaudžios. Įvykio metu buvo tamsu, tačiau slidu nebuvo, aplink buvo daug sniego, bet važiuojamoji dalis buvo nuvalyta. Važiavo iš draugo, iš (duomenys neskelbtini), nuo Kuršėnų pusės, Vilniaus gatve į garažą. Leistinas greitis buvo 50 km/h, tačiau jis važiavo didesniu greičiu, tokiu, kaip nurodyta kaltinime. Prieš jį važiavo automobilis, kurį pamatė per vėlai ir buvo likęs tik 5-10 metrų atstumas, todėl pagalvojo, kad antra juosta važiuodamas nespės aplenkti. Nesitikėjo, kad pamatytas automobilis, suks. Ar buvo įjungtas posūkio signalas, nepastebėjo. Kirto dvigubą ištisinę juostą, kad išvengtų avarijos. Kaltinamasis parodė, kad dėl regos turi truputį problemų, vaikšto su akiniais, o be akinių jis turi prisimerkti, tačiau įvykio dieną jis buvo be jų. Darbe sveikatos patikrinimai būdavo, jis juos vykdė. Įvykio metu buvo be uniformos ir neginkluotas. Ar jo automobilio žibintai buvo įjungti, kaltinamasis tiksliai neprisiminė. Kitų automobilių įvykio metu nematė. Po avarijos iš automobilio nelipo, nes manė, kad įvykio pasekmės dar baisesnės, kad užmušė ką nors, matė apvirtusią mašiną. Dėl padarytų veiksmų gailisi. Buvo 2 kartus atėjęs pas nukentėjusiuosius, tačiau šie sakė neiti ir jų nepykdyti. Ieškinio pareikšto nebuvo, nukentėjusiųjų atsiprašė, tačiau jis jokios žalos neatlygino. Be to, kaltinamasis parodė, kad neblaivus važiavo ne pirmą kartą, tačiau dėl girtumo baustas nebuvo, dėl šio įvykio administracine tvarka jo niekas nebaudė. Savo kaltę pripažino iš dalies, nes nesutiko su D. Š. padarytais sužalojimais. Iš pradžių buvo lengvas kūno sužalojimas, o po pusės metų pasidarė sunkus.
Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad su kaltinamuoju jokių santykių nėra. Įvykio dieną su mama ir sūnumis buvo teatre. Jaunėlį sūnų parvežė ir paleido prie namų, o su L. Š. automobiliu „Toyota yaris“ vežė mamą į Kuršėnus. Grįždami šnekėjosi ir važiavo negreitai. Jos kaip vairuotojos stažas didelis, mašina nauja. Pirmoje juostoje buvo daug mašinų, todėl ji rikiavosi į antrą. Prie turgaus yra punktyrinė linija, ten du įvažiavimai į turgų, prie antro įvažiavimo norėjo apsisukti ir grįžti prie “IKI“ prekybos centro. Posūkį pradėjo rodyti anksti. Įvykio dieną kelio danga nebuvo slidi, nors sniego buvo. Daugiau nieko neprisiminė. Jai pasakė, kad įvyko avarija, ir kad sūnus reanimacijoje. Po avarijos ji gulėjo ir kentė didelius skausmus, leido jai vaistus, bet mažai jie padėjo. Po avarijos nesuvokė, kur esant. Apie save net negalvojo, kai sužinojo, kad sūnus reanimacijoje, nes ji buvo vienoje ligoninėje, sūnus kitoje. Po avarijos sužalojimų yra daug daugiau padaryta nei išvardinta. Važiavo į Vilnių papildomiems tyrimams, todėl jų tiek daug. Tyrimus darėsi pati. Kai ją, praėjus mėnesiui po avarijos, pradėjo kelti ant kojų, paaiškėjo, kad lūžę dubens kaulai. Tada dar 3 mėnesius praleido namuose. Po to buvo 3 savaičių reabilitacija. Nukentėjusioji parodė, kad visiško išgijimo nėra ir nebus, nes nėra kelio raiščių, todėl reikalinga dar viena operacija. Ji labai daug investuoja į save, kad vaikščiotų. Aiškinasi apie sužalojimus, nes įdomu, kodėl iš karto nematė visų sužalojimų, kaulų lūžių. Jai labai skaudėjo, bet visas dėmesys buvo nukreiptas į kojas. Dubens kaulų iš karto nešvietė. Galvos kompiuterinę tomografiją darė. Kadangi tino kojos, tai tyrė rentgenu ir tomografu. Dubens kaulų lūžius konstatavo Šiaulių ir Vilniaus traumatologai. Nukentėjusioji parodė, kad K. N. buvo atėjęs kartu su mama. Atnešė saldainių, sulčių, vaisių. Kaltinamojo mama pasakė, kad kuo galės, tuo padės. Nei turtinei, nei neturtinei žalai šioje byloje ieškinio nepateikė.
Nukentėjusysis L. Š. parodė, kad D. Š. yra jo mama, o kaltinamojo nepažįsta. Pirmą kartą jį pamatė per teismo posėdį. Įvykio dieną parvežė senelę į Kuršėnus, brolį paleido prie namų. Grįždami važiavo „T. Y.“ automobiliu, buvo prisisegę saugos diržais. Su mama tarėsi, ką valgys, ką pirks, nes turėjo atvažiuoti giminaičiai į mamos gimtadienį. Pasiūlė važiuoti į „IKI“ parduotuvę. Nukentėjusysis parodė, kad daugiau jis nieko neatmena, prisiminė tik dideles šviesas. Po įvykio pabudo ligoninėje. Buvo sumušta galva, kraujosrūvos, lūžo šonkauliai. Šonkauliai skauda ir dabar, kai daro staigius judesius. Kaip bus ateityje, nežino.
Liudytojas E. R. parodė, kad įvykis buvo prieš metus laiko, tarp „Senojo dvaro“ ir „IKI“ parduotuvės. Jis vairavo savo automobilį, šalia sėdėjo sesuo, o ant galinės sėdynės miegojo tėtis ir mama. Tėvai pabudo tik po įvykio. Važiavo 40 km/h greičiu. Priekyje važiavo „T. Y.“ automobilis. Kai pamatė, kad minėta mašina rodo posūkį, tada jis pradėjo rikiuotis į pirmą juostą. Tuomet jis pamatė mikroautobusą, važiuojantį dideliu greičiu, galėjo būti apie 80 km/h. Kai susidūrė mašinos, mikroautobusas nuvažiavo, peršoko per pusnį, tada ir sustojo, o lengvasis automobilis apsivertė. Jis žiūrėjo, kad į jį neatsitrenktų, todėl sustojo už mikroautobuso. Norėjo eiti pažiūrėti, bet kadangi ten buvo inkasatorių mašina, tai pabijojo. Be to, tėvas liepė važiuoti toliau, nes sakė, kad greitosios automobilis neturės, kur sustoti. Po susidūrimo automobilių šviesos buvo įjungtos. Jis parodė, kad įvykio metu slidu nebuvo, gatvė buvo nuvalyta, sniego buvo tik kelkraščiuose.
Liudytoja G. R. parodė, kad nukentėjusiųjų nepažinojo, tik po įvykio sužinojo, kad su L. Š. mokosi vienoje mokykloje. Įvykio metu „F. M.“ automobiliu grįžo iš Telšių. Ji sėdėjo automobilio priekyje, kalbėjosi su broliu, o tėtis su mama sėdėjo gale, todėl jie nieko nematė. Priekyje važiuojantis automobilis „T. Y.“ prilėtino greitį, pradėjo rodyti posūkį nuo vidurio „IKI“ parduotuvės ir suktis, o kadangi jie taip pat važiavo antra juosta, tai priešais važiavusiai mašinai pradėjus suktis, jie rikiavosi į pirmą juostą. Kai „T. Y.“ automobilis sukosi ir buvo priešpriešinėje juostoje, tada inkasatorių automobilis į jį ir trenkėsi. Inkasatorių mašina atsirado labai greitai, pralėkė pro jų automobilio kairę pusę ir ji matė smūgį. „T. Y.“ automobilis buvo apsivertęs. Jie iškvietė greitąją pagalbą ir policiją.
Liudytojas K. V. parodė, kad nepažįsta nei nukentėjusiųjų, nei kaltinamojo. Tą dieną, apie 20 val. jis išėjo iš prekybos centro „IKI“. Jo mašina stovėjo aikštelėje tiesiai prieš įėjimą į „IKI“ parduotuvę. Aikštelėje stovėjo ir daugiau automobilių. Jis dėjosi pirkinius į mašiną iš keleivio pusės, kai išgirdo baisų garsą, ir pamatė mašinas ore. “Volkswagen“ nulėkė per pusnį, buvusia tarp seno dvaro ir įvažiavimo, beveik prieš gėlių paviljoną, labiau link seno dvaro. Jis pribėgo prie „T. Y.“, bandė atidaryti dureles, bet negalėjo. Kaukė mašinos signalizacija. Iš „Volkswagen“ autobusiuko rūko dūmai, po to suprato, kad tai garai. Jo durų atidaryti taip pat negalėjo, nes buvo užrakintos. Tada grįžo prie „T. Y.“ automobilio ir ten buvo daug žmonių susirinkę. Iš automobilio iškėlė vaikiną, kuris nesiorientavo.
Liudytoja E. K. parodė, kad su K. N. pažįstami nuo 2010-01-19. Šiuo metu ji yra nėščia, o būsimo vaiko tėvas K. N.. K. N. labai savarankiškas, patikimas. Kai įvyko avarija, ji buvo namuose, o apie avariją sužinojo kitą dieną. Sakė, kad kaltinamasis buvo nuėjęs atsiprašyti nukentėjusiųjų, juos lankė. Šiuo metu ji su kaltinamuoju nekalba apie tai, kas buvo. Viską nuspręs teismas, o žalą reikia atlyginti. Ji prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir parodė, kad gerai pažįsta K. N., žino jo savybes, žino, kad jis atsakingas, darytų jam teigiamą įtaką. Laidavimo prašė be pradinio užstato ir parodė, kad ji finansinių įsipareigojimų neturi, tik K. N. turi būsto paskolą. Įtaką kaltinamajam ji turi, gali paveikti K. N., kad taip daugiau neatsitiktų, nes jos nuomonė jam labai svarbi.
Teismo ekspertas H. D. parodė, kad buvo 2 kartus atlikti tyrimai. Pirminė išvada pateikta 2010-04-22. Ekspertizė atliekama pagal medikų pateiktus dokumentus. Pati ligonė nebuvo atvykusi. Vėliau iš papildomai gautų dokumentų buvo nustatyti ir kiti sužalojimai, tokie kaip dubens kaulų lūžiai, abiejų pusių gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiai. Buvo atlikta dubens organų kompiuterinė diagrama, magnetinis rezonansas. Buvo pateikti medicininiai išrašai iš Vilniaus ligoninės, ortopedinės ligoninės. Pirminėje išvadoje buvo nustatyta mažiau sužalojimų. Jis negali komentuoti medikų darbo, nes jam buvo pateikti sužalojimų aprašymai ir pagal tai jis pateikė išvadas. Jis pats aprašymų revizuoti negali. Kadangi buvo kaulų lūžiai, jie turėjo matytis ir būti pateikti pirmoje išvadoje, o kodėl gydytojai nematė, pasakyti negalėjo. Pažymas buvo pateikę traumatologas, ortopedas, rentgenologas, nes be jų negalima pateikti išvados. Nukentėjusiajai buvo taikyta reabilitacija. Po dubens kaulų lūžių paprastai būna gulimas režimas, o vaikščiojimas būna minimalus, be pagalbos neįmanomas, nes kojos būna įtvaruose. Dėl sužalojimų, kaulų lūžių būna įvairiai, vieniems šokas, kitiems kraujas išsilieja. Šiuo atveju kraujo išsiliejimo nebuvo, t.y. nors D. Š. atveju hemoglobinas neatitiko normos, bet kraujo perpilti būtinybės nebuvo. Uodegikaulio lūžis užfiksuotas, bet kodėl būtent nurodytą dieną, pakomentuoti negalėjo. Duomenys tiksliau fiksuojami kompiuterine diagrama ir magnetiniu rezonansu, o kompiuterine rentgenograma matosi sunkiau. Pateikti medicininiai dokumentai dėl išvadų atitiko duomenis. Buvo pateikta darbingumo ir neįgalumo komisijos akto kopija, medicininė asmens kortelė. Kokius dokumentus reikia pateikti, ne specialistas renkasi. Dokumentus tyrėja pateikia patvirtintus. D. Š. iki to įvykio sveikatos sutrikimų neturėjo. Specialistas vertina tik įvykio metu patirtus sužalojimus. Šiaulių ligoninė pateikė pažymą, kad buvo dantų lūžių. Jei vizualiai sužalojimai matomi, tai niekas nešviečia, šiuo atveju buvo matomi. Medicininėje pažymoje buvo užfiksuoti ir šonkaulių lūžiai. Apie tai buvo rašoma antroje specialisto išvadoje. Slankstelio poslinkis nustatytas Šiaulių ligoninėje ir jis atsirado po įvykio. Sužalojimai nustatomi magnetiniu rezonansu, bet tiksliai gydytojai mato darydami operacijas. Atliekant magnetinį rezonansą, gali visko nesimatyti. Šiaulių medikų pateiktų medicininių pažymų duomenys gali skirtis nuo Palangos medikų. Išvada pateikta pagal Šiaulių medikų pateiktas pažymas, reabilitacijos ligoninė siuntimuose tik aprašo ligas. Rašant antrą išvadą buvo pateikti užklausimai ir pristatyti visi reikalingi duomenys. Duomenis rinko ir pristatė tyrėja. Jis parodė, kad papildomai nėra tikslo atlikti ekspertizės, nes pateikiant antrą išvadą nekilo jokių klausimų dėl sužalojimų. Dėl lūžių nesutapimų turi spręsti gydytojai. Jis nesupranta, kodėl yra nepasitikėjimas, nes jam nekilo abejonių, jog tai gali būti klastotė. Antra išvada yra papildyta gavus daugiau dokumentų, o pirma liko tokia kokia buvo. Ekspertas patvirtino, kad išvadą pateikė iš gautų dokumentų. Jei nebūtų dvigubo kryžkaulio lūžio bei abiejų pusių gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžių, suardžiusių dubens žiedus tai būtų įvardinta kaip nesunkus kūno sužalojimas. Bet šiuo atveju nukentėjusiosios sveikatos sužalojimas - sunkus. Jo išvados surašytos teisingai.
Be kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais baudžiamosios bylos duomenimis:
Asmens blaivumo teste, atliktame su „lion alcometer 500“, serijos Nr. 18816, užfiksuota, kad K. N. 2010-02-27 21:12:24 val. nustatytas 5,29 promilių girtumas (T. 1, b.l. 70).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 39 nurodyta, kad 2010-02-27 22:00 val. paimtame K. N. kraujyje rasta 3,59 % etilo alkoholio (T. 1, b.l. 72).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 246/10(04) užfiksuota, kad 2010-02-27 21.40 val. D. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T. 1, b.l. 100).
Specialisto išvadoje Nr. G 467/10(04) nurodyta, kad D. Š. padaryti sužalojimai: kryžkaulio lūžis, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir meniskų plyšimai, dešinio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir medialinio menisko plyšimai, kairio šlaunikaulio lateralinės pakilos atskilimas, stuburo juosmeninės dalies penkto slankstelio poslinkis, lateralinio kairės šlaunies nervo neuropatija, galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės šešto danties vainiko nuskėlimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo ir šešto, kairės pusės pirmo dantų kramtomųjų kraštų nuskėlimas, abiejų ausų sumušimas, poodinės kraujosruvos smilkiniuose, odos nubrozdinimai rankose, krūtinėje, kojose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. D. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kryžkaulio lūžio, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir meniskų plyšimų, dešinio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir medialinio menisko plyšimų, kairio šlaunikaulio lateralinės pakilos atskilimo ir stuburo juosmeninės dalies penkto slankstelio poslinkio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (T. 1, b.l. 114-115).
Specialisto išvadoje Nr. KG 110-467/10(04) nurodyta, kad D. Š. buvo padaryti sužalojimai: dvigubas kryžkaulio lūžis, abiejų pusių gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiai (dešinės pusės apatinės šakos dvigubas lūžis), stuburo kryžmeninės dalies pirmo slankstelio lūžis, uodegikaulio lūžis, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir meniskų plyšimai, dešinio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir medialinio menisko plyšimai, kairio šlaunikaulio lateralinio antkrumplio atskilimas, stuburo juosmeninės dalies penkto slankstelio poslinkis, dešinės krūtinės ląstos pusės antro šonkaulio skilimas, galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės šešto danties vainiko nuskėlimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo ir šešto, kairės pusės pirmo dantų kramtomųjų kraštų nuskėlimas, abiejų ausų sumušimas, poodinės kraujosruvos smilkiniuose, odos nubrozdinimai rankose, krūtinėje, kojose. Dėl patirtų sužalojimų išsivystė abiejų klubų sąnarių potrauminė artrozė su II-III laipsnio funkcijos nepakankamumu, kairės kojos periferinio tipo parezė, dešinio kelio sąnario nestabilumas, šlapinimosi sutrikimas. Medicininių dokumentų duomenimis, visi D. Š. nustatyti sužalojimai ir sveikatos sutrikimai yra susiję su 2010-02-27 autoįvykiu. D. Š. dėl dvigubo kryžkaulio lūžio bei abiejų pusių gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b.l. 140-143).
Specialisto išvadoje Nr. G 370/10(04) nurodyta, kad L. Š. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose, juosmens kairės pusės nubrozdinimas, krūtinės kairės pusės ir kairės šlaunies sumušimas. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automašinos salono dalis, nėra būdingi kritiminei traumai be pašalinės jėgos poveikio. L. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (T. 1, b.l. 154).
Specialisto išvadoje Nr. KG 114-370/10(04) nurodyta, kad papildomai gautoje Šiaulių 2 ASPC ambulatorinėje kortelėje esančių okulisto, neurologo, šeimos gydytojo konsultacijų duomenimis, L. Š. nuo 2010-03-20 pripažintas sveiku, medicininis gydimas nereikalingas. L. Š. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose, juosmens kairės pusės nubrozdinimas, krūtinės kairės pusės ir kairės šlaunies sumušimas. L. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (T. 1, b.l. 163).
2010-02-27 eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, ties Vilniaus g. 212, apžiūra. Įvykio vietoje kelio ruožas tiesus, tamsus paros metas, apsiniaukę, kelio danga – šlapias asfaltas. Automobilis TOYOTA YARIS stovi skersai važiuojamosios dalies, priešpriešinio eismo juostoje. Automobilis VW TRANSPORTER stovi nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies, dešinėje. Įvykio vietos schemoje pažymėti automobiliai, pažeistos kelio dalys, automobilių vėžės, šukės, išmatuoti atstumai. Įvykio vietos apžiūros priedai – fotonuotraukos ir vaizdo įrašas, įrašyti į CD laikmenas (T. 1, b.l. 4-42). 2010-09-08 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti papildomai išmatuoti eismo įvykio vietos atstumai (T. 2, b.l. 2-4).
2010-03-08 daiktų apžiūros protokole užfiksuota CD laikmenos su vaizdo įrašu apžiūra. Prie Vilniaus g. 212 pastato matosi sukasta sniego pusnis. Pasirodo automobilio šviesos į sniego pusnį ir per pusnį pervažiuojantis automobilis VW TRANSPORTER, tamsios spalvos, kuris pravažiavęs pusnį, važiuoja lanku į dešinę pusę link Vilniaus gatvės, pervažiuoja skersai Vilniaus gatvę. Dešinėje matomas po susidūrimo sustojusio sidabrinės spalvos automobilio TOYOTA YARIS galinis dešinės pusės sparnas. Matyti, kad į įvykio vietą bėga vyras ir moteris, Vilniaus gatvės dešinėje, prie įvykio vietos, sustoja nuo Kuršėnkelio atvažiavęs šviesios spalvos automobilis (T. 1, b.l. 43-44).
2010-02-27 transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota inkasatorių automobilio VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, užfiksuoti išoriniai sugadinimo požymiai: kairės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, priekinis metalinis lankas, radiatoriaus grotelės, variklio dangtis, priekiniai žibintai (T. 1, b.l. 45-46).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopijoje nurodyta, kad automobilio VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta UADB „Ergo Lietuva“ (T. 1, b.l. 51-52).
Transporto priemonės registracijos liudijimo kopijoje nurodyta, kad automobilio VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 53).
2010-02-27 transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota automobilio TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. Š., apžiūra, užfiksuoti išoriniai sugadinimo požymiai: kairės pusės priekinis ir galinis sparnas, abi durys, durų stiklas, išorinis slenkstis, žibintas, priekinis bamperis, radiatorius, grotelės, variklio dangtis; dešinės pusės: abu sparnai, abi durys, priekinis durų stiklas, veidrodis, užpakalinis bamperis, stogas, priekinis stiklas, kairės pusės vidinė oro pagalvė (T. 1, b.l. 54-55).
Specialisto išvadoje Nr. 11Š-97 (10) nurodyta, kad: 1. Šioje eismo situacijoje priimtomis sąlygomis automobilis VW TRANSPORTER prieš susidūrimą važiavo didesniu nei 81 km/h greičiu. 2. Jeigu šioje eismo situacijoje D. Š. vairuojamam automobiliui pradėjus važiuoti kairio posūkio kreive, K. N. važiavo priešpriešinio eismo juosta, tai tokiu atveju automobilio VW TRANSPORTER vairuotojas K. N. važiavo didesniu nei leistina 50 km/h greičiu kelio ruožu, kuriame draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta (kelio važiuojamoji dalis paženklinta dviguba ištisine kelio ženklinimo linija) bei susidūrė su automobiliu TOYOTA YARIS ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. 3. Jeigu šioje eismo situacijoje D. Š. vairuojamam automobiliui pradėjus važiuoti kairio posūkio kreive, K. N. nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tai tokiu atveju automobilio VW TRANSPORTER vairuotojas K. N. važiavo didesniu nei leistinu 50 km/h greičiu, artėdamas prie priekyje lėčiau važiuojančio automobilio TOYOTA YARIS, laiku nemažino važiavimo greičio, kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei susidūrė su kairėn sukančiu automobiliu TOYOTA YARIS ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (T. 2, b.l. 6-11).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (kaltinamojo K. N., nukentėjusiųjų - D. Š., L. Š., liudytojų - E. R., G. R., K. V. parodymais, eismo įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolų, transporto priemonių apžiūros protokolų duomenimis, specialistų išvadomis apie eismo įvykio kilimo sąlygas bei nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą) nustatyta, jog K. N., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW TRANSPORTER, nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, nebuvo atidus ir atsargus, važiuodamas ne mažesniu nei 81 km/h greičiu ir viršijo leistiną gyvenvietėse 50 km/h važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, iškilus grėsmei eismo saugumui, nelėtino greičio ir neapvažiavo kliūties pirmąją eismo juosta, lenkė automobilį TOYOTA YARIS, esant ta pačia važiavimo kryptimi dviems eismo juostoms, kirto dvigubą ištisinę liniją, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, ir dėl to susidūrė su apsisukančiu automobiliu, dėl ko kilo eismo įvykis, kuriuo metu buvo sužaloti nukentėjusieji. Šiais savo veiksmais K. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 14, 123, 133, 134, 135, 145.5 punktų reikalavimus. Pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo K. N. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams, nes jeigu kaltinamasis būtų laikęsis minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti nukentėjusiųjų – D. Š. ir L. Š. sveikatos sutrikdymų. Tokiu būdu, daroma išvada, jog K. N. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir eismo įvykio metu kilusių padarinių – sunkaus nukentėjusiosios D. Š. ir nesunkaus nukentėjusiojo L. Š. sveikatos sutrikdymų – pagrindinė priežastis. Pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus kaltinamasis nenumatė, kad dėl tokios jo veikos gali kilti eismo įvykis, gali būti sužaloti žmonės, nors turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma. Teismo išvadą, jog K. N. jam inkriminuojamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, pagrindžia teisiamajame posėdyje nustatytos aplinkybės: K. N. vairavo automobilį apie 81 km/h greičiu, kai leistinas važiavimo greitis buvo 50 km/h, iškilus grėsmei eismo saugumui, nelėtino greičio ir neapvažiavo kliūties pirmąja eismo juosta, lenkė automobilį, kirto dvigubą ištisinę liniją, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko susidūrė su kitu automobiliu. Kaltinamojo nerūpestingumą rodo ir tai, kad įvykio metu buvo tamsu, buvo sniego, o kaltinamasis neatsižvelgė į minėtas aplinkybes. Be to, iš bylos aplinkybių, iš K. N. parodymų matyti, kad kaltinamasis turi problemų dėl regos, vaikšto su akiniais, tačiau įvykio dieną buvo be jų. Dar daugiau, avariją padarė vairuodamas tarnybinį inkasatorių automobilį „VW Transporter“, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo ir ne darbo metu paimdamas šį inkasacinį automobilį pažeidė darbovietės vidaus tvarkos instrukcijas.
Kaltinamasis teisme nesutiko su D. Š. padarytais sužalojimais, t.y. tuo, kad jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. tuo pačiu nepripažino ir savo veikos kvalifikacijos. Tačiau teismas atmeta kaltinamojo parodymus ir remiasi specialisto išvada Nr. KG 110-467/10(04). Iš jos matyti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai nustatytas dėl dvigubo kryžkaulio lūžio bei abiejų pusių gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžių suardžiusių dubens žiedo vientisumą. Šie sužalojimai pirmojo medicininio tyrimo metu specialisto išvadoje nebuvo nurodyti, todėl specialisto išvadoje Nr. G 467/10(04) D. Š. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apklaustas teisme medicinos ekspertas taip pat patvirtino, kad ekspertizės yra atliekamos pagal pateiktus dokumentus ir parodė, kad D. Š. nustatyti sužalojimai yra teisingi ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje Nr. KG 110-467/10(04). Papildoma specialisto išvada abejoti nėra pagrindo, nes joje specialistas išvadą pateikė išanalizavęs žymiai daugiau medicininių dokumentų, todėl ji yra išsamesnė ir labiau pagrįsta bei motyvuota.
Pagal LR BK 281 str. 4 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuomet, kai veika padaroma būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apklaustas teisme kaltinamasis patvirtino, kad važiavo išgėręs alkoholinių gėrimų. Šiuos kaltinamojo parodymus pagrindžia ir asmens blaivumo testas, atliktas su „lion alcometer 500“, serijos Nr. 18816, kuriame užfiksuota, kad K. N. 2010-02-27 21:12:24 val. nustatytas 5,29 promilių girtumas bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 39, kuriame nurodyta, kad 2010-02-27 22:00 val. paimtame K. N. kraujyje rasta net 3,59 % etilo alkoholio. Minėtos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis įvykio metu buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo K. N. kaltė visiškai įrodyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta K. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį.
Kaltinamojo K. N. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.
Spręsdamas K. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas nustatė, kad kaltinamajam atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikytinas. LR BK 40 str. įtvirtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu kategorijoms – neatsargiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo pateiktas prašymas perduoti kaltininką laiduotojos E. K. atsakomybei pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad K. N. yra būsimas E. K. vyras, ir jos būsimo vaiko tėvas. K. N. labai savarankiškas, patikimas, ji gerai K. N. pažįsta, žino jo savybes, žino, kad jis atsakingas, darytų jam teigiamą įtaką, gali paveikti K. N., kad taip daugiau neatsitiktų, nes jos nuomonė jam labai svarbi. Byloje taip pat yra ir laiduotoją apibūdinantį medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, visos BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos byloje yra, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos ir kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl K. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatuoja, kad nėra visų būtinų sąlygų, duodančių pagrindą spręsti dėl galimo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. konstatuoja, kad nors byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga, kad pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, tačiau nėra šio straipsnio 2 dalyje 2 punkte numatytos sąlygos, kad visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausieji bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-2010). Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą ir vertinant kaltinamojo parodymus, matyti, kad K. N. savo kaltę pripažino iš dalies, nes nesutiko su D. Š. padarytų sužalojimų mastu, t.y. tuo pačiu nepripažino ir veikos kvalifikacijos. Aptariant BK 40 str. 2 d. 3 p. įtvirtintą sąlygą - bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, svarbu pažymėti, kad iš bylos medžiagos nors ir matyti, kad nukentėjusieji dėl K. N. nusikalstamų veikų žalą patyrė, tačiau šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, ieškinys paduotas civilinio proceso tvarka, todėl žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Be to, iš byloje esančios medžiagos, matyti, kad nėra ir BK 40 str. 2 d. 4 p. įtvirtintos sąlygos, t.y. pagrindo manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. N. iki šio nusikaltimo padarymo ne kartą pažeidinėjo kelių eismo taisykles ir už jas buvo baustas ne kartą, todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nesant visų būtinų sąlygų, teismas neturi pagrindo svarstyti K. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo.
Skirdamas bausmę K. N. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi, bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, taip pat atsižvelgia į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. Teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į tai, kad K. N. anksčiau neteistas (I t. b.l. 178), veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio kilo sunkūs padariniai, nes nukentėjo du žmonės, kuriems buvo padarytas sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai; į tai, kad labai šiurkščiai ir sąmoningai pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes jis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo specialios paskirties inkasatorių automobilį, kuris kelyje vairuojamas tokio neblaivaus vairuotojo buvo ypatingai pavojingas visiems kelių eismo dalyviams ir galėjo sukelti dar sunkesnius padarinius; į tai, kad savo kaltę kaltinamasis pripažino tik iš dalies, nedėjo jokių pastangų sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti dalį padarytos žalos nukentėjusiesiems; į tai, kad buvusioje darbovietėje (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas patenkinamai (I t., b.l. 190), dabartinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (I t., b.l. 180), VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra įrašytas (I t., b.1. 192), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre tikrintas dėl tinkamumo dirbti apsaugos darbuotoju, pripažintas psichiškai sveiku (I t., b.1.194), nors šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau jis ne kartą šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles (2003-10-16 nutarimu pagal LR ATPK 130 str. dėl pasišalinimo iš įvykio vietos buvo nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 48 mėnesiams; atgavus šią teisę, 2007-10-28 nutarimu buvo paskirta bauda už viršytą greitį pagal LR ATPK 124 str. 3 d.; 2007-11-21 paskirta bauda pagal ATPK 124¹ str. 2 dalį; o 2008-09-12 jam pagal ATPK 130 str. 1 d. buvo paskirta bauda, nes jis stabdomas nestojo, vengė neblaivumo patikrinimo ir nors ši administracinė byla buvo nutraukta, tačiau nutraukimo pagrindas buvo ne teismo pripažinimas, jog K. N. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, tačiau suėję senaties terminai) (I t., b.l. 184-185). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nepasimokė, ir po administracinių pažeidimų padarymo, toliau šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaiko elementarių kelių eismo saugumo reikalavimų, dėl ko jam šį kartą buvo iškelta baudžiamoji byla. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į teigiamus kaltinamojo socialinius ryšius, t.y. kad jis šiuo metu dirba, planuoja sukurti šeimą, su drauge laukiasi vaiko, tačiau teigiamai šiuo metu apibūdinama kaltinamojo asmenybė negali sumenkinti kilusių sunkių padarinių ir ypatingai šiurkščiai pažeistų kelių eismo taisyklių.
Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir įvertinus tai, kad už LR BK 281 str. 4 d. padarytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, paskirtą bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju kaltinamajam nėra galimybės taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu asmuo apsvaigęs nuo alkoholio šiurkščiai pažeidžia kelių transporto eismo saugumo taisykles ir sukelia eismo įvykį dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, tokios aplinkybės vertinamos, kaip paneigiančios galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes jos nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis šiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo.
Pagal BK 67 str. pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Įvertinus kaltinamojo padarytus KET pažeidimus, kilusius padarinius, tai, kad K. N. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasi jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, jam kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę K. N. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2010-02-27 iki 2010-02-28, viena para.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktinis įrodymas - automobilis VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) S. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas AB (duomenys neskelbtini).
Daiktinis įrodymas - automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti nukentėjusiosios D. Š. mamai A. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininkei.
Daiktiniai įrodymai - 2 CD kompaktai, laikomi paketuose Nr. 1 ir Nr. 2, prisegtuose prie 1-ojo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendė:
K. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 4 d. ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą, paskirtą bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę K. N. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-02-27 iki 2010-02-28, vieną parą.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d. bei 68 str. paskirti K. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą - automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti AB (duomenys neskelbtini) S. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti AB (duomenys neskelbtini).
Daiktinį įrodymą - automobilį TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti nukentėjusiosios D. Š. mamai A. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkei D. Š..
Daiktinius įrodymus - 2 CD kompaktus, laikomus paketuose Nr. 1 ir Nr. 2, prisegtuose prie 1-ojo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.